Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gryčia Invest“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gryčia Invest“ dėl skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Santermita“, išvadą byloje duodanti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovės skaičiavimu, atsakovės skola už objektą, esantį Savanorių pr. 206B-R13, Kaunas, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. sudaro 51,80 EUR, už objektą, esantį Savanorių pr. 206B-102, Kaunas, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. spalio 25 d. – 2,71 EUR, ir už objektą, esantį Savanorių pr. 206B-101, Kaunas laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. gruodžio 9 d. – 296,28 EUR, iš viso 350,79 EUR.

Nėra aišku, už ką konkrečiai tariamai skolinga atsakovė. Nors iš ieškovės ieškinyje nurodyto bei pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad išrašytos sąskaitos yra įvardijamos kaip už šildymą bendro naudojimo reikmėms, tačiau nėra aišku, kokiu būdu yra apskaičiuojamas sunaudotas šildymo kiekis, už kokias patalpas, koks metodas naudojamas apskaičiuojant sunaudotą šilumos kiekį bendro naudojimo reikmėms, jeigu bendro naudojimo patalpos, kurių šildymu aprūpina ieškovė, yra priskirtinos kitų pastato patalpų savininkams, o ne atsakovei.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4, 1 punkte nustatyta, kad šildymo sezono metu kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui sudaromas šilumos balansas – visas pastate suvartotas šilumos kiekis (PQ) susideda iš šilumos kiekių sumos: pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso pastatui šildyti ir karštam vandeniui rodmenis, kWh; pastate suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti, kWh; pastate suvartotas šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), kWh; šilumos kiekis pastatui šildyti, kWh. Metodo Nr. 4, 2–10 punktuose įvardinta eilė formulių apskaičiuoti atsiskaitymą už šilumos energiją, taip pat įvardinti šilumos kiekio dalies priskyrimo koeficientai, pastato cirkuliacinės sistemos galios nustatymas skaičiavimo būdu, pastato cirkuliacinės sistemos galios nustatymas eksperimento būdu ir kt. Visi šie rodikliai turi atsispindėti su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, tačiau metodo Nr. 4 reikalavimai nėra įgyvendinti. Taip pat, ieškovė nėra pateikusi pastato šildymo sistemos schemos, iš kurios būtų aišku, kokios kitos bendro naudojimo patalpos yra šildomos, už kurias atsakovei yra skaičiuojamas mokestis.

Pagal byloje pateiktus duomenis, pastato bendrojo naudojimo patalpose, pažymėtose numeriais 2-19 ir 3-31, yra įrengtas grindinis šildymas. Trečiasis asmuo taip pat gali patvirtinti aplinkybę, kad šis bendrojo naudojimo koridorių grindinis šildymas yra įrengtas be apskaitos. Atsižvelgtina į tai, kad bendrųjų patalų šildymui yra nustatyti minimalūs parametrai, t. y. palaikoma tik minimali šildymo temperatūra, kad sistema neužšaltų. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad už pakankamai ilgą laikotarpį atsakovei, valdžiusiai apie 30 proc. viso pastato, priskaityta šilumos energijos bendrosioms reikmėms kaina tesiekia kelis šimtus eurų. Šilumos nuostoliai nesusidaro vien dėl pastato koridorių šildymo, susidaro ir vamzdynų šilumos nuostolis, kadangi vykstant cirkuliacijai šilumnešis vėsta, todėl palaikymui reikalingas tam tikras kiekis papildomos energijos. Cirkuliuojanti šiluma šildo pastatą, jo konstrukcijas, o tai iš esmės atitinka visų pastato bendraturčių interesus. Trečiojo asmens vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad yra vagiama energija ar/ir gyventojai savavališkai įsirengė koridorių šildymą, nes bylos medžiaga to nepatvirtina. Pastato statyba tinkamai užbaigta, parengta bei suderinta su valstybinėmis institucijomis, įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą. Viešai registruoti duomenys patvirtina, kad pastato koridoriai, pažymėti numeriais 2-19 ir 3-31, nėra suformuoti ir registre registruoti kaip atskiros patalpos, t. y. šios patalpos yra pastato bendrojo naudojimo patalpos.

Mokesčiai už šilumą apskaičiuojami, vertinant visą pastato Savanorių pr. 206B, Kaunas, įvadiniu atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu (toliau – ir ŠAP) apskaitytą šilumos kiekį. Visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, taikant metodą Nr. 3, pagal kurį pastate suvartota šiluma priskiriama karštam vandeniui paruošti ir patalpų šildymui. Šiluma patalpų šildymui išskiriama į šilumą naudingajam plotui šildyti ir į šilumą Pastato bendrosioms reikmėms. Iš Pastato įvadinio ŠAP atėmus šilumos kiekį suvartotą karštam vandeniui paruošti, karšto vandens temperatūrai palaikyti ir patalpų šildymui (visų patalpose įrengtų ŠAP apskaityta šiluma), susidaręs šilumos skirtumas priskiriamas pastato bendrosioms reikmėms, t. y. ne konkrečiose patalpose suvartota, tačiau taip pat pastate suvartota šiluma. Mokesčiai už šilumą apskaičiuojami vertinant visą pastato įvadiniu ŠAP apskaitytą šilumos kiekį, šiluma bendrosioms reikmėms pagal metodo Nr. 3 rekomendaciją paskirstoma vartotojams, tikrinant kiekvienos atskiros patalpos tolygaus šildymo sąlygos išlaikymą. Vadovaujantis CK 4.76 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, dalis šilumos energijos tiekiamos į pastatą apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita dalis kaip bendrų patalpų šildymas turi būti apmokėta kaip pastato savininkų, t. y. šiluma suvartota bendrosioms reikmėms. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį pastate.

Atsakovei keliant klausimą dėl mokesčių paskirstymo už pastato Savanorių pr. 206B, Kaunas, patalpų, pažymėtų numeriais 2-19 ir 3-31 (antro ir trečio aukšto koridorių) šildymą paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patalpos 2-19 ir 3-31 yra priskirtos visiems antro ir trečio aukšto vartotojams (patalpų savininkams) atitinkamomis dalimis prie jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų, todėl ieškovės apskaitos sistemoje skaičiavimuose nurodytas padidintas plotas, t. y. prie patalpų plotų pridėjus priklausančių bendro naudojimo dalių plotus, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė atsakovei skaičiuoja mokesčius už patalpų 2-19 ir 3-31 šildymą. Mokesčiai už šilumą apskaičiuojami, vertinant visą pastato Savanorių pr. 206B, Kaunas, įvadiniu atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu apskaitytą šilumos kiekį. Iš Pastato įvadinio šilumos apskaitos prietaisu apskaitytos šilumos kiekio atėmus šilumos kiekį: suvartotą karštam vandeniui paruošti, karšto vandens temperatūrai palaikyti ir patalpų šildymui (visų patalpose įrengtų NŠAP apskaityta šiluma), susidaręs šilumos skirtumas priskiriamas pastato bendrosioms reikmėms, t. y. ne konkrečiose patalpose suvartota, tačiau taip pat į pastatą patiekta šiluma.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2025 m. rugsėjo 11 d. ir 2026 m. sausio 9 d. pateiktose išvadose nurodė, kad ieškovė netiekia šilumos energijos atsakovei priklausančioms patalpoms, ginčui kilus dėl apmokėjimo už pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymą, atsakovei laikantis pozicijos, jog neprivalo atsiskaityti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, nes tam tikros patalpos, kurias ieškovė laiko kaip patalpas bendrosioms reikmėms, priklauso atskiriems savininkams. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, bendrojo naudojimo objektus sudaro bendrosios pastato konstrukcijos, bendrosios pastato inžinerinės sistemos, pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys, vietiniai inžineriniai tinklai, bendrojo naudojimo žemės sklypas. Minėtos dalies 3 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.

Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnį, šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, nustatytą pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos rekomenduojamus ar su ja suderintus metodus. Įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas labiausiai pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Ieškovės nurodymu, šilumos kiekis atsakovei yra priskiriamas tik už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kuris apskaičiuojamas proporcingai atsakovei priklausančių patalpų plotui vadovaujantis Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodu Nr. 3, patvirtintu Tarybos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 03-182 „Dėl šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodo Nr. 3 patvirtinimo“. Metodo Nr. 3 7 punkte nustatyta, kad šilumos kiekis pastato bendrosioms reikmėms nustatomas iš viso pastate suvartoto šilumos kiekio, nustatyto pagal šilumos apskaitos prietaiso pastatui šildyti ir karštam vandeniui rodmenis, atėmus pastate suvartotą šilumos kiekį karštam vandeniui paruošti, atėmus pastate suvartotą šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), ir atėmus šilumos kiekį pastato butų ir (ar) kitų patalpų naudingajam plotui šildyti. Visi pastato bendraturčiai privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, nepriklausomai nuo konkretaus vartotojo nuosavybės teise priklausančių patalpų pastate šildymo būdo, funkcinės paskirties, padėties Pastate, ar naudojimosi bendrojo naudojimosi patalpomis fakto.

Nurodė, jog atsižvelgiant į ieškovės pateiktus paaiškinimus, atsakovės pateiktus Pastato antro ir trečio aukštų patalpų įregistravimo NTR duomenis (bendrojo naudojimo patalpos 2-91 ir 3-31 įregistruotos kaip bendroji dalinė nuosavybė šių aukštų patalpų savininkams), nėra pagrindo teigti, kad atsakovei priskaičiuojamos patalpų 2-19 ir 3-31 šildymo išlaidos. Paaiškino, jog atsakovės nurodomo apskaičiavimo būdo nenumato teisės aktai, reglamentuojantys pastato bendrosioms reikmėms tiektos šilumos energijos apskaičiavimą tarp pastato bendraturčių. Pažymėjo, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog Pastato šildymo sistema yra įrengta neteisėtai ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kilus abejonėms dėl atliktos pastato statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, tokio teisėtumo vertinimas priskirtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kompetencijai. Paminėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė nei į dalį kitiems asmenims priklausančių patalpų teikiamos šilumos punkto vietos (jo pastate, kuriame yra atsakovės nuosavybės teise priklausančios patalpos nėra), nei fakto, ar daliai naujai įrengtų patalpų teikiamos šilumos energijos tinklai (inžinerinė sistema) yra bendra nešildomos pastato dalies savininkų nuosavybė, ar skirta tik atskirų patalpų, o ne viso pastato savininkams. Pažymi, kad atsakovei priklausančiose patalpose nei ieškovo šilumos energijos tiekimo šaltinių, nei tinklų nėra. Teismas nenustatė fakto, kad šiluma teikiama tik dviem pastato aukštams, kuriuose jokio bendro turto ne tik atsakovė, tačiau ir kiti likusių dviejų aukštų savininkai neturi.

Priešingai nei konstatavo teismas, atsakovė neginčijo savo kaip pastato bendraturtės pareigos mokėti už šilumos energiją bendrosioms pastato reikmėms, tačiau teismas neįvertino, kokios yra bendros pastato reikmės vertinant faktą, kad šildymas teikiamas tik į izoliuotas atskiras pastato dalis, kurios atsakovei nepriklauso, t. y. priteisė mokėti už kitiems savininkams bendrai priklausančių patalpų šildymą. Atsakovė byloje ginčijo ieškovės apskaičiuotų ir reikalaujamų sumokėti šilumos energijos sąnaudų apskaičiavimo teisingumą ir pagrįstumą, apeliuojant į tai, kad ydingai identifikuojamos pastato bendro naudojimo patalpos, todėl tai, kad teismas nurodė, jog ginčas kilęs dėl atsakovės kaip pastato bendraturtės prievolės mokėti už šilumos energiją bendrosios pastato reikmėms, patvirtina, kad teismas neatskleidė ir nesuprato tikrosios ginčo ir šios bylos esmės.

Teismas nenustatė ir ignoravo pareigą nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso pastato dalies šildymo sistema: ar šildomos pastato dalies savininkams, ar visam pastatui. Atsakovei nuosavybės teise nepriklauso nei šildymo pultas, nei šildymo sistemos tinklai. Namą administruojanti UAB „Santermita“ nepateikė aprašo dėl bendro naudojimo patalpų, todėl teismas neatskleidė bylos esmės ir sprendime padarė spėjimą, kad patalpos, kurioms tiekiamas šildymas yra bendro naudojimo ir priklauso atsakovei.

Neįvertinęs atsakovės argumentų, teismas šališkai atmetė visus atsakovės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, ekspertizės skyrimo, kurie neabejotinai būtų leidę atskleisti bylos esmę, įvertinti būtent šio pastato patalpų šildymo ypatumus ir priimti teisėtą bei teisingą sprendimą. Iš bylos medžiagos net neįmanoma nustatyti, kur yra šilumos punktas, o taip nutiko dėl to, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Pastate Savanorių pr. 206, Kaunas nėra šilumos punkto, į kurį energiją tiekia ieškovė, jis yra ne atsakovei priklausančiame pastate ir šio pastato plotas neįskaičiuotas į bendrų šildomų patalpų plotą.

Atsakovei priklauso patalpos, esančios pirmame pastato aukšte, šios patalpos niekada nebuvo šildomos, t. y. 1 aukšto patalpose nėra įrengtos šildymo teikimo sistemos, nėra ir jokios kitoms patalpoms teikiamos šilumos energijos inžinerinės įrangos. Tokios įrangos nėra nei vienoje pastato pirmojo aukšto patalpoje, kurios priklauso ir kitiems savininkams. Pastato šildymo sistemos įvadas iš gretimo pastato yra prijungtas tiesiai į 2 bei 3 pastato aukštus bei šildymas teikiamas tik pastato 2 ir 3 aukšto bendrasavininkų patalpoms. Byloje buvo pateikti įrodymai, jog 2 ir 3 aukšto patalpos, pažymėtos kadastro bylos plane Nr. 2-19 ir 3-31 (koridoriai), yra šildomos, jose įrengtos šildomos grindys bei kiti šildymo prietaisai, tačiau neįrengti šilumos apskaitos prietaisai. Papildomai pastebėtina, kad atsakovė ir kiti rūsio ir pirmojo aukšto patalpų savininkai neturi galimybės patekti į pastato 2-3 aukštus ir niekuomet nedavė sutikimo, kad ten būtų prijungtas centralizuotas šildymas.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, antrame ir trečiame aukštuose esančios koridoriaus patalpos Nr. 2-19 ir 3-31 yra priskirtos tik visiems 2 ir 3 aukšto vartotojams (patalpų savininkams) atitinkamomis dalimis prie jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų ir atsakovė nėra šių šildomų patalpų bendrasavininke. Tai patvirtina, kad šios patalpos yra skirtos būtent 2 ir 3 aukštų patalpų savininkų reikmėms ir negali būti priskiriamos prie bendrų pastato patalpų, kurių šildymo prievolė tenka namo bendraturčiams, kurių izoliuotos patalpos yra šildomos, o ne savininkams, kuriems jos yra priskirtos.

Ieškovė, siekdama tik visiško šildymo sąnaudų padengimo, teikia sąskaitas pagal formalius skaičiavimus iš įvadinio šilumos skaitiklio rodmenų atėmusi viduje esančių skaitiklių rodmenis, o skirtumą, kaip neva skirtą bendro naudojami patalpoms apšildyti ir energijos realiems nuostoliams padengti, paskirsto pastato bendraturčiams pagal jų nuosavybės teise turimą ploto dydį, o ne be apskaitos prietaiso šildomų bendrų patalpų savininkams. Pati ieškovė sutinka ir pripažįsta, kad 2 ir 3 aukšto koridorių patalpos atitinkamomis dalimis yra priskirtos 2 ir 3 aukšto savininkams ir nurodo, kad skaičiuodama bendraturčiams tenkančia bendrų patalpų šildymo sąnaudų dalį naudoja 2 ir 3 aukšto savininkams priklausantį didesnį plotą. Bet neskaičiuoja, kokie šilumos energijos kaštai yra sunaudojami būtent jiems priklausančiam plotui apšildyti ir šių sąnaudų neteisėtai neatskaito iš bendro įvadinio skaitiklio rodmens.

Teismas visiškai nepagrįstai suabsoliutino VERT 2025 m. birželio 24 d. nutarimą. Šis nutarimas neturi prejudicinės galios civilinėje byloje. Teismas turėjo vertinti šį nutarimą tik kaip vieną iš byloje esančių įrodymų ir sprendimą priimti grindžiant jį visų byloje esančių įrodymų vertinimu, nesuteikiant didesnės įrodomosios galios VERT nutarimui.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visetą, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad ieškovė šioje civilinėje byloje įrodė savo ieškininio reikalavimo teisėtumą bei pagrįstumą. Apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, jog teismas priėmė sprendimą akivaizdžiai neatskleidęs bylos esmės, neįvertinęs atsakovės argumentų, šališkai atmetęs visus atsakovės prašymus dėl įrodymų byloje, taip pat ir atsakovės prašymą dėl techninės ekspertizės. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodinėjimo pareigos neįvykdė, buvo visiškai pasyvi: atsakovė neginčijo skaičiavimo Metodo Nr. 3, kaip patalpų savininkė neinicijavo šio metodo pakeitimo, niekuomet nesikreipė į ieškovę dėl sąskaitų sumų paaiškinimo, nereiškė jokių pretenzijų, nepateikė įrodymų, kad nėra šių sąskaitų įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą, nepateikė savo skaičiavimų, jei nesutinka su ieškovės skaičiavimais, neteikė prašymų pirmosios instancijos teismui išreikalauti įrodymus, o prašymą dėl ekspertizės skyrimo atsakovė pateikė nesavalaikiai, paskutinio teismo posėdžio metu ir negalėjo teismui nurodyti, kokios tiksliai ekspertizės prašo, kokia ekspertinė įstaiga turėtų ekspertizę atlikti ir į kokius klausimus ji turėtų atsakyti.

Trečiasis asmuo UAB „Santermita“ turėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl apeliantės argumentai dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui yra nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas aiškinosi atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Apie šias aplinkybes savo paaiškinimus pateikė ir trečiasis asmuo, susipažinęs su teismo posėdžio garso įrašu ir reaguodamas į atsakovės atstovo teismo posėdyje iškeltus klausimus. Byloje esant pastato šildymo sistemos įrengimo ir veikimo dokumentacijai bei šalių paaiškinimams dėl jos, nepagrįstu pripažintinas teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino specifinės pastato šildymo sistemos įrengimo ir veikimo klausimų.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme abi šalys reiškė reikalavimus, susijusius su įrodinėjimu. Tiek ieškovė, tiek atsakovė teismui teikė papildomus įrodymus. Atsakovė buvo pareiškusi prašymą išreikalauti kadastrinę bylą iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau teismui patvirtino, kad pati nesiėmė jokių priemonių šiuos dokumentus gauti. Atsakovė nurodė, kad teismas minėtus dokumentus gali gauti neatlygintinai, tuo tarpu atsakovei už dokumentų kopijas tektų sumokėti nustatyto dydžio mokestį. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės pareikšto prašymo dėl dokumentų išreikalavimo, kadangi kiekviena šalis privalo vykdyti jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, o nagrinėjama byla nepriskirtina kategorijai bylų, kuriose teismas turi būti aktyvus ir savarankiškai rinkti su bylos esme susijusius įrodymus. Dėl minėtų priežasčių apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas šališkai netenkino atsakovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo pripažintinas nepagrįstu.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apie techninės ekspertizės poreikį atsakovė užsiminė baigiantis teisminiam bylos nagrinėjimui. Atsakovė nenurodė, kokios rūšies ekspertizę prašo skirti, nesuformulavo klausimų ekspertizei, nenurodė teismo eksperto ir nepateikė jo sutikimo. Atitinkamai ieškovė, pasisakydama dėl atsakovės teiginio apie ekspertizės poreikį, nurodė, kad tokį prašymą, atsižvelgiant į prašymo nekonkretumą ir proceso stadiją, kurioje jis reiškiamas, vertino kaip atsakovės ketinimą nepagrįstai vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės vertinimui pritarė, nes faktiškai per visą bylos nagrinėjimo laiką teismui nebuvo pateiktas konkretus prašymas byloje skirti ekspertizę, o tik baigiantis teisminiam bylos nagrinėjimui pareikštas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų būti formuluojamas atitinkamas prašymas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas šališkai ir nepagrįstai atsisakė skirti byloje techninę ekspertizę.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė su ieškiniu nesutiko visoje jo apimtyje, t. y. atsakovė nenurodė, kad sutinka sumokėti už šilumos energiją bendroms reikmėms. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo teismui nurodė, kad viešai registruoti duomenys patvirtina, kad pastato koridoriai, planuose pažymėti indeksais 2-19 ir 3-31, nėra suformuoti ir registre registruoti kaip atskiros patalpos, t. y. šios patalpos yra pastato bendrojo naudojimo patalpos. Be to, bendrųjų patalpų šildymui yra nustatyti minimalūs parametrai, t. y. palaikoma tik minimali šildymo temperatūra, kad sistema neužšaltų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo pažymėjo, kad trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą nepagrįstai įtrauktas atsakovės prašymu. Siekdamas proceso ekonomiškumo ir įvertinęs, kad neturi teisinio suinteresuotumo civilinėje byloje keliamais klausimais, trečiasis asmuo nutarė civilinės bylos nagrinėjime nedalyvauti, taip pat nerengti ir teismui neteikti procesinių dokumentų bei nepatirti su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų. Nepaisant to, atsakovės prašymu trečiojo asmens dalyvavimas civilinės bylos nagrinėjime pripažintas būtinu. Esant tokioms aplinkybėms, trečiasis asmuo per pasitelktą atstovą susipažino su byloje šalių pareikštais procesiniais dokumentais ir vykusių teismo posėdžių garso įrašais, pagal juos nustatė atsakovės byloje keliamus klausimus ir šiais klausimais pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Minėti teisiniai veiksmai sugeneravo trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Siekiant nepatirti papildomų išlaidų, rašytiniuose paaiškinimuose trečiasis asmuo suformulavo prašymą pripažinti trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdyje nebūtinu ir/ar trečiąjį asmenį pašalinti iš bylos. Pirmosios instancijos teismas tenkino aptariamą trečiojo asmens procesinį prašymą, pripažino trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdžiuose nebūtinu, todėl trečiasis asmuo teismo posėdžiuose nedalyvavo ir daugiau bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo pripažintini nepagrįstais ir nesąžiningais, kadangi trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidas patyrė išimtinai dėl atsakovės procesinių veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKOII duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad:

Ieškovė AB ,,Kauno energija“ tiekia šilumos energiją pastatui, esančiam adresu Savanorių pr. 206B, Kaune (toliau – Pastatas), kuriame yra vienas šilumos tiekimo tinklų įvadas, įrengtas centralizuotas šildymas. Pastatą aptarnaujantis šilumos punktas yra sumontuotas Pastato priestate, esančiame J. Basanavičiaus al. 75, Kaune (DOK-27256, priedas Nr. 1). Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo Nr.20/224673 2.3 ir 7.1 punktai patvirtina, kad Pastato bendrojo naudojimo objektai yra valdomi patalpų savininkų 2022 m. birželio 23 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties pagrindu per paskirtą įgaliotinį (DOK-18485 priedas). Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės, negyvenamųjų patalpų skaičius – 62, šildymas – bendroji centrinio šildymo sistema (DOK-152 priedas).

Atsakovei UAB ,,Gryčia Invest“ nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2024 m. spalio 31d. priklausė Pastate esantis objektas – negyvenamoji patalpa (pagalbinė patalpa), unikalus numeris 4400-5701-5977:5604, kurios adresas – Savanorių pr. 206B-102, Kaunas; nuo 2024 m. liepos 8 d. iki 2024 m. gruodžio 9 d. priklausė objektas – negyvenamoji patalpa (prekybos patalpos), unikalus numeris 4400-6305-7718:4316, esantis adresu Savanorių pr. 206B-101, Kaunas; nuo 2024 m. sausio 8 d. priklauso objektas – negyvenamoji patalpa (sandėlis), unikalus numeris 4400-6060-2382:1903, esantis adresu Savanorių pr. 206B-R13, Kaunas. Šiuose objektuose šildymas – bendroji centrinio šildymo sistema (CBP – 8090, priedas Nr.6, DOK-15052, priedas Nr. 4).

Ieškovė AB ,,Kauno energija“ yra išrašiusi atsakovei UAB ,,Gryčia Invest“ PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui už šildymą bendrosioms reikmėms: 2024 m. vasario 29 d. KER1 Nr.240200001774; 2024 m. kovo 31 d. KER1 Nr.240300001763, 2024 m. balandžio 30 d. KER1 Nr.240400001738; 2024 m. spalio 31 d. KER1 Nr.241000001708, 2024 m. lapkričio 30 d. KER1 Nr.241100001721; 2024 m. gruodžio 31 d. KER1 Nr.241200001714, 2025 m. sausio 31 d. KER1 Nr.250100001710; 2025 m. sausio 31 d. KER1 Nr.250110000243 ,,Kreditinė“ ir 2025 m. vasario 28 d. KER1 Nr.250200001704 (DOK-15052, priedai Nr. 1, 2, 6, 7, 9, 10, 12). Pagal ieškovės AB ,,Kauno energija“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovės UAB ,,Gryčia Invest“ skola už šilumą bendrosioms reikmėms sudaro: už objektą – (pagalbinę patalpą), unikalus Nr. 4400-5701-5977:5604, esantį Savanorių pr. 206B-102, Kaunas – 2,71 EUR, skola susidarė nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. spalio 25 d.; už objektą (prekybos patalpą), unikalus Nr. 4400-6305-7718:4316, esantį Savanorių pr. 206B-101, Kaunas, 296,28 EUR skola susidarė nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. gruodžio 9 d.; už objektą (sandėlį), unikalus numeris 4400-6060-2382:1903, esantį Savanorių pr. 206B-R13, Kaunas, 51,80 EUR skola susidarė nuo 2024 m vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. (DOK-15052, priedas Nr. 8, DOK- 22176, priedai Nr. 1-3).

Nustatyta, kad Pastato bendrojo naudojimo patalpose, pažymėtose indeksais 2-19 ir 3-31 (pastato koridoriuose), įrengtas grindinis šildymas be apskaitos (DOK-27256 priedai 2-4, DOK-34219 priedai). Pastato koridoriai, planuose pažymėti indeksais 2-19 ir 3-31, nėra suformuoti ir registruoti kaip atskiros patalpos.

Į bylą pateiktas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2025 m. kovo 24 d. nutarimas Nr.O3E-356, priimtas UAB ,,Gryčia Invest“ skundo pagrindu dėl apmokėjimo už bendrojo naudojimo patalpų šildymą dėl AB ,,Kauno energija“ veiksmų teisėtumo skaičiuojant UAB ,,Gryčia Invest“ mokesčius už pastato, esančio Savanorių pr. 206B, Kauno m., šildymą, kuriuo pareiškėjos prašymas anuliuoti išrašytas sąskaitas už bendrojo naudojimo patalpų šildymą ir neišrašyti naujų sąskaitų, atmestas kaip nepagrįstas (DOK-22176).

Ieškovė AB ,,Kauno energija“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Gryčia Invest“ 350,79 EUR skolos už pastato (Savanorių pr. 206B, Kaune) bendrojo naudojimo patalpų šildymui skirtą šilumą. Atsakovė UAB ,,Gryčia Invest“ su ieškiniu nesutiko iš esmės argumentuodama tuo, kad neturi pareigos mokėti už šilumos energiją bendrosioms Pastato reikmėms, nes jai priklausančios patalpos nėra šildomos, pirmo aukšto patalpose nėra įrengta šildymo tiekimo sistema, šildomos tik Pastato antro ir trečio aukšto bendrasavininkų patalpos ir bendro naudojimo patalpos, kadastro bylos plane pažymėtos Nr. 2-19 ir 3-31 (koridoriai), kuriose įrengtos šildomos grindys ir kiti šildymo prietaisai.

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteista skola už šilumos energijos tiekimą bendrosioms Pastato reikmėms, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliaciniame skunde atsakovė tvirtina, jog neginčijo savo kaip pastato bendraturtės pareigos mokėti už šilumos energiją bendrosioms Pastato reikmėms, tačiau prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino teisingam ginčo išnagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių ir atsakovės argumentų, nepagrįstai atmetė atsakovės prašymus išreikalauti įrodymus ir skirti byloje techninę ekspertizę, dėl to buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos ir ieškinys tenkintas visa apimtimi. Apeliacinio skundo argumentai leidžia teigti, jog atsakovė sutinka, kad yra skolinga ieškovei už šilumos energijos tiekimą bendrosioms Pastato reikmėms, kartu tvirtina, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės skolą už kitiems savininkams bendrai priklausančių patalpų šildymą, tačiau nenurodo, kokia apimtimi ji pripažįsta ieškinį, o su kokia priteistos skolos dalimi nesutinka.

Ieškovė ir trečiasis asmuo, atsikirsdami į atsakovės argumentus, akcentuoja tai, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė nesutiko su ieškiniu visoje jo apimtyje, nenurodė, kad sutinka sumokėti už šilumos energiją bendroms reikmėms, teismo procese buvo pasyvi, neginčijo taikomo šilumos energijos skaičiavimo metodo ir nepateikė savo skaičiavimų, kaip patalpų savininkė neinicijavo šio metodo pakeitimo, niekuomet nesikreipė į ieškovę dėl sąskaitų sumų paaiškinimo, nereiškė jokių pretenzijų, nepateikė įrodymų, kad nėra šių sąskaitų įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą, nemotyvuotą prašymą dėl ekspertizės skyrimo pateikė tik paskutiniame teismo posėdyje nenurodydama, kokios tiksliai ekspertizės prašo, kokia ekspertinė įstaiga turėtų ekspertizę atlikti ir į kokius klausimus ji turėtų atsakyti.

Taigi, atsakovė apeliaciniame skunde pateikė prieštaringus argumentus: iš esmės pripažindama, jog yra skolinga ieškovei už šilumos energiją bendrosioms Pastato reikmėms, apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti arba tenkinti jos alternatyvų reikalavimą – perduoti bylą nagrinėti iš naujo. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, jog byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ar perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes visi teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi įrodymai yra surinkti ir nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už šilumos energiją bendrosioms reikmėms

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė, apeliaciniame skunde manipuliuodama aplinkybėmis, nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teisme neginčijo savo kaip pastato bendraturtės pareigos mokėti už šilumos energiją bendrosioms Pastato reikmėms: atsakovė pirmosios instancijos teisme aiškiai laikėsi pozicijos, jog ji nėra skolinga ieškovei, nes jai priklausančios patalpos (sandėlis) niekada nebuvo šildomos, todėl už kitiems savininkams bendrai priklausančių patalpų šildymą ji neturi mokėti. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė sutiko sumokėti už Pastato bendroms reikmėms tiektą šilumos energiją ar už ją yra sumokėjusi.

Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, taip pat teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas). Taigi proceso šalys, naudodamosi CPK įtvirtintu rungimosi, taip pat dispozityvumo principu (CPK 12, 13 straipsniai), pačios sprendžia, ar teikti į bylą įrodymus, kokius ir kiek jų teikti.

Ieškovė į bylą pateikė įrodymus – Pastato šilumos kiekio bendro naudojimo patalpoms priskaitymų detalizaciją už 2024 m. gruodžio mėnesį ir rašytiniais įrodymais pagrįstus paaiškinimus, kurie patvirtina, kad mokesčiai už šilumą bendrosioms reikmės skaičiuojami visiems Pastato patalpų savininkams pagal jų turimą plotą su turimo bendro naudojimo patalpų plotu, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildomos patalpų savininkui priklausančios patalpos, Pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, taikant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-182 patvirtintą Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodą Nr. 3, kuris taikomas kaip šiuo atveju labiausiai atitinkantis ginčo Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei įrengtus šilumos apskaitos prietaisus; mokesčiai už šilumą apskaičiuoti įvertinus visą Pastato įvadiniu atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu (toliau – ir ŠAP) apskaitytą šilumos kiekį ir iš Pastato įvadinio ŠAP apskaitytos šilumos kiekio atėmus šilumos kiekį, suvartotą karštam vandeniui paruošti, karšto vandens temperatūrai palaikyti ir patalpų šildymui (visų patalpose įrengtų NŠAP apskaityta šiluma), o susidaręs šilumos skirtumas priskirtas Pastato bendrosioms reikmėms, t. y. ne konkrečiose patalpose suvartotai, tačiau į Pastatą patiektai šilumai. Be to, ieškovė, remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodė, kad patalpos 2-19 ir 3-31 yra priskirtos visiems antro ir trečio aukšto vartotojams (patalpų savininkams) atitinkamomis dalimis prie jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų, todėl ieškovės apskaitos sistemoje skaičiavimuose nurodytas padidintas plotas, t. y. prie patalpų plotų pridėjus priklausančių bendro naudojimo dalių plotus.

Pažymėtina, jog pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2025 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. O3E-356 ir į bylą pateiktą išvadą (papildomą išvadą), ieškovė, paskirstydama bendraturčiams prievolę mokėti už šilumos kiekį pastato bendrosioms reikmėms, pagrįstai vadovavosi 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-182 patvirtinto Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodo Nr. 3 nuostatomis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad šis šilumos paskirstymo metodas nėra tinkamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė aplinkybių dėl Pastatui taikomo šilumos skaitliuko rodmenų paskirstymo metodo netinkamumo. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrėstai atsisakė byloje skirti techninę ekspertizę, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad prašymas skirti techninę ekspertizę buvo pateiktas paskutiniame teismo posėdyje, prašymas buvo nemotyvuotas, atsakovė konkrečiai nenurodė, kokios ekspertizės prašo, kokius klausimus ketina užduoti ekspertui, nepateikė eksperto kandidatūros ir jo sutikimo atlikti ekspertizę, todėl atsakovės nesavalaikiai pateiktas prašymas skirti techninę ekspertizę neatitinka teismo proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų (CPK 7 straipsnis) ir neabejotinai užvilkintų bylos nagrinėjimą.

Atsakovė nepaneigė pirmiau nurodytų įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad jai yra skaičiuojami mokesčiai už patalpų, pažymėtų indeksais 2-19 ir 3-31, šildymą (DOK-33224). Nors apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą išreikalauti įrodymus (CPK 199 straipsnis), tačiau bylos duomenys patvirtina, kad šiuos įrodymus (ginčo Pastato kadastrinius duomenis) atsakovei nebuvo kliūčių šiuos įrodymus gauti ir pateikti į bylą, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti tenkinti atsakovės prašymą, nes atsakovė aiškiai atsisakė vykdyti įrodinėjimo pareigą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvadomis, vadovaudamasis CK 4.76 straipsnyje, 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatose įtvirtintais šilumos priskyrimo bendrosioms reikmėms teisiniais pagrindais, pagal kuriuos patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, bei kasacine praktika, kad šilumos energijos vartotojas atlygina išlaidas, skirtas ir bendrajam turtui (pavyzdžiui, už šilumos vamzdynu tekančius šilumos energijos srautus, kurie šildo visas pastato konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų) išlaikyti, proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti, o bendraturčio naudojimosi ar nesinaudojimo objektais aplinkybės teisiškai nėra reikšmingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-611/2017; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-695/2020), teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju visi Pastato bendraturčiai privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, nepriklausomai nuo šildymo būdo ir kitų aplinkybių ir tais atvejais, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai, ir tais atvejais, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisų nėra. Nagrinėjamu atveju viso Pastato, esančio adresu Savanorių pr. 206B, Kaunas, šildymas – bendroji centrinio šildymo sistema, vienas šilumos tiekimo tinklų įvadas. Atsakovei nuosavybės teise priklausančių bei priklausiusių patalpų šildymas – bendroji centrinio šildymo sistema.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė, kaip ir kiekvienas pastato patalpos savininkas, yra pastato bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtė, todėl nepriklausomai nuo to, kad į atsakovei priklausančias patalpas šilumos energija netiekiama ir ji nesinaudoja (neturi galimybės naudotis) pastato antrame ir trečiame aukštuose esančiais koridoriais, ji, kaip ir kiti bendraturčiai, proporcingai turimos nuosavybės daliai, privalo atsiskaityti ieškovei už pastato bendrosioms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą šilumos energiją (šilumos nuostolius). Ši atsakovės pareiga kyla iš teisės aktų: CK 4.76 ir 4.82 straipsnių, 6.383 straipsnio 1 dalies, 6.388 ir 6.391 straipsnių, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 25 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 3 dalies, vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-182 patvirtinto Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodo Nr.3 7 punktu.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė įrodė savo reikalavimo pagrindą, jog atsakovė kaip pastato bendrojo naudojimo objektų savininkė privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, todėl ieškovė pagrįstai skaičiavo atsakovei mokesčius už Pastato bendroms reikmėms tenkantį šilumos kiekį ir tenkino ieškinį – priteisė ieškovei iš atsakovės 350,79 EUR skolos ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovė, teikdama į bylą procesinius dokumentus, kuriuose detaliai ir argumentuotai paaiškino, kodėl atsakovei reiškia reikalavimą priteisti skolą už šilumos energiją bendrosioms Pastato reikmėms, pateikė savo argumentus pagrindžiančius įrodymus, todėl apeliantė, žinodama ieškovės poziciją, turėjo pareigą juos paneigti, tačiau apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais ir samprotavimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, nepagrįstai trečiajam asmeniui priteisė iš atsakovės neproporcingai dideles 1 694 EUR bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, taikoma bendroji CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Santermita“ į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas ir jo dalyvavimas pripažintas būtinu atsakovės prašymu. Trečiasis asmuo savo pozicijai parengti turėjo pasitelkti profesionalaus teisininko (advokato) pagalbą, kuris susipažinęs su byloje šalių pareikštais procesiniais dokumentais ir vykusių teismo posėdžių garso įrašais, pateikė teismui išsamius rašytinius paaiškinimus ir dėl to patyrė 1 694 EUR bylinėjimosi išlaidas (DOK-37566), kuria prašė teismo atlyginti. Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai priteistos jam iš atsakovės. Trečiasis asmuo sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, jo procesinis elgesys laikomas tinkamu, todėl trečiajam asmeniui nėra pagrindo mažinti patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, iš naujo nekartoja visų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių ir argumentų, bet tiesiog pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015; kt).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, pritaria teismo motyvams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybių visumą ir jas pagrindžiančius įrodymus, todėl priešingai nei nurodo apeliantė, atskleidė bylos esmę, atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, todė priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

Minėtos CPK 93 straipsnio 3 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi trečiasis asmuo UAB „Santermita“, apeliacinės instancijos teismui pateikęs prašymą jo naudai iš atsakovės priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 270,50 EUR dydžio suma, pridėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą pasitelkiant advokatą pagrindžiančius įrodymus, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos trečiajam asmeniui iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gryčia Invest“ apeliacinį skundą. Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.e2-75-1158/2026. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gryčia Invest“, juridinio asmens kodas 302302153, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, juridinio asmens kodas 236043660, 1 270,50 EUR (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.