- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-10-09
- Bylos Nr.
- 1-2710-1218/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12959-2026-9
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Pavelas Kujalis
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Prokuroras
- Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-asis skyrius
nukentėjusiojo A. P. (A. P.) atstovei pagal įstatymą L. J. – P., ir įgaliotajam atstovui advokatui Mariui Švanui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismo nustatytos bylos aplinkybės
A. K., pažeidė viešąją tvarką, 2026 m. balandžio 24 d. apie 21:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,61 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai įvykdyti, viešoje vietoje – 3G maršruto autobuse, garažinis Nr. (duomenys neskelbtini), ties Juozo Tumo – Vaižganto stotele, kitų keleivių akivaizdoje įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai panaudojo fizinį smurtą A. P. atžvilgiu, t. y. ne mažiau kaip 3 kartus spyrė į šonkaulius po ko grėbė už plaukų išraudamas plaukų kuokštą bei grumtinių metu ne mažiau kaip po vieną kartą kumščiu trenkė į galva, į žandikaulį, į pilvą ir krūtinę, tokiu būdu viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, padarė nukentėjusiajam A. P. taškines kraujosruvos kakle, krūtinėje, poodinės kraujosruvas pilve, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Nusikalstamos veikos aplinkybės
Kaltinamasis A. K. apklaustas teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Paaiškino, kad įvykio dieną, visą dieną gėrė alaus, teko važiuoti autobusu. Įlipęs į autobusą, iš karto atsisėdo šalia durų, priešais sėdėjo jaunuolis, kuris jam buvo įtartinas, kadangi buvo įvykis prieš metus, kai gauja jaunuolių lakstė ir jį vaikė. Jis tam jaunuoliui šnekėjo, kad „tu čia toks“, parodė vidurinį pirštą, jaunuolis vardu A. pylė „kerasino“, sakė, jog „aš taip neatleisčiau“. Tuomet tas jaunuolis su ilgais plaukais atsikėlė ir ėjo prie jo muštis. Jis sugriebė jį už apykaklės ir po to dingo atmintis. Mano, kad smūgis buvo iš galo ir dingo atmintis. Vėliau jį pažadino greitoji medicinos pagalba.
Įvyko žodinis konfliktas, kurį jis inicijavo. Jis sėdėjo savo vietoje ir prie jo priėjo nukentėjusysis. Jaunuolis buvo ilgais juodais plaukais, juoda striuke, atrodė kaip gotas, nedidelio ūgio, gal 160 cm. Iš išvaizdos atrodė suaugęs, tačiau pasirodo ten buvo vaikas. Po konflikto labai skaudėjo šoną ir buvo galva sutrenkta. Buvo kruvinas ir nuo dviračio dieną buvo susižeidęs. Lipant į autobusą galėjo būti, kad matėsi sužalojimai. Po įvykio jį vežė į Lazdynų ligoninę, tikrino galvą, darė rentgeną, o po to sulaikė ir vežė į areštinę. Ryte paklausė ar reikia advokato, pasakė, kad nereikia ir paleido. Pažymi, kad savaitgaliais dažnai būna, jog išgeria alaus, nevengia, turi tam silpnybę. Tačiau išgėręs nevairuoja, todėl dažai tenka grįžti autobusu. Mano, kad tai kaltas alkoholis, nes blaivas niekada prie nieko nėra kabinėjęsis. Pamena, kad sąmonės neteko, jo vaizdo dingo, kai jis griebė už apykaklės. Jam atrodo, kad nukentėjusysis buvo dar su kažkuo, nes kitas asmuo „pylė jam į vandenį ugnies“, kad eitų kovoti. Būdamas areštinėje, kitą dieną, pripažino savo kaltę dėl žodinio konflikto. Pažymi, kad 2026 m. birželio 18 d. apklausoje nurodė, kad gynėjo nepageidauja, įtarimą perskaitė ir jo esmė jam suprantama, poziciją dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pasakys kitą kartą. 2026 m. liepos 2 d. apklausoje nesutiko su tuo, kas buvo padaryta. Jis tikrai vaiko nemušė, yra filmuota medžiaga. Jam bandė rodyti įrodymus kur yra, tai ten trys vaizdo įrašai, nors jo kelionė truko 2 minutes. Pamena, kad nuėjo į galą, atsisėdo ir viskas. Tą vakarą jo pikčiausia dalis, kad jis daug šnekėjo, daug vartojo keiksmažodžių, gal parodė pirštą. Šiuo veiksmus tikrai darė, bet kad eiti prie keleivio, to nebuvo.
Pažymi, kad turėjo prieš metus konfliktą, jis ėjo su dviračiu, kitų asmenų buvo 11, tie asmenys jį vaikė, jis buvo taip pat išgėręs, vaikė asmenys apsirengę gotais. Įvyko konfliktas, jam iškvietė policiją, tą vakarą įpūtė 3,2 promiles. Jam tiesiog pasirodė, kad tas vaikinas buvo „gotas“, dėl to taip šnekėjo. Jis tiesiog dažnai prisimena tą įvykį kai tie asmenys jį gainiojosi. Jis gal įžeidė asmenį žodžiais „lochas“, jo žargonas nėra stebuklingas, buvo kažkokie keiksmažodžiai. Supranta, kad jo kaltė yra iš dalies. Autobuse jis sėdėjo nuo nukentėjusiojo ne daugiau kaip 3 metrai. Pastarasis sėdėjo veidu į jį. Tą dieną per visą dieną buvo išgėręs 15 butelių alaus. Alkoholį pradėjo vartoti 11-12 val., o įvykis buvo vakare (2 t., b. l. 42-43).
Liudytojas A. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo tamsus paros metas, jis važiavo iš pažįstamos ir prie Europos aikštės įlipo šis pilietis (kaltinamasis) kruvinais delnais. Kai jie pasuko link Žaliojo tilto stotelės, autobuse yra vadinama „garmoškė“ sėdėjo berniukas, kuris buvo su ausinėmis, įlindęs į telefoną, o jis pačioje galinėje sėdynėje sėdėjo. Nei iš šio, nei iš to asmuo stvėrė tą vaiką ir pradėjo talžyti, jis metė kuprinę ir pribėgo vaiko ginti. Protu nesuvokiama, kad vaiką „kala“ atsistojęs iš kojų, alkūnių. Jis irgi davė į kailį, o žmonės visi į priekį subėgo, niekas vaiko neapgynė. Galiausiai autobuso vairuotojas sustabdė autobusą, keleivius išleido per priekines duris, o jie sėdėjo ir laukė policijos, o paskui su tuo berniuku sėdėjo laukė kol mama atvažiavo.
Patvirtina, kad kaltinamasis į autobusą įlipo kruvinais delnais prie Europos aikštės stotelės. Buvo kruvinas, dėl drabužių nežino, nežiūrėjo, tačiau delnai buvo kruvini. Veidas nebuvo sužalotas. Nukentėjusysis sėdėjo prie autobuso sujungimo vietos, tos vadinamos „garmoškės“. Vaikas niekam nieko blogo nepadarė. Kaltinamasis sėdėjo prie durų priešais berniuką, maždaug 1,5 metro atstumu. Negirdėjo jokių pokalbių, be žodžių, iškarto vaiką stvėrė. Jokio žodinio konflikto nebuvo, vaikas sėdėjo su ausinėmis, įlindęs į telefoną. Kaltinamasis nei iš šio, nei iš to atsistojo ir puolė vaiką. Jis metė kuprinę, ausines ir iškart jam į „dūdą“ duoti. Jis puolė kaltinamąjį, kad patraukti nuo paauglio. Asmenį pavyko atitraukti, bet kaltinamasis buvo neblaivus, tai pats „nešėsi ant veido dar“, prasikirto nosį, kaktą į autobuso grindis. Kaltinamasis pats krito, būdamas neblaivus ir dėjosi, dar autobusas sumetė bevažiuojant. Kaltinamasis nukrito, vaikas ašarose, pribėgęs pasakė „už ką tu mane kali, ką aš tau padariau“. Gal porą smūgių berniukas sudavė į galvą. Autobuso vairuotojas išleido keleivius, iškvietė policiją, atvažiavo pareigūnai labai greitai, kaltinamąjį išvedė su antrankiais. Tada atvažiavo greitoji. Kai kaltinamasis nukrito autobuse ant grindų buvo sąmoningas. Kiek matė iš tolo, kaltinamasis berniukui sudavė 5-6 smūgius iš kelio, iš kumščio, o nukentėjusysis kaltinamajam gal porą kartų iš kojos sudavė, bet kai jau kaltinamasis pats gulėjo prasimušęs veidą. Autobuse tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo matė vieną sukibimą (fizinį kontaktą), ne kelis gi kartus priėjo (2 t., b. l. 43-44).
Liudytoja G. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji su draugais įlipo Žaliojo tilto stotelėje į autobusą. Prieš ją viskas vyko, tuo metu buvo jaunas vaikinas, ilgais plaukais ir vyresnis vyras, kuris buvo nemažai išgėręs. Pradžioje matė, kad vyras eidamas pro šalį, gal ir netyčia užgriuvo ant to jaunuolio, galimai spyrė į koją, po to tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Pamena, kad vaikiną vadino mergaite, pravardžiavo. Gale sėdėjo kitas jaunuolis, kuris kišosi ir ragino vyresnį vyrą, kad nustotų kabintis prie jaunuolio. Po to išsiskyrė, bet vis tiek vyresnis vyras provokavo žodžiais jaunuolį. Tuomet kilo fizinis konfliktas, bet ji pati nematė kaip prasidėjo, nes sėdėjo prie telefono. Tačiau draugė vėliau papasakojo, kad pirmą smūgį vis dėlto sudavė jaunuolis. Ji tikrai matė, kai tos muštynės persikėlė ant grindų ir jaunuolis buvo viršuje o vyresnis vyras buvo apačioje. Jaunuolis mušė vyrą iš viršaus, vyresnis mušė iš apačios ir laikė už plaukų. Kitas keleivis kišosi, bandė juos išskirti, atitraukti jaunuolį nuo vyresnio vyro ir kai jau pamatė kraujavimą, tada ji jau paskambino policijai, nes išsigando. Pamena, kad autobusas sustojo ir dar kuris laikas vyko muštynės, kai buvo sustojęs autobusas. Ji nematė, kai kaltinamasis įėjo į autobusą. Matė užkritimą ant jaunuolio prieš žodinį konfliktą, kai ėjo ir netyčia užkliuvo. Ji nepamena kur sėdėjo kaltinamasis.
Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina juos. Ankstesnis pasakojimas yra teisingesnis, nes tada geriau viską prisiminė, o dabar nelabai pamena. Ji nematė, kai jaunuolis pakilo ir priėjo prie kaltinamojo. Jos draugė minėjo, kad jaunuolis pirmąjį smūgį davė, nes šalia jos sėdėjo draugė. Muštynės vyko prie durų, kur sėdėjo kaltinamasis (2 t., b. l. 44-45).
Liudytoja ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą L. J.-P. paaiškino, kad vėlai vakare ji sulaukė skambučio iš sūnaus. Telefonu pasakė, kad buvo sumuštas autobuse ir jai reikėtų atvažiuoti į stotelę, nes stovi policijos automobilis. Ji atvyko, rado sūnų policijos automobilyje su liudytoju. Visą kitą, kas vyko autobuse ji sužinojo iš sūnaus ir iš liudytojo. Pasakojo, kad sūnus sėdėjo su ausinukais, klausėsi ramiai muzikos, niekam netrukdė, prie sūnaus priėjo vyras, kuris pradėjo keiktis ant jaunuolio ir mušti – sudavė keliais, kumščiais, o tada tas vyras atsisėdo atgal į vietą. Toliau liudytojas ir sūnus pasakojo, kad kaltinamasis keikėsi ir grasino sūnui. Dėl to jos sūnus priėjo ir vėl kilo muštynės. Ji paklausė sūnaus, kodėl šis priėjo, pasakė, kad buvo išsigandęs, jog vėl puls, nes grasino ir keikėsi. Ji suprato, kad tai buvo dar antras konfliktas, kai priėjo jos sūnus ir šie vėl susimušė. Pažymi, kad nesimatė, jog sūnus būtų smarkiai sumuštas, kad būtų kruvinas veidas. Tik buvo ant kūno kraujosruvų, tačiau jų nesimatė, nes buvo už plaukų. Buvo kažkiek išrauta plaukų, ant kūno buvo kraujosruvų, ant krūtinės, nebuvo dideli sužalojimai. Sūnus pajautė ir skausmą, ir išgąstį. Šis įvykis labai paveikė psichologiškai. Pačioje pradžioje sūnui sukėlė tokią agresiją, buvo labai sutrikęs, sako „aš nieko nepadariau ir mane užpuolė“. Vėliau perėjo viskas į liūdesį, labai pergyveno kelias dienas, siūlė eiti pas psichologą, tačiau nenorėjo, nes kažkada bandęs, nepatiko. Prastai miegojo kelias naktis, jam buvo sunku psichologiškai ir fiziškai, po įvykio pradėjo šnekėti, kad gal jam plaukus nusikirpti, nes yra labai pažeidžiamas, kai yra su ilgais plaukais, nors vaikui tie ilgi plaukai patinka, nes yra „metalistas“, mėgsta „metalo“ muziką. Pradėjo kelti abejones savo išvaizda, kad gali bet kas patraukti už plaukų ir tampa iš karto pažeidžiamas. Pats sūnus apibūdino smūgius, sakė, kad gavo iš kelio, neatsimena kiek kartų iš kumščio.
Po įvykio sūnui pyktį kėlė, sūnus buvo neramus, nemiegojo naktį, buvo liūdnas, pradėjo kelti klausimus dėl savo išvaizdos, jautė skausmą. Kelias dienas nevalgė kieto maisto, nes skaudėjo žandikaulį. Šiuo metu sūnus jaučiasi gerai. Palaiko pateiktą civilinį ieškinį 1500 Eur. Nes kai suaugęs vyras tiesiog puola vaiką ir padaro jam tiek psichologinę, fizinę žalą, tai tikrai turėtų būti atlyginta už tai kas padaryta. Sūnui yra padaryta neturtinė žala.
Matė, kad vaikui buvo nustatytas girtumas. Tai nėra įprasta, jų šeimoje tai netoleruojama, bet negali sukontroliuoti. Paaugliui yra (duomenys neskelbtini) metų, nuvažiavo pas draugus ir išgėrė alaus, pasitaiko, bet kai sūnus grįžta namo, ji nepastebi, kad šis svirduliuotų, būtų prisigėręs. Tą dieną irgi jis nesvirduliavo ir iš išvaizdos nepasakysi, kad girtas. Sužinojo tik tada, kai policija davė „papūsti“. Vaikas nebūna iš viso agresyvus, nėra nieko nuskriaudęs, auklėtoja pasisakydavo, kad ramus vaikas. Nebuvo kažkokios agresijos, neturėjo jie tokių įvykių. Vaikas nėra konfliktiškas. Ji nemano, kad pas draugus vartojo alkoholį ir būtų buvę ten muštynės, nes matytų iš jo išvaizdos. Nebuvo minėjęs, kad būtų muštas kitu laiku (2 t., b. l. 45-46).
Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. balandžio 25 d. apklaustas įtariamuoju A. K. parodė, kad 2025 m. balandžio 24 d. apie 21.30 val. važiavo 3 G autobusu Vilniuje, maršrutu iš Kalvarijų gatvės į Naujininkus. Prisimena, kad sėdėjo autobuse. Kas įvyko įvykio metu, nurodyti negali, nes neprisimena. Dėl ko kilo konfliktas, negali pasakyti, nes neprisimena. Galbūt jie apsižodžiavo su jam nepažįstamu asmeniu. Mano, kad asmenys, su kuriais kilo konfliktas, buvo dviese, nes, galimai, kažkas iš jų jam iš nugaros sudavė smūgius taip pat. Taip pat prisimena, kad viduje autobuse buvo nugriuvęs. Dėl ko, nurodyti negali, nes neprisimena. Nori pažymėti, jog paties įvykio neprisimena, nieko išsamiai papasakoti negali. Bet, jei padarė tai, kuo yra įtariamas, nori pažymėti, kad gailisi. Pažymi, kad pernai metais turėjo konfliktą su pankų subkultūros grupe, todėl jam galėjo sąmonėje kažkas išlikti ir todėl galėjo atlikti neteisėtus veiksmus. Daugiau nieko pridėti negali (1 t., b. l. 137-140).
Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. birželio 18 d. įtariamuoju apklaustas A. K. parodė, kad prieš nukentėjusįjį jokio fizinio ar psichologinio smurto niekas nenaudojo ir nenaudoja. Parodymus duos kitą kartą (1 t., b. l. 148-150).
Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. liepos 2 d. papildomai įtariamuoju apklaustas A. K. parodė, kad 2025 m. balandžio 24 d. apie 21.30 val. važiavo 3 G autobusu Vilniuje, maršrutu iš Konstitucijos pr. gatvės į Naujininkus. Jis buvo išgėręs alkoholio, apie 15 butelių alaus. Įlipęs į autobusą, jis po dešinę pusę pamatė sėdintį jaunuolį, su kuriuo galimai buvo konfliktas prie „CUP“ parduotuvės. Tas konfliktas buvo prieš metus. Ir tuo metu jam pasirodė, kad tas vaikinas galimai iš tos kompanijos. Jis įlipęs į autobusą atsisėdo ir pamatė tą vaikiną, tada atsistojo, prie jo priėjo ir keiksmažodžiais jam sakė „ar tu tada buvai prie „CUP“ parduotuvės, garsiai keiksmažodžiais rėkė ant jo, vaikinas jam nieko neatsakė, ir jis atsisėdo į savo vietą. Po kelių minučių atėjo prie jo tas vaikinas su ilgais plaukais, jis jam trenkę kumščiu, o jis jam griebė už plaukų ir laikė jį, kad jis jo (A. K.) nemuštų, jis tada kita ranka jam trenkė, ir jis (A. K.) nukrito, krintant jo rankoje liko vaikino plaukai. Jam gulint, tas vaikinas jį mušė, jis turbūt buvo be sąmonės, nes nuo to momento neprisimena, kas vyko toliau, pamatė, kad jį kelia daktaras ir kad jis guli kraujo baloje. Jį nuvežę į Lazdynų ligoninę. Tas vaikinas jį stipriai sumušė, išrašą iš Lazdynų ligoninės pateiks ir Valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą, kur jam padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Jis tikrai vaikinui nei vieno smūgio nesudavė, tik griebė už plaukų, kai jis prie jo (A. K.) priėjo ir pradėjo jį mušti. Daugiau pasakyti nieko negali (1 t., b. l. 151-154).
Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. gegužės 12 d. apklaustas nepilnametis nukentėjusysis A. P. parodė, kad jis važiavo autobusu 3G. Nuo Fabijoniškių link stoties, važiavo namo. Buvo pas draugę, išgėrė porą skardinių alaus. Žaliojo tilto stotelėje įlipo vyras, iš išvaizdos apsvaigęs nuo alkoholio, su kruvina ranka. Nepravažiavus net ne vienos stotelės, minėtas vyras pradėjo prie jo kabinėtis, dėl kokios priežasties, tiksliai nežino, galbūt dėl jo išvaizdos, visą laiką jis buvo su ausinėmis, dėl to negirdėjo, ką jis jam sakė. Tas vyras priėjęs prie jo sėdinčio, su savo kaire koja jam spyrė 3 kartus į šonkaulius, fizinį skausmą vertina 6-7 balais. Kažkoks keleivis vyras, jam nepažįstamas, priėjo ir atitraukė jį nuo jo (A. P.). Vyras, kuris jį mušė, atsisėdo ir rėkė keiksmažodžiais ir jam grasino. Jis tada priėjo prie jo, sudavė vieną smūgį ranka jam į galvos sritį, ar pataikė, nežino. Tada tas vyras griebė jam už plaukų ir išrovė plaukų kuokštą ir tarp jų prasidėjo muštynės. Jam pataikė į galvą ir žandikaulį, fizinį skausmą vertinų 7 balais, skaudėjo ilgai, apie savaitę laiko, negalėjo valgyti., dar jam pataikė į pilvą ir į krūtinę. Muštynių metu vėl priėjo keleivis ir jį galimai atitraukė nuo to vyro, gulinčio, ir atvažiavo policija. Tam vyrui jis nenorėtų atleisti, bet jei atlygintų jam moralinė žalą, sutiktų atleisti. Dėl sumos jam reiktų pagalvoti (1 t., b. l. 96-99).
Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. balandžio 24 d. liudytoju apklaustas A. N. parodė, kad 2026 m. balandžio 24 d. apie 21.15 val. įlipo Šeškinėje esančioje stotelėje į 3G autobusą. Prie „Europos“ esančioje stotelėje įlipo kruvinas vyras, maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, tamsių, trumpų plaukų, vilkėjo šviesią striukę, mėlynus džinsus. Jo rankos buvo kraujyje, subraižyta nosis, kalbėjo pats su savimi, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo agresyviai nusiteikęs. Maždaug prie Žaliojo tilto stotelės pamatė sėdintį jaunuolį, autobuse buvo daug žmonių, ir keleivių akivaizdoje kibo prie jaunuolio, priėjo prie jo ir pradėjo keiktis, rėkauti ant jo. Jaunuolis atrodė maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ilgų, tamsių plaukų, vilkėjo juodą striukę, žalias kelnes, juodus sportbačius. Jaunuolis atsistojo, tarp jų prasidėjo konfliktas, tačiau vyresnis vyras pradėjo pulti ir mušti jį, sudavė jam į šonkaulius keliais, kelis kartus suspardė jį. Vėliau paėmė jį už plaukų ir kumščiu sudavė į galvą. Pamatė, kad niekas nenori padėti, tai priėjo jis ir pradėjo skirti juos. Vėliau pradėjo tampyti už plaukų ir išrovė jam plaukų sruogą. Vaikinas bandė gintis, tačiau vyras nugriuvo ir trenkėsi veidu bei nosim į grindis, jam pradėjo kraujuoti iš nosies. Pamatė, kad vyras nusiteikęs agresyviai, priėjo prie autobuso vairuotojo ir pasakė, kad tas sustotų stotelėje ir iškviestų policijos pareigūnus. Sustojo Juozo Tumo-Vaižganto stotelėje, už kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai, įlipo į autobusą ir išvedė vyrą, kuris sukėlė konfliktą ir muštynes, jį sulaikė. Jis pats nenukentėjo. Vizualiai galėtų atpažinti minėtą vyrą (1 t., b. l. 55-58).
Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. balandžio 24 d. liudytoja apklausta L. J.-P. parodė, kad jos sūnus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2026 m. balandžio 24 d. ją informavo, kad po mokyklos važiuos pas draugus Pašilaičiuose. Apie 17.00 val. iš savo tel. Nr. (nurodytas), su ja susisiekė ir pasakė, kad yra pas draugę Pašilaičiuose ir kad pasisvečiavęs grįš namo iki 23.00 val. Apie 21.52 val. A. P. jai vėl paskambino ir pasakė, kad važiuojant namo jį autobuse be jokios priežasties sumušė neblaivus nepažįstamas vyras ir pasakė, kad jis yra Juozo Tumo – Vaižganto stotelėje, yra atvykusi policija ir prašo jos atvažiuoti. Atvykusi į minėtą stotelę, rado policijos pareigūnus, kurių ekipaže sėdėjo jos sūnus. Iš policijos pareigūnų ir savo sūnaus sužinojo, kad važiuojant 3G maršruto autobusu, tame pačiame autobuse važiavęs nepažįstamas neblaivus vyriškis be jokios priežasties užsipuolė jos sūnų ir jį sumušė. Sūnus jai papasakojo, kad autobuse apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 175 – 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, trumpų šviesių plaukų jam nepažįstamas vyriškis kitų keleivių akivaizdoje piktybiškai kibo prie jos sūnaus, du kartus kojų keliais trenkė jos sūnui į šonkaulius, dėl ko jos sūnus pajuto fizinį skausmą. Sūnus persėdo į kitą vietą, tačiau tas pats vyriškis nuo jo neatstojo, viena ranka jos sūnų pastvėrė už plaukų ir stipriai purtė galvą, išrovė plaukų sruogą, o kitos rankos kumščiu trenkė sūnui apie 5 kartus į galvą, sukeldamas jam fizinį skausmą. Sužinojo iš sūnaus, kad vienas iš keleivių – apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus vyriškis apgynė jos sūnų nuo minėto agresyvaus vyriškio. Ir netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie agresyvų minėtą vyriškį sulaikė. Į gydymo įstaigą dėl galimai patirtų sužalojimų su sūnumi kreipsis savarankiškai. Pageidaus reikši civilinį ieškinį, kai įvertins sūnui padarytą fizinę žalą pinigine išraiška. Daugiau šiuo momentu nieko patikslinti negali (1 t., b. l. 61-64).
Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. liepos 8 d. liudytoja apklausta G. V. parodė, kad balandžio 24 d. ji važiavo autobusu 3G, pas draugę. Ji įlipo į autobusą Žaliojo tilto stotelėje, atsisėdo. Matė, kad girtas vyras atėjo prie vaikino su juodais ilgais plaukais, kuris sėdėjo truputį tolėliau prieš ją, tas stipriai girtas vyras atėjęs prie vaikino įžeidinėjo jį, vadino mergaite, dar kažką jam sakė, ji dabar neprisimena. Matė, kad tas vyras užkrito ant to vaikino, jai atrodė, kad tas užkritimas buvo netyčinis, nes vyras svyravo. Vaikinas su juodais plaukais bandė jį ignoruoti, tada girtas vyras jam spyrė su koja, jai tuo metu atrodė, kad pataikė jam į koją. Žodinis konfliktas tarp jų buvo. Kažkoks vyras su žilais plaukais priėjo ir pasakė girtam vyrui, kad nelįstų ir atsisėstų į vietą, ir visi atsisėdo į savo vietas, bet dar vis vyko žodinis konfliktas tarp jų, vienas ant kito garsiai pykosi. Tas girtas vyras labai garsiai juokėsi. Ji tada žiūrėjo į savo telefoną ir nematė, kaip jaunas vyras priėjo prie to girto vyro, pamatė tik, kai vyras buvo jau ant grindų ir mušėsi, matė, kad girtas vyras, gulėdamas ant grindų, laikė už plaukų jauną vaikiną ir jie vienas kitą trankė. Jaunas vaikinas spyrė girtam vyrui. Keleivis su žiliais plaukais atitraukė jauną vaikiną nuo to girto vyro. Ji pamatė kraują ir iš karto pradėjo skambinti 112, kviesti policiją (1 t., b. l. 67-70).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2026 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2026 m. balandžio 24 d. apie 21.30 val. Vilniuje, V. Kudirkos g., viešoje vietoje, 3G maršruto autobuse, garažinis Nr. (duomenys neskelbtini), ties Juozo Tumo – Vaižganto stotele, A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,61 promilės), kitų keleivių akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, be jokios priežasties piktybiškai kibo prie nepilnamečio autobuso keleivio A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (nustatytas 1.11 promilės girtumas), du kartus kojų keliais trenkė jam į šonkaulius, rankomis tampė A. P. už plaukų, išraudamas jam plaukų sruogą bei kumščiu trenkė į galvą ne mažiau kaip penkis kartus, tokiais veiksmais sukeldamas A. P. fizinį skausmą ir sutrikdymas visuomenės rimtį bei tvarką (1 t., b. l. 1-9).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2026 m. balandžio 24 d. 21.38 val., adresu J. Tumo-Vaižganto g. Vilniuje, autobusas stovi J. Tumo-Vaižganto stotelėje, autobuse vyksta muštynės, mušasi 3 vyrai, vienam kraujuoja iš nosies (1 t., b. l. 10).
Iš 2026 m. balandžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad objekto apžiūra yra autobusas, adresu V. Kudirkos g., Vilnius. Prie Juozo Tumo-Vaižganto stotelės stovi raudonos spalvos autobusas, kurio borto numeris yra (duomenys neskelbtini). Autobusas stovi su atidarytomis durimis. Į autobusą galima įlipti per tris skirtingas duris. Durys yra automatizuotos jas uždarinėja/atidarinėja autobuso vairuotojas. Įlipus pro paskutines duris, t. y. per trečias duris, skaičiuojant nuo autobuso priekio, taigi, įlipus pro minėtas duris, matoma, kad tiek po kairę pusę, tiek po dešinę pusę yra sėdimos vietos. Pasisukus į kairę pusę, t. y. į autobuso galą, ant autobuso grindų matoma raudonos spalvos dėmė (paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 1), pasisukus į kairę pusę taip pat ant autobuso grindų, matome keliose vietose juodos spalvos ilgų plaukų kuokštus (paimta ir supakuota į voką Nr. 2). Vaizdo stebėjimo kameros yra. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 11-21).
Iš 2026 m. gegužės 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra bendrojo pagalbos centro (BPC) garso įrašas pavadinimu “BPC skambu io ra as (ID 92482975603, skambu io prad ia_ 2026-04-24 21_34_56)“.Įrašo trukmė- 00:01:09 min. Įraše kalba BPC operatorius(BPC) ir vyras(V): BPC: Vienas vienas du. V: muštinės autobuse, autobuso vairuotojas. BPC: Autobusas koks? V: Lukiškių aikštėje autobuso stotelėje, kaip čia, kaip privažinėti prie stotelės. V: J. Tumo-Vaižganto gatvėje. BPC: Koks autobusas? V: 3G, kryptis – važiuoja link aerouosto. BPC: Į aerouostą. Kas ten mušasi? V: Jaunuoliai. Na nežinau. BPC: Kiek jus ten? V: (Negirdėti ką sako) BPC: Gerai, kaip jūsų vardas, ponas? V: J.. BPC: Gulinčių nėra? V: Nematau. BPC: Sakykite savo telefono numerį. V: Šitas numeris, kur skambinu. BPC: Nematau. V: (nurodo). BPC: Gerai, laukite policijos. Viso. Kiti pokalbiai arba negirdimi arba neturi reikšmės ikiteisminiam tyrimui.
Apžiūros objektas yra bendrojo pagalbos centro (BPC) garso įrašas pavadinimu “BPC skambu io ra as (ID 92482975603, skambu io prad ia_ 2026-04-24 21_38_28)“.Įrašo trukmė- 00:01:38 min. Įraše kalba BPC operatorius(BPC) ir moteris(M): Girdimas triukšmas. BPC: Vienas vienas du. M: Čia autobusu važiuojame, Vaižganto stotelėje (negirdėti) vyras stipriai kraujuoja.. BPC: Palaukite. Kas atsitiko? M: Du vyrai muša kitą vyrą. BPC: Stotelėje? M: Ne stotelėje, pačiame autobuse. BPC: Tai šiuo mietu vyksta muštynės? M: Vyksta muštynės ir dabar kraujuoja žmogus. BPC: Koks adresas? M: Sekanti stotelė nuo J. Tumo-Vaižganto . BPC: Sakykite, o autobusas važiuoja ar sustojo? Kokioje stotelėje? M: Dar ne stotelėje esame, mes sustojame prie šviesoforo. BPC: O jūs važiuojate nuo Express Market, nuo kurios? M: Nuo Žalio tilto. Jau sustojame Tumo-Vaižganto. BPC: Ten greitosios reikia vyrui? M: Reikia, nes labai kraujuoja iš nosies. BPC: Koks jūsų vardas, pavardė? M: D. V.. BPC: Šiuo metu ten vyksta muštynės? M: Jau nebe. BPC: O te vyrai, kur mušė, autobuse? M: Taip. BPC: Gerai, tai informuojame policiją, greitąją. Ten stotelėje tas autobusas, taip? M: Taip. Kiti pokalbiai arba negirdimi arba neturi reikšmės ikiteisminiam tyrimui (1 t., b. l. 27-30).
Iš 2026 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų Kūno kameros įrašas pavadinimu “export-qkatw“. Vaizdo įrašas yra filmuotas tamsiu paros metu, su garsu. Įrašo trukmė – 00:50:36 min. Vaizdo įraše matome pakelėje stovi greitosios pagalbos ir tarnybinis automobiliai. Šalia policijos ekipažas. Vienas iš pareigūnų priėjo prie greitosios pagalbos automobilio ir paklausė, ar veš nukentėjusįjį į ligoninę? Girdime pokalbį tarp dviejų pareigūnų. Vienas pareigūnas sako, kad dar nežino dėl ligoninės ar veš: „Nukentėjusysis nepasakė ar krito, ar jam trenkė? Jis nežino“ – pasakė vienas iš pareigūnų. Kita pareigūnė atsakė: “Nieko tokio nenutiko, tik truputį išrovė plaukų. Mama važiuoja. Vaikas pripūtė 1,11 prom., paaugliai abu neblaivūs, vienas iš jų gerokai girtas.“ Girdime, kad vienas iš greitosios pagalbos darbuotojų pasakė, kad veš asmenį į ligoninę. Vaizdo įraše matome, kad į tarnybinį automobilį įsėdo vyras, vilki tamsios spalvos megztinį ir tamsiai mėlynos spalvos kelnes. Matome, kad tarnybiniame automobilyje jau sėdėjo paauglys su ilgais tamsiais plaukais. Vaizdo įraše matome du policijos ekipažus. Pareigūnė paprašė pereiti vyrą ir paauglį į kita tarnybinį automobilį. Apžiūrimas toliau vaizdo įrašas, kuriame matome autobuso stotelę ir autobusą. Autobuso durys atidarytos ir viduje matome keleivės. Užėjus į autobusą pareigūnė paklausė: “Kur čia mušeikos?“ Vaizdo įraše matome ant autobuso grindų kraujo dėmes. Keleiviai pusiau matomi, bet jų veidų nesimato. Viena iš moterų su šviesiu paltu pradėjo pasakoti: “Aš čia sėdėjau (rodo kur) ir vaikinas su ilgais plaukais sėdėjo čia (rodo kur). Tas žmogus, gerai įkaušęs priėjo prie jo, davė su kojom..“ Toliau nesuprantama, ką sako moteris. Pareigūnė klausė jo, kuris trenkė? Moteris atsakė, kad tas, kuris kraujuoja. Pareigūnė dar karta paklausė jos, ar šitas kraujuojantis vyras (toliau vyras Nr. 1) pradėjo muštynes? Moteris atsakė, kaip taip, jis. Vaizdo įraše matome, kad pareigūnė priėjo dar prie kito vyro, kuris sėdi atsisukęs į autobuso langą (veido jo nesimato, toliau vyras Nr. 4). Pareigūnė paklausė šalia stovinčio vyro (veido nesimato) kas su juo? Ar girtas jisai? Vyras rusiškai atsakė, kad nežino, kas su juo. Pareigūnė pasakė, kad nesupranta kas įvyko. Kitas pareigūnas pradėjo jai aiškinti: “Šitas vyras pradėjo, priėjo prie to, kur su bandana, tas su ilgais plaukais vyras. Nieko nesakant trenkė, tada atsisėdo. Tas su ilgais plaukais klykė, nuėjo atgal pas jį“. Vaizdo įraše matome sėdintį ant autobuso sėdynės vyrą kruvina nosimi (toliau vyras Nr. 1). Jis sėdi kažką laikydamas prie nosies. Jis kalbasi su pareigūnais, bet ką sako, negirdėti. Girdime, kad pareigūnė sako savo kolegoms, kad vyras, kuriam „snukis“ sudaužytas, tas pradėjo tą nepilnametį mušti, spardyti“. Vaizdo įraše matome, kad vyras Nr. 1 buvo įsodintas į greitosios pagalbos automobilį, o jaunas vyras su ilgais plaukais (toliau vyras Nr. 2) buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Pareigūnė klausė jo, kiek jam metu? Vyras Nr. 2 atsakė, kad (duomenys neskelbtini). Pareigūnė pasakė jam paskambinti mamai. Vaikinas Nr. 2 atsakė, kad jis važiavo namo ir nieko tokio nepadarė, o pareigūnė paaiškino jam, kad mama. Vaizdo įraše matome, kad ant autobuso grindų guli juodas plaukų kuokštas. Girdime, kad pareigūnė sako, kad reikia paimti nuoplovą ir plaukus. Matome, šalia pareigūnų stovi dar vienas vyras (toliau vyras Nr. 3), vilkintis juodos spalvos striuke ir mėlynais džinsais. Vyras Nr. 3 papasakojo, kad vyras Nr. 1 jau vos įlipo, buvo visas kruvinas į autobusą. „Jam niekas nespyrė, jis krito ant žemės. Jie vos į autobuso įlipo“. Vaizdo įraše matome, kad pareigūnas nori patikrinti blaivumą vyro Nr. 1. Vyras Nr. 1 atsisakė pūsti. Girdime, kad greitosios pagalbos automobilyje sėdintį vyrą Nr. 1 kažkas iš medicinos darbuotoju klausė, ar krito jisai pats, ar mušė jį? Vyras Nr. 1 taip ir neatsakė. Vaizdo įraše matome tarnybiniame automobilyje sėdintį vyrą Nr. 3 ir vaikiną Nr. 2. Vyras Nr. 3 dar kartą pasakojo, kad vyras Nr. 1 įlipo kruvinas, pristojo prie vyro Nr. 2, išrovė jam plaukų kuokštą. Vyras Nr. 3 užlaužė vyrui Nr. 1 rankas, su koja prispaudė jį, kad atlaisvintų vaikiną Nr. 2, ir tada vyras Nr. 1 griuvo ant grindų. Matome, kad prie tarnybinio automobilio, kur sėdi vaikinas Nr. 2 ir vyras Nr. 3, priėjo greitosios pagalbos darbuotojas ir paklausė, kas įvyko autobuse? Vyras Nr. 3 dar kartą papasakojo, kad vyras Nr. 1 užpuolė vaikiną Nr. 2. Girdime pareigūnai sako, kad reikia paimti vairuotojo duomenis ir nuėjo prie autobuso. Vaizdo įraše matome, kad į tarnybinio automobilio „kolbą“ buvo įsodintas visiškai neblaivus vaikinas (toliau vaikinas Nr. 4), buvo paguldytas. Vaizdo įraše matome kita epizodą, kuriame pareigūnai atvyko į kažkokį butą, bet nieko nesurado ir išėjo sakant „reikia kviesti vaiku teises“. Vaizdo įraše matome moterį su chalatu, stovinčią prie durų. Vaizdo įraše veido jos nesimato. Pareigūnas jos klausė: „Ar vartoja jis kažkokius svaigalus, kažkokius vaistus?“ Moteris atsako, kad ibuprofena. Pareigūnas jai atsako, kad vis tiek reikia patikrinti ir pamatyti vaikus, nes gavo pranešimą. Matome, kad moteris įleido pareigūnus į butą. Vaizdo įraše matome lovą, kur matome miegantį asmenį. Vyras jai paaiškino, kad stipriai beldėsi į duris pareigūnas ir moteris neatidarė. Matome, kad moteriai tikrinamas blaivumas. Pareigūnas pasakė, kad viskas gerai. Vyras, galimai vaiko teisių specialistas dar pakalbino moterį, klausdamas: „Jūs užmigot ankščiau. Vaikai užmigo prie televizoriaus. Vaikų tėvas gyvena atskirai. Kodėl mes, kaip institucija, gauname pranešimus“. Moteris atsakė, kad greičiausiai pranešimai nuo kaimynės.“ Ar jie girdi kažkokį triukšmą, ar jūs paliekate du nepilnamečius vaikus vienus?“– paklausė vaiko teisių specialistas. Moteris atsakė, kad dėl triukšmo, kada vaikai cypė, tada viskas girdisi. Moteris pridūrė, kada tik atsikėlė kaimynė, buvo jau nepatenkinta. Specialistas dar karta klausė jos, ar palieka jinai vaikus vienus? Moteris atsakė, tik tada, kada išneša šiukšles. Daugiau reikšmingos informacijos nėra (1 t., b. l. 31-34).
Iš 2026 m. 2026 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įrašas pavadinimu“V4577-CAM3_20260424-212610-213700“. Vaizdo įrašas filmuotas autobuso vaizdo įrašo kamera. Vaizdo įrašas be garso. Matome, kad kameros rodo vaizdą apskritimo forma, susidedančia iš dviejų dalių: vienos kameros, rodančios važiuojamąją kelio dalį, kitos dešinėje pusėje – autobuso vidų, data, raidės ir besikeičiantis laikas “2026-04-04 EEST 21:26:11“. Matome, kad filmuota iš viršaus, neryškiai, matome daug turėklų. Vaizdo įraše matome, autobuso durys, per kurias išeina ir įeina keleiviai. 21:26:16 min. kameros laiku vaizdo įraše matome, kad į autobusą įėjo vyras (toliau vyras Nr. 1) ir atsisėdo į priekinėje sėdynė prie lango. Daugiau reikšmingos informacijos šitame vaizdo įraše nėra.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu “V4577-CAM3_20260424-212610-213700_001“. Vaizdo įrašas filmuotas autobuso vaizdo įrašo kameros. Vaizdo įrašas be garso. Matome, kad kameros rodo vaizdą apskritimo forma, susidedančia iš dviejų dalių: vienos kameros, rodančios važiuojamąją kelio dalį, kitos dešinėje pusėje – autobuso vidų, data, raidės ir besikeičiantis laikas “2026-04-04 EEST 21:29:48“. Vaizdo įrašo trukmė – 00:03:40 min. Matome, kad vaizdo kameros laiku (21:30:20 min) vyras Nr. 1 atsistojo iš savo vietos ir pajudėjo į autobuso priekį, priėjo prie kairėje pusėje sėdinčio asmens (toliau vyras Nr. 2) ir pradėjo kojomis ir rankomis spardyti ir mušti (21:30:38 min). Kiek smūgių padarė, nesimato – užstoja turėklai. Vaizdo įraše matome prie mušeikos eina per visą autobusą vyras (toliau vyras Nr. 3) ir bando atitraukti jį nuo asmens. Vyras Nr. 1 iš karto atsistojo prie išėjimo durų, kažką sako vyrui Nr. 3. O po to, vyrui Nr. 3 pavyko nutraukti vyrą Nr. 1 – mušeiką nuo asmens, paėmus jį už rankos nuvesti į jo sėdimo vietą. Vaizdo įraše iš tolo matosi, kad asmuo (vyras Nr. 2), jaunas vaikinas su ilgais plaukais. Matome, kad vyras Nr. 1 laikosi už nosies. 21:32:57 min. vaizdo kameros laiku matome, kad iš savo vietos atsistojo vyras Nr. 2, priėjo prie vyro Nr. 1 ir iš kairės pusės trenkė jam su dešine ranka. Pribėgo vyras Nr. 3. Prasidėjo muštynės. Vyrai susigrūmė. Mušasi. Vaizdo įraše matome, kad vyras Nr. 3 nori atitraukti vyrą Nr. 2, o vyrą Nr. 1 pargriovė ant autobuso grindų.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu “V4577-CAM3_20260424-212610-213700_002“. Vaizdo įrašas filmuotas autobuso vaizdo įrašo kameros. Vaizdo įrašas be garso. Matome, kad kameros rodo vaizdą apskritimo forma, susidedančia iš dviejų dalių: vienos kameros, rodančios važiuojamąją kelio dalį, kitos dešinėje pusėje – autobuso vidų, data, raidės ir besikeičiantis laikas “2026-04-04 EEST 21:33:29“. Vaizdo įrašo trukmė – 00:03:30 min. Vaizdo įraše matome minėtų vyrų muštynes. Vyrai susigrūmė. Vaizdo įraše matome, kad vyras Nr. 3 bando atitraukti vyrą Nr. 2 nuo vyro Nr. 1, o vyras Nr. 1, kuris guli ant autobuso grindų. Vaizdo įraše matome, kad keleiviai eina į kitą pusę autobuso. 21:34:19 min. vaizdo kameros laiku, matome, kad vyras Nr. 3 atitraukė vyrą Nr. 2 nuo vyro Nr. 1 ir prispaudė savo kojomis vyrą Nr. 1. Vaizdo įraše matome, kad vyras Nr. 1 guli ant grindų, pasukęs galvą į kairę pusę, ant grindų matome kraujo dėmę. Šalia stovintis vyras Nr. 2 spyrė kojomis vyrui Nr. 1. laiko jį suspaudęs jo kojas. 21:35:47 min. vyras Nr. 2 dar kartą trenkė kaire koja, gulinčiam ant pilvo vyrui Nr. 1 kažkur prie pečių. Po to vyras Nr. 2 atsisėdo į sėdimą vietą. Vyras Nr. 1 bando pasikelti nuo grindų, laikosi už turėklo. Vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 38-40).
Vilniaus AVPK 2026 m. gegužės 13 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12959-26 buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš autobuso Nr. 3 G. vidinių salono kamerų, kur apžiūros protokole nurodyti vyrai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3. Atliekant tyrimą galimai nustatyta, kad vyras Nr. 1 apžiūros protokole yra A. K., vyras Nr. 2 apžiūros protokole yra A. P., vyras Nr. 3 apžiūros protokole galimai yra A. N.. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 41-52).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2026 m. gegužės 5 d. specialisto išvadoje Nr. G1383/2026(01) nurodoma, kad A. P. padaryta: taškinės kraujosruvos kakle, krūtinėje, poodinės kraujosruvos pilve, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku t. y. 2026 m. balandžio 24 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 79-80).
Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos 2026 m. gegužės 4 d. vaiko situacijos duomenų vertinimo anketoje nurodyta, kad su vaiku bendrauta įstatyminiams atstovams nedalyvaujant, vaikas buvo švariai ir tvarkingai apsirengęs. Vaikas noriai ir atvirai pasakojo apie situaciją. Nepilnametis pasakojo, kad incidentas įvyko viešajame transporte. Jo teigimu, jis sėdėjo autobuse, kai prie jo priėjo nepažįstamas vyras, vyras buvo akivaizdžiai neblaivus. Vyras iš pradžių jį užkalbino, o netrukus be aiškios priežasties sudavė jam du smūgius. Tada nepilnametis sudavė jam atgal, siekdamas apsiginti. Pasak berniuko, vyras buvo fiziškai stambesnis ir stipresnis, jis vaiką sugriebė ir pradėjo mušti, daužė į galvą. Vaikui padėjo kitas autobuse buvęs vyras, kuris įsikišo ir vaikas su vyru sutramdė besimušantį vyrą, jį paguldė ant autobuso grindų. Vėliau buvo iškviesta policija ir situacija nurimo. Nepilnametis nurodė, kad tuo metu buvo vartojęs alkoholio, tačiau teigė, jog nebuvo stipriai apsvaigęs, 1.11 promilės, pasak vaiko, „tai čia nieko tokio, tai kaip ir norma“. Vaikas teigė, kad alkoholį dažniausiai vartoja progomis, savaitgaliais, su draugais („kiekvieną dieną ar kiekvieną savaitgalį nevartoju, jeigu susitinku su draugais ir pasiūlo išgerti, tai kodėl gi ne, žinoma, galiu būti ir blaivus, bet išgėrus fainiau, linksmiau“). Jis pažymėjo, kad nejaučia stipraus potraukio alkoholiui, nors kartais jį vartoja siekdamas atsipalaiduoti po sunkesnės savaitės. Su tėvais apie alkoholio vartojimą yra kalbėjęs, ir daug kartų, jie to netoleruoja, tačiau, jo teigimu, kartais į tai žiūri nuolaidžiau. Nepilnametis sakė, kad po šio įvykio jis patyrė fizinių sužalojimų (mėlynių), galvos srityje buvo guzai, tačiau jo veido srityje nieko nebuvo. Jis teigė, kad šiuo metu jaučiasi gerai ir psichologiškai stipriai nenukentėjo, nes panašiose konfliktinėse situacijose yra buvęs ir anksčiau, todėl geba reaguoti ramiai ir nepasimeta. Jis taip pat paminėjo, kad autobuse buvo ir daugiau žmonių, tačiau tik vienas asmuo aktyviai įsikišo, kiti liko pasyvūs ir tik stebėjo, žodžiais kažką komentavo, bet nieko nedarė. Vaikas nurodė, kad santykiai su tėvais šiuo metu jie yra pagerėję. Buvo susipykęs su tėvu, bet dabar susitaikė, tėvas jį nuveža į mokyklą, kalbasi, kasdienė rutina. Šiuo metu santykiai yra pagerėję. Su mama beveik visada puikiai sutaria, kartais mama supyksta dėl namų darbų nedarymo, tinginiavimo, kad į mokyklą negali jis atsikelti laiku, bet viskas yra gerai. Nepilnametis sakė, kad dabar jo pareiga yra mokytis, taip pat susitvarkyti kambarį, nors šiandien kambarys netvarkingas, nes yra vidurys savaitės, o jeigu ko paprašo tėvai, jis padeda jiems, pasakojo vaikas. Vaikas nurodė, kad yra susitarimas, jog namo jis turi grįžti iki 22 val., bet jeigu jis užtrunka savaitgalį, jis praneša, kad užtruks ir grįžta vėliau (naktiniu autobusu), tai nieko tokio, tėvai supranta ir pasitiki juo. Šiuo metu mama daugiau jam skambinėja, visko prašo, nes galimai jaudinasi po nutikusios situacijos, bet to neišvengsi, sakė berniukas. Su vaiko motina bendrauta 2026 m. balandžio 28 d., apie 17:00 val., adresu (duomenys neskelbtini). Moteris papasakojo, kad įvykio dieną jai paskambino sūnus ir pranešė, kad jį sumušė kažkoks neadekvatus vyras. Moteris nurodė, kad sūnus važiavo vienas (t. y. be draugų), jam padėjo vienas aplinkinis, likusieji važiuojantieji nekreipė dėmesio. Moters teigimu, tas liudininkas, arba pats Alanas ir iškvietė policiją. Motina papasakojo, kad įvykio vietoje nustatė, kad stiprių sužalojimų vaikas nepatyrė, tik rado guzų ant galvos, mėlynių. Moteris teigė, kad vakar su sūnumi apsilankė dėl abdukcijos, tačiau ir ten nieko sunkaus nenustatė, jau ir tie guzai buvo pamažėję. Moteris papasakojo, kad berniukas įvykio metu buvo labai susinervinęs, jam šis įvykis padarė didelę įtaką. Motina nurodė, kad berniukas negerai jautėsi ir dėl to, kad nepavyko prieš tą vyrą apsiginti. Tačiau dabar vaiko savijauta susitvarkė. Moteris teigė, kad vaikas ne pirmą kartą vartojo alkoholį. Būna, kad jis savaitgalį su draugais kažkur nueina – tai jau tęsiasi nuo to laiko, kai įstojo į gimnaziją, pasidarė „ala dičkis“. Moteris papasakojo, kad apie alkoholio ir rūkymo žalą su vaiku kalba kiekvieną dieną. Tačiau vaikas vis susigalvoja kažkokių dalykų pvz. kažką integruotą į „skarbonkę“, iš kurios berniukas galimai rūko. Motina toliau pasakojo, kad kiekvieną dieną gąsdina vaiką dėl alkoholio ir rūkymo žalos – vaikas tik žada, kad nustos, bet vėl grįžta. Moteris nurodė, kad berniukas šiek tiek maištaujantis, mokykloje turi spragų – tačiau dabar stengiasi pasivyti mokslus, lankyti korepetitorių. Kai berniukas pakeitė mokyklą (įstojo į gimnaziją), pasikeitė ir jo draugų ratas, kuris yra „neįdealus“. Vaiko motina teigė, kad dabar su sūnumi sutaria geriau, nei prieš 2 metus. Ji dabar stengiasi eiti į kompromisus – t. y. toleruoti kai kuriuos sūnaus veiksmus Vaiko motinos teigimu, ji mato sūnaus buvimo vietą per „Snapchat“ programėlę. Moteris papasakojo, kad verčia sūnų mokytis, padeda jam su matematikos uždaviniais. Paklausus, kaip tėvas su sūnumi sutaria, moteris atsakė, kad „sutaria“. Vaiko motina pasakė, kad nenorėtų, jog jai būtų taikoma atvejo vadyba, kadangi labai aktyviai dalyvavo pirmąjį kartą, daug ko išmoko, o jos sūnus nesistengė. Ji pati tempė savo sūnų pas psichologus, psichiatrus, tačiau dabar sūnus lankyti juos atsisako. Moteris pasakojo, kad dabar ji tam neturi laiko, bet norėtų, kad jei būtų taikomas pagalbos planas – tai tik jos sūnui. Su vaiko tėvu bendrauta 2026 m. gegužės 3 d., apie 19:23 telefonu Nr. (nurodytas). Vyriškis nurodė, kad pritaria viskam, ką išsakė vaiko motina, daugiau neturi ką pridurti. Paklausus, kaip vyras sutaria su vaiku, jis nurodė, kad sutaria adekvačiai (taip, kaip turėtų sutarti paauglys ir jo tėvai) (1 t., b. l. 107-116).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Nusistovėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalies nuostatomis, išaiškinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).
BK 284 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia, būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).
Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nurodytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).
Pažymėtina, kad įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai visada demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tačiau nebūtinai sukelia padarinius – t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-942/2015). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-159-976/2021 ir kt.). Remiantis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2014 pateiktu išaiškinimu, tokie veiksmai gali pasireikšti daužymu, ardymu, padegimu, apipylimu dažais ir pan. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018).
Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis, kurie atitinka BPK 20 straipsnio numatytus reikalavimus, o būtent: kaltinamojo A. K., nukentėjusiojo A. P. parodymais, liudytojų A. N., L. J.-P. ir G. V. parodymais, pareiškimu-protokolu apie nusikalstamą veiką, apžiūros protokolais, kitų objektų apžiūros protokolais, specialisto išvada ir kt., nustatyta, kad kaltinamasis A. K. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė būtent kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas, kurį jis inicijavo. Jis sėdėjo savo vietoje ir prie jo priėjo nukentėjusysis. Jaunuolis buvo ilgais juodais plaukais, juoda striuke, atrodė kaip gotas, nedidelio ūgio, gal 160 cm. Iš išvaizdos atrodė suaugęs, tačiau pasirodo ten buvo vaikas. Po konflikto labai skaudėjo šoną ir buvo galva sutrenkta. Buvo kruvinas ir nuo dviračio dieną buvo susižeidęs. Lipant į autobusą galėjo būti, kad matėsi sužalojimai. Po įvykio jį vežė į Lazdynų ligoninę, tikrino galvą, darė rentgeną, o po to sulaikė ir vežė į areštinę. Ryte paklausė ar reikia advokato, pasakė, kad nereikia ir paleido. Pažymi, kad savaitgaliais dažnai būna, jog išgeria alaus, nevengia, turi tam silpnybę. Tačiau išgėręs nevairuoja, todėl dažai tenka grįžti autobusu. Mano, kad tai kaltas alkoholis, nes blaivus niekada prie nieko nėra kabinėjęsis. Pamena, kad sąmonės neteko, jo vaizdo dingo, kai jis griebė už apykaklės. Jam atrodo, kad nukentėjusysis buvo dar su kažkuo, nes kitas asmuo „pylė jam į vandenį ugnies“, kad eitų kovoti. Būdamas areštinėje, kitą dieną, pripažino savo kaltę dėl žodinio konflikto. <...> Jis tikrai vaiko nemušė, yra filmuota medžiaga. Jam bandė rodyti įrodymus kur yra, tai ten trys vaizdo įrašai, nors jo kelionė truko 2 minutes. Pamena, kad nuėjo į galą, atsisėdo ir viskas. Tą vakarą jo pikčiausia dalis, kad jis daug šnekėjo, daug vartojo keiksmažodžių, gal parodė pirštą (2 t., b. l. 42-43).
Teismo posėdžio metu liudytojas A. N. paaiškino, jog <...> kaltinamasis į autobusą įlipo kruvinais delnais prie Europos aikštės stotelės. Buvo kruvinas, dėl drabužių nežino, nežiūrėjo, tačiau delnai buvo kruvini. Veidas nebuvo sužalotas. Nukentėjusysis sėdėjo prie autobuso sujungimo vietos, tos vadinamos „garmoškės“. Vaikas niekam nieko blogo nepadarė. Kaltinamasis sėdėjo prie durų priešais berniuką, maždaug 1,5 metro atstumu. Negirdėjo jokių pokalbių, be žodžių, iškarto vaiką stvėrė. Jokio žodinio konflikto nebuvo, vaikas sėdėjo su ausinėmis, įlindęs į telefoną. Kaltinamasis nei iš šio, nei iš to atsistojo ir puolė vaiką. Jis metė kuprinę, ausines ir iškart jam į „dūdą“ duoti. Jis puolė kaltinamąjį, kad patraukti nuo paauglio. Asmenį pavyko atitraukti, bet kaltinamasis buvo neblaivus, tai pats „nešėsi ant veido dar“, prasikirto nosį, kaktą į autobuso grindis. Kaltinamasis pats krito, būdamas neblaivus ir dėjosi, dar autobusas sumetė bevažiuojant. Kaltinamasis nukrito, vaikas ašarose, pribėgęs pasakė „už ką tu mane kali, ką aš tau padariau“. Gal porą smūgių berniukas sudavė į galvą. Autobuso vairuotojas išleido keleivius, iškvietė policiją, atvažiavo pareigūnai labai greitai, kaltinamąjį išvedė su antrankiais. Tada atvažiavo greitoji. Kai kaltinamasis nukrito autobuse ant grindų buvo sąmoningas. Kiek matė iš tolo, kaltinamasis berniukui sudavė 5-6 smūgius iš kelio, iš kumščio, o nukentėjusysis kaltinamajam gal porą kartų iš kojos sudavė, bet kai jau kaltinamasis pats gulėjo prasimušęs veidą. Autobuse tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo matė vieną sukibimą (fizinį kontaktą), ne kelis gi kartus priėjo (2 t., b. l. 43-44). Analogiškus paaiškinimus pateikė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 55-57).
Liudytoja G. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad <...> prieš ją viskas vyko, tuo metu buvo jaunas vaikinas, ilgais plaukais ir vyresnis vyras, kuris buvo nemažai išgėręs. Pradžioje matė, kad vyras eidamas pro šalį, gal ir netyčia užgriuvo ant to jaunuolio, galimai spyrė į koją, po to tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Pamena, kad vaikiną vadino mergaite, pravardžiavo. Gale sėdėjo kitas jaunuolis, kuris kišosi ir ragino vyresnį vyrą, kad nustotų kabintis prie jaunuolio. Po to išsiskyrė, bet vis tiek vyresnis vyras provokavo žodžiais jaunuolį. Tuomet kilo fizinis konfliktas, bet ji pati nematė kaip prasidėjo, nes sėdėjo prie telefono. Tačiau draugė vėliau papasakojo, kad pirmą smūgį vis dėlto sudavė jaunuolis. Ji tikrai matė, kai tos muštynės persikėlė ant grindų ir jaunuolis buvo viršuje o vyresnis vyras buvo apačioje. Jaunuolis mušė vyrą iš viršaus, vyresnis mušė iš apačios ir laikė už plaukų. Kitas keleivis kišosi, bandė juos išskirti, atitraukti jaunuolį nuo vyresnio vyro ir kai jau pamatė kraujavimą, tada ji jau paskambino policijai, nes išsigando. Pamena, kad autobusas sustojo ir dar kuris laikas vyko muštynės, kai buvo sustojęs autobusas. Ji nematė, kai kaltinamasis įėjo į autobusą. Matė užkritimą ant jaunuolio prieš žodinį konfliktą, kai ėjo ir netyčia užkliuvo (2 t., b. l. 44-45). Liudytoja savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino (1 t., b. l. 67-70).
Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad važiavo autobusu 3G. Nuo Fabijoniškių link stoties, namo. Buvo pas draugę, išgėrė porą skardinių alaus. Žaliojo tilto stotelėje įlipo vyras, iš išvaizdos apsvaigęs nuo alkoholio, su kruvina ranka. <...> minėtas vyras pradėjo prie jo kabinėtis, dėl kokios priežasties, tiksliai nežino, galbūt dėl jo išvaizdos, visą laiką jis buvo su ausinėmis, dėl to negirdėjo, ką jis jam sakė. Tas vyras priėjęs prie jo sėdinčio, su savo kaire koja jam spyrė 3 kartus į šonkaulius, fizinį skausmą vertina 6-7 balais. Kažkoks keleivis vyras, jam nepažįstamas, priėjo ir atitraukė jį nuo jo (A. P.). Vyras, kuris jį mušė, atsisėdo ir rėkė keiksmažodžiais ir jam grasino. Jis tada priėjo prie jo, sudavė vieną smūgį ranka jam į galvos sritį, ar pataikė, nežino. Tada tas vyras griebė jam už plaukų ir išrovė plaukų kuokštą ir tarp jų prasidėjo muštynės. Jam pataikė į galvą ir žandikaulį, fizinį skausmą vertinų 7 balais, skaudėjo ilgai, apie savaitę laiko, negalėjo valgyti., dar jam pataikė į pilvą ir į krūtinę. Muštynių metu vėl priėjo keleivis ir jį galimai atitraukė nuo to vyro, gulinčio, ir atvažiavo policija. <...> (1 t., b. l. 96-99).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas autobusas <...> iš pateiktų fotolentelių matyti kraujo dėmės bei išrautų judų plaukų kuokštas (1 t., b. l. 11-21).
Pažymėtina, kad nagrinėjamas 2026 m. balandžio 24 d. apie 21:30 val. įvykis vyko 3G maršrutiniame autobuse, garažinis Nr. (duomenys neskelbtini), ties Juozo Tumo – Vaižganto stotele, kuomet jame buvo keleiviai, t. y. – viešoje vietoje. Tai patvirtina byloje surinkta informacija: kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 137-140, 151-154), teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 42-43), liudytojo A. N. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 55-58; 2 t., b. l. 43-44), liudytojos G. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 67-70; 2 t., b. l. 44-45), 2026 m. gegužės 6 d. kūno kamerų įrašų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 31-34) ir kt.
nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis A. K. išprovokavo žodinį konfliktą, kurio metu buvo garsiai naudojami keiksmažodžiai, buvo pravardžiuojamas nukentėjusysis, rodomi nepadorūs gėstai (vidurinis pirštas), ką stebėjo autobuse buvę keleiviai. Tai patvirtina kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 137-140, 151-154; 2 t., b. l. 42-43), liudytojo A. N. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 55-58; 2 t., b. l. 43-44), nukentėjusiojo A. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 96-99);
žodinis, kaltinamojo A. K. išprovokuotas konfliktas su nukentėjusiuoju A. P., peraugo į fizinį smurtą, kurį taip pat pradėjo kaltinamasis. Nors kaltinamasis neigė smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, smurto panaudojimą patvirtina byloje surinkta informacija. Teismas pažymi, kad kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, t. y. 2026 m. balandžio 25 d. apklaustas įtariamuoju A. K. fizinio smurto panaudojimo neneigė, ir nurodė, kad „paties įvykio neprisimena, nieko išsamiai papasakoti negali. Bet, jei padarė tai, kuo yra įtariamas, nori pažymėti, kad gailisi“ (1 t., b. l. 137-140); 2026 m. birželio 18 d. įtariamuoju apklaustas A. K. nurodė, kad „prieš nukentėjusįjį jokio fizinio ar psichologinio smurto niekas nenaudojo“ (1 t., b. l. 148-150); 2026 m. liepos 2 d. papildomai įtariamuoju apklaustas A. K. nurodė, kad „garsiai keiksmažodžiais rėkė ant jo, vaikinas jam nieko neatsakė <...> vaikinas <...> jam trenkę kumščiu, o jis jam griebė už plaukų ir laikė jį, kad jis jo (A. K.) nemuštų, jis tada kita ranka jam trenkė, ir jis (A. K.) nukrito, krintant jo rankoje liko vaikino plaukai“ (1 t., b. l. 151-154); teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad „jaunuoliui šnekėjo, kad „tu čia toks“, parodė vidurinį pirštą <...> jaunuolis su ilgais plaukais atsikėlė ir ėjo prie jo muštis. Jis sugriebė jį už apykaklės ir po to dingo atmintis“ (2 t., b. l. 42-43). Liudytojas A. N. nuosekliai teigė, kad būtent kaltinamasis A. K. pradėjo pirmasis naudoti fizinį smurtą „Nei iš šio, nei iš to asmuo stvėrė tą vaiką ir pradėjo talžyti <...> nesuvokiama, kad vaiką „kala“ atsistojęs iš kojų, alkūnių“ (2 t., b. l. 43-44), ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. teigė, kad kaltinamasis „keleivių akivaizdoje kibo prie jaunuolio, priėjo prie jo ir pradėjo keiktis, rėkauti ant jo <...> Jaunuolis atsistojo, tarp jų prasidėjo konfliktas, tačiau vyresnis vyras pradėjo pulti ir mušti jį, sudavė jam į šonkaulius keliais, kelis kartus suspardė jį. Vėliau paėmė jį už plaukų ir kumščiu sudavė į galvą“ (1 t., b. l. 55-58). Liudytoja G. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino anksčiau duotus parodymus, kad kaltinamasis „atėjo prie vaikino su juodais ilgais plaukais <...> tas stipriai girtas vyras atėjęs prie vaikino įžeidinėjo jį, vadino mergaite, dar kažką jam sakė <...> Vaikinas su juodais plaukais bandė jį ignoruoti, tada girtas vyras jam spyrė su koja, jai tuo metu atrodė, kad pataikė jam į koją“ (1 t., b. l. 67-70);
kas pilnai atitinka BK 284 straipsnyje įtvirtintą įžūlų elgesį ir nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą.
Byloje nustatyta ir tai, kad nagrinėjamoje situacijoje, įvykį stebėjo kiti autobuso keleiviai, keleiviai buvo šokiruoti, liudytojo A. N. parodymais autobuso keleiviai suėjo į autobuso priekį, stotelėje buvo išleisti pro priekines durys (2 t., b. l. 43-44), buvo nutrauktas autobuso važiavimas nustatytu maršrutu: laukta policijos, atliekama įvykio vietos apžiūra ir kt., nukentėjusiajam A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 79-80). Tai leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis A. K. sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Byloje taip pat pakanka duomenų, kad kaltinamasis A. K. veikė tyčia, jis inicijuodamas žodinį konfliktą, kuris jo aktyviais veiksmais peraugo į fizinės prievartos panaudojimą prieš nukentėjusįjį A. P., suprato, kad veikia viešoje vietoje – visuomeniniame transporte, suprato, kad veikia kitų asmenų (keleivių) akivaizdoje (naudoja keiksmažodžius, nepadorius gėstus, rodo psichinę ir fizinę agresiją), suprato savo veiksmų aiškų prieštaravimą ne tik teisės normoms, bet ir visuomenėje nusistovėjusioms bendro gyvenimo ir moralės normoms, suprato, kad sutrikdys visuomenės rimtį ar tvarką, kad autobuso keleiviai bus šokiruoti, jausis nesaugiai, o mušamas asmuo patirs fizinį skausmą ir sveikatos sutrikdymus, ir tokių padarinių siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismas pažymi, kad kaltinamojo A. K. girtumas tyčios neeliminuoja.
Byloje nustatytos įvykio aplinkybės, surinkti įrodymai patvirtina, kad A. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, padarė dėl apsvaigimo nuo alkoholio (2 t., b. l. 42-43) ir turėdamas menkavertę priežastį – prieš metus buvusį konfliktą su panašios išvaizdos asmenimis (1 t., b. l. 137-140; 2 t., b. l. 42-43), tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo turėjo suvokti savo veiksmų pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. K. pažeidė viešąją tvarką, 2026 m. balandžio 24 d. apie 21:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,61 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai įvykdyti, viešoje vietoje – 3G maršruto autobuse, garažinis Nr. (duomenys neskelbtini), ties Juozo Tumo – Vaižganto stotele, kitų keleivių akivaizdoje įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai panaudojo fizinį smurtą A. P. atžvilgiu, t. y. ne mažiau 3 kartu spyrė į šonkaulius po ko grėbė už plaukų išraudamas plaukų kuokštą bei grumtinių metu ne mažiau vieno karto su kumščiu trenkė į galva, į žandikaulį, į pilvą ir krūtinę, tokiu būdu viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, padarė nukentėjusiajam A. P. taškines kraujosruvos kakle, krūtinėje, poodinės kraujosruvas pilve, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad A. K. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Dėl skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio
BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad skiriant bausmę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į BK 41 straipsnio 2 dalį, t. y., ar veiką padariusiam asmeniui skirtina bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.
Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia). Taip pat teismas pažymi, jog skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, įvertintinas ir nusikalstama veika padarytas žalos dydis, į tai, kad pareikštas civilinis ieškinys, padaryta turtinė žala nėra atlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis 1 dalies 1-13 punktai), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos padarytai nusikalstamai veikai (BK 60 straipsnis 1 dalies 9 punktas). Kaltinamajam A. K. buvo nustatytas 1,61 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 118).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę –darbingo amžiaus, Sodros duomenimis vykdė individualią veiklą iki 2025 m. birželio 5 d., (1 t., b. l. 189-190), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 41). Kaltinamasis praeityje teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, teistumas yra išnykęs, be to ne kartą yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, taip pat ikiteisminiai tyrimai nutraukiami BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu (1 t., b. l. 169-183), administracine tvarka per vienerių metų laikotarpį baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, viešosios tvarkos pažeidimą, dalis paskirtų baudų apmokėta (1 t., b. l. 184-188). Byloje duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra, priklausomybės ligų centre nesigydė.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam A. K. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, ir jos dydis – 1 metai 2 mėnesiai (BK 48 straipsnio 2 dalis), be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus. Teismas atsižvelgdamas į smurtinį veikos pobūdį, skiria įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo vertinimu, dalyvavimas tokioje programoje būtų naudingi tiek kaip asmenybei, tiek padėtų spręsti jo netinkamo elgesio problemas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), taip pat pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas taip pat pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, kuris teismo bus išspręstas, todėl įpareigojimo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, per bausmės vykdymo laikotarpį, šiuo atveju būtų taip pat perteklinis.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2026 m. balandžio 24 d. 22.00 val. iki 2026 m. balandžio 25 d. 09.52 val. (viena diena) (1 t., b. l. 123-129), išbūtą laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta, kaltinamajai esant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. K. minėtą nusikalstamą veiką, būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas. Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. K. nurodė, kad suvartoto alkoholio kiekis turėjo įtakos jo padarytiems veiksmams. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, kuris turi būti įvykdytas per 1 metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas daro išvadą, jog šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam A. K. padarys teigiamą įtaką, veiks kaip prevencinė priemonė, formuosianti nuostatas, kad alkoholis nėra problemų sprendimo būdas, padės pačiam vengti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo rizikos.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Civilinio ieškovo A. P. atstovas pagal įgaliojimą pareiškė 1 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 103-104).
Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl kaltinamojo A. K. veiksmų nukentėjusysis patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą. A. K. savo tyčiniais ir agresyviais veiksmais pažeidė A. P. orumą, fizinį bei emocinį saugumą. Dėl patirto smurto nukentėjusysis jautė stiprų fizinį skausmą – jam skaudėjo galvą, šonkaulius ir žandikaulį, buvo sunku kramtyti bei valgyti. Dėl šių sužalojimų tris dienas praktiškai negalėjo valgyti, o dar keturias dienas galėjo vartoti tik minkštą maistą. Be fizinio skausmo, patyrė reikšmingus emocinius bei psichologinius išgyvenimus. Po įvykio buvo išsigandęs, jautėsi nesaugus, tapo dirglus, sutriko jo miegas – kelias naktis negalėjo užmigti, nuolat prisimindavo įvykį. Nukentėjusysis jautė pažeminimą ir bejėgiškumą dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto. Ypač neigiamą poveikį nukentėjusiajam padarė tai, kad smurto metu kaltinamasis A. K. tampė jį už plaukų ir išrovė plaukų sruogą. Po šio įvykio A. P. pradėjo neigiamai vertinti savo išvaizdą, abejojo savimi, svarstė nusikirpti ilgus plaukus, nes juos pradėjo sieti su savo pažeidžiamumu ir patirtu smurtu. Tai rodo sumažėjusį pasitikėjimą savimi ir neigiamą poveikį jo savivertei. Dėl šių veiksmų nukentėjusysis patyrė didelį stresą, padidėjo jautrumas, jis ėmė baimintis nepažįstamų situacijų, sutriko jo miegas, tapo uždaresnis. A. P. iki šiol jaučia nesaugumą viešajame transporte, kuomet per arti stovi svetimi asmenys, nes jų veiksmai gali sukelti fizinį skausmą. Atsirado nesaugumo, baimės jausmas, nes įlipę asmenys gali kelti grėsmę – tenka dairytis per petį. Vertinant tai, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, kurio emocinis ir psichologinis jautrumas yra didesnis nei suaugusio asmens, taip pat atsižvelgiant į patirto fizinio skausmo pobūdį, emocinių išgyvenimų intensyvumą, jų trukmę, pažeminimo ir nesaugumo jausmą bei neigiamą poveikį nukentėjusiojo savivertei. Neturtinę žalą vertina 1 500 Eur dydžiu (1 t., b. l. 103-104).
Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė pagal įstatymą L. J.-P. palaikė pateiktą civilinį ieškinį (2 t., b. l. 46).
Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (LAT 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Teismas pažymi, kad A. K. elgesys įvykio metu buvo smurtinis (panaudotas psichinis ir fizinis smurtas), kadangi kaltinamasis viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, bei vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, viešojo transporto viduje, užpuolė bei mušė nepilnametį. Tai patvirtina ir byloje surinkta rašytinė medžiaga.
Nukentėjusiojo A. P. atstovas pagal įgaliojimą yra pateikęs civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį įvertino 1 500 Eur sumai. Ši civilinio ieškinio dalis grindžiama tuo, kad nukentėjusysis patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą. A. K. savo tyčiniais ir agresyviais veiksmais pažeidė A. P. orumą, fizinį bei emocinį saugumą. Dėl patirto smurto nukentėjusysis jautė stiprų fizinį skausmą – jam skaudėjo galvą, šonkaulius ir žandikaulį, buvo sunku kramtyti bei valgyti. Dėl šių sužalojimų tris dienas praktiškai negalėjo valgyti, o dar keturias dienas galėjo vartoti tik minkštą maistą. Be fizinio skausmo, patyrė reikšmingus emocinius bei psichologinius išgyvenimus. Po įvykio buvo išsigandęs, jautėsi nesaugus, tapo dirglus, sutriko jo miegas – kelias naktis negalėjo užmigti, nuolat prisimindavo įvykį. Nukentėjusysis jautė pažeminimą ir bejėgiškumą dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Įvertinus civilinio ieškinio argumentus dėl prašomos priteisti neturtinės žalos, matyti, kad pagrindo abejoti nukentėjusiojo paaiškinimais dėl patirtos baimės, nėra pagrindo. Taip pat sutinkama su nukentėjusiojo nepilnamečio paaiškinimais dėl patirto šoko, neigiamų išgyvenimų, garbės ir orumo pažeidimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įvykio metu pats nukentėjusysis nepilnametis buvo neblaivus, buvo nustatytas 1,11 promilių neblaivumas, kad padariniai nebuvo ilgalaikiai (2026 m. gegužės 4 d. vaiko situacijos duomenų vertinimo anketoje jis nurodė, kad „šiuo metu jaučiasi gerai ir psichologiškai stipriai nenukentėjo, nes panašiose konfliktinėse situacijose yra buvęs ir anksčiau, todėl geba reaguoti ramiai ir nepasimeta“, jo motina nurodė, kad „berniukas įvykio metu buvo labai susinervinęs, jam šis įvykis padarė didelę įtaką <...> berniukas negerai jautėsi ir dėl to, kad nepavyko prieš tą vyrą apsiginti <...> dabar vaiko savijauta susitvarkė“ (1 t., b. l. 107-116)), todėl teismo vertinimu, yra pagrindas mažinti prašomos neturtinės žalos dydį iki 1 000 Eur neturtinės žalos sumą.
Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, bei vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų keleivių akivaizdoje įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai panaudojo fizinį smurtą A. P. atžvilgiu, t. y. ne mažiau 3 kartu spyrė į šonkaulius po ko grėbė už plaukų išraudamas plaukų kuokštą bei grumtinių metu ne mažiau vieno karto su kumščiu trenkė į galva, į žandikaulį, į pilvą ir krūtinę, tokiu būdu viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nepilnametis nukentėjusysis patyrė išgąstį, baimę, gėdą, pažeminimą, tačiau atsižvelgiant į šias ir visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžiama, nukentėjusiojo A. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo A. K. priteistina 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
Dėl kitų klausimų
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajam A. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas ir paskirtas jos atstovu baudžiamojoje byloje buvo advokatė Marius Švanas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. rugsėjo 25 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą 487,50 Eur sumai (2 t. b. l. 51-57). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nuosprendžiu pripažintas kaltu, vykdantis individualią veiklą, taip pat atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, šios antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra iš kaltinamojo A. K. priteistinos.
A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 158-160) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas (CD laikmenos) su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke, ant galinio pirmojo tomo vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, t. y. 1) vokas, kuriame yra nuolplova nuo raudonos spalvos dėmės; 2) vokas, kuriame yra juodos spalvos plaukų kuokštas, kurie pagal 2026 m. birželio 4 d. nutarimą perduoti saugojimui į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, paskiriant bausmės vykdymo laikotarpiu sudalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2026 m. balandžio 24 d. 22.00 val. iki 2026 m. balandžio 25 d. 09.52 val. (viena diena), išbūtą laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 72⁵ straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.
Civilinio ieškovo A. P. (A. P.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir A. P. naudai priteisti iš A. K. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (CD laikmenos), kuris prisegtas prie galinio pirmojo tomo vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, t. y. 1) voką, kuriame yra nuolplova nuo raudonos spalvos dėmės; 2) voką, kuriame yra juodos spalvos plaukų kuokštas, kurie pagal 2026 m. birželio 4 d. nutarimą perduoti saugojimui į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.
Priteisti iš A. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas suteiktas nepilnamečiui nukentėjusiajam A. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos naudai 487,50 (keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų penkiasdešimties centų) atstovavimo išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodas (2222), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 esančią, „Swedbank“ AB; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor bank“ AS Lietuvos skyriuje; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“ banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo“ banke.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.