Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

KAL1 ( KAL1 ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimęs (duomenys neskelbtini) , Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), turi galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje teistas, bet teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

KAL1 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent, jis, 2026-06-23 apie 04.02 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo krovininį automobilį „Renault“, valstybinis numeris Nr. NEV 014, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,65 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo nusikalstamais veiksmais KAL1 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis KAL1 dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir parodė, kad automobilis „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso jam. Prieš keletą mėnesių jis sulaužė ranką, jam buvo streso būsena. Artėjo darbo metas, galvojo ar dirbs, ar reikės operacijos. 2026-06-22 vakare buvo pas draugę kur vartojo alkoholį. 2026-06-23 paryčiais su draugė susipyko ir, būdamas įniršęs bei nesuvaldydamas emocijų, pasiėmė automobilio raktelius, sėdo į savo automobilį „Renault“, kuriuo buvo atvykęs ir išvažiavo. Važiuojant (duomenys neskelbtini), priešpriešiais važiavo didelis automobilis, jis atsitrenkė į kelio bortą, sprogo padanga, automobilis tapo nevaldomas. Bandydamas išvengti eismo įvykio, jis nuvažiavo ant šaligatvio, o po to į griovį. Įvažiavus į griovį automobilyje išsiskleidė visos oro pagalvės. Galimai nuo smūgio buvo praradęs sąmonę. Atsipeikėjo tuomet, kai automobilio duris atidarė jam nepažįstamas vyras, padėjo išlipti iš automobilio ir iškvietė policiją. Kartu su šiuo vyru laukė pareigūnų netoli automobilio esančioje autobusų stotelėje. Policija atvyko maždaug po valandos. Jis iš karto pareigūnams nurodė, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Jam alkotesteriu buvo nustatytas 2,65 promilės neblaivumas. Su alkotesterio parodymais sutinka. Žino, kad transporto priemonę vairuoti būnant neblaiviam draudžiama, tačiau negali paaiškinti savo neapgalvoto poelgio. Supranta, kad galėjo nutikti nelaimė, jam ir kitiems. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Turi vairuotojo pažymėjimą. Jis savo kaltę pripažįsta, todėl prašo leisti jam būti nenuteistam, nutraukiant šį ikiteisminį tyrimą laidavimu, laiduoti galės jo sugyventinė, kuri jam yra autoritetas, labai geri santykiai. Jis pasiryžęs keisti gyvenimą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, proceso dalyviams sutinkant, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis KAL1 davė analogiškus parodymus kaip ir teisiamajame posėdyje (b. l. 50–53).

Iš byloje esančio VA VPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus jaunes. tyrėjos Luis Mazuros tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2026-06-23 apie 04.02 val. adresu (duomenys neskelbtini), KAL1 , gim. (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus. Policijos pareigūnams patikrinus jo blaivumą alkotesteriu, pirmuoju pūtimu nustatytas 2,65 promilės, antruoju pūtimu – 2,69 promilės girtumas. Tokiais veiksmais KAL1 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnyje. Nurodyta, kad yra galimybė taikyti supaprastintą procesą (b. l. 5–8).

Iš byloje esančio VA VPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus jaunes. tyrėjos Luis Mazuros tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20092-26, atvykus adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje jau buvo policijos ekipažas V1735 – vyr. patrulis M. Kvedaras ir vyr. patrulis D. Juška. Kolegos paaiškino, kad atvykę į įvykio vietą griovyje rado mikroautobusą „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , o jo vairuotojas, kaip vėliau nustatyta, KAL1 , gim. (duomenys neskelbtini) , sėdėjo kitoje kelio pusėje. KAL1 pareigūnams prisipažino vairavęs transporto priemonę, todėl jam alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas blaivumas. Pirmojo pūtimo metu nustatytas 2,65 promilės neblaivumas. Dėl eismo įvykio patruliai užpildė EĮIS ROIK Nr. 07-26-9658711 ir nubraižė eismo įvykio schemą. Atvykus tyrėjams KAL1 buvo pasodintas į tarnybinio automobilio V1736 laikino sulaikymo patalpą. Asmeniui antrą kartą patikrinus blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, nustatytas 2,69 promilės neblaivumas. Atvykus į įvykio vietą transporto priemonė „Renault“ jau buvo užkelta ant tralo, kad būtų nugabenta į saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilniuje, todėl automobilį apžiūrėjo iki tol įvykio vietoje dirbę patruliai. Buvo nuspręsta asmenį sulaikyti, kadangi jis anksčiau buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką. (prokuroro pastaba 2019 m. baustas administracine tvarka) Asmuo pristatytas į Vilniaus apskr. VPK areštinę, esančią T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje. Faktinis KAL1 sulaikymo laikas – 2026-06-23, 06 val. 20 min. (b. l. 10).

Iš byloje esančio VA VPK vyr. patrulio LUD1 tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo matyti, kad apie 05.04 val., dirbant kartu su vyr. patruliu D. Juška, iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), reikalinga siųsti policijos ekipažą į įvykio vietą. Buvo pranešta, kad nuo kelio nuvažiavo juodos spalvos mikroautobusas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , tačiau nėra aišku, ar vairuotojas blaivus. Apie įvykį pranešė vietos gyventojas. Atvykę nurodytu adresu pareigūnai pastebėjo minėtą automobilį ir kitoje kelio pusėje buvusį neblaivų asmenį, kuris vėliau nustatytas kaip KAL1 , gim. (duomenys neskelbtini) . Jis iš karto prisipažino vairavęs automobilį būdamas neblaivus ir paaiškino, kad atsitrenkė į kelio bortą, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Patikrinus KAL1 blaivumą, pirmuoju pūtimu nustatytas 2,65 promilės, antruoju – 2,69 promilės neblaivumas. Abiejų pareigūnų kūno kamerų (BODY CAM) baterijos buvo išsikrovusios. Eismo įvykis įformintas nustatyta tvarka, ROIK Nr. 07-26-9658711. Atvykęs ekipažas V1736 pradėjo ikiteisminį tyrimą (b. l. 9).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rastas nuo važiuojamosios kelio dalies į žolę nuvažiavęs automobilis „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) . Ant asfalto matoma juodos spalvos vientisa stabdymo žymė. Automobilio priekinė dalis apgadinta – apgadintas priekinis bamperis ir priekinis dešinysis ratas. Automobilio viduje išsiskleidusios oro pagalvės, yra asmeninių daiktų. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 11–19).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas. Apžiūrėtas 2026-06-23 BPC skambučio garso įrašas (ID 910180691764), kurio pradžia – 2026-06-23 04.02.45 val. Garso įrašo trukmė – 1 min. 20 sek. Garso įraše girdėti, kaip į Bendrąjį pagalbos centrą skambinęs vyras praneša, kad adresu (duomenys neskelbtini), nuo kelio nuvažiavo juodos spalvos mikroautobusas, tačiau jo valstybinių numerių nemato. Pranešėjas nurodo, kad prie transporto priemonės vaikšto žmonės, tačiau negali pasakyti, ar jie blaivūs. Operatorė informuoja, kad gautą informaciją perduos policijai (b. l. 31–32).

2026-06-23 KAL1 blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. AREN-0112, patikros sertifikato Nr. 2483605. Pirmojo pūtimo metu, atlikto 05.07 val., nustatytas 2,65 promilės neblaivumas, o antrojo pūtimo metu, atlikto 05.24 val., – 2,69 promilės neblaivumas (b. l. 22–25).

Iš byloje esančio VA VPK Reagavimo valdybos 2026-06-23 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad KAL1 nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Jis eiti tiesia linija negali, pataikyti pirštu į nosies galą negali. Buvo atliktas tikrinimas prietaisu Alcotest 6810. Pirmojo pūtimo metu, atlikto 05.07 val., nustatytas 2,65 promilės neblaivumas, o antrojo pūtimo metu, atlikto 05.24 val., – 2,69 promilės neblaivumas (b. l. 31).

Tyrimo metu nustatyta, kad automobilis „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso KAL1 (b. l. 28).

Iš byloje esančių VšĮ „EMPREKIS“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „RENAULT“, pagaminto 2014-2016 m., rinkos vertė Lietuvoje yra 7 740 Eur (b. l. 29).

Apklaustas kaip liudytojas Marius Kvedaras parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Įvykio dieną, tikslios datos neprisimena, dirbo kartu su Daumantu Juška. Apie 05.00 val. gavo budėtojo pranešimą, kad Vilniaus rajone, Grigaičių kaime, automobilis, atsitrenkęs į šaligatvio bortą, nuvažiavo nuo kelio. Apie 06.00 val. atvyko į įvykio vietą. Atvykęs nurodytu adresu pastebėjo, kad kitoje kelio pusėje, autobusų stotelėje, sėdi pranešėjas ir galimai neblaivus vairuotojas. Jiems atvykus pranešėjas pasišalino, jokių įvykio aplinkybių nepaaiškino. Priėjus prie asmenų, automobilio vairuotojas nurodė, kad vartojo alkoholį ir vairavo automobilį. Asmuo elgėsi adekvačiai, nesipriešino, bendradarbiavo su pareigūnais ir nurodė visas jam žinomas įvykio aplinkybes. Automobilis buvo nuvažiavęs į griovį. Apžiūrėjęs įvykio vietą pastebėjo, kad asmuo vairavo mikroautobusą „Renault“, jo nesuvaldė, atsitrenkė į šaligatvio bortą ir nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio. Ant važiuojamosios kelio dalies buvo matomos stabdymo žymės. Asmeniui patikrinus blaivumą, pirmuoju pūtimu nustatytas 2,65 promilės neblaivumas. Asmuo su alkotesterio parodymais sutiko. Įvykis kūno kameromis (BODY CAM) nebuvo filmuojamas, kadangi tik atvykus į įvykio vietą ir bandant jas įjungti, abi kameros iš karto išsijungė, nes buvo išsikrovusios. Jis kartu su D. Juška įformino eismo įvykį, po to atvyko tyrėjų ekipažas V1736 ir pradėjo ikiteisminį tyrimą (b. l. 34-35).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad KAL1 kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2026-06-23 apie 04.02 val., adresu (duomenys neskelbtini) vairavo krovininį automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,65 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šias išvadas teismas daro įvertinęs paties kaltinamojo KAL1 parodymus, liudytojo LUD1 parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus įrodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Pripažintina, kad KAL1 kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 2,65 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis KAL1 , jo gynėjas advokatas Paulius Jablonskas prašė atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant kaltinamojo sugyventinę (duomenys neskelbtini). Analogišką prašymą teisiamojo posėdžio metu išreiškė ir laiduotoja prašanti būti (duomenys neskelbtini).

Teisiamojo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) parodė, kad su KAL1 kartu gyvena jau 2 metus, susipažino per jos brolį, su kuriuo kaltinamasis bendrauja jau daugiau kaip 5 metai. Kartu gyvena jos namuose, taip pat veda bendrą ūkį, jų tarpusavio santykiai paremti abipuse pagarba ir pasitikėjimu. Jų darbovietės yra toje pačioje teritorijoje, todėl į darbą ir po to namo vyksta kartu. Santuokos nėra sudarę, tačiau ketina jų tarpusavio santykius įteisinti. Su KAL1 jie aptarė jam pareikšto įtarimo aplinkybes, jis atsižvelgė į jos kritinius pastebėjimus dėl savo veiksmų, taip pat padarė atitinkamas išvadas. Jis neneigia, jog pasielgė netinkamai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, taigi suprato pasielgęs netinkamai. Prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o ją skirti jo laiduotoja.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė nesutiko su kaltinamojo ir jo gynėjo advokato prašymu taikyti baudžiamojoje byloje laidavimo instituto nuostatas ir prašo paskirti kaltinamajam baudą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta įstatyme numatytų visų sąlygų visuma. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017).

Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos. Kiekvienu atveju, spręsdamas baudžiamojoje byloje dėl laidavimo taikymo ar netaikymo teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju nustatyta, jog kaltinamasis KAL1 visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstama veika žala nepadaryta, todėl yra įstatyme numatytos sąlygos. Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laidavimo taikymui BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta būtinoji sąlyga ne kartą aptarta ir nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019).

Įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos būtinosios laidavimo taikymo sąlygos. Nors baudžiamojoje byloje išties yra pakankamai nemažai KAL1 teigiamai charakterizuojančių duomenų (dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą), pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, nevengė policijos pareigūnų, tačiau negalima ignoruoti ir kitų duomenų, kurie nuteistojo asmenybę charakterizuoja priešingai. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis KAL1 padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.65 promilės etilo alkoholio koncentracija, nesugebėjo suvaldyti automobilio, kuris nuvažiavo nuo kelio į griovį ir tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Šis kiekis daugiau kaip šešis kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir pakankamai žymiai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Esant tokiai jo būsenai, pavojingai elgėsi su padidintu pavojaus šaltiniu – automobiliu, jį vairavo Vilniaus rajono kaimo teritorijoje. Kaip pats patvirtino, vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai vartojo stiprų alkoholį, tai yra nekreipdamas dėmesio į tai, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas įniršęs bei nesuvaldydamas emocijų, vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Teismo vertinimu, šie duomenys leidžia spręsti tiek apie padarytos veikos, tiek ir apie KAL1 asmenybės didesnį pavojingumą, rodo jo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtino elgesio ir kelių eismo saugumo taisykles. Be to, KAL1 praeityje yra baustas už administracinių nusižengimų, susijusių su transportu ir kelių ūkiu, padarymą. Be minėtų administracinių nusižengimų, kaltinamasis KAL1 2019-11-04 buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tuo metu jam buvo paskirta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 numatyto nusikaltimo padarymas nebuvo atsitiktinis KAL1 neatsakingumas vairuojant transporto priemonę ir leidžia daryti išvadą, kad jis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be kita ko, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus.

Teismo vertinimu, kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys, t. y. ankstesnis baustumas, rodantys dėsningą kaltinamojo elgesį, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, neleidžia pagrįstai tikėti, kad KAL1 ateityje laikysis įstatymų ir nedarys panašaus pobūdžio teisės pažeidimų. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, todėl laidavimo institutas jam negali būti taikomas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo KAL1 atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas KAL1 bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į KAL1 padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, vairuotojui nustatytas 2,65 promilės neblaivumas – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį KAL1 – gana jauno ir darbingo amžiaus, išsiskyręs, dirbantis, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo KAL1 gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam KAL1 už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant iš esmės artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalis).

Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas šios bausmės dydis – 51 MGL (2 550) Eur, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir KAL1 skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį –34 MGL (1700 Eur), įvertindamas aplinkybę, kad kaltinamasis nedirba, sprendžia, kad 2 mėnesių terminas, per kurį įstatymas numato sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą, yra akivaizdžiai per trumpas, todėl nuteistajam nustatytas – 6 mėnesių – terminas baudai sumokėti. Pažymima, jog nustačius ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, kaltinamasis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, išvengiant neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam KAL1 atsižvelgia į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,65 promilės girtumas, būdamas stipriai apsvaigęs vairavo transporto priemonę ne trumpą atstumą, nuvažiavo nuo kelio į griovį. Tokiais savo veiksmais KAL1 kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju KAL1 požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog KAL1 , sėsdamas už vairo neblaivus, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Teismo vertinimu kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, leidžia daryti išvadą, kad uždraudimas kaltinamajam 2 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2026-06-23 bus proporcinga girtumo laipsniui ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms priemonė KAL1 . Skirti trumpesnį terminą teismas neturi teisinio pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. KAL1 nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , be šios transporto negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam. Atsižvelgiant į tai, jog BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone bei iš kaltinamojo konfiskuojamas.

Dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu KAL1 buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VII. Kiti klausimai

KAL1 paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (vairuotojo pažymėjimas saugomas prie bylos medžiagos (b. l 54-55), paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2026-06-23 06.20 val. iki 2026-06-23 14.42 val. (b. l.41-44, 56-57), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas į VĮ „Regitra“.

2026-06-25 nutarimu KAL1 nuo 2026-06-26 iki 2026-12-26 paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , VIN: (duomenys neskelbtini) , paliktinas nepakeistas iki teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

2026-06-23 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu automobilis „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , buvo paimtas iš KAL1 ir tos pačios dienos nutarimu, kaip daiktinis įrodymas, perduotas saugojimui į saugojimo aikštelę, esančią Minkso pl. 31, Vilnius (b. l. 27, 30). Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, siekiant neakumuliuoti automobilio saugojimo išlaidų, tikslinga perduoti automobilį saugojimui iki turto konfiskavimo byloje įvykdymo pačiam KAL1 .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

KAL1 ( KAL1 ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL ((2 550) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti KAL1 ( KAL1 ) 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką (1 parą) nuo 2026-06-23 06.20 val. iki 2026-06-23 14.42 val. ir ją prilyginus 6 MGL dydžio baudai KAL1 ( KAL1 ) paskirti galutinę 28 MGL (1 400 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu KAL1 ( KAL1 ) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2026-06-23.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, KAL1 ( KAL1 ) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu KAL1 ( KAL1 ) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KAL1 ( KAL1 ) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

KAL1 ( KAL1 ) vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą KAL1 ( KAL1 ) į automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , palikti nepakeistą iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

2026-06-23 nutarimu iš KAL1 paimtą automobilis „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , perduotą saugojimui į saugojimo aikštelę, esančią Minkso pl. 31, Vilnius, perduoti saugojimui KAL1 iki turto konfiskavimo byloje įvykdymo.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 6 mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.