Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, mechaniku, anksčiau teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės.

jis, 2025 m. kovo 29 d., apie 14:00 val., kieme, prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą NKA1 atžvilgiu, t. y. dešine ranka sudavė ne mažiau dviejų smūgių į NKA1 veido sritį ir tuo NKA1 sukėlė fizinį skausmą bei nukentėjusiajam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir dešinio kelio sąnario projekcijoje, kurie visumoje yra kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko nukentėjusysis NKA1 ilgai sirgo, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

KAL1 ikiteisminio tyrimo metu kaltės dėl jam pareikšto įtarimo nepripažino, ir parodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytas įvykis buvo jo būtinoji gintis. Paaiškino, kad 2025 m. kovo 29 d. jis, kartu su draugu LUD2, atvažiavo į sodą, esantį (duomenys neskelbtini). Kai jis atvažiavo į sodą, jam į jo vidų prie namo neleido pravažiuoti NKA1, kuris atsistojo kelio viduryje, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis nuleido savo keleivio pusės langą, norėdamas paklausti, ko NKA1 nori, o tuo metu NKA1 priėjo prie LUD2 automobilio į jį spyrė ir iškart po to trenkė jam į veidą, vieną kartą dešinės rankos kumščiu, pataikė po dešine akimi. Tada jis išlipo iš automobilio ir NKA1 jį iš galo sugriebė viena ranka už kaklo, ir vertė. Jis, bandydamas išsilaisvinti, su juo kartu nuvirto ant akmenų. Virsdamas ant akmenų, susižalojo dešinį riešą, bei mano, kad tuo metu galėjo susižaloti ir NKA1. Kai jis atsistojo, bėgo nuo NKA1 aplink automobilį, kol šis jį gaudė. Jis greitai įlipo į keleivio vietą ir kartu su LUD2 išvažiavo. Viso fizinio konflikto metu LUD2 nebuvo išlipęs iš mašinos, bet jis matė, kaip jam trenkė į veidą ir kaip spyrė į mašiną. Po to iškvietė policiją. Jis NKA1 jokių tyčinių smūgių nesudavė, jis jam nebent galėjo suduoti, kai bandė išsilaisvinti, kol NKA1 jį laikė už kaklo ar kai virto ant žemės, bet tiksliai pasakyti negali. Jis gynėsi nuo NKA1 ir jo tikslas nebuvo NKA1 fiziškai sužaloti. Papildomos apklausos metu nurodė, kad jie su NKA1 ilgai pažįstami daug metų, ankščiau tarp jų santykiai buvo geri, bet kai NKA1 pradėjo gyventi sodyboje, kurioje kilo įvykis, jo elgesys pakito į blogą pusę. NKA1 taip pat praeityje buvo apgadinęs jo turtą, dėl ko jis kvietė policiją, nuo to laiko tarp jų santykiai labai prasti. Mano, jog dėl to NKA1 jo nusprendė neįleisti į sodybą ir dėl to galimai kilo konfliktas (1 t., b. l. 66 – 67; 100 – 102; 110).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis KAL1 parodė, kad važiavo į sodybą su draugu, matė, kad name su draugais yra NKA1. Paprašė, kad nukentėjusysis šviesą įjungtų, kažką jis šaukė, neįjungė šviesos. Kaltinamasis paskambino žmonos tėvams ir paprašė, kad jie paprašytų NKA1, kad jis įjungtų šviesą ir kaltinamasis nuėjo. Paskui šuo atbėgo ir NKA1 atėjo, šūkavo ant kaltinamojo, kaltinamasis liepė nelįsti pas juos į teritoriją. Nukentėjusysis išėjo, dar kaltinamasis girdėjo, kad jie triukšmavo. Įsijungė šviesą, susidėjo daiktus į busą ir važiavo. Iš už namo kampo išbėgo NKA1 ir pravažiuot neleido. Kaltinamasis langą pravėrė. Sėdėjo keleivio pusėje ir nukentėjusysis jam trenkė į veidą. Važiavo su draugu LUD2. Jam trenkė kumščiu į dešinę veido pusę. Kaltinamasis tada pravėrė autobusiuko duris ir klausė: ką darai? NKA1 spyrė į duris. LUD2 pavažiavo gal 3 metrus į priekį ir tada kaltinamasis išlipo. NKA1 puolė ant jo, griebė už kaklo. Viskas vyko prie gėlių darželio, kur akmenim apdėtas. Jie ne tai, kad mušėsi, bet kaltinamasis bandė išsilaisvinti iš jo. Nukentėjusysis su alkūne apglėbė, jis iš šono buvo kaltinamajam. Jie stumdėsi ir krito į gėlyną. Pasivartė, atsistojo ir iš už kampo atbėgo NKA1 draugas, jie (kaltinamasis su liudytoju LUD2) tada išvažiavo. Kaltinamasis paskambino žmonai ir palaukė gal valandą ir grįžo visi kartu. Liudytojų parodymai yra neadekvatūs, sakė vieną, o ikiteisminiame neatsiminė ką sakė, kai pagarsino parodymus teisme, tada jau prisiminė. Taip negali būti priimti parodymai. Moters liudytojos jis net nematė tenai. Ji paskui tik išėjo, kai jie su dviem mašinom atvažiavo. Tas vyras išbėgo iš už namo, o moters tikrai nematė. Kaltinamasis kvietė policiją. NKA1 nutraukė bylą, kaip būtinoji gintis. Negali pasakyti kas nukentėjusiajam nosį sulaužė, jam kaltinamasis nesudavė smūgio, be to ranką skaudėjo, jis nukrito, jam policija iš kart sakė vykti į medicinos įstaigą, ten peršvietė, nieko nerado, paskyrė magnetinį rezonansą, rado tada, kad yra trūkis riešo kaulo, bet kol kaltinamasis surinko tuos dokumentus, tai NKA1 nutraukė ikiteisminį tyrimą. Nesudavė nukentėjusiajam smūgių iki nukritimo ant žemės. Nežino, kaip liudytojai galėjo matyti. Nukentėjusysis turi tikslą jį apkaltinti dėl nuosavybės. Jis sakė, kad nori pamokyti kaltinamąjį, kad šis pakliūtų ten, kur jis buvo, kad jo draugai kaltinamąjį pamokytų. Vaizdo įraše girdėti, kur jis tiesiogiai sako, kad pamokys. NKA1 nuolat provokuoja, kai jie atvažiuoja į sodybą, nukentėjusiojo tikslas - kad jų ten nebūtų (t.2, b.l. 36-38).

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

Nukentėjusiojo NKA1 ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025 m. kovo 29 d. jis buvo pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini), ir su draugais šventė gimtadienį. Apie 14 val. per mamos kiemą pravažiavo Peugeot autobusiukas, kurio viduje sėdėjo jo pusseserės vyras KAL1 ir jo draugas. Jie nuvažiavo savo sklypo link. KAL1 buvo atėjęs paprašyti įjungti šviesą jo teritorijoje, kuri yra įjungiama jo name. Kol jis buvo išėjęs, KAL1 išsivedė jo šunį, dėl ko jie sukonfliktavo žodžiu. Po kažkurio laiko KAL1, išvažiuodamas iš savo sklypo, per automobilio langą pradėjo jį užgaulioti necenzūriniais žodžiais, į ką jis jam atsakė necenzūriniais žodžiais. Tada KAL1 išlipo iš automobilio ir pradėjo jį mušti – trenkė jam į veidą į dešinės akies pusę. Nuo smūgio, krentant, jis pagriebė KAL1 ir jie kartu nukrito ant žemės. Po ko KAL1, ant jo užlipęs, jam smūgiavo – kairės ir dešinės rankų kumščiais, ne mažiau nei dviem smūgiais, į jo galvos, veido sritį bei pataikė į nosį ir kitas galvos vietas, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Galimai smūgių buvo ir daugiau, bet jis spėjo rankomis užsidengti veidą. Nuo šių smūgių patirtą skausmą 10 balų skalėje jis vertina kaip 10, nes jam nuo vieno iš jo smūgių lūžo nosis, ją jam skauda iki šiol. Viso įvykio metu jis KAL1 smūgių nesudavė. KAL1 galėjo nebent susižeisti, kai jie kartu krito ant žemės. Po to, kai KAL1 pastebėjo, kad jam į pagalbą ateina LUD3, jis greitai įsėdo į automobilį ir išvažiavo kartu su jam nepažįstamu asmeniu, kuris buvo už vairo. Grumtynių metu jam iš kišenės iškrito telefonas ir namo raktai, kuriuos pasiėmė KAL1 draugas ir iki šiol negrąžino. Jie toliau kepė šašlykus, kai po 1,5 val. į kiemą atvažiavo du mikroautobusiukai. Iš automobilių išlipo KAL1, jo pusseserė LUD1 ir kiti du vyrai, kurių jis nepažįsta, ir pradėjo žodiškai konfliktuoti su juo dėl žemės. Po kažkurio laiko jie ir jo draugai atsitraukė nuo jų ir KAL1 tada iškvietė policiją. Policijai atvykus, jis sužinojo, kad KAL1 teigė pareigūnams, jog jis spardė jo automobilį ir sulaužė jam ranką, tačiau jis to nedarė. Tą vakarą daugiau konfliktų nekilo. (1 t., b. l. 58 – 60; 73 – 75; 86 – 88; 89 – 92).

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas nukentėjusysis NKA1 parodė, kad jis šventė gimtadienį kartu su LUD3 ir LUD4. Atvažiavo KAL1 su draugu. KAL1 sėdėjo keleivio pusėje. Jie apsižodžiavo per atidarytą langą, tada KAL1 išlindo ir pradėjo mušti. Spyrė jam, mušė su kumščiu į nosį, jis krito atbulas ir su rankomis sugriebė KAL1, dėl to jie abu nukrito. KAL1 sėdėjo jį apsižergęs ir toliau pradėjo jį mušti – smūgiavo kumščiu į veidą, pataikė į akį, neprisimena kurią. Paskui pataikė į nosį ir į veidą. Du smūgius pataikė į veidą, daugiau jis neskaičiavo. Smūgių galėjo būti 5 arba 6. Nurodė, kad jam skaudėjo nosį, negalėjo kvėpuoti, užsikimšo kažkas. Nuo pirmo smūgio skaudėjo labiausiai, pradėjo kraujuoti. Jo draugas pamatė įvykį ir KAL1 su savo draugu pabėgo nuo jo draugo, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Po pusantros valandos atvažiavo vėl ir pradėjo konfliktą. Jie pradėjo šokinėti ir konfliktuoti žodžiais. KAL1 iškvietė policiją pats, policijai nurodė, kad jis KAL1 ranką sulaužė. Po įvykio policija buvo atvažiavus. Gal trys valandos praėjo, kol policija po antro karto atvyko. Mano, kad kai KAL1 jam trenkė, tai ir susižalojo savo ranką, neturėjo nuo jo gintis kaltinamasis. Nukentėjusysis paaiškino, kad iš karto nesikreipė pas gydytojus. Kreipėsi po paros, pirmadienį, nes komandiruotės metu buvo bloga, sunku kvėpuoti. Jam nustatė lūžį, kad akys sumuštos, guzai galvoje. Parašė išvadą ir į ligoninę gulėsi, nes operavo nosį. Į darbą negalėjo eiti mėnesį, nes jį gydė. Nosį skaudėjo po operacijos kažkur du mėnesius. Taip pat nurodė, jog kažkada buvo sulaužyta nosis, bet ne toje vietoje, ankstesnis lūžis buvo viršuje. Po kaltinamojo smūgio nosis buvo nusisukusi (1 t., b. l. 180 – 181).

Liudytojos LUD4 parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2025 m. kovo 29 d. ji ir jos sutuoktinis LUD3 apie pietus nuvyko pas NKA1 švęsti jo gimtadienio. Po kurio laiko KAL1 atėjo pas NKA1 į sklypą ir prašė įjungti elektrą kitoje dalyje sklypo. Kol NKA1 buvo išėjęs išjungti elektros, KAL1 paėmė NKA1 šunį už pavadėlio ir nusivedė į kitą dalį sklypo. Kai NKA1 grįžo įjungęs elektrą ir pamatė, kad nėra jo šuns, jis nuėjo pas KAL1 ir prašė sugrąžinti jo šunį. Jie pradėjo žodžiu konfliktuoti. NKA1 grįžus, jie nuėjo toliau švęsti gimtadienio. Po kurio laiko, kai KAL1 važiavo iš sklypo pro NKA1 namą, NKA1 tai pastebėjęs paėmė savo šunį ir patraukė jį, kad jis nebėgtų prie KAL1 mašinos. Tada KAL1 atidarė langą ir vėl pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius NKA1 atžvilgiu, po ko išlipęs iš automobilio jis iškarto sudavė vieną smūgį į NKA1 veidą. Po smūgio jie susikibo ir nuvirto ant žemės. Ji nematė, ar NKA1 buvo suduoti dar smūgiai ar spyriai. Pastebėjo, kad iš KAL1 automobilio išlipo kitas minėtas vyras ir ketino prisijungti į muštynes, bet jos vyras, pastebėjęs kas vyksta, visus išskirstė. Po to KAL1 ir nepažįstamas vyras įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Ar NKA1 sudavė smūgį KAL1 pasakyti negali, nes nematė. Tik matė, kad smurtavo NKA1 atžvilgiu. Vėliau jos vyras su NKA1 išvažiavo į parduotuvę ir ji viena liko namuose. Neužilgo atvažiavo du mėlynos ir baltos spalvos mikroautobusai. Tai pamačiusi, iš karto pranešė savo vyrui, kad jie greičiau grįžtų. Name durys buvo atidarytos, dėl to jai nepažįstama moteris, prisistačiusi namo šeimininke, užėjo į vidų ir pradėjo klausinėti kur NKA1. Ji suprato, kad ji yra NKA1 sesuo – KAL1 žmona. Tuo metu KAL1 įbėgo į vidų. Tada grįžo NKA1 ir jie iš naujo pradėjo konfliktuoti su KAL1 ir jo žmona, o su jais buvęs vyriškis viską filmavo, po to pradėjo ir ji filmuoti. Konfliktas kilo dėl turto kas kam priklauso. Bandė konfliktą apraminti, bet nepavyko. Ji pamatė, kad KAL1 stengiasi provokuoti NKA1 dėl to savo vyro paprašė NKA1 išvesti namo. Tada KAL1 išėjo kviesti policijos pareigūnų. Policija atvažiavo po maždaug valandos. Jie iki policijos atvykimo buvo namuose norėdami išvengti konflikto, nes kai jie išeidavo parūkyti, KAL1 stengėsi konfliktuoti. Policijai atvykus, pareigūnai pradėjo aiškintis aplinkybes (1 t. b. l. 55 – 56; 78 – 80).

Liudytojos LUD4 parodymais teisiamajame posėdyje, kad jie buvo atvažiavę pas draugą NKA1 į sodybą, ten šventė NKA1 gimtadienį. Jie stovėjo lauke ir iš kito namo atėjo kaltinamasis, prašydamas, kad NKA1 įjungtų jam elektrą, NKA1 iš pradžių atsisakė tai padaryti, bet vis tiek nuėjo ir įjungė elektrą. Kaltinamasis paėmė NKA1 šunį ir nuėjo atgal į teritoriją. NKA1 nuėjo pas kaltinamąjį atsiimti šuns ir jie pradėjo žodžiu konfliktuoti. Kai jie kepė šašlykus, kaltinamasis pravažiavo pro šalį namo su mikroautobusu, jis sėdėjo keleivio pusėje, buvo atidarytas automobilio langas, KAL1, pradėjo rėkti, keiktis per tą langą. NKA1 irgi keiktis ant jo pradėjo. Kai privažiavo prie jų, kaltinamasis išbėgo iš transporto priemonės ir sudavė NKA1 iš kumščio į nosį. Kai davė į nosį NKA1, jis nukrito, jie kartu su KAL1 griuvo. NKA1 krito pirmas, o KAL1 ant jo ir prasidėjo muštynės. NKA1 norėjo atsistoti, bet jie vienas kitam neleido to padaryti. Ji tik tą vieną smūgį matė. Po smūgio į veidą iš karto NKA1 mėlynės po akimis atsirado, kažkur po 1 valandos matėsi mėlynės po akimis. Jos vyras pribėgo ir pradėjo juos atskirti. Vairuotojas irgi išbėgo iš transporto priemonės, bet muštynių jau nebuvo ir jie išvažiavo. Po 30 – 40 minučių atvažiavo du mikroautobusai. Viename buvo kaltinamasis su žmona, kitame – kitas, jai nepažįstamas, žmogus. Kaltinamasis su žmona atvyko bartis su NKA1, jie pradėjo keiktis, vienas kitam kažką įrodinėti, o kitas asmuo filmavo. Tada ji irgi pradėjo filmuoti. Kaltinamasis nuėjo šalin ir pradėjo kviesti policiją. Policija atvyko jau po maždaug 2 valandų, jau buvo vėlu (2 t., b. l. 18 – 19).

Liudytojos LUD5 parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2025 m. kovo 29 d., vakarop, jai paskambino žentas KAL1, prašydamas, kad ji leistų NKA1 įjungti šviesą. Žemė priklauso jos vyrui, jo sesei ir NKA1 mamai. Oficialiai teritorija nepadalinta, todėl NKA1 užsiėmė teritorijoje esantį namą ir ten gyvena. Teritorijoje yra vienas bendras servitutinis kelias, kuriuo jie bendrai naudojasi norėdami patekti į jų namą. Kiek jai žinoma, būtent dėl šio kelio kyla konfliktai su NKA1 ir KAL1. Dėl ko NKA1 būtent neleidžia pravažiuoti, ji nežino, bet visada, kai yra KAL1, jie pykstasi tarpusavyje. Dėl jų ne vieną kartą važiavo policija (1 t., b. l. 70 – 71).

Liudytojos LUD5 parodymais teisiamajame posėdyje, kad ji patį šio įvykio nematė, kadangi buvo namuose. Bet dukra, kuri taip pat nematė įvykio, jai papasakojo, kad NKA1 išėjo į kelią ir neleido jos žentui KAL1 pravažiuoti. KAL1 išlipo iš automobilio, jį nukentėjusysis nubloškė į akmenis. KAL1 nesinaudoja šiuo namu, nes NKA1 uždraudė ir pravažiuoti jie negali. Namas jos vyrui, jo motinai ir dar sesei vienai priklauso, bet jis vienas karaliauja tame name. Tas konfliktas pastovus ir nežino, kuo tai pasibaigs (2 t., b. l. 7).

Liudytojos LUD1 parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2025 m. kovo 29 d., KAL1 sakė, kad vyks į kaimą tvarkytis. Jis išvyko kartu su LUD2, kuris yra jų kaimynas. Apie 17 val. jai paskambino KAL1 ir pasakė, kad NKA1 užkirto kelią jiems bandant išvažiuoti, sakydamas, jam, kad neturi teisės važiuoti per servitutinį kelią. Jam sėdint automobilyje, gavo iš rankos į veidą, tada NKA1 trenkė koja į automobilio dureles, o KAL1 išlipus, jie pradėjo žodiškai konfliktuoti, po to NKA1, paėmęs už kaklo, vertė KAL1 ant žemės ir KAL1 nukrito. KAL1 sakė, kad jam skauda dešinę ranką ir kad jis užsidėjo dėl to ant jos turniketą. KAL1 paprašė jos atvykti ir po maždaug 2 valandų su draugu (duomenys neskelbtini) ji atvažiavo ten. Atvykus, pamatė, kad nėra NKA1 automobilio ir atidarytos namo durys, todėl ji užėjo, pamatė sėdinčią nepažįstamą moterį, paklausė, kur jos pusbrolis ji atsakė, kad tuoj grįš. KAL1 laukė lauke. Jai išėjus iš namo, po kelių minučių grįžo NKA1 su savo draugu. NKA1 nespėjus išlipti iš automobilio, jis iš karto pradėjo rėkti ant jų sakydamas ,,neturite teisės važinėti servitutiniu keliu“. Kaltino KAL1, kad jis pavogė raktus, kurie dingo apie sausio mėnesį, tačiau jokių raktų KAL1 neėmė. Jie jam atsakinėjo tuo pačiu, jokio fizinio konflikto, kai ji buvo, neįvyko. KAL1 iškvietė policiją, parašė pareiškimą ir jie išvažiavo namo. Tą patį vakarą KAL1 nuvažiavo į ligoninę, o ji grįžo namo (1 t., b. l. 81 – 82)

Liudytojos LUD1 parodymais teisme, kad kovo 29 d. ji buvo namuose, o vyras išvažiavęs į kaimą. Ji nematė įvykio, jai tik papasakojo, kas įvyko. KAL1 jai paskambino pasakė, kad įvyko konfliktas, jos pusbrolis užkirto servitutinį kelią, kad jie negalėtų pravažiuoti, paskui jis sudavė KAL1 delnu į veidą. KAL1 norėjo išlipti iš mašinos, bet jos pusbrolis su koja davė per duris, tada kai KAL1 išlipo, jie susigrūmė. Sakė, kad jos pusbrolis paėmė už pakarpos ir nuvertė jį ant žemės, KAL1 krito į akmenis ir susižalojo ranką. KAL1 paprašė, kad ji atvažiuotų. LUD2 pasakojo, kad NKA1 iššoko į kelią, dėl to jis sustojo, tačiau viso konflikto metu nebuvo išlipęs iš automobilio. Ji atvažiavo tam, kad išsiaiškintų, kodėl tai įvyko. Bandė aiškintis, kodėl užkirto kelią, rodė žemėlapyje, kad ten servitutinis kelias. NKA1 nenorėjo suprasti, nenorėjo klausytis, žodinis ginčas pastoviai buvo. Į nukentėjusiojo veidą nežiūrėjo, pas jį pastoviai kas nors patinę. Kraujo pėdsakų nepastebėjo. KAL1 kvietė policiją, atvyko gal po pusvalandžio (1 t., b. l. 181 – 182).

Liudytojo LUD3 parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2025 m. kovo 29 d. apie kartu su žmona LUD4 šventė NKA1 gimtadienį, pas NKA1 namuose. Jis, išeidamas iš pirties, pamatė, važiuojantį baltos spalvos mikroautobusą, kuris sustojo prie NKA1 kiemo. Nuėjęs pažiūrėti, kas vyksta, pamatė, kaip NKA1 su KAL1 laiko vienas kitą už marškinėlių. Einant link jų, matė, kaip KAL1 pirmas ranka sudavė NKA1 į veido sritį, po ko jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies bei iš antakio. Jie muštynių metu abudu nukrito ant žemės ir jis, atėjęs, iš karto pradėjo juos skirstyti ir bandė juos nuraminti. Jis kartu su NKA1 nuėjo namo, o KAL1 su jam nepažįstamu vyru išvažiavo. Tarp KAL1 ir NKA1 konfliktas kilo dėl elektros ir šuns. Vėliau jam su NKA1 nuvažiavus į parduotuvę, paskambino jo žmona ir pasakė, kad KAL1 su savo draugais atėjo į NKA1 namus ir šeimininkavo, žmona prašė, kad kuo greičiau jie atvažiuotų, kadangi buvo išsigandusi ir nežinojo ką daryti. Grįžę, pamatė kaip vienas išeina iš namų, kiti kieme buvo. Tuo metu pas juos visus buvo tik žodinis konfliktas, tačiau KAL1 bandė išprovokuoti jį ir NKA1, kad jie jam trenktų. Kadangi jis buvo blaivus ir valdė savo emocijos, tai jį ir NKA1 KAL1 nepavyko išprovokuot, todėl jis paskambino policijai (1 t., b. l. 83 – 84).

Liudytojo LUD3 parodymais teisme, kad viskas prasidėjo dėl šuns. Šuo nubėgo į teritoriją pas KAL1, NKA1 kvietė šunį, KAL1 šuns nepaleido, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tada KAL1 išėjo į savo teritoriją, jie nuėjo į pirtį, o NKA1 pasiliko. Būdamas pirtyje išgirdo garsą, išbėgęs pamatė, kad KAL1 su NKA1 guli ant žemės ir galynėjasi. Kas buvo iki nukritimo, jis nematė. Jis juos išskyrė, pamatė, kad NKA1 po akimi buvo mėlynė. Suprato, kad KAL1 turbūt pirmas puolė, nes pas KAL1 ant veido nieko nebuvo. Jie dar barėsi ir paskui KAL1 išvažiavo namo, o jie nuėjo pas NKA1. Vėliau jis su NKA1 nuvažiavo į parduotuvę, žmona liko namuose. Jam paskambino žmona ir pasakė, kad KAL1 ir jo žmona įėjo į butą kaip į savo, jie apsisuko ir grįžo. Tuo metu KAL1 visaip provokavo NKA1. Paskui KAL1 ar jo žmona iškvietė policiją dėl konflikto. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisme pagarsinti liudytojo parodymai (1 t., b. l. 83 – 84), LUD3 juos pavirtino. Papildomai teigė, kad nuo įvykio jau praėjo du metai, todėl pamiršo, kad matė, kaip sudavė į veidą. Nurodė, jog matė, kad buvo smūgis ir nukrito ant žemės, tada atbėgo ir išskyrė juos. Jis smūgį matė, kai ėjo nuo pirties, o ne būdamas joje (2 t., 19 – 20).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi (kadangi liudytojas išvykęs gyventi ir dirbti į užsienį ir jį iškviesti į teismo posėdį nėra galimybės), teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojo LUD2 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2025 m. kovo 29 d., apie 16 val., jis su KAL1 nuvyko į KAL1 žmonos nuosavybei priklausančią teritoriją, pasiimti automobilio dalių. Jis vairavo automobilį, o KAL1 sėdėjo šalia vairuotojo esančioje sėdynėje. Po kažkurio laiko, susikrovę daiktus į automobilį, jie važiavo iš teritorijos. Važiuojant, NKA1 atsistojo jiems prieš kelią, norėdamas juos sustabdyti. Jis sustabdė automobilį, KAL1 atidarė keleivio pusėje esantį langą ir paklausė ką jis čia daro, o NKA1, priėjęs prie automobilio ir nieko nesakydamas, dešine ranka trenkė KAL1 į nosį. Kai KAL1 išlipo iš automobilio, NKA1 paėmė jam už kaklo ir jie kartu nukrito ant akmenų. KAL1 buvo apačioje, po NKA1. Jis viso konflikto metu buvo automobilyje už vairo, nes nenorėjo lįsti į įvykusį konfliktą. Jis nematė kaip KAL1 atsistojo nuo žemės, nes durys buvo atviros ir jos užstojo vaizdą, tik pamatė kad KAL1 stovi ir eina į priekį. Jis automobiliu lėtai riedėjo į priekį, kai staiga NKA1, priėjęs iš keleivio pusės, stipriai spyrė į duris ir jos užsidarė. Jis tada skubėjo privažiuoti prie KAL1 ir jį pasiimti bei išvažiuoti iš ten. Jie išvažiavo ir sustojo žvyrkelyje, KAL1 paskambino savo žmonai, papasakojo apie konfliktą ir jie laukė jos atvykstant. Belaukiant, KAL1 pradėjo skųstis dėl rankos. Jo dešinė ranka buvo paraudonavusi ir ištinusi. LUD1 privažiavus, jie dvejomis mašinomis įvažiavo į teritoriją, išsiaiškinti kas čia įvyko. Apie ką jie kalbėjo, nežino, nes negirdėjo ir nenorėjo kištis. Po kurio laiko atvyko policija (1 t., b. l. 68 – 69, t.2, b.l. 20).

Teismo medicinos eksperto dr. Sigito Chmieliausko paaiškinimais teisme, kad tvirtina savo išvadą. Jie rėmėsi nosies kaulų kompiuterinės tomografijos aprašymu, vaizdų neturėjo, gavo tik radiologo aprašymą, kuriame parašyta, kad sulaužyti nosies kaulai. Jame detaliai neparašytas nosies kaulų lūžis, tik pateiktas aprašymas. Remiantis tuo, jie išvadoje ir nurodė, kad nustatytas nosies kaulų lūžis. Dėl tokių aprašymų jie negali pasakyti tikslaus nosies kaulų lūžio laiko, tačiau negali teigti, kad lūžis padarytas ankščiau nei įvyko įvykis. Jis nurodė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir įvykio metu. Gydytojas pasakė, kad kaulai nėra stabilūs ir skleidžia trūkinėjimo garsą, radiologas rašė, kad sulaužyti nosies kaulai. Remiantis tuo ir teigiama, kad galėjo ir įvykio metu būti tai padaryta. Senos traumos, jei būtų matomos, būtų aprašoma, kad nosikaulių deformacija, sustorėjant kauliniai rumbai matomi, detaliau aprašoma. Šiuo atveju gydytojo aprašymas buvo, kad kaulai nėra stabilūs ir trūkinėjantys, matomos kraujosruvos vokuose, todėl padaryta išvada, kad įvykio aplinkybėse tai įvyko. Jie vertina visumą. Gydytojas įvertino kraujosruvas akių vokuose, jis irgi aprašė, kur jos yra, jų spalvą, lokalizaciją, dydį. Jos galėtų būti padarytos 6 – 12 parų laikotarpyje iki apžiūros. Tai neprieštarauja įvykio aplinkybėms, kad tai galėjo būti padaryta ir įvykio metu. Tiksliai pasakyti konkrečios dienos negalima, nurodo ją su tam tikra paklaida. Su tokiais sužalojimais galėjo asmuo aktyviai judėti, vaikščioti, užsiimti kažkokia veikla. Nejudinant nosies nugarėlės mechaniškai, gali būti nejaučiamas skausmas. Skausmo pojūtis individualus dalykas. Apsvaigimas alkoholiu veikia kaip analgetikas, kaip nuskausminamasis (2 t., b. l. 25 – 26).

Specialisto išvada Nr. G1197/2025, kurioje nurodoma, kad NKA1 nustatytas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose bei dešinio kelio sąnario projekcijoje visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 41 – 42).

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2025 m. kovo 29 d., apie 14 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme kilo konfliktas tarp NKA1 ir KAL1. Konflikto metu KAL1 nemažiau kaip du kartus su dešine ranka sudavė į veido sritį NKA1. Dėl patirtų smūgių NKA1 pajautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1 – 2).

Tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12097-25 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad KAL1 2025 m. kovo 29 d., apie 14:00 val., kieme, prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą NKA1 (gim. (duomenys neskelbtini) m.) atžvilgiu, t. y. dešine ranka ne mažiau kaip du kartus sudavė į NKA1 veido sritį, taip sukeldamas NKA1 fizinį skausmą. Tyrimo metu nustatyta, kad pagal 2025 m. balandžio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. G 1197/2025 NKA1 sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12097-25 tikslinga perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 15 – 16).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos – kelio, esančio šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Šalia namo, yra kelias. Kelias veda link namo ir iki kitų namų, esančių gale gatvės, gatvė užsibaigia akligatviu. Kairėje pusėje gatvės yra krovininis automobilis Peugeot valst. Nr. (duomenys neskelbtini,) ant kurių priekinių kairės pusės keleivio durelių yra matoma purvo žymė. Kairėje pusėje, taip pat yra automobilis Audi, šalia, kurio yra krūmas. Už krūmo yra matomas medinis pastatas, ant kurio stogo yra vaizdo stebėjimo kamera. Taip pat kairėje pusėje yra automobilis BMW, šalia kurio yra minėtas namas. Dešinėje pusėje kelio yra laukai (1 t., b. l. 19 – 20).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota BPC garso įrašo BPC ID 92376768647, apžiūra. Pranešėjas KAL1 nurodo norintis iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini), kadangi prieš maždaug valandą jiems žmonos pusbrolis NKA1 piktybiškai apdaužė automobilį – spyrė į duris. Ir NKA1 muštynes pradėjo, puolė ant jo, jie krito ir į akmenį atsitrenkė, pranešėjui ranka ištino dabar. Nurodo, kad greitosios pagalbos nereikia, visi šiuo metu yra vietoje. BPC operatorius nurodo jiems laukti policijos pareigūnų (1 t., b. l. 27 – 29).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota kūno kameros vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20250329-202953UTC+0200", apžiūra. Vaizdo įraše matoma, jog pareigūnai privažiavo prie namo, juos pasitinka KAL1 kartu su savo žmona. Jie nuveda policijos pareigūnus prie balto krovininio automobilio, į kurį buvo spirta. Akivaizdžių apgadinimų nesimato. Pareigūnui paklausus apie sumušimus, vyras teigia, jog NKA1 išbėgo į kelią, pradėjo vartoti jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Po šių žodžių spyrė į automobilį, o jam pradarius automobilio langą, NKA1 jam trenkė į lūpą. Jam išlipus iš automobilio, NKA1 pagriebė jį ir abu nukrito. Greitoji pagalba jam nereikalinga, jei reikės, nuvažiuos pats. KAL1 nurodė, kad turi pretenzijų ir rašys pareiškimą, jo teigimu, ant namo esanti vaizdo filmavimo kamera užfiksavo konfliktą. Taip pat teigė, kad šiandien vartojo alkoholį. Pasitikrinus blaivumą alkoholio matuokliu, KAL1 įpūtė 2,2 promiles. Pareigūnui priėjus prie toliau stovinčios žmonių grupelės – dviejų vyrų (vienas iš jų NKA1) ir vienos moters. NKA1 patikrinamas blaivumas. Jų teigimu, jie yra draugai, jie viską matė. Moteris teigia, jog NKA1 buvo išprovokuotas, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, taipogi konfliktą matė KAL1 vaikai, esantys automobilyje. Moters teigimu, po muštynių KAL1 išvyko, tačiau po valandos ar dviejų grįžo su dviem automobiliais, tada atvažiavo policija. Pareigūnui KAL1 nurodė, jog automobilyje yra vienas nepilnametis vaikas ir du pilnamečiai, tačiau jų nebuvo muštynių metu, jie atvažiavo vėliau. Žmona atvažiavo su vaikais po muštynių, kad išsiaiškinti, kodėl NKA1 taip elgėsi (1 t., b. l. 25 – 26).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo ir garso įrašo, pavadinimu ,,video-c2429bfd950d725cdb290adac8fb2608-V“, apžiūra. Vaizdo įraše matoma kaip atvažiuoja BMW markės automobilis, iš kurio išlipa du vyrai, vienas vyras, vairavęs automobilį bei kitas vyras, sėdėjęs keleivio vietoje – NKA1. Moteris NKA1 nurodo, jog atvažiavo pakalbėti. NKA1 keikiasi, atrodo nepatenkintas, kad jį filmuoja, agresyviai klausinėja, kas jį išvadino narkomanu bei nurodo, kad tuoj kažkam skambins. Kitas, kartu atvažiavęs, vyras taip pat agresyviai pradeda klausinėti kas juos išvadino narkomanais. Šalia moters stovintis vyras KAL1, atsako, kad jam nesvarbu ir NKA1 gali skambinti kam nori. Toliau vaizdo įraše girdimas konfliktas dėl šuns. Vėliau įraše girdimas moteriškas balsas, kuris nurodo, jog jie negali čia užstoti kelio kitiems, į ką NKA1 atsako, jog tai yra jo žemė, po ko prasideda garsios diskusijos dėl to, kas iš tikrųjų yra šios žemės savininkas, o taip pat dėl to ar kelias yra bendras ar eina per kažkieno žemę (1 t., b. l. 33 – 34).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Kaltinamasis KAL1 kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau jis savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia asmens sužalojimu ar susargdinimu (asmenį mušant ar kitaip nesunkiai pakenkiant jo sveikatai), padariniais – dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimu arba ilgu sirgimu arba nesunkiu sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus sužalojimo ar susargdinimo – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (dalies profesinio ar bendro darbingumo asmeniui praradimas arba ilgas sirgimas arba nesunkus sužalojimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog NKA1 jam pirmas sudavė smūgį kumščiu į dešinę veido pusę, o kaltinamajam išlipus iš automobilio, ranka per alkūnę apglėbė kaltinamojo kaklą, dėl ko šis tik bandė ištrūkti ir jie abu nugriuvo bei grūmėsi, nežino, nuo ko lūžo nukentėjusiojo nosis. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis jam kerštauja jį apkalbėdamas.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus specialisto išvadą bei teisiamojo posėdžio metu apklausto eksperto papildomus paaiškinimus, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, proceso veiksmų atlikimo bei kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad KAL1 kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą NKA1 atžvilgiu, t. y. dešine ranka sudavė ne mažiau dviejų smūgių į NKA1 veido sritį ir tuo NKA1 sukėlė fizinį skausmą bei nukentėjusiajam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir dešinio kelio sąnario projekcijoje, kurie visumoje yra kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko nukentėjusysis NKA1 ilgai sirgo. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, teigdamas, jog jis gynėsi nuo NKA1, vis tik teismas, išsamiai išnagrinėjęs byloje surinktų įrodymų visumą bei sugretinęs atskirus bylos įrodymus tarpusavyje, konstatuoja, kad KAL1 padarė jam inkriminuojamą veiką, o jo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, laiko išimtinai gynybine pozicija, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas pažymi, jog byloje apklaustos liudytojos: LUD5 ir LUD1 paties įvykio nematė, apie jo aplinkybes sužinojo iš kaltinamojo, todėl jų pateiktos aplinkybės iš esmės atspindi kaltinamojo joms pateiktą versiją. Liudytoja LUD5 parodė, kad NKA1 išėjo į kelią ir neleido jos žentui KAL1 pravažiuoti. KAL1 išlipo iš automobilio, jį nukentėjusysis nubloškė į akmenis. Liudytoja LUD1 parodė, jog KAL1 jai paskambino pasakė, kad įvyko konfliktas, jos pusbrolis užkirto servitutinį kelią, kad jie negalėtų pravažiuoti, paskui jis sudavė KAL1 delnu į veidą. KAL1 norėjo išlipti iš mašinos, bet jos pusbrolis su koja davė per duris, tada kai KAL1 išlipo, jie susigrūmė. Jos pusbrolis paėmė už pakarpos ir nuvertė jį ant žemės, KAL1 krito į akmenis ir susižalojo ranką. Teismas šiuos liudytojų parodymus vertina kritiškai, kaip prieštaraujančius byloje surinktiems ir ištirtiems objektyviems įrodymams. Vertinant šių liudytojų parodymų patikimumą, teismas kartu atsižvelgia į liudytojų santykį su kaltinamuoju ir nustatytą palankumą jam. Liudytojas LUD2 parodė, kad važiuojant NKA1 atsistojo jiems prieš kelią, norėdamas juos sustabdyti. Jis sustabdė automobilį, KAL1 atidarė keleivio pusėje esantį langą ir paklausė, ką jis čia daro, o NKA1, priėjęs prie automobilio ir nieko nesakydamas, dešine ranka trenkė KAL1 į nosį. Kai KAL1 išlipo iš automobilio, NKA1 paėmė jam už kaklo ir jie kartu nukrito ant akmenų. KAL1 buvo apačioje, po NKA1 taip pat nėra laikytini patikimais ir yra vertintini kritiškai. Teismo vertinimu, nors liudytojas ir buvo įvykio vietoje ir matė nagrinėjamą įvykį, tačiau jis, būdamas KAL1 draugu, gali būti suinteresuotas duoti kaltinamajam naudingus parodymus. Be kita ko, šio liudytojo parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, kurių visuma leidžia daryti priešingas išvadas dėl KAL1 elgesio konflikto metu.

Tuo tarpu nukentėjusysis teigė, kad atvažiavo KAL1 su draugu. KAL1 sėdėjo keleivio pusėje. Jie apsižodžiavo per atidarytą langą, tada KAL1 išlindo ir pradėjo mušti. Spyrė jam, mušė su kumščiu į nosį, jis krito atbulas ir su rankomis sugriebė KAL1, dėl to jie abu nukrito. KAL1 sėdėjo jį apsižergęs ir toliau pradėjo jį mušti – smūgiavo kumščiu į veidą, pataikė į akį, neprisimena, kurią. Paskui pataikė į nosį ir į veidą. Du smūgius pataikė į veidą, daugiau jis neskaičiavo. Smūgių galėjo būti 5 arba 6. Nurodė, kad jam skaudėjo nosį, negalėjo kvėpuoti, užsikimšo kažkas. Nuo pirmo smūgio skaudėjo labiausiai, pradėjo kraujuoti. Šie nukentėjusiojo parodymai bei paaiškinimai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir esminėmis detalėmis sutapo tarpusavyje, juos visiškai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausta liudytoja LUD4, kuri teigė, jog kaltinamasis pravažiavo pro šalį namo su mikroautobusu, jis sėdėjo keleivio pusėje, buvo atidarytas automobilio langas, KAL1, pradėjo rėkti, keiktis per tą langą. NKA1 irgi keiktis ant jo pradėjo. Kai privažiavo prie jų, kaltinamasis išbėgo iš transporto priemonės ir sudavė NKA1 iš kumščio į nosį. Kai davė į nosį NKA1, jis nukrito, jie kartu su KAL1 griuvo. NKA1 krito pirmas, o KAL1 ant jo ir prasidėjo muštynės. NKA1 norėjo atsistoti, bet jie vienas kitam neleido to padaryti. Ji tik tą vieną smūgį matė. Po smūgio į veidą iš karto NKA1 mėlynės po akimis atsirado, kažkur po 1 valandos matėsi mėlynės po akimis. Liudytojas LUD3 taip pat patvirtino, kad NKA1 su KAL1 buvo susikibę už marškinėlių. Eidamas link jų nuo pirties, pamatė kaip KAL1 pirmas ranka sudavė NKA1 į veido sritį. Po šio smūgio jie nukrito ant žemės ir pradėjo galynėtis. Jis tada atbėgo ir juos išskyrė, pamatė, kad NKA1 po akimi buvo mėlynė. Šie liudytojų parodymai sutampa su paties nukentėjusiojo parodymais. Abu liudytojai nurodė po konflikto po NKA1 akimi matę mėlynę. Šiuos liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir teismo posėdyje peržiūrėta vaizdo medžiaga bei specialisto išvada, iš kurios matyti, kad NKA1 nustatytas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose bei dešinio kelio sąnario projekcijoje.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios patvirtino, kad jam nustatytus sužalojimus padarė kaltinamasis KAL1, kuris sudavė jam kumščiu į nosį bei veidą, jau po pirmo smūgio nukentėjusysis pajuto skausmą, jam pradėjo bėgti kraujas. Taip pat liudytojai LUD3 ir LUD4 davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir jų patikimumu nėra pagrindo abejoti. Jų parodymai vertintini kaip atitinkantys bylos medžiagą, abejoti jų parodymų patikimumu nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas kėlė klausimą dėl nosies lūžio laiko, nurodydami, kad sužalojimai NKA1 padaryti ne per įvykį, o po įvykio. Jei būtų patirti tokie sužalojimai, jis būtų pasakęs iš karto.

Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia kaltinamojo ir jo gynėjo iškelta versija. Kaip jau minėta, aptarus teisme ištirtus įrodymus, nukentėjusysis parodė, kad KAL1 smūgiavo kumščiu į veidą, pataikė į akį, neprisimena kurią. Paskui pataikė į nosį ir į veidą. Liudytojai LUD3 ir LUD4, kurių parodymus teismas laikė patikimais bei turinčiais reikšmę byloje, nurodė matę kaip kaltinamasis KAL1 sudavė nukentėjusiajam NKA1 į veidą, taip pat teigė matę po NKA1 akimis mėlynes. Iš byloje esančių vaizdo įrašų taip pat matyti, kad po nukentėjusiojo akimi yra susiformavusi mėlynė (pavyzdžiui, vaizdo įraše 20250329_192002 00:06:04 – 00:06:07 min., 00:06:29 – 00:06:32 min.). Nukentėjusysis NKA1 teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš karto nesikreipė pas gydytojus. Kreipėsi po paros, pirmadienį, nes komandiruotės metu buvo bloga, sunku kvėpuoti. Jam nustatė lūžį, kad akys sumuštos, guzai galvoje. Taip pat nurodė, jog kažkada buvo sulaužyta nosis, bet ne toje vietoje, ankstesnis lūžis buvo viršuje. Po kaltinamojo smūgio nosis buvo nusisukusi. Be kita ko, šiuos nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina ir teismo posėdžio metu apklausto teismo medicinos eksperto dr. Sigito Chmieliausko paaiškinimai, jog gydytojas pasakė, kad kaulai nėra stabilūs ir skleidžia trūkinėjimą, matomos kraujosruvos vokuose, radiologas rašė, kad sulaužyti nosies kaulai, todėl padaryta išvada, kad įvykio aplinkybėse tai įvyko. Gydytojas įvertino kraujosruvas akių vokuose, jis irgi aprašė kur jos yra, jų spalvą, lokalizaciją, dydį. Jos galėtų būti padarytos 6 – 12 parų laikotarpyje iki apžiūros. Tai neprieštarauja įvykio aplinkybėms, kad tai galėjo būti padaryta ir įvykio metu. Papildomai paaiškino, kad su tokiais sužalojimais galėjo asmuo aktyviai judėti, vaikščioti, užsiimti kažkokia veikla. Nejudinant nosies nugarėlės mechaniškai, gali būti nejaučiamas skausmas. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, jog NKA1 nosis sulaužyta buvo būtent įvykio dieną, tai yra 2025 m. kovo 29 d.

Kaltinamojo ir jo gynėjo teigimu, KAL1 veikė būtinosios ginties sąlygomis, siekdamas apsiginti nuo nukentėjusiojo NKA1.

Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos. Pagal suformuotą teismų praktiką seka, kad yra šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-96-303/2020, Nr. 2K-73-495/2022, Nr. 2K-128-648/2023 ir kt.). Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje – asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas įstatymo saugomas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški.

Kaip jau minėta, kaltinamasis KAL1 viso proceso metu tvirtino, kad jis veiksmus prieš NKA1 atliko siekdamas apsiginti nuo pastarojo veiksmų (užpuolimo) bei išsilaisvinti ir tai jis padarė veikdamas būtinosios ginties sąlygomis. Tačiau, kaip jau buvo paminėta pirmiau, tokia KAL1 versija nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis ir paneigta aukščiau aptartais įrodymais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų (išskyrus byloje esančiais duomenimis nepagrįstą KAL1 versiją), patvirtinančių, kad būtent aptariamo įvykio metu nukentėjusysis būtų kėlęs realų ir akivaizdų pavojų kaltinamojo sveikatai ar gyvybei ir pateisinančių KAL1 fizinį smurtą prieš NKA1 bei jo sužalojimą. Nemažiau svarbu tai, kad aptariamo įvykio metu kaltinamasis KAL1 nebuvo sužalotas ir jo sveikatai nebuvo padaryta jokia žala. Bylos duomenimis, dėl jo sužalojimų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, jog NKA1 veikė būtinosios ginties sąlygomis (1 t., b. l. 7- 10). Todėl šiuo konkrečiu atveju nesant būtinosios ginties sąlygų – akivaizdaus, realaus ir pavojingo kėsinimosi, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad aptariamo įvykio metu sužalodamas NKA1 kaltinamasis KAL1 veikė būtinosios ginties sąlygomis.

Nors KAL1 teisiamajame posėdyje nurodė, kad nukentėjusiajam nesudavė nei vieno tyčinio smūgio, veikė esant būtinajai ginčiai, tačiau teismas pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog sužalojimai, nustatyti nukentėjusiajam NKA1 atsirado ne dėl kaltinamojo veiksmų, o dėl kitų trauminių poveikių, o aptarti įrodymai (nukentėjusiojo, liudytojų LUD3, LUD4 parodymai, specialisto išvada, eksperto paaiškinimai, vaizdo medžiaga ir kita bylos medžiaga) patvirtina, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju NKA1 kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į KAL1 padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajam sukeltas pasekmes; kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b. l. 111 – 114), baustas administracine tvarka už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, paskirta bauda sumokėta, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 115), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, mechaniku (1 t., b. l. 116 – 117). Išdėstytos aplinkybės, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant didesnę už įstatyme numatytą minimalią.

Pagal BK 48 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų; teismas, skirdamas šią bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog KAL1 padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, jog praeityje KAL1 buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, be to, nors jis ir vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau padarytas administracinis nusižengimas yra susijęs su nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo asmenybė nėra charakterizuojama itin neigiamai, laikytina, jog jis teisiamas pirmą kartą, dėl ko manytina, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nuteistajam netaikant intensyvios priežiūros. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas įpareigojimas numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 6 dalyje, įpareigojant KAL1 tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte įvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 72² straipsnis reglamentuoja šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą kaltinamajam, kai padaryta veika, kuria kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę ir kt. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Atsižvelgdamas į šias įstatymo nuostatas bei įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kilusio konflikto priežastį, nusikalstamos veikos vietą, būdą ir laiką, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas KAL1 skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą, per kurį šis įpareigojimas turi būti įvykdytas. Teismo vertinimu, šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas padės kaltinamajam pakartotinai nenusikalsti, padarys teigiamą įtaką.

Dėl civilinio ieškinio.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 1380,75 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalotas NKA1 ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1380,75 Eur (1 t. b. l. 50 – 51). Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui pateiktas 2025 m. birželio 25 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame nurodyta kokios paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiajam ir jų kaina (1 t., b. l. 52).

Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą civilinį ieškinį, jo priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kūno sužalojimus nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo KAL1 veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Bylos medžiagoje nurodytos aplinkybės ir įrodymai sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai priteisiant iš kaltinamojo KAL1 civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 1380,75 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis).

Kiti klausimai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 103-106) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašais, policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotais vaizdo bei garso įrašais ir proceso dalyvių pateiktais vaizdo įrašais – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

KAL1 (KAL1) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, skirti KAL1 (KAL1) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo KAL1 (KAL1) 1380,75 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 75 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (nurodyta suma mokama Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis – žala PSDF už NKA1 (NKA1) gydymą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašais, policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotais vaizdo bei garso įrašais ir proceso dalyvių pateiktais vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.