Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. N., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. N., būdamas mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija), buveinės adresas : (duomenys neskelbtini), vadovas, žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 17 d. iki 2026 m. balandžio 7 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais (žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį turinčiais) Bendrijos kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrijos vadovas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus, t. y. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas).

II. Byloje surinkti įrodymai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, kuriame prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą MB (duomenys neskelbtini) vadovui A. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą MB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), vadovui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas MB (duomenys neskelbtini) vadovu, , t. y. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas).

2026 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties nuorašas, VMI pareiškimas ir šaukimas atvykti į 2026 m. rugpjūčio 14 d. 13.30 val. vyksiantį teismo posėdį A. N. buvo išsiųstas VMI pareiškime nurodytu elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) (kuris pateiktas per mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį), A. N. patvirtino, jog teismo šaukimą gavo, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Siekiant užtikrinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisę į dalyvavimą žodiniame bylos nagrinėjime, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2026 m. rugsėjo 16 d. 11 val., A. N. patvirtino, jog šaukimą jis gavo, tačiau ir į šį teismo posėdį A. N. neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Kaip numatyta Administracinių nusižengimo kodekso 629 straipsnyje, administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, jog A. N. apie 2026 m. rugsėjo 16 d. 11 val. teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai ir laiku, tačiau jis į šį teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė ir nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl teismas, negalėdamas vertinti neatvykimo priežasčių, laiko, jog jis neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties. Atsižvelgiant į išdėstytą, byla išnagrinėta A. N. nedalyvaujant.

VMI pareiškime nurodytas prašymas bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

Pagal ANK 630 straipsnio 2 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad:

VMI yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) kreditorė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. liepos 27 d. duomenimis, Bendrijos mokestinė nepriemoka buvo 23.642,58 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė iš pelno ir pridėtinės vertės mokesčių ir delspinigių.

Įvertinus Revolut Bank UAB pateiktos Bendrijos sąskaitos išrašą nustatyta, kad Bendrija, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Pareiškime pateikta dalis atliktų MB (duomenys neskelbtini) mokėjimų pavyzdžių iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini):

Data | Suma, Eur | Gavėjas | Mokestinė nepriemoka tuo metu buvo, Eur

VMI pareiškime nurodoma, kad aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrijos vienintelis narys veikiantis juridinio asmens vardu (vadovas) A. N. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Pareiškime nurodyta, jog Bendrija apie pareigą pateikti pelno mokesčio deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31 buvo informuota 2025 m. birželio 18 d. per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Taigi, atsiskaitymų padarymo metu prievolė mokėti pelno mokestį egzistavo. Dėl tokių Bendrijos vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi A. N. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius:

Išrašas iš duomenų bazės apie aktualius mokesčių mokėtojo (juridinis asmuo) duomenis;

MAIS 2026 m. liepos 27 d. balanso išrašas;

VMI prie FM 2026 m. balandžio 7 d. Revolut Bank UAB siųsto elektroninio dokumento Nr. RNA-9957 nuorašas;

Revolut Bank UAB 2026 m. balandžio 7 d raštas;

Revolut Bank UAB sąskaitos 2025-06-01 – 2026-04-07 išrašas;

MAIS 2025-06-17 – 2025-07-28 balanso išrašai;

EDS pranešimo siuntimo istorija;

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, konstatuotina, kad pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, kad juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį lėšų, nėra pakankama laikyti, jog bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuojama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, kad būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kyla juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga, visų pirma, nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015)

Nagrinėjamu atveju A. N., kaip mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovui, pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos nesilaikymo pažeidžiant kreditorės VMI teises nuo 2025 m. birželio 17 d. iki 2026 m. balandžio 7 d.

Nustatyta, kad A. N. mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovas – vienintelis narys veikiantis juridinio asmens vardu buvo nuo 2018 m birželio 16 d., todėl teismas pripažįsta, kad A. N. yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas.

Iš byloje esančių duomenų neginčytinai nustatyta, kad A. N. vadovaujama mažoji bendrija (duomenys neskelbtini) bylai reikšmingu laikotarpiu – nuo 2025 m. birželio 17 d. iki 2026 m. balandžio 7 d. turėjo įsiskolinimų VMI (pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio). Duomenys apie tai, kad MB (duomenys neskelbtini) atlikdama mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams turėjo mokestinę nepriemoką, yra užfiksuoti kartu su pareiškimu pateiktuose MAIS dienos balanso išrašuose, o duomenys apie MB (duomenys neskelbtini) atliktus mokėjimus kitiems kreditoriams yra nurodyti MB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše. Vadinasi, MB (duomenys neskelbtini) žinojo, kad ji bylai reikšmingu laikotarpiu turėjo pareigą atsiskaityti su VMI.

Byloje nenustatyta, kad MB (duomenys neskelbtini) bylai reikšmingu laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais.

Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pažymima, kad įmonės vadovas geriausiai žino ir privalo žinoti įmonės finansinę padėtį (būklę), jos galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl teismui nekyla abejonių, jog tokios aplinkybės turėjo būti žinomos ir buvo žinomos A. N.. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog A. N., žinodamas, jog Bendrija neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrijos kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. N. kaltė padarius minėtą nusižengimą yra įrodyta ir jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

A. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).

ANK 34 straipsnyje numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (Bendrija atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu, mokestinė nepriemoka VMI nėra padengta ir pareiškimo pateikimo metu), pažeidėjo kaltės formą (nusižengimas įvykdytas tiesiogine tyčia, suvokiant savo pareigą pirmiausia atsiskaityti su valstybės biudžetu), į tai, kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus tinkamai įgyvendinta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. N. paskyrus minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis lygus įstatyme įtvirtino baudos dydžio vidurkiui.

Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti A. N., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, 72900, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, INDULT2X; LT05 7044 0600 0788 7175, 70440, AB SEB bankas, CBVILT2X; LT32 7180 0000 0014 1038, 71800, AB Artea, CBSBLT26; LT74 4010 0510 0132 4763, 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AGBLLT2X; LT08 4040 0636 1000 3117, 40400, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, MFRLLT22, LT24 7300 0101 1239 4300, 73000, AB „Swedbank“, HABALT22; LT42 7230 0000 0012 0025, 72300, UAB Urbo, MDBALT22. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – „bauda už A-1233-1123/2026“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.