Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmė atlikta 2022 m. liepos 18 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

G. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. Neblaivumas: 2026 m. gegužės 26 d. apie 17.23 val. Vilniuje, Ukmergės 364, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausiai 2,27 prom. alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. M. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad jis alkoholį vartoja dažnai, tai yra liga. Anonimiškai dalyvauja „Minesotos“ programoje. 2026 m. gegužės 26 d. vežė ligonį specialiai pritaikytu automobiliu „VW”. Nuvežęs ligonį, jis vyko namo link (duomenys neskelbtini). Jis buvo vienas, važiavo Minsko pl. Sustojo prie link parduotuvės „Maxima”, nusipirko 2 vnt. degtinės. Jis vieną butelį išgėrė automobilyje iš karto išėjęs iš parduotuvės. Nuo parduotuvės jis pajudėjo link (duomenys neskelbtini). Važiuodamas Ukmergės g., maždaug ties 364-u pastatu, jis bandė persirikiuoti, tačiau automobilio „Volvo“ vairuotojas pradėjo staigiai stabdyti, jis, nepasirinkęs saugaus greičio, jį kliudė ir sukėlė eismo įvykį. Automobilis „VW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo draugei I. K.. Labai gailisi, kad taip nutiko.

Kadangi kaltinamasis G. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, gynėjas, kaltinamasis ir prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis G. M. parodė, kad kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Jis alkoholį vartoja dažnai. Priklausomybių ligų centro įskaitoje jis nėra įrašytas, tačiau anonimiškai dalyvauja „Minesotos“ programoje. Jis pamena, kad 2026 m. gegužės 26 d. apie 15.30 val. vyko į (duomenys neskelbtini). Jis vežė ligonį specialiai pritaikytu automobiliu „VW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvežęs ligonį, jis vyko namo link (duomenys neskelbtini). Jis buvo vienas, važiavo Minsko pl. ir Tūkstantmečio g. Apie 16.30 val., tačiau tikslaus laiko nurodyti negali, jis sustojo prie link parduotuvės „Maxima”, esančios Vilniuje, Pavilnionių g. 55. Nuėjęs į parduotuvę, jis nusipirko 2 vnt. degtinės „Bajorų“ po 200 ml. Jis vieną butelį išgėrė automobilyje iš karto išėjęs iš parduotuvės. Nuo parduotuvės jis pajudėjo link (duomenys neskelbtini)., tačiau pakeliui galbūt dar kažkur buvo sustojęs, tačiau tuo nėra tikras. Ar išgėrė antrąjį degtinės butelį, jis neprisimena. Važiuodamas Ukmergės g., maždaug ties 364-u pastatu, jis bandė persirikiuoti, tačiau automobilio „Volvo“ vairuotojas pradėjo staigiai stabdyti, o jis, nepasirinkęs saugaus greičio, jį kliudė ir sukėlė eismo įvykį. Po to automobilio „Volvo“ vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Jam įvykio vietoje buvo nustatytas girtumas. Automobilis „VW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo buvusiai draugei I. K., o jis yra tik valdytojas. Jis prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti pagreitinto proceso tvarka. Jis norėtų, kad už jį laiduotų jo tėvas V. M. (b. l. 67-70).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. L. parodė, kad 2026 m. gegužės 26 d., apie 17.23 val. važiavo savo automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Ukmergės g. Avižienių kryptimi. Jis važiavo 2-a eismo juosta maždaug 10 km/h greičiu, kai per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, jog prie jo a/m dideliu greičiu priartėjo kitas a/m, po ko įvyko susidūrimas. Po susidūrimo jis pavažiavo apie metrą į priekį ir išlipo iš a/m. Išlipęs jis pamatė, jog iš kito automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat išlipo vairuotojas, kuris jam pasirodė neblaivus ir neadekvatus, nes svirduliavo ir nerišliai kalbėjo. Automobilio „VW“ vairuotojas pasiūlė nuvažiuoti į šalį ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau jis pastebėjo, jog žmogus galimai yra neblaivus, todėl nusprendė laukti policijos. Prie jų taip pat buvo priėjęs kitas eismo dalyvis, kuris paaiškino, kad iškvietė policiją. Jokių savo duomenų šis liudytojas nepaliko ir išvažiavo. Po kiek laiko jis pakartotinai paskambino policijai ir jam buvo pasakyta laukti. Jis su „VW“ automobilio vairuotoju sulaukė policijos (b. l. 33-34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Š. parodė, kad 2026 m. gegužės 26 d., apie 17.20 val. važiavo a/m su vaiku Vilniuje, Ukmergės g. link Avižienių. Jis pastebėjo įtartinai priekyje važiuojantį automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis matė, kaip tas automobilis važiavo dideliu greičiu ir staigiai stabdė, vengdamas susidūrimo su priekyje esančiu automobiliu. „VW“ persirikiavo į 1-ą eismo juostą ir dideliu greičiu nuvažiavo tiesiai. Jis įtarė, jog minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, todėl nusprendė tą automobilį pasekti. Netrukus jis pamatė, jog „VW“ pateko į eismo įvykį. Pačio eismo įvykio momento jis nematė. Jis privažiavo prie eismo įvykio, išlipo iš savo automobilio ir pamatė, kad iš abiejų eismo įvykio dalyvavusių automobilių išlipo jų vairuotojai. „VW“ vairuotojas jam pasirodė neblaivus, nes negalėjo pastovėti ant kojų vienoje vietoje, svyravo, ramstėsi į automobilį ir nerišliai kalbėjo. Tada jis iškvietė policiją. Jo manymu, kaltininkas yra „VW“ vairuotojas, bandė susitarti su kito a/m vairuotoju, kad nebūtų kviečiama policiją. Taip pat „VW“ vairuotojas ragino ir jį neskambinti į policiją. Tada, kai jau pabaigė pokalbį telefonu, jis nuėjo prie nukentėjusiojo ir pasakė, jog policiją atvažiuoja ir kad jis lauktų policijos atvykimo. Vėliau prie jo priėjo „VW“ vairuotojas, kuris jam pasirodė agresyvus. Tarp jų kilo nedidelis žodinis konfliktas. Jis pamatė, jog jo vaikas pradėjo į tai reaguoti, todėl jis turėjo palikti įvykio vietą (b. l. 37-38).

Policijos pareigūno R. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026 m. gegužės 26 d., apie 17.36 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS gautas pranešimas, jog prie Vilniaus verslo parko neblaivus vairuotojas automobiliu „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį „Volvo“. Apie įvykį pranešė liudytojas. Atvykus į vietą, pareigūnus pasitiko automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. M. ir automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. L.. Pradėjus bendraut, iškart matėsi, kad G. M. yra neblaivus – jis kalbėjo nerišliai ir sunkiai pastovėjo ant kojų. Paklausus G. M., ar jis yra vartojęs alkoholio, pastarasis atsakė teigiamai. Patikrinus G. M. alkotesteriu, pirmu pūtimu nustatytas 2,35 prom. girtumas, o antru pūtimu – 2,27 prom. girtumas. M. L. paaiškino, kad važiavo Vilniuje, Ukmergės g. ink Avižienių 2-a eismo juosta, kai į jo automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis, kurio vairuotojas atrodė neblaivus. Prie jų sustojo liudytojas, kaip paaiškėjo – E. Š. (b. l. 1-3, 8).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas šviesios spalvos lengvasis automobilis „VW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis Vilniaus, Ukmergės 364, 2-oje eismo juostoje, kryptimi link Avižienių. Apžiūrint automobilį iš išorės, priekinėje dalyje matyti apgadintas variklio dangtis, priekinis bamperis bei valstybinis ženklas. Taip pat matyti, kad iš automobilio yra išbėgę skysčiai. Apžiūrint automobilį iš šonų ir galo, matomi smulkūs įbrėžimai. Apžiūrint automobilio vidų, priekinėje dalyje matyti, kad yra užtrauktas rankinis stabdis, o pavarų dėžė nustatyta neutralia pavara. Vairuotojo durelių skyriuje matomas tuščias alkoholinio gėrimo „Bajorų“, 32 proc. stiprumo, 0,2 l talpos butelis. Priešais priekinę keleivio sėdynę ant grindų matomas numestas pledas. Apžiūrint galinę automobilio salono dalį, ant grindų matomas besimėtantis popieriaus rulonas. Apžiūrint bagažinę, daiktų, turinčių reikšmės tyrimui, nepastebėta. Vaizdo stebėjimo kameros įvykio vietoje neįrengtos (b. l. 12-21).

Neblaivumo nustatymo aktu G. M. 2026 m. gegužės 26 d., 17.52 val. alkotesteriu nustatytas 2,35 prom. neblaivumas, o 18.17 val. – 2,27 prom. neblaivumas. Alkotesteris patikrintas nustatyta tvarka (b. l. 22-25).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra I. K., valdytojas – G. M. (b. l. 28).

VšĮ „Emprekis“ 2026 m. gegužės mėnesio duomenimis, automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 4040 Eur su PVM (b. l. 29).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jos padarymo faktą.

Teismo vertinimu, kaltinamojo G. M. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal požymį – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos vertinimo analizė.

Kaltinamasis G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad alkoholį vartoja dažnai, anonimiškai dalyvauja „Minesotos“ programoje. 2026 m. gegužės 26 d. vyko į Vilniaus raj., Skaidiškių km. Jis vežė ligonį specialiai pritaikytu automobiliu „VW”. Nuvežęs ligonį, vyko namo, sustojo prie parduotuvės „Maxima”, nuėjęs į parduotuvę nusipirko 2 vnt. degtinės. Vieną butelį išgėrė automobilyje iš karto išėjęs iš parduotuvės. Važiuodamas Ukmergės g., kliudė automobilį „Volvo“ ir sukėlė eismo įvykį. Šias nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti BPK 20 straipsnio pagrindu duomenys pripažinti įrodymais: liudytojų M. L. ir E. Š. parodymai, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, apžiūros protokolas ir kiti rašytiniai dokumentai.

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. M. buvo nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesa linija – pėda po pėdos –gali; stovint pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) – negali. Aplinkybę, jog vairuotojo koordinacija buvo sutrikusi, patvirtina liudytojo M. L. parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad 2026 m. gegužės 26 d. apie 17.23 val. važiuojant Ukmergės g., Avižienių link, antra eismo juosta prie jo priartėjo automobilis, po ko įvyko susidūrimas su jo automobiliu. Iš automobilio VW išlipęs vairuotojas pasirodė neblaivus, svirduliavo, kalbėjo nerišliai. Tą patvirtina ir liudytojo E. Š. parodymai, iš kurių matyti, jog 2026 m. gegužės 26 d. apie 17.20 val. važiuojant Ukmergės g., link Avižienių, automobilis „VW CADDY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo dideliu greičiu ir staigiai stabdė. Po to tas automobilis pateko į eismo įvykį. Išlipus automobilio „VW CADDY“ vairuotojui, jis atrodė neblaivus, negalėjo pastovėti ant kojų vietoje, svyravo, ramstėsi į automobilį, nerišliai kalbėjo. Neblaivumo nustatymo akte nustatyta, kad pirmu pūtimu užfiksuotas 2,35 prom. neblaivumas, o antru pūtimu 18.17 val. – 2,27 prom. neblaivumas. Taigi neblaivumo patikrinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotas aplinkybes papildo ir pareigūno tarnybinis pranešimas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog G. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,27 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo G. M. veika baigta, tyčinė, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nustačius vieną iš alternatyvių veikos požymių, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme gauti kaltinamojo G. M. ir laiduotojo V. M. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį V. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

Teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šia nusikalstama veika padaryta 3000 Eur žala M. L., nėra duomenų apie pareikštą civilinį ieškinį (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. G. M. yra dirbantis, šiuo metu ieško darbo, gyvena su tėvais, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, už neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje, už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 47-51). Nors šios aplinkybės rodo kaltinamojo didelį neatsakingumą, ir didina pačios veikos pavojingumą, vis dėl to, teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje tai nėra aplinkybė, kuri sudaro pagrindą teigti, jog G. M. ateityje darys nusikalstamas veikas ir nesilaikys įstatymų.

Iš G. M. elgesio ir paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, taip pat jo tėvo V. M. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, teismas sprendžia, kad nusikalstama veika buvo nulemta ne G. M. polinkio nusikalsti ar kitaip elgtis priešingai visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms, o lengvabūdiškai neatsakingo elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu. Kaltinamasis paaiškino, kad anonimiškai dalyvauja „Minesotos“ programoje dėl dažno alkoholio vartojimo. Teismas atsižvelgia į šiuos jo paaiškinimus. G. M. yra darbingo amžiaus asmuo, teistas, tačiau teistumas išnykęs. Visa tai rodo asmens siekį gyventi pagal visuomenėje priimtinas teisės aktais nustatytas elgesio taisykles, jų laikytis ir gerbti valstybėje galiojančius teisės aktų reikalavimus.

Teismas nustatė vieną G. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo elgesį vertino kritiškai, labai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo. Teismo manymu, aptartos aplinkybės rodo, jog G. M. savo elgesį vertina neigiamai. Pats procesas G. M. yra prevencinio pobūdžio priemonė, griežtas atsakas į jo neatsakingą elgesį. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas ir kaltininko asmenybės pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras neprieštaravo dėl laidavimo instituto taikymo G. M.. Nors kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir galėjo kelti realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti atleidimo nuo atsakomybės instituto. Tai, kad jis anksčiau dirbo, gydosi, daro išvadas, gyvena su tėvais, ieškosi darbo, ir apibūdinamas teigimai, prisideda prie teismo įsitikinimo, kad verta jį atleisti nuo atsakomybės.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės G. M. pagal laidavimą prašo jo tėvas V. M.. Prašyme nurodoma, kad jis yra dirbantis, dažnai bendrauja su sūnumi, jų santykiai geri, jis gali sūnumi pasirūpinti ir suteikti jam motyvacijos ieškoti pagalbos. Teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad stengiasi padėti sūnui imtis veiksmų dėl alkoholio vartojimo. V. M. atitinka įstatyme numatytas sąlygas, yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl sprendžia jį pripažinti tinkamu laiduotoju.

Laidavimas pagal BK nuostatas gali būti su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 6 dalis nustato, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nagrinėjamoje byloja laiduotojas V. M. prašė taikyti laidavimą be užstato.

Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. M. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą G. M. atžvilgiu nutraukti. Atsižvelgus ne tik į pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, nustatytinas didesnis negu minimalus laidavimo terminas, t. y. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių yra uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas bei dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad G. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,27 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi kaltinamasis G. M. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtinas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą. Teismas sprendžia G. M. skirti uždraudimą naudotis minėta teise 1 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo atimta galimybė naudotis šia teise – nuo 2026 m. gegužės 28 d. (b. l. 71-74).

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais baudžiamojo poveikio priemonių, be kita ko, ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-91-303/2021). Taigi, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis.‏‏‎ G. M. padarė tyčinį nusikaltimą naudodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, todėl teismo vertinimu BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra tikslinga ir reikalinga poveikio priemonė.

Pagal byloje esančius AB „Regitra“ duomenimis, automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. K. (b. l. 28). Iš paties kaltinamojo parodymų nustatyta, kad buvusi draugė nežinojo apie tai, kad jis būdamas neblaivus ėmė jai priklausantį automobilį. Remiantis tiek paties kaltinamojo parodymais, nėra duomenų, kad I. K. būtų sąmoningai leidusi G. M. naudotis jos automobiliu, žinodama, kad jis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Atsižvelgdamas į tai, ir vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia iš G. M. konfiskuoti automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kad kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nėra skiriama bausmė, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju automobilio vertės konfiskavimas yra būtina priemonė, kuri nėra akivaizdžiai neproporcinga. Ji atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose), nevaržys asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė su PVM yra 4 040 Eur (b. l. 29). Byloje nesant kitų duomenų apie automobilio vertę, teismas sprendžia vadovautis vidutine rinkos verte ir nustatyti konfiskuotino turto vertę – 4 040 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2026 m. gegužės 28 d. G. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 71-74, 75-78, 79-82), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – pranešimų BPC garso įrašai ir policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

atleisti G. M. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 ir 10 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, 72⁵ straipsniu, paskirti G. M. baudžiamojo poveikio priemones:

draudimą jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metus ir 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. gegužės 28 d.;

nuosprendžiui įsiteisėjus, iš G. M. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą 4 040 Eur (keturis tūkstančius keturiasdešimt eurų).

G. M. skirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti; dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – pranešimų BPC garso įrašus ir policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašus, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.