Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) klasių išslavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį 10 parų arešto bausme, jos vykdymą atidedant 6 mėnesiams, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

KAL1 2026 m. kovo 13 d. apie 20 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), „X“ autobusų stotelėje, viešoje vietoje, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, abejomis rankomis pastūmęs nukentėjusiąją NKA1, pargriovė ant žemės ir įspirdamas jai į ranką savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvą dešinėje alkūnėje, poodžio kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešiniame kelyje, odos nubrozdinimą dešiniame delne, padarydamas NKA1 nežymų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė visuomenės rimtį.

Šiais savo veiksmais KAL1 padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykio metu su draugais išlipo iš autobuso ir nuėjo prie „Maximos“ kampo, ten žaisdami tarpusavyje stumdėsi, šūkavo. Nukentėjusioji NKA1 turbūt nesuprato jų juokų ir ėmė jiems rėkti „gana“. Tada jis nukentėjusiąją pastūmė, ji nukrito ir dar jai įspyrė. Tu metu galvojo, kad ten buvo vyras, o ne moteris. Tą dieną jis su draugais vartojo alkoholį, visi kartu buvo išgėrę 8 litrus degtinės ir buvo neblaivus. Po įvykio norėjo atsiprašyti nukentėjusiosios, tačiau su ja daugiau nesimatė. Savo veiksmus vertina labai blogai ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Nežino ir negali paaiškinti, kodėl taip agresyviai pasielgė ir kodėl buvo tokia jo reakcija. Jis atsiprašo nukentėjusiosios ir pažada daugiau taip nesielgti. Jis šiuo metu dirba, turi užsiėmimą, nebevartoja alkoholio, prašo sumažinti civilinį ieškinį iki 500 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamasis KAL1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. kovo 13 d. dienos metu su draugais trise išgėrė apie 7 litrus degtinės. Vakare nusprendė nuvažiuoti pas draugą (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Su draugais iš 5G autobuso išlipo „X“ stotelėje. Išlipus iš autobuso, jie su draugais pradėjo šūkauti, stumdytis tarpusavyje, dėl to nepažįstama moteris juos ramino. Kas tiksliai vyko, dėl išgerto alkoholio kiekio nepamena. Atsimena tik tiek, kad jis moterį pastūmė, dėl to ji nukrito ant žemės. Po šių veiksmų jis su draugais pasišalino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 185-188).

Nukentėjusioji NKA1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. kovo 13 d. apie 20.55 val. ji buvo autobusų stotelėje “X”, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje buvo apie 10 asmenų, buvo kartu su savo vaikais, kai iš autobuso 5G apie 22.56 val. išlipo 3 jauni vaikinai. Visi trys vaikinai nuėjo link stovėjusios merginos, pilkai apsirengęs vaikinas griebė merginai už kaklo, kiti du vaikinai stovėjo maždaug 5 metrų atstumu ir gėrė iš stiklinio butelio. Matė, kad asmenys, pabaigę gerti alkoholį, butelį metė į žolę. Butelio kaklelis įstrigo žemėje. Kai vaikinas griebė merginai už kaklo, girdėjosi, kaip mergina pradėjo verkti. Po to vedė merginą prievarta, tuomet jai surikus, ką jis daro, vaikinas su pilku džemperiu įsibėgėjo ir bėgdamas link jos ją rankomis pastūmė, dėl ko ji nukrito ant žemės. Nukritusi užsigavo ir nusibrozdino dešinį kelią ir dešinę plaštaką, jautė fizinį skausmą. Jai nukritus vaikinas ruošėsi pasišalinti, bet apsisukęs grįžo ir spyrė jai su dešine koja, bet kur pataikė, pasakyti negali. Galimai stipriai nepataikė, tik į drabužius, nes po spyrio jokio fizinio skausmo nepajuto. Po spyrio vaikinas nuėjo. Dėl įvykio patyrė fizinę žalą, dėl savo sužalojimų ir dukros emocinės sveikatos. Įvykį, kuomet buvo užpulta, matė jos dukros ir stotelėje buvę asmenys, tačiau niekas jai nepadėjo ir nesikišo (1 t., b. l. 39-42).

2026 m. kovo 13 d. NKA1 protokole-pareiškime nurodyta, kad 2026 m. kovo 13 d. apie 20 val. 55 min. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje „X“, nepažįstamas asmuo stumdė ir smaugė merginą, šalia buvę jo draugai vartojo alkoholinius gėrimus. Bandant sudrausminti šį asmenį ir nutraukti smurtinius veiksmus, jis tyčia, jos vaikų akivaizdoje, ją nustūmė ant žemės ir spyrė į ranką. Dėl šių veiksmų patyrė fizinį skausmą bei buvo pažeminta kitų asmenų akivaizdoje (1 t., b. l. 1-11).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2026 m. kovo 13 d. 21.04 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – BPC) gautas NKA1 pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), ją užpuolė ir sumušė nepažįstamas apie (duomenys neskelbtini) metų vyras šviesiu megztiniu (1 t. b. l. 24-26).

2026 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą ir susisiekus telefonu su pranešėja NKA1 ši paaiškino, jog ėjo namo ir pamatė, kad jai nepažįstamas asmuo stumdo merginą. Jai surikus, kad asmuo nelįstų prie merginos, šis pradėjo link jos bėgti ir atsitrenkė į ją bei pargriovė. Dėl to ji nusibrozdino kelius (1 t., b. l. 26).

2026 m. kovo 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota viešojo sustojimo stotelės „X“ šalia pastato (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nurodyta, kad tarp stiklinės pastogės ir pastato yra žalios vejos lopinėlis, kuriame kakleliu į žemę yra įstrigęs stiklinis butelis, kuris su rankų ir pirštų pėdsakais paimtas ir supakuotas į dėžę. Apžiūrima vieta nėra aptverta ar saugoma, vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 27-36).

2026 m. kovo 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026 m. kovo 27 d. buvo susisiekta su NKA1, kuri paaiškino, kad į Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių nuvyksi nebuvo, nes negavo siuntimo. Šiuo metu atlikti medicininę kūno apžiūrą netikslinga, nes praėjo 2 savaitės ir, kaip paaiškino NKA1, ant jos kūno šiuo metu smurto žymių nėra, jos buvo nestiprios, todėl ji kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri ją apžiūrėjo ir užfiksavo sistemoje esveikata.lt. NKA1 el. paštu pateikė išrašą iš esveikata.lt (1 t., b. l. 51-54).

2026 m. gegužės VšĮ Vilniaus rajono poliklinikos rašte nurodyta, kad NKA1 kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką 2026 m. kovo 17 d., konsultuota šeimos gydytojos, aprašyta būklė ir 2026 m. kovo 13 d. patirto sužalojimo aplinkybės. Specifinis gydymas dėl sužalojimo neskirtas, po to dėl tos pačios priežasties pakartotinai į polikliniką nesikreipė (1 t., b. l. 57-58).

2026 m. birželio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1762/2026(01) nurodyta, kad NKA1 nustatyta poodžio kraujosruva dešinėje alkūnėje, poodžio kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame kelyje, odos nubrozdinimas dešiniame delne. Sužalojimai galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 62-63).

2026 m. kovo 19 d. kitų objektų apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota vaizdo įrašų, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be kita ko, nurodyta, kad užfiksuoja, kaip 20:57:50 iš autobuso pro galines duris išlipa trys vyrai. Vyras Nr. 3 dėvi pilkos spalvos megztinį. 20:57:47 vyras Nr. 3 išlipęs iš autobuso dešinės rankos kumščiu trenkia į autobuso langą (1 t., b. l. 73-82).

2026 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos vaizdo įrašų apžiūra. Protokole, be kita ko, nurodyta, kad matoma automobilių stovėjimo aikštelė, šaligatvis, autobusų stotelė. 20:57:31 val. į autobusų stotelė atvyksta raudonos spalvos keleivinis autobusas. Per galines autobuso duris išlipa 3 jaunuoliai, eina link autobuso stotelės. Autobusų stotelėje yra žmonės. 20:59:33 val., prie asmens pribėga jaunuolis su pilkos spalvos megztiniu, smogia, asmuo nukrenta. Apžiūrint kitą vaizdo įrašą užfiksuota, kad 20:57:39 val. prie stotelės privažiuoja raudonos spalvos keleivinis autobusas. Iš autobuso galinio išėjimo išlipa jaunuoliai, kurie priėję prie galinio lango ima jį daužyti. Po to jaunuoliai eina link stotelės, praeina už stotelės ir sustoja ant žalios vejos. Jaunuoliai Nr. 1 apsirengęs raudonos spalvos striukę su galimai šviesios spalvos kuprine, jaunuolis Nr. 2 su pilkos spalvos megztinius, jaunuolis Nr. 3 apsirengęs tamsiai. 20:58:32, jaunuolis Nr. 1 ir Nr. 3 lieka stovėti netoli stotelės, kai jaunuolis Nr. 2 su mergina, tamsiai apsirengusi, nueina toliau. Jaunuolis Nr. 2 ir mergina bendrauja, nueina arčiau kolonų esančių dešinėje pusėje. Tuomet jaunuolis Nr. 2 atsitraukia, mergina lieka stovėti prie kolonų, o jaunuoliai Nr. 1 ir Nr. 3 eina link jaunuolio Nr. 2. Priėję tarpusavyje bendrauja. Tuomet pradeda eiti link pastato, tačiau jaunuolis Nr. 2 apsisuka, prieina prie kolonų stovinčios merginos. Sugriebęs ją, pastumia, dėl to mergina nukrenta. Toliau jaunuolis Nr. 2 sugriebia už merginos drabužių, pakelia ir tempia ją link pastato. Tuo tarpu prie stotelės stovėjęs asmuo eina link jaunuolių pusės. Galimai kažką sako. Jaunuolis Nr. 2 apsisuka ir eina link asmens stovinčio arčiau stotelės. Kol jaunuoliai eina link stotelės, mergina atsitraukia. Jaunuolis Nr. 2 pribėgęs prie asmens smogia, dėl to asmuo nukrenta. Tada dar kartą trenkia (1 t., b. l. 85-107).

2026 m. birželio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų „Body“ kamerų apžiūra. Protokole, be kita ko, nurodyta, kad pareigūnai važiuodami kalba telefonu su moterimi. Moteris nurodo, kad kažkas grįžo ir norėjo įsibėgėjęs spirti jai. Tuomet asmenys nuėjo už lenkiško darželio. Greitosios moteris atsisako, teigia, kad jai tik truputį nubrozdintas kelias. Moteris paaiškina, kad kai atvažiavo autobusas, ji su dviem vaikais pabėgo. Vienam iš vaikų iki šiol yra isterija. Moteris paaiškina, kad ji surėkė vaikinui „Ką darai“, kai jis pastūmė panelę ant asfalto. Taip pat moteris nurodo, kad vaikinas buvo visiškai agresyvus ir neadekvatus. Apžiūrint kita vaizdo įrašą užfiksuota, kad pareigūnai užeina į butą, juos pasitinka moteris. Moteris nurodo, kad vaikinai išlipo trise ir vienas iš jų pradėjo daužyti autobuso langą. Tuomet išlipo autobuso vairuotojas ir vieną iš vaikinų apibarė. Vaikinų stotelėje laukė juodaplaukė panelė. Vienas iš vaikinų priėjo prie panelės, paėmė už kaklo ir nusivedė kažkur už kampo. Ten vaikinas jai kažką pasakė ar padarė ir mergina liko verkti. Tada jie bandė trise nueiti. Du iš jų pabaigė gerti butelį degtinės ir išmetė stotelėje į žolę. Tuomet nuėjo link darželio. Vienas iš vaikinų pamatė, kad panelė neina su juo kartu, paėmė ją už kaklo ir nusivedė. Tuomet vaikinas panelę pastūmė iš šono ir ji nukrito. Tada moteris surėkė „Ką tu darai?“. Tada vaikinas, kuris nuo moters buvo gal 10 metrų atstumu, įsibėgėjęs moterį nustūmė. Moteris nukrito. Tuomet moteris pareigūnui parodo dešinės rankos delną ir kelią. Kai moteris nukrito, vaikinas pradėjo eiti atgal. Tuomet atsisuko į moterį ir mėgino jai spirti. Kur vaikinas pataikė, moteris teigia nežinanti, nes nieko nejaučia, bent nieko smarkiai nepadarė. Tuomet pradėjo verkti moters dukra ir ji labai išsigando. Moteris patvirtina, kad turtinės žalos dėl įvykio nepatyrė, tik fizinę (nubrozdinimai) (1 t., b. l. 110-112).

2026 m. balandžio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens tapatybės nustatymo nurodyta, kad tyrimo metu informacija dėl asmens atpažinimo patalpinta „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini) policijos komisariatas“. 2026 m. balandžio 5 d. nukentėjusioji NKA1 el. paštu informavo, kad asmuo, sukėlęs jai fizinį skausmą, galimai yra KAL1, gim. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 123-124).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

Remiantis teismų praktika, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2018, 2K-19-511/2020).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog KAL1 padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina KAL1 pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, abejomis rankomis pastūmė nukentėjusiąją NKA1, pargriovė ją ant žemės ir įspyrė jai į ranką. Jis parodė, kad įvykio metu su draugais išlipo iš autobuso, žaisdami tarpusavyje stumdėsi, šūkavo, nukentėjusioji jų juokų nesuprato, ėmė rėkti „gana“, tada jis nukentėjusiąją pastūmė, ji nukrito ir po to jis jai dar įspyrė. Be paties kaltinamojo KAL1 prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. pirmiausia nukentėjusiosios NKA1 parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad įvykio metu kaltinamasis įsibėgėjęs pastūmė ją rankomis, ji nukrito ant žemės ir užsigavo bei nusibrozdino dešinį kelį ir dešinę plaštaką, dėl to jautė fizinį skausmą, jai nukritus kaltinamasis dar jai spyrė. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiosios parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2026 m. kovo 13 d. NKA1 protokole-pareiškime. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kartu KAL1 kaltę patvirtina ir kiti objektyvūs bylos įrodymai: policijos įvykių registro išraše; 2026 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime; 2026 m. kovo 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje; 2026 m. kovo 19 d. kitų objektų apžiūros protokole ir fotolentelėje; 2026 m. birželio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole; 2026 m. balandžio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens tapatybės nustatymo nurodytos aplinkybės ir kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtas aplinkybes taip pat įrodo byloje esantys vaizdo įrašai, iš kurių matyti kaip KAL1 viešoje vietoje, t. y. viešojo transporto (autobusų) stotelėje pribėgęs prie nukentėjusiosios NKA1 jai smogia, pastaroji nukrenta, po to dar kartą jai trenkia. Šių vaizdo įrašo apžiūra užfiksuota 2026 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole ir fotolentelėje. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai NKA1 buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (kraujosruva dešinėje alkūnėje, poodžio kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame kelyje, odos nubrozdinimas dešiniame delne). Tai patvirtina 2026 m. birželio 4 d. specialisto išvada Nr. G1762/2026(01) ir byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu.

Taigi KAL1 viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) esančioje „X“ autobusų stotelėje abejomis rankomis pastūmė nukentėjusiąją NKA1, pargriovė ją ant žemės ir įspyrė jai į ranką, taip padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuotina, kad kaltinamasis taip pasielgė be jokios svarbios priežasties. Tai, kad pasak kaltinamojo jis su draugais juokaudami stumdėsi, o nukentėjusioji šių juokų nesuprato ir šaukė jiems liautis, nesuteikė jam jokio pagrindo spręsti susidariusią situaciją smurtu. Akivaizdu, kad kaltinamasis į nukentėjusiosios pastabas galėjo ir turėjo reaguoti civilizuotai, o ne elgtis neteisėtai bei smurtauti. Minėtais neteisėtais veiksmais, kuomet jis viešojo transporto stotelėje kitų asmenų akivaizdoje pastūmęs pargriovė ant žemės nukentėjusiąją ir jai įspyrė, kaltinamasis neabejotina rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Bylos duomenimis tokį kaltinamojo elgesį be nukentėjusiosios NKA1 taip pat stebėjo šalia buvę jos mažamečiai vaikai, kuriuos toks kaltinamojo elgesys jų mamos atžvilgiu išgąsdino ir sukėlė jiems šoką. Be to, įvykio metu autobusų stotelėje buvo bei įvykį stebėjo ir daugiau pašalinių asmenų, kurie, pasak nukentėjusiosios, jai nepadėjo ir nesikišo. Taip pat dėl įvykio buvo pranešta policijai. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo ne tik nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, bet ir sutrikdytas nukentėjusiosios bei jos vaikų poilsis bei normali būtis, teko kreiptis į policiją. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad KAL1 sukėlė BK 284 straipsnyje nustatytus padarinius – demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o kaltinamojo veiksmais sutrikdant viešąją tvarką taip pat buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad KAL1 viešoje vietoje atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus, suvokė pavojingą jų pobūdį, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, nagrinėjamu atveju KAL1 veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje, sudėties požymiai.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, KAL1 2026 m. kovo 13 d. apie 20 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), „X“ autobusų stotelėje, viešoje vietoje, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, abejomis rankomis pastūmęs nukentėjusiąją NKA1, pargriovė ant žemės ir įspirdamas jai į ranką savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvą dešinėje alkūnėje, poodžio kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešiniame kelyje, odos nubrozdinimą dešiniame delne, padarydamas NKA1 nežymų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė visuomenės rimtį.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, KAL1 padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 284 straipsnyje įtvirtinta viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis apima nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl KAL1 veiksmai, kuriais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios NKA1 sveikata, šiuo atveju papildomai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotini.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas KAL1 bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – KAL1 padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kuri priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

KAL1 atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną su draugais gausiai vartojo alkoholį, visi kartu buvo išgėrę apie 8 litrus degtinės, įvykio metu jis buvo neblaivus ir negalėjo paaiškinti savo agresyvaus elgesio priežasties. Atsižvelgiant į tai, taip pat į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neadekvatų KAL1 elgesį, pripažintina, kad nusikalstamos veikos darymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Iš bylos medžiagos matyti, kad KAL1 anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą: Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. spalio 28 d. nutartimi, kuria patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį; taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį jam paskirta 10 parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant; kaltinamasis 2025 m. rugpjūčio 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, veikos padarymo metu teistumas buvo išnykęs (1 t., b. l. 141-145). Jis paskutinių trejų metų laikotarpiu daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn už nešiurkščius administracinius nusižengimus – daugiausiai už važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto, kuriuos daro sistemingai, dalis baudų nėra sumokėta (1 t., b. l. 146-172). Kaltinamasis yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), įgijęs (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimą, nevedęs, Sodros duomenimis dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 174). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Minėta, kad KAL1, būdamas anksčiau teistas už smurtinės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnyje („Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“), padarymą, vėl nusikalto – pažeidė viešąją tvarką, be kita ko, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį ir rodo, kad šioje byloje jo padaryta nusikalstama veika nebuvo tik atsitiktinio pobūdžio, padaryta ne dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų. Šiuo atveju savo pobūdžiu panašios nusikalstamos veikos padarymas leidžia manyti, kad praeityje jam taikyta pakankamai griežta bausmė – 10 parų areštas, jo vykdymą atidedant, didesnės įtakos kaltinamajam nepadarė ir nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė, jis nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, juolab nėra sumokėjęs visų paskirtų baudų už administracinių nusižengimų padarymą. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis vėl pasirinko priešingą elgesio variantą.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto

Teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti KAL1 už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus 45 parų arešto bausmę, mažesnę už vidurkį, tačiau artimą jam (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė už nesunkaus nusikaltimo padarymą, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis KAL1 visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. To paties straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai. Minėta, kad kaltinamasis praeityje teistas ir tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Kita vertus, nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo, už kurią jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik 2 metai. KAL1 jam paskirtą bausmę atliko ir 2025 m. rugpjūčio 20 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Byloje nenustatyta, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos dėl KAL1 buvo pradėta kitų ikiteisminio tyrimų. Teisiamojo posėdžio metu KAL1 kritiškai vertino savo elgesį, gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiosios. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nuo 2026 m. birželio 15 d. dirba ir gauna legalias pajamas. Pasak kaltinamojo, jis dabar turi užsiėmimą ir nebevartoja alkoholio, dėl savo veiksmų pasimokė, yra motyvuotas elgtis tinkamai ir daugiau nenusižengti įstatymams.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, dabartiniu metu KAL1 paskyrus realią arešto bausmę, tai būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti bei laikytis visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės vykdymo. Be to, jei KAL1 nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, KAL1 arešto bausmės vykdymas atidedamas 9 mėnesiams (minimalus terminas yra 3 mėnesiai, o maksimalus – 1 metai, BK 75 straipsnio 1 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam prokurorės pasiūlytą ir kitas tarpusavyje suderintas pareigas, kurios padės užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba pradėti mokytis (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas); 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas); 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

V. Civilinis ieškinys

Šioje byloje nukentėjusioji NKA1 pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 64).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei maksimalaus dydžių, todėl nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai), atsižvelgdamas į teismų praktiką. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teismas pažymi, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas esant šių sąlygų visumai: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) tarp nusikalstamos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji NKA1 prašomos priteisti 1000 Eur neturtinės žalos dydį argumentavo tuo, kad įvykio metu kartu buvę jos mažamečiai vaikai patyrė šoką, ypač tai paveikė jos vyresnę dukrą, kuri yra neįgali. Dėl įvykio jos dukroms kilo neigiamų pasekmių, pablogėjo jų sveikata, jos lankosi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vaiko raidos centre „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dukroms taikoma psichoterapija dėl po įvykio padidėjusio emocinio jautrumo ir patirto streso. Užsiėmimai per mėnesį kainuoja apie 500 Eur. Dėl įvykio vyresnioji dukra naktimis nemiega, o jaunesnioji yra užsisklendusi, tačiau terapijos metu išsikrauna. Be to, dėl įvykio kilo padariniai ir pačiai nukentėjusiajai, ji taip pat lankėsi pas gydytoją psichiatrą, vartoja raminamuosius vaistus, jaučia nerimą sėdėdama autobuse ir būdama gatvėje šalia jaunuolių, stengiasi jų vengti.

Šioje byloje anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis KAL1 padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. viešoje vietoje, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, abejomis rankomis pastūmęs nukentėjusiąją NKA1, pargriovė ant žemės ir įspirdamas jai į ranką savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė visuomenės rimtį. Bylos duomenimis įvykio vietoje kartu su nukentėjusiąja buvo ir įvykį stebėjo dvi jos mažametės dukros, iš kurių viena yra neįgali. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo ne tik padaryti nukentėjusiajai byloje nustatyti kūno sužalojimai, įvykis ją išgąsdino, bet ir dėl įvykio neigiamus išgyvenimus (didelį išgąstį, stresą, emocinę traumą) patyrė kartu buvę nukentėjusiosios mažamečiai vaikai, kurie stebėjo kaltinamojo veiksmus jų mamos atžvilgiu, ir kurie dėl po įvykio padidėjusio jautrumo, patirto streso lanko mokamas specialistų konsultacijas emocinei savijautai gerinti bei psichologiniam atsparumui stiprinti, ir tai šiuo atveju vertintina kaip neturtinė žala.

Teismas, nustatydamas priteistinos neturinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo KAL1 padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, prieš nukentėjusiąją panaudotos fizinės prievartos intensyvumą (nukentėjusioji buvo pastumta, pargriauta ant žemės, jai buvo įspirta į ranką), kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pobūdį (padaryta kraujosruva dešinėje alkūnėje, poodžio kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame kelyje, odos nubrozdinimas dešiniame delne, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas), kaltinamojo kaltės formą (veikė tiesiogine tyčia), į tai, kad įvykį ir kaltinamojo veiksmus jų mamos atžvilgiu stebėjo dvi nukentėjusiosios mažametės dukros, kurioms įvykis sukėlė neigiamas pasekmes jų psichologinei būsenai. Teismas taip pat vertina kaltinamojo jauną amžių, turtinę padėtį (neseniai pradėjo dirbti, jo žodžiais per mėnesį uždirba 1200-1300 Eur) ir tai, kad nukentėjusiajai nebuvo padaryta turtinė žala.

Pažymėtina, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Antai teismų praktikoje neturtinės žalos dydis baudžiamosiose bylose būtent dėl BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymo, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, svyruoja nuo kelių šimtų iki 2 000 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70-942/2022, 2K-239-697/2022). Kita vertus, šioje byloje nustatyta, kad be nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl įvykio metu patirto išgąsčio ir streso pablogėjo ne tik pačios nukentėjusiosios, bet ir jos mažamečių vaikų emocinė būsena ir psichikos sveikata.

Atsižvelgdamas į visas pirmiau nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga ir teisinga pinigų suma nukentėjusiosios (ir jos vaikų) patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 800 Eur. Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą bei atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą ir kilusius padarinius.

VI. Kiti klausimai

KAL1 ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 189-190). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Byloje priteistinų proceso išlaidų nėra.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. liepos 16 d. pažyma dėl 575,01 Eur priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už KAL1 gynusio advokato A. Svilos darbo užmokestį. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-976/2025). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su disku, kuriame yra vaizdo ir garso įrašai, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir KAL1 paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 6, 10 punktais atidėti KAL1 paskirtos arešto bausmės vykdymą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam šias pareigas: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba pradėti mokytis; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios NKA1 civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš KAL1 800 Eur (aštuonis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su disku, kuriame yra vaizdo ir garso įrašai, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Iš KAL1 nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini), tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas (duomenys neskelbtini)@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.