Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės IES1 atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo „Swedbank“ AB, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės IES1 ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo ATS1 kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo, sutuoktinių prievolės padalijimo.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje dėl mažamečio KAN1 interesų pažymėjo:

atsakovo siūloma bendravimo tvarka iki vaikui sueis 2 m. labiau atitinka vaiko interesus, kadangi sudarytų galimybes vaikui daugiau laiko praleisti su tėvu ir formuoti bei puoselėti jųdviejų artimą emocinį ryšį;

vaikui suėjus 2 m. tikslinga nustatyti kelių mėn. pereinamąjį laikotarpį, kurio metu darbo dienomis tėvas su sūnumi bendrautų po ugdymo įstaigos be nakvynės, o vieną iš savaitgalio dienų kartu praleistų nuo ryto iki vakaro;

siekiant užtikrinti mažamečio vaiko dienotvarkės pastovumą ir emocinį stabilumą, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, geriausius vaiko interesus atitiktų jo bendravimas su tėvu darbo dienomis po ugdymo įstaigos be nakvynės ar apsiribojant minimaliu jų skaičiumi (1-2);

siekiant išvengti konfliktų tarp šalių, tikslinga nustatyti konkrečias savaitės dienas, valandas ir laiko intervalą, kuriuo metu atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis.

ATS1 su sūnumi KAN1 turi teisę bendrauti be apribojimų telefonu, kitais telekomunikacijų įrenginiais ir programomis bei ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber, Messenger ar analogiškomis) savo nuožiūra pasirinktomis dienomis, laisvu nuo sūnaus ugdymo užsiėmimų laiku, atsižvelgdamas į vaiko dienotvarkę;

ATS1 su sūnumi KAN1 bendrauja sekančiai: kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val., bei kiekvieno savaitgalio sekmadienį nuo 10 val. iki 20.00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir gražindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą.

atsakovas mėgino geranoriškai susitarti, kad nuo 2 m. amžiaus galėtų pasiimti sūnų bendravimui su nakvynėmis, tačiau iki šiol ieškovė neleidžia atsakovui paimti vaiko net visai dienai t. y., kad pietų miegą vaikas pamiegotų pas tėtį. Anksčiau ieškovė motyvavo, kad sūnų maitina pati, todėl jis negali likti ilgesnį laiką pas tėtį. Šiuo metu vaikas lanko ugdymo įstaigą, ieškovė nebijo vaiko palikti visai dienai ugdymo įstaigoje, bet atsisako leisti vaikui praleisti visą dieną pas tėtį;

atsakovas yra atsakingas ir sugeba tinkamai pasirūpinti tiek vaiko poilsiu, tiek laisvalaikiu, tiek higiena, maistu, vaikas visada yra kuo nors užimtas, niekada nepaliekamas be priežiūros.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Apeliacijos objektas – Panevėžio apylinkės teismo 2026-04-22 nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina bendravimo tvarka tarp atsakovo ir jo vaiko, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus santuokos sudarymo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus KAN1.

Ieškovės teigimu, šalys gyvena atskirai nuo (duomenys neskelbtini). Sūnus gyvena su ieškove.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis).

Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas bendrauja su vaiku be apribojimų nuotoliniu būdu savo nuožiūra pasirinktomis dienomis, laisvu nuo sūnaus ugdymo užsiėmimų laiku, atsižvelgdamas į vaiko dienotvarkę, taip pat atsakovas su vaiku bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val., bei kiekvieno savaitgalio sekmadienį nuo 10 val. iki 20.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir gražindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą.

Iš atskirojo skundo dalyko matyti, kad ieškovė siekia pakeisti atsakovo ir vaiko pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, o būtent: kiekvieno savaitgalio sekmadienį atsakovas ir vaikas bendrauja gyvai ne nuo 10 val. iki 20 val., tačiau nuo 17 val. iki 20 val., ir atsakovas su vaiku bendrauja nuotoliniu būdu, kai vaikas būna su ieškove.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo ir vaiko laikiną bendravimo tvarką, skundžiamoje nutartyje nenurodė bendravimo nuotoliniu būdu būtinos sąlygos, kad vaikas turi būti su ieškove.

Pažymėtina, jog ieškovė nevisai tiksliai suformulavo reikalavimą, kad atsakovas su vaiku bendrauja nuotoliniu būdu, kai vaikas būna su ieškove.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas neaiškus ir nepagrįstas. Pažymėtina, jog nėra aišku, ar ieškovė turėjo omenyje jos tiesioginį dalyvavimą atsakovo ir vaiko pokalbyje nuotoliniu būdu, ar patį faktą, jog atsakovas su vaiku bendrauja nuotoliniu būdu, kai vaikas yra pas ieškovę. Be to, ieškovė niekaip neargumentuoja, kodėl atsakovui su vaiku bendraujant nuotoliniu būdu, būtinas ieškovės dalyvavimas.

Jeigu ieškovė turėjo omenyje savo tiesioginį buvimą su vaiku, kai atsakovas bendrauja su vaiku telefonu, kitais telekomunikacijų įrenginiais ir programomis bei ryšio priemonėmis, tai tokiu atveju gali susiklostyti situacijos, kai ieškovė galės įtakoti arba kitaip kontroliuoti vaiko bendravimą su tėvu atsakovu. Be to, ieškovei dalyvaujant vaiko ir atsakovo bendravime, kyla rizika konfliktui tarp ieškovės ir atsakovo atsirasti, kurį stebės jų nepilnametis vaikas. Aplinkybę, jog gali kilti rizika konfliktui tarp šalių atsirasti, patvirtina šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis. Iš ieškovės pridėto prie atskirojo skundo susirašinėjimo su atsakovu matyti, kad šalys neretai nesusitaria dėl tam tikrų smulkmenų, yra linkę kaltinti vienas kitą. Tokio pobūdžio konfliktai vaiko akivaizdoje turės neigiamą poveikį nepilnamečio vaiko emocinei bei psichinei gerovei.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės tiesioginis dalyvavimas vaiko ir atsakovo bendravime nuotoliniu būdu neužtikrins šalių nepilnamečio vaiko interesų. Šeimos bylose prioritetinė yra vaikų teisių ir interesų apsauga (CK 3.3 straipsnis).

Taip pat ieškovė nesutinka su tuo, kad atsakovas su vaiku kiekvieno savaitgalio sekmadienį bendrautų gyvai nuo 10 val. iki 20 val. Pagal ieškovę, atsakovas su vaiku kiekvieno savaitgalio sekmadienį turi bendrauti ne pilną dieną: nuo 17 val. iki 20 val. Savo nesutikimą su tokia nustatyta bendravimo tvarka ieškovė grindžia tuo, kad atsakovo namuose nėra tinkamai užtikrinta saugi aplinka: vaikas nuolatos kvėpuoja atvirai laikomomis akmens ir stiklo vatomis dulkėmis, vaikšto po patalpas, kuriose nesaugiai laikomos aukštos, niekaip nepritvirtintos statybinės kopėčios, kuriomis gali susižeisti, statūs laiptai į katilinę nėra niekaip apsaugoti nuo galimų nelaimių. Ieškovė atskirajame skunde pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtino Tarnybos specialistė, kuri lankėsi atsakovo namuose.

Pažymėtina, jog 2026-05-11 ieškovė pirmosios instancijos teismui teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. 2026-05-14 teismo posėdžio Tarnybos atstovė nurodė, kad atsakovas pašalino visas rizikas, kurioms buvus vaikui jo namuose galėjo būti nesaugu. Tarnybos atstovė pažymėjo, kad atsakovas uždengė sieną, uždarė praėjimą į rūsį, pašalino metalines kopėčias į antrą namo aukštą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į savo aktyvų vaidmenį, nagrinėjant šeimos bylas, remiasi tuo, kad atsakovas šios nutarties priėmimo dienai pašalino namuose buvusias rizikas, dėl kurių negalėjo būti užtikrintas vaiko visapusiškas saugumas atsakovo namuose. Dėl šios priežasties ieškovės argumentai dėl nesaugios aplinkos atmetami kaip nepagrįsti.

Atskirajame skunde ieškovė pažymi, kad atsakovas nesugeba tinkamai prižiūrėti vaiką, kadangi sūnus buvo parvežtas be sauskelnių. Taip pat ieškovė nurodė, kad tėvo agresyvūs veiksmai – rūbų plėšymas, karpymas vaiko akivaizdoje gali daryti neigiamą poveikį vaiko emocinei ir fizinei raidai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl atsakovo nesugebėjimo tinkamai prižiūrėti vaiką bei rūbų plėšymo yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai. Ieškovės pateiktos prie atskirojo skundo nuotraukos sudaro prielaidą padaryti išvadą, kad vaikas buvo (duomenys neskelbtini) bei dėvėjo suplėšytus rūbus, tačiau nesudaro pagrindo išvadai, jog tai įvyko vaikui būnant su atsakovu.

Taip pat ieškovė atskirajame skunde teigia, jog atsakovas nėra gaminęs vaikui maisto, dėl ko negalės patenkinti vaiko maisto poreikių. Papildomai ieškovė pažymėjo, kad vieno susitikimo metu vaikas, būdamas su atsakovu, atsisakė valgyti ir užkando obuolio, braškių. Tokiu būdu, pasak ieškovės, susiklostė situacija, kad vaikas daugiau kaip 7 val. nevalgė šilto maisto, nes tą dieną vaikas valgė apie 12:00-12:20 val., o atsakovo vaikas buvo paimtas apie 15:30-15:45 val.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad atsakovas, gyvendamas su ieškove, nėra gaminęs vaikui maisto, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas nesugebės užtikrinti vaiko maisto poreikių ir jį maitinti. Kiekvienas suaugęs žmogus esant poreikiui yra įgalus pradėti gaminti maistą, tuo labiau, kad ieškovė su atsakovu gyveno trumpą laiką, iki tol ir po to atsakovas pats apsirūpina maistu ir galės pagaminti maisto vaikui. Ieškovės nurodomas vienas atvejis, kai vaikas daugiau kaip 7 valandas nevalgė šilto maisto, irgi nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas nemaitina vaiko, ir toks atsakovo elgesys būtų sistemiško pobūdžio.

Atskirajame skunde teigiama ir tai, kad atsakovas, visą dieną praleisdamas su vaiku, ir vaikui užmigus, gali užmigti kartu su juo, ko pasėkoje gali susiklostyti situacija, kai vaikas, atsikėlęs anksčiau už atsakovą, liks be atsakovo priežiūros nesaugioje aplinkoje.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu ieškovės deklaratyvaus pobūdžio argumentu. Ieškovės nurodomi argumentai neva atsakovas ilgą laiką neatsikelia nėra patvirtinti jokiais duomenimis. Papildomai su tokiu ieškovės argumentu negalima sutikti ir dėl to, kad, kaip konstatavo Tarnybos atstovė, atsakovas pašalino visas rizikas savo namuose.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ieškovės atskirojo skundo argumentui dėl atsakovo namuose esančios kūdikio lovelės, kurioje, pasak ieškovės, vaikas niekada nėra miegojęs. Toks ieškovės argumentas vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginys. Papildomai teismas pažymi, kad, esant poreikiui, atsakovas lovelę galės pakeisti, vaikas pradės miegoti ir pripras prie naujos lovos.

Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas pašalino savo namuose esančias rizikas, kurios galėjo sukelti pavojų vaiko sveikatai bei saugumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys rodo, kad jis imasi veiksmų užtikrinti savo namuose palankias vaikui sąlygas, dėl kurių vaiko buvimas atsakovo namuose atitiks jo būtinuosius poreikius stiprinti ryšį su savo tėvu. Tokie atsakovo veiksmai įrodo, kad jis pirmiausiai siekia įgyvendinti ne savo, kaip vieno iš tėvų, teises į vaiką bei į bendravimą su juo, tačiau įvykdyti savo įstatyminę pareigą auklėti savo vaiką bei rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka tarp atsakovo ir jo nepilnamečio vaiko ir taip yra minimali. Pažymėtina, jog vaiko ryšys turi būti stiprinamas su kiekvienu iš tėvų. Nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip tėvo, ir jo nepilnamečio vaiko ryšys nebebus stiprinamas, atsakovui bendraujant su savo nepilnamečiu vaiku tik 9 val. per savaitę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nemažą skirto bendravimui su vaiku laiko dalį atsakovas skiria tam, kad paimti jį ir nuvežti atgal į ieškovės gyvenamąją vietą. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas sumažinti ir taip minimalų atsakovo ir vaiko bendravimo laiką negali būti tenkintas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikydamas atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatydamas atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria yra užtikrinami ginčo šalių nepilnamečio vaiko interesai. Dėl išdėstytų motyvų ir argumentų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės IES1 atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo 2026-04-22 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.