Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. G. (viename teismo posėdyje),

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. U. (E. U.) (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos J. A. 2026 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skunde nurodoma, kad E. U. yra automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, su kuriuo nepadarė administracinių nusižengimų, nurodytų skundžiamame nutarime. Automobilį jis buvo perdavęs kitam asmeniui, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (D. G.), tik konkrečiam tikslui – atlikti automobilio valymo ir estetinio paruošimo darbus. Taigi E. U. nesuteikė D. G. leidimo naudoti automobilį viešajame transporte ar kitais tikslais. Skunde pažymima, kad automobilis buvo panaudotas savavališkai, be pareiškėjo žinios ir sutikimo, pažeidžiant šalių susitarimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis buvo naudojamas D. G. asmeniniams tikslams, kurie nebuvo susiję su darbais, kuriuos turėjo atlikti D. G. Skunde teigiama, kad pareiškėjas apie automobilio panaudojimą ir padarytus administracinius nusižengimus sužinojo tik po šių administracinių nusižengimų padarymo, kai buvo automobilis paimtas ir E. U. neturėjo galimybės kontroliuoti šio automobilio disponavimo. Skunde taip pat pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti apie automobilio panaudojimą darant administracinius nusižengimus. Konfiskuotas automobilis buvo įgytas prisiimant finansinius įsipareigojimus, todėl jo konfiskavimas E. U. sukeltų reikšmingų neigiamų pasekmių.

Skunde cituojamos ANK 29 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatos bei nurodoma, kad Institucijos vyresnioji tyrėja, spręsdama klausimą dėl galimybės konfiskuoti ne administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priklausantį turtą, privalėjo ne tik įvertinti administracinio nusižengimo pavojingumą, asmenį apibūdinančius ir kitus duomenis, bet ir kaip automobilio savininkas perdavė automobilį administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos šiuo automobiliu pasinaudoti. Nurodytos aplinkybės skundžiamame nutarime nebuvo vertinamos, buvo atsižvelgta tik į automobilio valdytojo bylai reikšmingu laiku pasisakymus, kurie galėjo būti tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinė strategija. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar automobilio savininkas E. U. žinojo apie D. G. daromus tokio paties pobūdžio administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 424 straipsnio 5 dalyje, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Skunde pažymima, kad procesinis sprendimas taikyti kitam asmeniui priklausančio daikto konfiskavimą, kaip ir bet kuris kitas sprendimas, turi būti grindžiamas įrodymais, o ne prielaidomis, pasisakymais ar asmens nuolat daromais KET pažeidimais. Be to, kaip minėta, būtina nustatyti bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytą sąlygą. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogau Teisių Teismo jurisprudencija apie proporcingos administracinės nuobaudos skyrimą ir apie nuosavybės teisės apribojimo aplinkybes.

Pasak E. U., nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas neatitinka protingumo ir proporcingumo principų. Pareiškėjas nėra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, automobilį perdavė tik teisėtiems tikslams, nežinojo ir negalėjo žinoti apie jo panaudojimą administraciniam nusižengimui daryti, todėl su jo automobilio konfiskavimu susijusi administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta ir neadekvati siekiamiems tikslams. Pažymėtina ir tai, kad automobilio grąžinimas pareiškėjui nesudarys prielaidų naujiems administraciniams nusižengimams daryti, kadangi jis nebus perduodamas asmenims, galintiems jį naudoti neteisėtai, kaip yra nustatyta pagal bylos kriterijus. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad konfiskavimo netaikymas pakenktų administracinių nusižengimų prevencijai ar visuomenės interesams, o priešingai – konfiskavimas nepagrįstai ir neproporcingai suvaržo pareiškėjo nuosavybės teisę.

Institucijos atstovo nuomone, paskirta administracinė nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio administracinio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas, įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga.

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados

E. U. skundas tenkinamas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad E. U. paliko automobilį tam, kad D. G. sutvarkytų transporto priemonę, bet D. G. kilo pagunda pavairuoti automobilį, todėl sėdo prie automobilio vairo ir išvažiavo. E. U. pažįsta neilgai (apie 4 mėnesius). Iki nagrinėjamo įvykio nebuvo, kad jie dažnai bendrautų, dažniausiai bendraudavo darbo reikalais. D. G. dirba (duomenys neskelbtini), o automobilių tvarkymas yra jo papildomas darbas. Automobilių tvarkymu jis užsiima nelegaliai. Augina (duomenys neskelbtini) vaikus, reikia išlaikyti šeimą, todėl dirba papildomai. Jis niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. E. U., palikdamas tvarkyti automobilį, žinojo, kad D. G. neturi teisės vairuoti transporto priemones. D. G., prieš važiuodamas su E. U. automobiliu, neatsiklausė, ar gali važiuoti paliktu automobiliu – jis tiesiog važiavo. D. G. E. U. automobiliu važiavo mieste. Jis policijos pareigūnams sakė, kad veža vaikus į (duomenys neskelbtini), bet buvo sustabdytas apie 20 val., taigi logiška, kad tokiu laiku vaikų į (duomenys neskelbtini) jis negalėjo vežti. Taip jis pasakė vien dėl to, nes kilo tokia mintis, kai jo paklausė, kur šis važiuoja. Be to, bylai reikšmingą dieną jis su vaikais važiavo pasivaikščioti, taigi automobilyje buvo likusios vaikų kėdutės, todėl pagalvojo, kad policijos pareigūnai patikės sakoma „istorija“ ir jį paleis. E. U. tikrai nežinojo, kad D. G. naudojosi E. U. automobiliu ir juo važinėjo. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai, po užfiksuotų administracinių nusižengimų automobilis buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. D. G. tą dieną paskambino E. U. ir pasakė, kas nutiko. Dėl nagrinėjamos situacijos E. U. turi pretenzijų D. G., nes E. U. buvo paėmęs paskolą vien tam, kad nupirktų automobilį, jį sutvarkytų ir parduotų. Po šios situacijos E. U. turi finansinių sunkumų, todėl išvažiavo į Jungtinę Karalystę užsidirbti pinigų. E. U. reikalauja pinigų, nes paskolą, kuri buvo skirta automobiliui įsigyti, reikia mokėti, tačiau D. G. jų neturi, nes turi apie (duomenys neskelbtini) Eur skolų antstoliams. Skolos susidarė dėl paskirtų baudų už administracinius nusižengimus. Jis nemažai kartų yra vairavęs automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Šios teisės jis negali įgyti, nes nustatyta sąlyga, kad, kol nesumokės visų jam paskirtų baudų už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, jam nebus leidžiama įgyti teisės vairuoti transporto priemones. Jis turi labai daug baudų, todėl dar kokius 10–15 metų jis negalės įgyti šios teisės. D. G. supranta, kad, jei bus priimtas sprendimas grąžinti automobilį E. U., tokiu atveju jam reikės sumokėti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią sumą. Jis patvirtina, kad šiame posėdyje nurodė teisingas aplinkybes, duodamas parodymus jis nemelavo.

ANK 639 straipsnyje nustatyta, kad skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta šiame skyriuje. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Nagrinėjamu atveju teismo šaukimas į 2026 m. birželio 2 d. 9.30 val. teismo posėdį E. U. išsiųstas byloje esančiais elektroniniais pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nepatvirtino šaukimo gavimo, todėl buvo nutarta E. U. atvesdinti į 2026 m. birželio 10 d., tačiau nutartis nebuvo įvykdyta. Nustatyta, kad E. U. yra išvykęs į Jungtinę karalystę. Teismas kreipėsi į E. U. motiną, prašydamas informuoti E. U. apie kitą teismo posėdį, kuris buvo nustatytas 2026 m. birželio 25 d. 13.30 val., taip pat tais pačiais elektroniniais pašto adresais 2026 m. birželio 23 d. E. U. buvo išsiųsta programos „Zoom“ prisijungimo nuoroda. E. U. 2026 m. birželio 24 d. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) atsakė, kad informaciją gavo, teismo posėdyje dalyvaus nuotoliniu būdu, kita vertus, jis neprisijungė į minėtos dienos posėdį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo šaukimai ir programos „Zoom“ prisijungimo nuoroda į teismo posėdį buvo siųsti į E. U. aktyvų ir naudojamą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) (iš kurio jis pats parašė elektroninį laišką), pripažintina, kad E. U. buvo tinkamai informuotas apie jo skundo nagrinėjimo vietą ir laiką. Pareiškėjas nepateikė prašymo atidėti jo skundo nagrinėjimą, teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas dar kartą atidėti skundo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas išnagrinėtas teismo posėdyje jam nedalyvaujant.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. To paties straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalies nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. O to paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse nustatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi įstatymų leidėjas suteikia institucijai ir teismui diskreciją spręsti dėl turto konfiskavimo skyrimo tikslingumo.

Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad D. G. 2026 m. kovo 1 d. apie 19.35 val. Vilniuje, Panerių g., be kita ko, pakartotinai vairavo automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra E. U., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė jam yra atimta, taip pažeidė KET 14 punktą. Institucijos nutarimu D. G. pagrįstai pripažintas kaltu, be kita ko, padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje. Kaip minėta, ANK 424 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už tokio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Šios bylos kontekste reikšminga ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostata, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad D. G. per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas daugiau nei 60 kartų už KET pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti transporto priemones. Anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – nėra sumokėtos. Nurodytos aplinkybės rodo lengvabūdišką D. G. požiūrį į kelių eismo saugumą, visuotinai pripažintinų teisės normų nepaisymą. Institucijos vyresnioji tyrėja J. A., atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, D. G., be kita ko, paskyrė administracinio poveikio priemonę – automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – E. U.), konfiskavimą.

Teismas, įvertinęs skundžiame nutarime nurodytus motyvus, daro išvadą, kad Institucijos vyresnioji tyrėja J. A. pagrįstai nusprendė D. G. taikyti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Kita vertus, nustačiusi, kad D. G. administracinį nusižengimą padarė panaudodamas E. U. nuosavybės teise priklausantį automobilį, t. y. turtą, kuris priklauso trečiajam asmeniui, ir spręsdama automobilio konfiskavimo klausimą, Institucijos vyresnioji tyrėja J. A. privalėjo nustatyti bent vieną iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojamas kitam asmeniui priklausantis turtas natūra, arba privalėjo skirti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, kaip tai nustatyta ANK 29 straipsnio 5 dalyje.

ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Konfiskuojant turtą, kuris pažeidėjui nuosavybės teise nepriklauso, reikia, kad jo padarytas nusižengimas atitiktų bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-976/2024, 5.8. papunktis).

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad E. U. žinojo, jog D. G. neturi teisės vairuoti transporto priemones, bet vis tiek davė jam priklausantį automobilį. Taip pat skundžiamame nutarime vadovaujamasi byloje esančiu vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad D. G. bylai reikšmingu laiku policijos pareigūnui nurodė, jog draugas davė jam automobilį nuvežti vaikus į (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų aplinkybių Institucijos atsiliepime E. U. skunde nurodytas teiginys, t. y. kad D. G. automobilis buvo duotas siekiant atlikti transporto priemonės valymo ir estetinio paruošimo darbus, vertinamas kritiškai. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog D. G. iš tikrųjų oficialiai vykdo automobilių valymo ar estetinio paruošimo veiklą. Be to, byloje nustatyta, kad E. U., prieš perduodamas automobilį D. G., neįsitikino, ar šis turi teisę vairuoti transporto priemones, ar turi tai patvirtinantį vairuotojo pažymėjimą ir šių duomenų nepatikrino kompetentingų institucijų registruose. Iš nurodytų aplinkybių Institucijos atstovas, surašęs atsiliepimą, ir vyresnioji tyrėja J. A., priimdama skundžiamą nutarimą, padarė išvadą, kad E. U., prieš perleisdamas automobilį D. G., žinojo, kad šis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Teismas su tuo nesutinka.

Visų pirma, nėra pagrindo teigti, kad E. U. žinojo, jog D. G. darys administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, su jam priklausančiu automobiliu vien remiantis tuo, kad, kai D. G. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, šis nurodė, jog draugas davė automobilį nuvežti vaikus į (duomenys neskelbtini). Iš tiesų toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys yra užfiksuotas vaizdo įraše pavadinimu „export-qmu4r 10-AP-3175“. Kita vertus, D. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad bylai reikšmingą dieną policijos pareigūnui taip nurodė vien tik todėl, nes automobilyje buvo vaikų kėdutės, todėl pagalvojo, kad policijos pareigūnai tai išgirdę jį paleis. D. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad E. U. davė automobilį jam tik tam, kad D. G. sutvarkytų transporto priemonę, tačiau jis savavališkai, nieko neakydamas pareiškėjui, nusprendė pasinaudoti automobiliu ir juo važiuoti į miestą. Taigi D. G. teismo posėdžio metu paneigė policijos pareigūnui nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kodėl nurodė kitokias aplinkybes policijos pareigūnui. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių D. G. duoti paaiškinimai policijos pareigūnui po nagrinėjamo įvykio turi didesnę įrodomąją reikšmę nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai, duoti teisme. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis D. G. duotais paaiškinimais policijos pareigūnui po nagrinėjamo įvykio, kurie buvo šio asmens paneigti teisme, sprendžiant dėl automobilio Mercedes-Benz konfiskavimo. Be to, iš esmės tokias pačias aplinkybes, kurias parodė D. G. teisme, nurodo ir E. U. Iki skundžiamo nutarimo priėmimo 2026 m. kovo 9 d. rašytiniame paaiškinime E. U. nurodė, kad automobilis buvo duotas D. G., kad šis jį paruoštų pardavimui. Pareiškėjas nebuvo davęs leidimo D. G. su automobiliu dalyvauti viešajame eisme; jei būtų žinojęs, kad bus daromas administracinis nusižengimas, automobilio jis nebūtų davęs. Taip pat nurodoma ir E. U. skunde, t. y. kad automobilis D. G. buvo duotas tam, kad šis atliktų valymo ir estetinio paruošimo darbus, nesuteikiant leidimo automobilį naudoti viešajame eisme ar kitais tikslais. Vien tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių D. G. oficialios veiklos, susijusios su automobilių valymo ar kitokiais darbais, vykdymą, savaime nesudaro pagrindo atmesti tiek D. G. parodymus, duotus teisme, tiek aptartą E. U. poziciją dėl automobilio administracinio nusižengimo byloje. Teismo vertinimu, vien tokių duomenų nebuvimas nesudaro pagrindo teigti, kad D. G. neužsiima automobilių tvarkymu, valymo ir estetinio paruošimo darbais.

Antra, kaip minėta, skundžiamame nutarime nurodyta, kad E. U. žinojo, jog D. G. neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl žinojo, kad bus daromas administracinis nusižengimas. Nors D. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjas žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau pažymėtina, kad E. U. automobilis buvo perduotas tam, kad D. G. sutvarkytų šį automobilį, o ne tiesiogiai naudotųsi automobiliu, pavyzdžiui, vairuotų transporto priemonę. Atliekant minėtus darbus nėra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Automobilio perdavimas tam tikrų darbų atlikimui asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, savaime nelemia besąlygišką žinojimą, kad toks asmuo būtent ir darys administracinį nusižengimą su transporto priemone. Byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad E. U. perdavė automobilį D. G. sutikdamas, kad šis vairuotų transporto priemonę. Priešingai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme nurodė, kad jis savo iniciatyva vairavo automobilį, neatsiklausęs pareiškėjo. Be to, byloje nenustatyta, kad E. U. žinojo apie tai, kad D. G. anksčiau sistemingai ir piktybiškai darė administracinius nusižengimus. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme nurodė, kad jis su E. U. iki nagrinėjamo įvykio nebuvo ilgai pažįstami (apie 4 mėnesius), taip pat nebuvo, kad jie dažnai bendrautų, dažniausiai bendraudavo darbo reikalais. Vadinasi, nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas iki nagrinėjamo įvykio pakankamai detaliai žinojo apie D. G. praeitį. Todėl vien tai, kad E. U. žinojo, jog D. G. neturi teisės vairuoti transporto priemones ir jam davė sutvarkyti šį automobilį, nereiškia, kad pareiškėjas žinojo apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galimus būsimus priešingai teisei veiksmus su transporto priemone. Teismo vertinimu, nelogiška teigti, kad, prieš perleisdamas automobilį kitam asmeniui (ypač, kai jis perduodamas automobilio tvarkymo darbams atlikti), automobilio savininkas turi patikrinti kompetentingų institucijų registrus apie asmenį, kuriam automobilis yra perduodamas, kadangi duomenys apie kitus asmenis yra konfidencialūs ir jų prieiga yra itin ribota.

Trečia, atsiliepime nurodoma, kad D. G. daug kartų baustas administracine tvarka už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, paskirtos baudos nesumokėtos. Teismas atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis ANK 29 straipsnio nuostatomis, ši atsiliepime nurodyta aplinkybė neturi reikšmės vertinant, ar nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojamas automobilis natūra, todėl nagrinėjamo klausimo kontekste į tai neturi būti atsižvelgiama ir vertinama (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, jo anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai, taip pat anksčiau jam taikytos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) niekaip nesusiję su ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo sąlyga). Be to, ANK 29 straipsnio nuostatos, susijusios su ribotomis konfiskavimo galimybėmis iš trečiojo asmens, yra skirtos apsaugoti trečiojo asmens turtą, kad jis nebūtų prarastas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeninės kaltės, todėl, nenustačius ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų turto konfiskavimo iš trečiojo asmens taikymo sąlygų, konfiskuoti patį automobilį nėra teisinio pagrindo.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog E. U., prieš perleisdamas automobilį D. G., žinojo, kad šis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Vien tam tikro manymo, nesant pašalintų abejonių, nepakanka daryti priešingą išvadą. Kadangi E. U. visiškai nėra susijęs su skundžiamame nutarime nustatytų administracinių nusižengimų padarymu, todėl jam nuosavybes teise priklausantis automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti konfiskuojamas. Taigi darytina išvada, kad procesiniu sprendimu konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą natūra Institucijos vyresnioji tyrėja J. A. netinkamai pritaikė ANK 29 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies nuostatas.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiga tinkamai nustatyti konfiskuotino turto vertę priklauso nutarimą priimti turinčiai Institucijai, dėl papildomų ir reikšmingų aplinkybių tyrimo reikalinga teisingai įvertinti būtinus gauti naujus duomenis ir tik Institucijos atliktas aplinkybių vertinimas ir motyvai dėl to gali būti skundžiami apylinkės teismui, taip tinkamai įgyvendinant įstatymo numatytą ne teismo tvarka priimtų institucijų (pareigūnų) sprendimų apskundimo tvarką. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-460-497/2025). Dėl to teismas, naikindamas skundžiamą nutarimą, kuris buvo priimtas netinkamai pritaikant teisės normas, nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, bylą grąžina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

tenkinti E. U. (E. U.) skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. A. 2026 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui E. U.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.