- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-2380-981/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11548-2025-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Dalia Trumpulienė
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- IES2, IES1
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dalios Trumpulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių IES2 ir IES1 ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, TAR1.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovės IES2 ir IES1 (toliau – ir ieškovės) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija), kuriuo prašė panaikinti Inspekcijos 2025 m. sausio 10 d. privalomuosius nurodymus pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad ieškovės ir trečiasis asmuo TAR1 yra šeimos nariai ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), savininkai. Inspekcija 2025 m. sausio 6 d. atlikusi patikrinimą žemės sklype visiems trims bendraturčiams 2025 m. sausio 10 d. surašė atskirus privalomuosius nurodymus pašalinti žemės naudojimo pažeidimus – atlaisvinti savavališkai užimtą ir savavališkai naudojamą valstybinės žemės plotą apie 63,91 kv. m bei iš jo pašalinti tvorą su pamatu, kolonomis ir visomis konstrukcijomis, dvejus vartus, vienus vartelius, trinkelių dangą, stoginę, bei pamatą, esantį greta stoginės ir tam davė terminą iki 2025 m. liepos 8 d.
Paaiškino, kad trečiasis asmuo TAR1 pripažino padaręs privalomuosiuose nurodymuose nurodytus pažeidimus ir nutarė jam surašytą privalomąjį nurodymą įvykdyti įteisinant nelegalius statinius, t. y. prie žemės sklypo prijungti įsiterpusią laisvą valstybinę žemę, į kurią patenka nelegalūs statiniai. Tam jis inicijavo detaliojo plano rengimą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė organizuoti šio detaliojo plano rengimą ir su TAR1 sudarė Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį. Šiuo metu detalųjį planą rengia projektavimo įmonė UAB „Projects 28“.
Pažymėjo, kad Inspekcija surašė tris atskirus privalomuosius nurodymus tam pačiam pažeidimui, todėl privalomieji nurodymai vykdymui pateko pas tris skirtingus antstolius, nes buvo traktuota, kad tai trys skirtingi pažeidimai. Inspekcija neinformavo ieškovių apie galimus pažeidimus ir nesuteikė teisės joms pateikti paaiškinimus. Prieš surašant privalomąjį nurodymą nebuvo nustatytas neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo, todėl privalomieji nurodymai, nesuteikus galimybės nei ieškovėms, nei trečiajam asmeniui pateikti paaiškinimus, buvo surašyti visiems tuo metu buvusiems žemės sklypo savininkams, nors pažeidėjas buvo tik TAR1, o ieškovė IES1, kai žemės sklype buvo pastatyti ginčo statiniai, net nebuvo žemės sklypo bendrasavininkė.
Atkreipė dėmesį, jog ieškovėms nepagrįstai buvo atimta teisė skųsti privalomuosius nurodymus ar prašyti pratęsti terminą įteisinti padarytus pažeidimus, kadangi ieškovėms privalomieji nurodymai nebuvo pateikti. Ieškovėms nebuvo suteikta teisė susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija, pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus, pareikšti nušalinimą administracinę procedūrą vykdančiam pareigūnui, valstybės tarnautojui, kitam įstatymų nustatytą specialų statusą turinčiam fiziniam asmeniui ar darbuotojui, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje, teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais, gauti administracinės procedūros sprendimą, laiku apskųsti priimtą administracinės procedūros sprendimą. Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikla grubiai pažeidė gero viešojo administravimo principą ir teisės aktų reikalavimus, todėl privalomieji nurodymai, surašyti ieškovėms, turėtų būti naikinami kaip neteisėti iš esmės. N
Nurodė, kad privalomieji nurodymai ieškovėms buvo surašyti 2025 m. sausio 13 d., todėl ieškovės sutinka, kad jos praleido 1 mėn. terminą jiems apskųsti, tačiau jos praleido šį terminą ne savo valia, o todėl, kad apie tariamus pažeidimus, jos nebuvo informuotos. Ieškovės registruotus laiškus iš antstolių gavo tik 2025 m. rugsėjo 12 d. ir tik tada sužinojo apie privalomuosius nurodymus.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti nustatytų terminų praleidimo pasekmes, konstatuoti, kad ieškovės be jokių svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido nustatytą sutrumpintą vieno mėnesio terminą privalomiesiems nurodymams ginčyti ir ieškinį atmesti vien tik šiuo pagrindu, taip pat ieškovių ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos pirmojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus 2025 m. sausio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktas ir privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųsti ieškovei IES2 el. paštu (duomenys neskelbtini), o 2025 m. sausio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktas ir privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųsti ieškovei IES1 el. paštu (duomenys neskelbtini). Ieškovėms vykdomieji dokumentai įteikti tinkamai, o ieškinyje nėra pateikta jokia informacija ar įrodymai, pagrindžiantys ieškovių nurodytą aplinkybę, jog privalomieji nurodymai joms nebuvo įteikti. Inspekcijos vertinimu, ieškovių nurodytos aplinkybės dėl termino atnaujinimo nesudaro pagrindo vertinti, jog terminą ieškovės ieškiniui paduoti praleido dėl svarbių, objektyvių, ekstraordinarių ir ne nuo jų valios priklausančių priežasčių. Ieškovės nebuvo pakankamai rūpestingos ir atidžios, todėl terminą praleido tik dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti. Ieškovės buvo tinkamai informuotos ir apie planuojamą atlikti patikrinimą, ir apie patikrinimo rezultatus, todėl akivaizdu, kad jos turėjo visas galimybės ginti savo teises bei teikti paaiškinimus. Inspekcija 2024 m. gruodžio 16 d. kvietimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę IES2 apie 2025 m. sausio 6 d. neplaninį patikrinimą, kuris buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini). Taip pat 2024 m. gruodžio 16 d. kvietimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę IES1 apie 2025 m. sausio 6 d. neplaninį patikrinimą, kuris buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini). Ieškovės buvo tinkamai informuotos tiek apie planuojamą atlikti patikrinimą, tiek apie patikrinimo rezultatus ir akivaizdu, kad turėjo visas galimybės ginti savo teises bei teikti paaiškinimus.
Pažymėjo, kad savavališkai užėmęs valstybinę žemę subjektas ir be atskiro įpareigojimo turi pareigą be teisinio pagrindo neužimti žemės ir atitinkamai ją savavališkai užėmęs, turi pareigą atlaisvinti savavališkai užimtą žemę. Inspekcijos nuomone, nors civilinėje byloje ir yra duomenų apie tai, jog yra pradėta valstybinio žemės ploto formavimo procedūra, tačiau, net ir tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo TAR1 įsiteisins valstybinės žemės naudojimą, faktas, jog 2025 m. sausio 6 d. atlikto žemės sklypo žemės naudojimo neplaninio patikrinimo metu nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas nebūtų paneigtas ar tuo labiau, tai nėra pagrindas priimti sprendimą dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo. Atsakovė laikosi pozicijos, kad Inspekcijos skundžiami privalomieji nurodymai, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus, faktines aplinkybes ir vadovaujantis nurodytu teisiniu pagrindu, ieškovėms yra surašyti teisėtai ir pagrįstai, Inspekcijai veikiant savo kompetencijos ribose, todėl jų naikinti teisinio pagrindo nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino: panaikino atsakovės 2025 m. sausio 10 d. privalomuosius nurodymus pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas, pasisakydamas dėl termino pareikšti ieškiniu atnaujinimo, pažymėjo, kad ieškovės pripažįsta, jog vieno mėnesio terminą apskųsti privalomuosius nurodymus yra praleidusios, reikšdamos prašymą terminą atnaujinti nurodė, kad jos sužinojo apie privalomuosius nurodymus tik gavusios antstolių 2025 m. rugsėjo 12 d. registruotus laiškus jau praėjus apskundimo terminui, ir, jog prieš tai kreipėsi į Regionų administracinį teismą, t. y. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamos ginčyti privalomųjų nurodymų teisėtumą. Ieškovės nurodė, kad manė, jog privalomieji nurodymai surašyti tik trečiajam asmeniui, todėl aktyvių veiksmų kontaktuoti su Inspekcija nesiėmė. Taip pat teismas nustatė, kad privalomieji nurodymai su kitais aktualiais dokumentais ieškovėms buvo siunčiami išimtinai el. pašto adresais, kurie Inspekcijos buvo nustatyti iš administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad Inspekcija nėra įpareigota užtikrinti, kad dokumentai būtų faktiškai įteikti. Taip pat atsakovės atstovė patvirtino, kad privalomieji nurodymai ar kiti dokumentai ieškovėms nebuvo įteikinėjami asmeniškai, jų buvimo vietoje, nebuvo siunčiami gyvenamosios vietos adresu.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovė neišnaudojo visų galimybių užtikrinti, kad dokumentai ieškovėms būtų faktiškai įteikti, juos siuntė tik administracinių nusižengimų registre esančiais el. paštais. Ieškovės niekaip nepatvirtino, kad el. paštais siunčiamus dokumentus gavo, atsakovė nepanaudojo kitų Žemės naudojimo valstybinės priežiūros taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-172 (toliau – ir Taisyklės), 23 punkte numatytų dokumentų įteikimo būdų, kaip siuntimas paštu gyvenamosios vietos adresu arba įteikimu asmeniškai. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovių nurodoma versija, jog apie privalomuosius įrodymus jos nežinojo, yra pagrįsta, o atsakovė neįrodė, jog privalomieji nurodymai ieškovėms buvo faktiškai įteikti.
Teismo vertinimu aplinkybė, kad ieškovėms privalomieji nurodymai faktiškai nebuvo įteikti, yra laikytina svarbia ir sudarančia objektyvų ir nuo ieškovių valios nepriklausančią priežastį, sutrukdžiusią ieškovėms laiku ir tinkamai ginti savo teises, kadangi su privalomaisiais nurodymais laiku nesusipažinusios jos net negalėjo žinoti apie privalomųjų nurodymų egzistavimą ar apie galimybę juos ginčyti. Be to, ieškovių aktyvumą ginant savo galimai pažeistas teises pagrindžia tai, kad susipažinusios su ieškovėms surašytais privalomaisiais nurodymais 2025 m. spalio 24 d. ieškovės su skundu 2025 m. spalio 27 d., t. y. jau po 3 dienų, kreipėsi į Regionų administracinį teismą. Atsižvelgiant į nurodytą teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovių nurodomos termino praleidimo priežastys yra pripažintinos svarbiomis, taip pat nenustatė pagrindo konstatuoti, kad ieškovės savo teises apskųsti privalomuosius nurodymus įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, todėl praleistas procesinis terminas teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi atnaujintinas teisėtai ir pagrįstai, atitinkamai atsakovės prašymas ieškinį atmesti taikant apskundimo termino praleidimo pasekmes buvo atmestas.
Pasisakydamas dėl ginčo esmės – privalomųjų nurodymų (ne)teisėtumo – teismas nurodė, nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad aplink ieškovėms ir trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą pastatyta tvora ir kiti statiniai faktiškai yra užėmę dalį valstybinės žemės, ja naudojasi, riboja kitų asmenų patekimą į valstybinę žemę. Ieškovės savo nesutikimą su privalomaisiais nurodymais grindžia argumentu, kad jie ieškovėms, kaip žemės sklypo bendrasavininkėms, buvo surašyti nepagrįstai, kadangi už valstybinės žemės užėmimą atsakingas tik trečiasis asmuo, kuris yra faktinis ginčo tvoros statytojas. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija surašant privalomąjį nurodymą turi vadovautis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, kad Inspekcija privalomąjį nurodymą teikia neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o tik tuo atveju, kai toks nenustatytas, žemės sklypo, kuriame nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (šiuo atveju savininkams). Taigi ši įstatymo norma, kuri ginčijamuose privalomuosiuose nurodymuose nurodoma kaip taikomas teisinis pagrindas, imperatyviai nustato pareigą pirmiausia identifikuoti konkretų neteisėtus veiksmus atlikusį asmenį ir tik jo nenustačius surašyti privalomuosius nurodymus žemės savininkams. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad valstybinę žemė faktiškai užimanti tvora buvo įrengta konkretaus asmens, statytojo, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, TAR1, tačiau Inspekcija nesiėmė veiksmų nustatyti faktinį pažeidėją (statytoją), t. y. neorganizavo išsamaus aplinkybių tyrimo, nesurinko duomenų apie tvoros įrengimo aplinkybes, nesikreipė į ieškoves ar trečiąjį asmenį dėl paaiškinimų pateikimo, ryšium su konkretaus pažeidėjo nustatymu, o vietoje to formaliai privalomuosius nurodymus surašė visiems žemės sklypo bendrasavininkiams. Net pačiam trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, pripažinus pažeidimus ir patvirtinus, kad jis yra vienintelis ginčo tvoros statytojas, bei jam inicijavus procesą dėl valstybinės žemės užėmimo įteisinimo, Inspekcija nesiėmė veiksmų klaidingai ieškovėms surašytus privalomuosius įrodymus panaikinti.
Atsižvelgiant į nurodytą, teismas konstatavo, kad atsakovė nesiėmė pakankamų priemonių ginčo tvoros statytojui nustatyti ir tokiu būdu pažeidė Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte imperatyviai nustatytą privalomųjų nurodymų išrašymo procedūrą, todėl laikė, kad ieškovėms surašyti privalomieji nurodymai yra nepagrįsti,
Teismas pažymėjo, kad ieškovėms išrašytų privalomųjų nurodymų panaikinimas neprieštarauja Inspekcijos tikslams bei uždaviniams, kadangi ginčo pažeidimą ir atitinkamą privalomąjį nurodymą pašalinti valstybinės žemės naudojimo pažeidimus pripažino trečiasis asmuo TAR1, kuris ėmėsi aktyvių veiksmų pažeidimą likviduoti įsigyjant užimtą valstybinę žemę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Inspekcija yra viešojo administravimo subjektas ir savo veikloje privalo vadovautis teisės aktais. Pažymi, kad Taisyklės reglamentuoja žemės naudojimo valstybinės priežiūros organizavimo ir vykdymo Inspekcijoje tvarką. Nagrinėjamu atveju ieškovėms privalomieji nurodymai išsiųsti laikantis Taisyklių 23 punkto reikalavimų viešajame registre pačių ieškovių nurodytais el. pašto adresais. Akivaizdu, kad asmuo, viešajame registre nurodydamas savo el. pašto adresą, iš esmės patvirtina, kad juo bus pasiekiamas, todėl apeliantės vertinimu, tai reiškia, kad asmuo deklaruoja turintis pastovią galimybę pasitikrinti el. paštą ir įsipareigoja būti rūpestingu, o priešingu atveju, prisiimti ateityje galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. Taigi, privalomųjų nurodymų siuntimas nurodytais el. pašto adresais laikytinas tinkamu dokumentų įteikimo būdu.
Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai aiškino Taisyklių 23 punktą, ir nepagrįstai išplėtė Inspekcijos pareigas, nurodydamas teisės aktuose nereglamentuotą prievolę įsitikinti dėl dokumentų įteikimo, ar tuo labiau panaudoti kitus Taisyklių 23 punkte numatytus dokumentų įteikimo būdus, kadangi akivaizdu, kad privalomieji nurodymai ieškovėms įteikti tinkamai, Taisyklių 23 punkto nustatyta tvarka – žinomu elektroniniu paštu.
Nuo ieškovėms išsiųstų privalomųjų nurodymų išsiuntimo dienos (2025 m. sausio 13 d.) iki 2025 m. spalio 27 d. skundo pateikimo Regionų administraciniam teismui dienos, praėjo devyni mėnesiai, t. y., buvo praleistas privalomųjų nurodymų apskundimo terminas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir laikosi pozicijos, kad ieškovės yra praleidusios sutrumpintą 1 mėnesio administracinio akto (privalomojo nurodymo) apskundimo terminą. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir nepagrįstai ieškovių nurodytas termino atnaujinimo priežastis laikė svarbiomis bei terminą ieškiniui paduoti atnaujino. Apeliantės nuomone, tai nesudaro pagrindo vertinti, jog terminas praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių.
Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo tikslas buvo ne nustatyti kas ir kokiais veiksmais užėmė valstybinę žemę, o faktinio žemės sklypo naudojimo atitikties Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotoms žemės sklypo riboms patikrinimas, t. y. nagrinėjamu atveju, neplaninio patikrinimo metu yra nustatytas faktas, jog žemė naudojama savavališkai. Todėl teismo išvada, jog trečiajam asmeniui pripažinus pažeidimus ir patvirtinus, kad jis yra vienintelis ginčo tvoros statytojas, bei jam inicijavus procesą dėl valstybinės žemės užėmimo įteisinimo, Inspekcija nesiėmė veiksmų klaidingai ieškovėms surašytus privalomuosius įrodymus panaikinti, yra formali ir nepagrįsta, kadangi patikrinimo akte konstatuotas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, o ne pažeidimas statybos srityje. Taigi akivaizdu, kad trečiajam asmeniui pateikus įrodymus apie siekį įteisinant valstybinės žemės naudojimą negali būti paneigtas nustatytas žemės naudojimo pažeidimo faktas ir tai nėra pagrindu naikinti privalomuosius nurodymus.
Aplinkybė, kad trečiasis asmuo yra minimos tvoros statytojas, nepaneigia fakto, kad ieškovės, neturėdamos teisinio pagrindo, naudojasi valstybine žeme ir taip pažeidžia Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatytą pareigą. Argumentai ir aplinkybės dėl ginčo statinių pastatymo nagrinėjimu atveju nėra reikšmingi, kadangi tai nereiškia, jog ieškovės turi išimtinę teisę naudoti neteisėtai užimtą valstybinę žemę. Priešingai, akivaizdu, kad savavališkai užėmęs valstybinę žemę subjektas ir be atskiro įpareigojimo turi pareigą be teisinio pagrindo neužimti žemės ir, atitinkamai, ją savavališkai užėmęs, turi pareigą atlaisvinti savavališkai užimtą žemę.
Atsiliepimas
Ieškovės IES2 ir IES1 pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
Apeliantė pagal Taisyklių 23 punktą privalėjo privalomuosius nurodymus pirmiausia išsiųsti registruotais laiškais ieškovių faktiniais arba deklaruotais gyvenamųjų vietų adresais, o el. paštu siųsti ieškovėms pranešimus galėjo tik tokiu atveju, jei jos pačios apeliantei juos būtų nurodžiusios. Tai, kad viešojoje erdvėje yra ieškovių el. pašto adresai nesudaro pagrindo vertinti, kad jos gavo privalomuosius nurodymus, o apeliantė nepateikė įrodymų, kad privalomieji nurodymai apskritai buvo išsiųsti jos nurodytais el. paštais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė neišnaudojo visų galimybių tinkamai užtikrinti, kad dokumentai ieškovėms būtų faktiškai įteikti. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad terminas skundui paduoti dėl individualaus administracinio akto pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai šio akto adresatas susipažino ar turėjo galimybę susipažinti su jo turiniu. Nagrinėjamu atveju ieškovės apie privalomuosius nurodymus ir jų turinį sužinojo tik 2026 m. spalio mėn., todėl jos nėra praleidusios vieno mėnesio apskundimo termino.
Kadangi nebuvo atliekamas joks tyrimas, nebuvo nustatyta, kokiu būdu atsirado pažeidimas. Pažymi, kad žemės naudojimo pažeidimas atsirado ne dėl ieškovių ar trečiojo asmens veiksmų, o būtent po to, kai NŽT reikalavimu buvo iš naujo atliekami kadastriniai matavimai bei buvo pakeistos žemės sklypo ribos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis).
Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,1657 ha (1 657 kv. m) ploto, jame registruoti statiniai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas su garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitas ūkinis pastatas su garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). K. R. nuosavybės teise valdo 418/1657 žemės sklypo dalį ir pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), IES1 valdo 412/1657 žemės sklypo dalį, IES2 ir TAR1 bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 827/1657 žemės sklypo dalį bei pastatą Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. sausio 10 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad IES1 surašytas privalomasis nurodymas dėl žemės sklypo, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame 2025 m. sausio 6 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog valstybinėje žemėje savavališkai įrengta daugiau kaip 2 metrų aukščio tvora su pamatu ir kolonomis, dveji vartai ir varteliai, dalis stoginės ir pamato bei trinkelių danga, užimant apie 63,91 kv. m valstybinės žemės plotą be žemės patikėtinio sutikimo, todėl nurodyta iki 2025 m. liepos 8 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinės žemės plotą ir pašalinti visus minėtus statinius bei įrenginius, taip pat pažymėta, kad nurodymas gali būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį. Nurodytas privalomojo nurodymo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas.
Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. sausio 10 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad IES2 surašytas privalomasis nurodymas dėl žemės sklypo, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame 2025 m. sausio 6 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog valstybinėje žemėje savavališkai įrengta daugiau kaip 2 metrų aukščio tvora su pamatu ir kolonomis, dveji vartai ir varteliai, dalis stoginės ir pamato bei trinkelių danga, užimant apie 63,91 kv. m valstybinės žemės plotą be žemės patikėtinio sutikimo, todėl nurodyta iki 2025 m. liepos 8 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinės žemės plotą ir pašalinti visus minėtus statinius bei įrenginius, taip pat pažymėta, kad nurodymas gali būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį. Nurodytas privalomojo nurodymo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas.
Iš antstolės Brigitos Tamkevičienės 2025 m. rugsėjo 10 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-5-35183 nustatyta, kad priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas – Inspekcijos 2025 m. sausio 10 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo IES1 nurodyta atlaisvinti savavališkai užimtą apie 63,91 kv. m valstybinės žemės plotą ir pašalinti jame esančius statinius bei įrenginius, taip pat nustatyta, kad pradėta vykdomoji byla Nr. 0005/25/01349 dėl nepiniginio išieškojimo visa apimtimi.
Iš antstolio Jono Petriko 2025 m. rugsėjo 10 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-172-61200 nustatyta, kad priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas – Inspekcijos 2025 m. sausio 10 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo IES2 nurodyta atlaisvinti savavališkai užimtą apie 63,91 kv. m valstybinės žemės plotą ir pašalinti jame esančius statinius bei įrenginius, taip pat nustatyta, kad pradėta vykdomoji byla Nr. 0172/25/01303 dėl nepiniginio išieškojimo visa apimtimi.
Taip pat nustatyta, kad atsakovė dokumentus IES2 siuntė elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini), gautu iš valstybės informacinių sistemų (registrų), o IES1 siuntė elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini), gautu iš valstybės informacinių sistemų (registrų).
Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. sprendimo, kuriuo teismas panaikino ieškovėms surašytus privalomuosius nurodymus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Apeliaciniame skunde atsakovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dviem pagrindiniais motyvais: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino praleistą 1 (vieno) mėnesio terminą skundui (ieškiniui) dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo paduoti; 2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja pagrindas panaikinti privalomuosius nurodymus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Pasisakant dėl pirmojo apeliantės argumento, pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju privalomųjų nurodymų panaikinimo klausimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, tačiau nustatant skundo padavimo terminą taikytina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neišnaudojo visų galimybių užtikrinti, kad dokumentai ieškovėms būtų faktiškai įteikti, juos siuntė tik administracinių nusižengimų registre esančiais el. paštais, o ieškovės niekaip nepatvirtino, kad el. paštais siunčiamus dokumentus gavo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepanaudojo kitų dokumentų įteikimo būdų, kaip siuntimas paštu gyvenamosios vietos adresu arba įteikimu asmeniškai. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovių nurodoma versija, jog apie privalomuosius nurodymus jos nežinojo, yra pagrįsta, o atsakovė neįrodė, jog privalomieji nurodymai ieškovėms buvo faktiškai įteikti. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė svarbia ir sudarančia objektyvų ir nuo ieškovių valios nepriklausančią priežastį, sutrukdžiusią ieškovėms laiku ir tinkamai ginti savo teises, kadangi su privalomaisiais nurodymais laiku nesusipažinusios jos net negalėjo žinoti apie privalomųjų nurodymų egzistavimą ar apie galimybę juos ginčyti, todėl nurodė, kad praleistas procesinis terminas teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi atnaujintinas teisėtai ir pagrįstai.
Pagal EŽTT praktiką, nacionalinis teismas asmens tinkamo procesinio informavimo pareigą turi atlikti ne formaliai, o dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20). EŽTT jurisprudencijoje suformuluotas principas dėl nacionalinio teismo rūpestingumo pareigos informavimo apie procesą kontekste atspindi teismų pareigą patikrinti, ar pareiškėjas galėjo faktiškai žinoti (žinojo) apie procesą, ar jis nedalyvavo procese dėl savo paties rūpestingumo stokos (EŽTT 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje Schmidt prieš Latviją, peticijos Nr. 22493/05).
Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pačio lygmens informavimo standartai turėtų būti taikomi ir nagrinėjamu atveju, nes, visų pirma, atsakovė yra valstybinė institucija, antra, privalomaisiais nurodymais ieškovėms yra sukeliami itin reikšmingi padariniai – įpareigojimas nugriauti statinį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė pati pripažino, jog nesiekė, kad ieškovės būtų realiai supažindintos su privalomaisiais nurodymais, nes ieškovėms privalomuosius nurodymus išsiuntė tik jų viešajame registre nurodytais elektroninio pašto adresais ir negavusi patvirtinimų apie gautus laiškus, nesiėmė jokių kitų priemonių informuoti ieškoves apie priimtus privalomuosius nurodymus, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės apie privalomuosius nurodymus, priimtus jų atžvilgiu, faktiškai sužinojo tik 2025 m. spalio mėn. ir realių galimybių sužinoti apie juos anksčiau neturėjo. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini apeliantės argumentai, kad ji, kaip valstybinė institucija, privalo veikti pagal nustatytą teisinį reguliavimą, todėl remdamasi Taisyklėmis ji turėjo teisę išsiųsti privalomuosius nurodymus tik el. paštu ir jai nekilo pareiga ieškovių informuoti kitomis priemonėmis ar įsitikinti faktiniu dokumentų įteikimu. Vis dėlto, pačios atsakovės vadovo (t. y. Inspekcijos viršininko) patvirtintos Taisyklės nesuteikia teisės atsakovei tinkamai neinformuoti galimų įstatymo pažeidėjų, neišnaudojus visų įmanomų galimybių, kad jie faktiškai sužinotų apie priimtus dokumentus bei jų turinį.
Pabrėžtina ir tai, kad būtent atsakovė, kaip valstybinė institucija, turėtų realiai užtikrinti asmenų interesų apsaugą, o ne formaliai įteikdama dokumentus skirti asmenims įpareigojimus. Šioje situacijoje apeliaciniame skunde įvardijami teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo principai turėtų būti įgyvendinami ne formaliai atmetant ieškinį dėl, atsakovės vertinimu, tariamai praleisto termino ieškiniui pareikšti, o realiai suteikiant ieškovėms teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės: turi būti nustatyta, ar privalomieji nurodymai yra pagrįsti ir teisėti, ar ieškovėms (ne)kyla pareiga pašalinti atsakovės nustatytus pažeidimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo dalies, kuria ieškovėms atnaujintas terminas ieškiniui paduoti, atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškovių ieškinį ir išnagrinėjo bylą iš esmės, toliau pasisako dėl privalomųjų nurodymų turinio teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte reglamentuota, kad žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui, valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytas argumentas (jog ieškovės neturėdamos teisinio pagrindo, naudojasi valstybine žeme ir taip pažeidžia Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatytą pareigą) nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, tinkamai neatlikusi tyrimo ir nenustatinėjo neteisėtus veiksmus atlikusio asmens (t. y. statiniu valstybinę žemę užėmusio asmens), iš karto surašė privalomuosius nurodymus kiekvienam iš savininkų ir taip pažeidė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintą reikalavimą.
Pažymėtina, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ginčo statinį nagrinėjamu atveju yra pastatęs trečiasis asmuo TAR1. CK 4.75 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nagrinėjamu atveju netyrė, ar visi savininkai yra žemės naudojimo tvarkos pažeidėjai, konstatuotina, jog privalomieji nurodymai pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo panaikinti teisėtai.
Dėl bylos procesinės baigties
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, iš naujo nekartoja visų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių ir argumentų, bet tiesiog pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015; kt.).
Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė šioje nutartyje nurodytas materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo šiam ginčui aktualios teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą.
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1184-793/2026 palikti nepakeistą.
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.