Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 , dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, iš teismo posėdžio pasišalino, pozicijos dėl ieškinio neišreiškė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija, Skyrius) pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, jog Skyriaus vertinimu, mažametės D. A. G. turimos pavardės pakeitimas neprieštarautų geriausiems vaiko interesams. Gautas prašymas nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, kad šalių dukra O. Š. identifikuoja kaip savo tėvą. Mergaitei neaišku, kodėl jos pavardė kitokia. Mamos nuomone, tėvas vaikui visiškai nežinomas, todėl vaiko interesus atitiktų visos šeimos pavardės turėjimas. Atsakovas nededa jokių pastangų bendrauti su dukra. Atsakovas į antstolius dėl bendravimo su dukra tvarkos nevykdymo nesikreipė. Mamos pavardę turi visa šeima, todėl labiausiai vaiko interesus atitiks tokios pavardės suteikimas mergaitei. Pavardės pakeitimas iš tėvo neatimama galimybės bendrauti su dukra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Teismas iš byloje pateikto gimimo įrašo Nr. 2 nustatė, kad 2021 m. gruodžio 29 d. ieškovei ir atsakovui gimė dukra D. A. G. Vaiko tėvai gyvena skyrium, vaikas gyvena kartu su ieškove.

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinio asmens vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus nustato teisės aktai. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Taisyklėse nurodytas nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir tai atitinka tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą valstybės pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko identiškumo išsaugojimą. Vaiko teisė į identiškumą ir jo išsaugojimą yra įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje, kuriuo remiantis vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės ryšius bei jų išsaugojimą. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. Tikslas užtikrinti vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą) atsispindi ir taisyklių 10 punkte, pagal kurį, jeigu pavardę keičia pareiškėjas, turintis nepilnamečių vaikų, jų pavardės automatiškai nekeičiamos. Minėta prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais. Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo (Lietuvos Aukščiausioji Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbu turėti omenyje vaiko interesų, t. y. visų pirma įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje, viršenybės principą, įtvirtintą Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnyje, 18 straipsnyje ir kituose straipsniuose, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Remiantis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi, šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas, be kita ko, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Taigi tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2003). Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius.

Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškiamą reikalavimą pakeisti pavardę nepilnametei dukrai į jos prigimtinę pavardę motyvuoja šiomis aplinkybėmis: 1) atsakovas su mergaite visiškai nepalaiko ryšių, neteikia jai išlaikymo ir nesiekia su ja bendrauti; 2) turėdama tokią pačią pavardę kaip motina mergaitė jausis šeimos dalimi, turėdama šeimos ryšius atspindinčią pavardę ji jausis geriau, nepatirs emocinio diskomforto.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tėvo pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant pažeidimas, lėmęs emocinio, socialinio ir dvasinio ryšio tarp tėvo ir dukters neatsiradimą, nepriklausomai nuo to, dėl kurio iš tėvų kaltės ši pareiga buvo pažeista, nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų vaiko pavardės pakeitimą vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020). Taigi, plačiau apie šį ieškovės argumentą teismas nepasisako. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės sudarytų pagrindą ieškovei kreiptis dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo nepilnametės atžvilgiu, ir tokiu būdu įgyti teisę savarankiškai priimti sprendimą dėl pavardės pakeitimo.

Teismo vertinimu, vaiko emocinė gerovė yra itin reikšminga aplinkybė sprendžiant byloje keliamą klausimą dėl vaiko pavardės pakeitimo. Skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, jog pavardės pakeitimas šiuo atveju atitinka geriausius nepilnametės interesus. Teismo nuomone, pavardės pakeitimas šiuo atveju nepažeistų nepilnametės teisės į identitetą, jos teisės žinoti savo kilmę, kadangi duomenys apie jos biologinį tėvą nėra slepiami, jis ir toliau bus įvardijamas jos gimimo išraše, mergaitei nėra užkertamas kelias bendrauti su tėvu. Pažymėtina ir tai, kad pavardės keitimu biologinė tėvystė ne(pa)keičiama, todėl šalių vaikas visuomet turės galimybę žinoti apie savo tikrąją kilmę iš tėvo pusės, tačiau socialiniame gyvenime, sutiktina, vaikui svarbiau save identifikuoti ne su ryšio nepalaikančiu biologiniu tėvu, o teigiamais emociniais ryšiais susijusiais asmenimis – motina, jos sutuoktiniu bei broliu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors D. A. yra mažo amžiaus 4,5 m., tačiau išsakė nuomonę, kad norėtų, jog jos pavardė būtų Š. (2026 m. rugsėjo 3 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 3VAIK). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pavardė, į kurią ieškovė prašo pakeisti dabar turimą nepilnametės pavardę, yra tiesiogiai sietina su jos kilme, kadangi tai jos motinos mergautinė pavardė. Taigi tenkinus ieškinį nepilnametė negautų visiškai svetimos, nieko bendra su jos kilme neturinčios pavardės, jai būtų suteikta motinos prigimtinė pavardė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje pateiktą specialistų nuomonę, daroma išvada, kad byloje įrodyta, jog ginčo šalių dukteriai suteiktos tėvo pavardės palikimas sukelia ar galėtų sukelti nepatogumus socialinėje aplinkoje, neigiamas asociacijas. Šalių dukters pavardės pakeitimas atitiktų faktinius šeimos santykius, stiprintų nepilnametės priklausymo šeimai jausmą, padėtų išvengti nepatogumų kasdieniame gyvenime ir geriausiai atitiktų nepilnametės interesus. Tai paneigia prezumpciją, kad jos dabartinės pavardės palikimas geriausiai atitinka nepilnametės interesus, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo ieškovei priteistinas 119 Eur žyminis mokestis, valstybei – 14,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti nepilnametės D. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , pavardę iš „G.“ į „Š.“ be jos tėvo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , sutikimo.

Priteisti iš atsakovo ATS1 ieškovei IES1 , 119 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo ATS1 14,58 Eur (keturiolikos eurų ir 58 centų) pašto išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (188659752) , biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 2222.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.