Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-09-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1619-560/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-17
Bylos Nr.
e2S-1619-560/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04465-2026-8
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Suinteresuotas asmuo
SUA1, (duomenys neskelbtini), SUA3, MB „Geros rankos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1619-560/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04465-2026-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1.; 12.16.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens SUA1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio PRS1 pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), SUA1 , SUA3 .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis PRS1 kreipėsi į teismą, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) vadovui SUA1 250 Eur baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą.

Nurodė, kad vykdymo procese skolininkė (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota pateikti antstoliui duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, įmonės finansinius dokumentus (2025 m. liepos 15 d. patvarkymas Nr. S-25-8-27682). Procesiniai dokumentai skolininkei išsiųsti įmonės registracijos adresu, taip pat žinomu elektroninio pašto adresu. Minėtas reikalavimas neįvykdytas. Juridinių asmenų registro duomenimis, (duomenys neskelbtini)vadovas yra SUA1 . Jis, kaip juridinio asmens vadovas, privalėjo vykdyti antstolio reikalavimą arba užtikrinti jo vykdymą įmonėje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo antstolio PRS1 pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino ir paskyrė (duomenys neskelbtini)vadovui SUA1 250 Eur baudą už antstolio PRS1 2025 m. liepos 15 d. patvarkymo nevykdymą.

Teismas nurodė, kad antstolis PRS1 vykdo skolos išieškojimą išieškotojos SUA3 naudai iš skolininkės (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdomąjį dokumentą (vykdomosios bylos Nr. 0008/25/01403).

Antstolis 2025 m. liepos 15 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-8-27682 per 5 darbo dienas pateikti duomenis apie turimą turtą (ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, turtines teises, pinigines lėšas), kuris 2025 m. liepos 16 d. išsiųstas skolininkės buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) ir jos vadovo SUA1 elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) . Nuo 2021 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) vadovauja SUA1 . Skolininkė (ir jos vadovas) antstolio reikalavimo iki šiol neįvykdė, nors apie juos yra tinkamai informuoti. Teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, t. y. nevykdomi teisėti antstolio reikalavimai, įvertino tai, kad antstolis į teismą dėl baudos skyrimo kreipiasi pirmą kartą ir sprendė, kad 250 Eur baudos dydis yra adekvatus bei proporcingas padarytam pažeidimui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo SUA1 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 20 d. nutartį.

Nurodo, kad jam yra žinoma apie skolą klientei SUA3 . Įmonės banko sąskaita yra tuščia, grynųjų pinigų, trumpalaikio ar ilgalaikio turto įmonė neturi, todėl nėra finansinės galimybės įmonei panaikinti įsiskolinimą. (duomenys neskelbtini) yra jauna įmonė ir tai buvo jos pirmieji klientai, įmonė deda visos pastangos susigrąžinti pinigines lėšas iš baldų gamintojo ir panaikinti įsiskolinimą. Įmonės registracijos adresu vadovas būna labai retai, antstolio siųstas registruotas laiškas vadovui šiuo adresu nebuvo pristatytas. Antstolis nurodo, kad siuntė įmonės vadovui elektroninį laišką, tačiau SUA1 nėra gavęs jokio el. laiško iš antstolio. 2025 liepos mėnesį SUA1 kelias savaites atostogavo atokioje kaimo sodyboje, kur nėra interneto ryšio, todėl antstolio siųsto elektroninio laiško techniškai negalėjo gauti ir susipažinti su antstolio reikalavimais. Antstolis galėjo paskambinti telefonu įmonės vadovui ir pasiteirauti ar jo išsiųstas laiškas jį pasiekė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo pagrįstumo už antstolio reikalavimų nevykdymą. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 734 straipsnio 3 dalis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 107-687/2015, 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 62- 695/2017).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini)vadovui SUA1 skyrė 250 Eur baudą už už antstolio reikalavimo nevykdymą. Antstolis 2025 m. liepos 15 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-8-27682 per 5 darbo dienas pateikti duomenis apie turimą turtą (ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, turtines teises, pinigines lėšas). Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad nuo 2021 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini)vadovas yra SUA1 . Į bylą nėra pateikta duomenų, jog suinteresuotas asmuo būtų įvykdęs antstolio reikalavimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pagrindas skolininkės (duomenys neskelbtini) vadovui SUA1 skirti baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą.

Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, jog antstolio siunčiamo reikalavimo negavo. Bylos duomenys patvirtina, jog antstolis reikalavimą 2025 m. liepos 16 d. išsiuntė skolininkės buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) ir jos vadovo SUA1 elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) . Suinteresuotas asmuo nurodo, jog jis įmonės registracijos adresu būna labai retai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

Taigi, juridinis asmuo turi pareigą Juridinių asmenų registre nurodyti realią įmonės buveinę, kurioje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus, todėl suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė, kad jis buveinės adresu retai lankosi šios pareigos nepanaikina. Iš bylos medžiagos matyti, jog antstolis papildomai išsiuntė reikalavimą ir skolininkės vadovui jo Juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu pašto adresu. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis elektroninio laiško negavo, nes atostogavo sodyboje, kur nėra interneto ryšio, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog antstolio siųsti procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti suinteresuotam asmeniui. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nurodo, jog jam yra žinomas įsiskolinimas, dėl kurio išieškojimo antstolis vykdo vykdomąją bylą, tačiau jis jau daugiau kaip metus laiko nevykdo antstolio reikalavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 250 Eur baudos dydis yra proporcingas ir adekvatus padarytam pažeidimui.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Suinteresuoto asmens SUA1 atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius