Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui (per „Zoom“),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui ATS1 dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, TAR1 .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apylinkės teismo vardu.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-882-1246/2026 buvo paskirta teismo ekspertizė, ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui Algirdui Pavasariui. Ekspertui pavesta atsakyti į šiuos klausimus:

ar visi UAB JMA Panevėžys 2025 m. kovo 4 d. sąmatoje nurodyti automobiliui „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , padaryti apgadinimai ir atlikti remonto darbai yra susiję priežastiniu ryšiu su pažeidimais, kurie galėjo būti padaryti automobilio susidūrimo su dviračiu metu?

jei ne visi UAB JMA Panevėžys 2025 m. kovo 4 d. sąmatoje nurodyti automobilio „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , apgadinimai ir atlikti remonto darbai yra susiję priežastiniu ryšiu su pažeidimais, kurie galėjo būti padaryti automobilio susidūrimo su dviračiu metu, tai kurie apgadinimai ir darbai yra nesusiję ir kokia tų darbų rinkos kaina?

ar buvo privalomas pažeistų automobilio „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , durelių keitimas naujomis, atsižvelgiant į tai, kad minėtam automobiliui galiojo garantinis terminas?

ar atsižvelgiant į tai, kad automobilis „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , yra 2024 metų gamybos, todėl jam eismo įvykio metu galiojo garantinis terminas, minėtas automobilis galėjo būti remontuojamas ne autorizuotame servise?

jei šiuo konkrečiu atveju remonto darbai galėjo būti atlikti ir ne autorizuotame servise, tai kokia tokiu atveju būtų galėjusi būti automobilio „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , remonto darbų, susijusių priežastiniu ryšiu su pažeidimais, kurie galėjo būti padaryti automobilio susidūrimo su dviračiu metu, kaina?

ar UAB JMA Panevėžys 2025 m. kovo 4 d. sąmatoje ir 2025 m. kovo 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija JMA503 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta remonto kaina atitinka tuo metu buvusias rinkos kainas?

kokia pakeistų automobilio „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , durelių likutinė rinkos kaina?

(Duomenys neskelbtini) Kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ekspertizės aktas) pateikti atsakymai į pirmiau išvardintus klausimus:

UAB JMA Panevėžys 2025 m. kovo 4 d. sąmatoje nurodyti automobiliui „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , padaryti apgadinimai susiję su atliktais remonto darbais (dėl priežastinio ryšio atsakymas neteikiamas dėl priežasčių paminėtų šio Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje);

atsakymas į 2 klausimą pateiktas atsakant į 1 klausimą;

taip, pažeistų automobilio „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , durelių keitimas naujomis buvo privalomas, atsižvelgiant į tai, kad minėtam automobiliui galiojo garantinis terminas;

Motyvuojamoji dalis

atsižvelgiant į tai, kad automobilis „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , yra 2024 metų gamybos, todėl jam eismo įvykio metu galiojo garantinis terminas, minėtas automobilis praktiškai negalėjo būti remontuojamas ne autorizuotame servise;

šiuo konkrečiu atveju remonto darbai praktiškai negalėjo būti atlikti neautorizuotame servise;

taip, UAB JMA Panevėžys 2025 m. kovo 4 d. sąmatoje ir 2025 m. kovo 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija JMA503 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta remonto kaina atitinka tuo metu buvusias rinkos kainas;

pakeistų automobilio „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , durelių likutinė rinkos kaina yra lygi nuliui (metalo laužo vertei), vertinimo prasme, tai yra nepataisomai sugadintas elementas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Martynas Stankevičius palaikė ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad su ieškiniu buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas pas ieškovą apdraustas Automobilis, ir kad dėl įvykio kaltas atsakovas. Į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad Automobilio remonto darbai kainavo 3 294,93 Eur, išmoka yra išmokėta, šios faktinės aplinkybės nėra ginčijamos. Kadangi atsakovas kaltas dėl įvykusio eismo įvykio ir tai yra pats pripažinęs, jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo atsakomybė, byloje nėra, tai būtent jis privalo atlyginti visą dėl to kilusią žalą. Atsakovas atsiliepime buvo nurodęs, kad jo padaryta žala galėtų būti vertinama tik 500 Eur. Atsakovo prašymu byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, teismo ekspertas patvirtino, kad ieškovo išmokėta suma neviršija atsakovo padarytos žalos dydžio, taigi žalos dydis byloje yra nustatytas. Atsakovo teiginys, kad durelės galėjo būti remontuojamos, o ne keičiamos, yra nepagrįstas - ekspertizės akte aiškiai nurodyta, jog pažeistos durelės negalėjo būti taisomos.

Atsakovas ATS1 teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai. Atsakovo teigimu, žala trečiajam asmeniui TAR1 kilo ne dėl jo kaltės, kadangi nebuvo tiesioginio smūgio. Jeigu būtų buvęs tiesioginis smūgis, tai durelės tokiu atveju tikrai būtų nepataisomos, be to, ir durelių stiklas būtų išdužęs, o ne vien tik įbrėžtos. Iškart po įvykio prisipažino savo kaltę tik dėl to, kad jam buvo grasinama. Dabar nesutinka su eismo įvykio deklaracijoje pateiktomis aplinkybėmis. Dėl grasinimo iškart po įvykio kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl tyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnį pradėjimo, tačiau tyrimas buvo nutrauktas dėl senaties termino. Atsakovo teigimu, jis pats buvo numuštas viduryje gatvės dėl to, kad TAR1 važiavo dideliu greičiu. Taip pat atsakovas paaiškino, kad turi pažįstamų, kurie užsiima automobilių remontu, todėl žino, kad buvo galima Automobilį suremontuoti už ženkliai mažesnę kainą. Be to, pažymėjo, kad Automobilio durelės galėjo būti pažeistos jau ir iki įvykio.

Atsakovo ATS1 atstovas advokatas Algirdas Biguzas teismo posėdžio nurodė, kad palaiko atsakovo poziciją. Paaiškino, kad, atlikus teismo ekspertizę, atsakovas geriau prisiminė eismo įvykio aplinkybes, todėl su ieškiniu visa apimtimi nesutinka. Atsakovo teigimu, jis buvo numuštas, todėl ieškovas apskritai neturėjo išmokėti jokios draudimo išmokos. Į bylą gavus eksperto išvadą, vis tiek kyla abejonių dėl to, ar dėl padaryto pažeidimo buvo būtina keisti dureles naujomis.

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, su TAR1 sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonė „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Draudimo galiojimo laikotarpis nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki 2025 m. rugsėjo 3 d.

2025 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas Automobilis.

Ieškovas minėtos draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu sumokėjo 3 294,93 Eur draudimo išmoką dėl apdrausto Automobilio apgadinimų, sąlygotų autoįvykio.

2025 m. kovo 10 d. atsakovui ATS1 buvo siųsta pretenzija dėl žalos, nustatytas terminas iki 2025 m. balandžio 9 d. atlyginti padarytą žalą. Atsakovas žalos neatlygino.

Dėl reikalavimo atlyginti žalą (ne)pagrįstumo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. Pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis).

Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, pagal kuriuos kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

Ieškovas, įrodinėdamas ieškinio pagrindą, pateikė draudimo sutartį Poliso Nr. (duomenys neskelbtini), Automobilio nuotraukas darytas po įvykio, pretenziją, siųstą atsakovui, Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato raštą dėl informacijos pateikimo, draudžiamojo įvykio tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 4 d. UAB JMA Panevėžys parengtą sąmatą ir 2025 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JMA503 Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą kėbulų serviso vadovo ir TAR1 . Tuo tarpu atsakovas be savo paaiškinimų jokių kitų įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovo prašymu byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, byloje gautas Ekspertizės aktas, kuris nagrinėjamu atveju bus vertinamas byloje kartu su kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis).

Kaip jau minėta, civilinė atsakomybė taikoma tik tada, kai nustatoma visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visuma. Pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga yra neteisėti veiksmai. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose ne kartą yra pasisakęs, kad dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo, nebūtina konstatuoti esant pažeistą konkrečią teisės normą, pvz., Kelių eismo taisyklių atitinkamą straipsnį. Taikant deliktinę atsakomybę asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio, šiuo atveju – dalyvaujant eisme su transporto priemone (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015). Taikant deliktinę atsakomybę, asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad autoįvykis buvo fiksuotas policijoje -Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato rašte nurodoma, kad: „2025 m. vasario 7 d. Policijos registruojamų įvykių registre registruotas įvykis ROIK (duomenys neskelbtini). Pranešėja TAR1 paaiškino, kad vairuojant automobilį „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , važiuojant (duomenys neskelbtini) (pagrindiniu keliu) jai iš šalutinio kelio (duomenys neskelbtini), išvažiavo dviračio vairuotojas (duomenys neskelbtini), kuris ir atsitrenkė į jos automobilio galinę dalį. Vairuotojai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir užpildė eismo įvykio deklaraciją.“. Eismo įvykio deklaracijoje, kuri buvo užpildyta eismo įvykio dieną ir pasirašyta paties atsakovo, taip pat pavaizduotos tokios pačios aplinkybės, t. y. kad atsakovas su dviračiu važiavo šalutiniu keliu ir kliudė pagrindiniu keliu važiavusio Automobilio galinę dalį. Bylos duomenys patvirtina, kad 2025 m. kovo 10 d. atsakovui el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, nors 2026 m. liepos 8 d. teismo posėdžio metu atsakovas tvirtino, kad nieko iš draudimo įmonės nebuvo gavęs, tačiau tai paneigia kitas ieškovo į bylą pateiktas 2025 m. kovo 23 d. el. laiškas, kuriame atsakovui siunčiamas atsakymas, kad gautas jo prašymas dėl žalos dydžio peržiūrėjimo ir perskaičiavimo, tačiau prašymo tenkinti nėra pagrindo, kadangi Automobilis buvo remontuojamas, siekiant jį atstatyti į tokią padėtį, koks buvo iki eismo įvykio, be to, iš laiško matosi, kad atsakovui buvo išsiųsti visi žalos dydį patvirtinantys dokumentai. Taigi ir šio laiško turinys patvirtina, kad atsakovas neneigė savo neteisėtų veiksmų ir kaltės, o ginčijo tik žalos dydį. Pats atsakovas 2026 m. liepos 8 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, ir kad jis tuo metu sutiko su pirmiau nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Atsiliepime į ieškinį atsakovas minėtų faktinių aplinkybių taip pat neginčijo, esminis nesutikimo su ieškiniu argumentas buvo per didelis ieškiniu prašomos priteisti žalos dydis - atsakovas žalos dydį vertino 500 Eur. Atsakovas prašė byloje skirti teismo ekspertizę, kad būtų nustatyta reali Automobiliui padaryta žala. Iš atsakovo atstovo suformuluotų klausimų (koks remontas buvo reikalingas dviračio ir Automobilio susidūrimo metu padarytiems sugadinimams pašalinti; ar buvo galimas paprastesnis ir pigesnis sąmatoje nurodytų defektų remontas; ar buvo privalomas pažeistų durelių keitimas; kokia apgadintų durelių likutinė rinkos kaina), kuriuos buvo prašoma užduoti teismo ekspertui, taip pat galima daryti išvadą, kad atsakovui kilo tik klausimai, susiję su žalos dydžio nustatymu. Tuo tarpu, gavus eksperto išvadą, 2026 m. liepos 8 d. vykusio teismo posėdžio metu, teikdamas paaiškinimus, atsakovas pradėjo apskritai neigti, kad jis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, tvirtino, kad pati TAR1 įvažiavo į jį ir jį viduryje gatvės numušė, nes galimai norėjo iš draudimo įmonės gauti draudimo išmoką, tačiau į bylą nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie bent preliminariai galėtų pagrįsti atsakovo pateiktą įvykių versiją. Tokį pozicijos pasikeitimą atsakovas aiškino tuo, kad iškart po įvykio jam buvo grasinama, todėl jis ir sutiko, jog dėl jo neteisėtų veiksmų ir kaltės įvyko autoįvykis. Taip pat nurodė, kad jis su pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnį, tačiau tyrimas buvo nutrauktas.

Įvertinęs bylos duomenis, paties atsakovo pozicijos nenuoseklumą ir tai, kad atsakovo 2026 m. liepos 8 d. teismo posėdyje pateiktai naujai įvykių versijai pagrįsti nebuvo pateikti jokie įrodymai, teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta tai, kad būtent atsakovo veiksmai, kai jis, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, atsitrenkė į trečiojo asmens TAR1 vairuotą Automobilį, sukėlė autoįvykį ir kad autoįvykis įvyko būtent dėl jo kaltės.

CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

2026 m. liepos 8 d. teismo posėdžio metu buvo keliamos abejonės ir dėl to, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp įvykio ir visų Automobilio pažeidimų, nurodytų 2025 m. kovo 4 d. sąmatoje. Atsakovo teigimu, nebuvo tiesioginio smūgio, todėl padarytas tik nežymus Automobilio durelių pažeidimas, kuris galėjo būtų pašalintas, nekeičiant durelių naujomis. Atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo nurodęs, kad pati TAR1 jam neva buvo nurodžiusi, jog dar iki įvykio ji namuose buvo atsitrenkusi į metalinius vartus, be to, parengiamųjų posėdžių metu buvo keliama versija, kad gal automobilis yra dalyvavęs ir kituose eismo įvykiuose. Teiginiui, kad TAR1 dar iki įvykio namuose buvo atsitrenkusi į metalinius vartus, pagrįsti jokie įrodymai, be paties atsakovo deklaratyvių teiginių, nepateikti, o, siekiant pašalinti abejones dėl Automobilio dalyvavimo kituose eismo įvykiuose, 2026 m. balandžio 2 d. atsakovo advokato prašymu buvo išduotas teismo liudijimas, suteikiantis advokatui teisę gauti iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato informaciją apie visus autoįvykius, vykusius iki 2025 m. vasario 7 d., kuriuose dalyvavo automobilis KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato gautas atsakymas į bylą taip ir nebuvo pateiktas, tačiau 2026 m. balandžio 8 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu atsakovo advokatas informavo teismą, kad buvo gauta informacija, jog Automobilis jokių kitų eismo įvykių neturėjo. Šią aplinkybę advokatas žodžiu patvirtino ir 2026 m. liepos 8 d. vykusios teismo posėdžio metu. Nors Ekspertizės akte ir nėra pateiktas atsakymas į klausimą, ar visi UAB JMA Panevėžys 2025 m. kovo 4 d. sąmatoje, kuria, be kita ko, grindžiamas ieškinio reikalavimas, nurodyti Automobiliui padaryti apgadinimai ir atlikti remonto darbai yra susiję priežastiniu ryšiu su pažeidimais, kurie galėjo būti padaryti Automobilio susidūrimo su dviračiu metu, kadangi ekspertas neturi eismo įvykių / trasologijos eksperto kvalifikacijos, tačiau byloje nėra ir jokių kitų duomenų, kurie pagrįstų atsakovo iškeltą versiją, kad ne visi pažeidimai buvo sąlygoti susidūrimo su jo vairuotu dviračiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas, kuris ir prašė byloje skirti teismo ekspertizę, 2026 m. balandžio 15 d. patikslintame prašyme skirti ekspertizę (DOK-20059) net nebuvo suformulavęs klausimo, ar visi 2025 m. kovo 4 d. sąmatoje nurodyti Automobiliui padaryti apgadinimai yra susiję priežastiniu ryšiu su pažeidimais, kurie galėjo būti padaryti automobilio susidūrimo su dviračiu metu. Skiriant ekspertizę, atsakovą domino tik tai, ar visi 2026 m. kovo 4 d. sąmatoje nurodyti darbai buvo reikalingi, siekiant pašalinti Automobilio durelių pažeidimus, ar nebuvo galima tokių darbų atliki pigiau, ar būtina buvo keisti Automobilio dureles naujomis, ir tai, kokia buvo keistinų durelių likutinė rinkos kaina, be to, ir ekspertu buvo prašoma skirti teismo ekspertą, turintį kilnojamojo turto vertinimo kvalifikaciją, o ne eismo įvykių tyrimo ekspertą ar trasologijos specialistą. Atsakovo atstovo teismui pateiktame eksperto sutikime atlikti ekspertizę taip pat nurodoma, kad ekspertas sutinka atlikti Automobilio vertinimo ekspertizę ir nustatyti atkūrimo (remonto) sąnaudas.

Ekspertizės akto dalyje „Tyrimas“ 2.3.2.4 papunktyje nurodoma: „Atlikus informacijos, duomenų ir fotofiksacijos analizę, nustatyta, kad galinių d. durelių pažeidimus (horizontalus gilus rėžis su metalo plastine deformacija) savo pobūdžiu, lokacijos aukščiu ir kryptimi – visi UAB „JMA Panevėžys“ sąmatoje nurodyti darbai yra tiesiogiai susiję su šio specifinio pažeidimo pašalinimu.“; „<...> apgadinimas nustatytas remiantis Eismo įvykio deklaracijos, Policijos pažymos, BTA draudžiamojo įvykio tyrimo akto, nuotraukų duomenimis – ir vadovaujantis transporto priemonių vertinimo aprašu, galiojusiu įvykio datai.“; „Nesusijusių apgadinimų UAB „JMA Panevėžys“ sąmatoje nenustatyta. Visos įtrauktos dalys, medžiagos ir darbai yra būtini technologiniam proceso vientisumui užtikrinti;“.

Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir Ekspertizės akte išdėstytais atsakymais į pavestus ekspertui atsakyti klausimus bei pateiktomis išvadomis, paties atsakovo pozicija, kuri pateikta atsiliepime į ieškinį, ir buvo palaikoma rengiant bylą nagrinėti teismo posėdyje, ir, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad Automobilis pagamintas 2024 m., jo pirma registracijos data 2024 m. rugsėjo 5 d., o eismo įvykis įvyko 2025 m. vasario 7 d., darytina išvada, kad vis dėlto tikėtina, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir visų Automobiliui padarytų pažeidimų, nurodytų UAB JMA Panevėžys 2025 m. kovo 4 d. sąmatoje.

Pasisakant dėl žalos dydžio, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). Būtina nustatyti, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020).

Nagrinėjamu atveju ieškovas žalos dydį grindžia draudžiamojo įvykio tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 4 d. UAB JMA Panevėžys sąmata ir 2025 m. kovo 4 d. ir PVM sąskaita faktūra Serija JMA503 Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyta kėbulų serviso vadovo ir TAR1 . Atsakovas nesutiko ir su padarytos žalos dydžiu, kėlė abejones dėl to, ar tikrai apgadintos Automobilio durelės buvo pakeistos naujomis.

Siekiant atsakyti į klausimus, susijusius su žalos dydžiu, atsakovo prašymu buvo paskirta teismo ekspertizė. Ekspertizės akto išvadose, atsakant į 3-6 klausimus, nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Automobiliui galiojo garantinis terminas, Automobilis negalėjo būti remontuojamas ne autorizuotame servise, pažeistų durelių keitimas naujomis buvo privalomas, o UAB JMA Panevėžys 2025 m. kovo 4 d. sąmatoje ir 2025 m. kovo 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija JMA503 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta Automobilio remonto kaina atitinka tuo metu buvusias rinkos kainas.

Atsakovo teigimu, Ekspertizės išvadoje nėra aiškiai nurodyta, ar Automobilio durelės buvo pakeistos naujomis ar ne, o pagal sugadinimo pobūdį durelės galėjo būti ir sutaisytos, jų nekeičiant. Teismo vertinimu, šie atsakovo ir jo atstovo samprotavimai stokoja pagrįstumo, kadangi, nors Ekspertizės akte pažodžiui nėra nurodyta, kad durelės buvo pakeistos naujomis, tačiau, eksperto atsakymus, pateiktus atsakant į 3 ir 7 klausimus, vertinant sistemiškai, darytina išvada, kad durelės buvo pakeistos naujomis ir dėl to neturėtų kilti abejonių. Be to, pažymėta, kad pakeistų durelių likutinė rinkos kaina yra lygi nuliui (metalo laužo vertei), vertinimo prasme tai yra nepataisomai sugadintas elementas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-969/2023, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje buvo įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 3 294,93 Eur žalos atlyginimą.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, t. y. nuo piniginių lėšų sumos, kurios kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Šių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėms ir teisiniais motyvais, konstatuojama, kad teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas yra ir ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi ir kitų proceso išlaidų

Remiantis CPK 79 straipsniu, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas šioje byloje patyrė 574 Eur bylinėjimosi išlaidas (74 Eur žyminis mokestis, 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, į tai, kad prašomos priteisti išlaidos yra tinkamai pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, ieškovui iš atsakovo priteistinos 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 74 Eur žyminis mokestis, iš viso 574 Eur.

Ieškinį tenkinus, išlaidos patirtos teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą, valstybei neatlyginamos.

Klausimas dėl apmokėjimo ekspertui už Ekspertizės akto pateikimą išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. liepos 2 d. nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu ir 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kodas 300665654, iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) :

3 294,93 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt keturių Eur 93 ct) žalos atlyginimą,

5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. gruodžio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

574 (penkių šimtų septyniasdešimt keturių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.