Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas, II-368-1197/2026

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2026-07-30
Bylos Nr.: II-368-1197/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-14985-2026-1
Bylos rūšis: Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Virginijus Kanapinskas
Pareiškėjas: TRA1, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
16.11.8pavadinimo nepavyko patikrinti
21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-368-1197/2026 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-14985-2026-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 16.11.8; 21.10.3; 21.10.4

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2026 m. liepos 30 d. Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas, sekretoriaujant Mingailei Astrauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui TRA1, jo atstovui advokatui Pavel Borkovski, nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo TRA1 (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10721-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25287435827) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo Tadeuš Demeško 2026 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10721-2026 Pareiškėjas pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad TRA1 (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, 2025 m. spalio 8 d., 16:12 val., vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir sukdamas į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei „Audi A6 Limousine“ (policijos automobilis), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko susidūrimas ir eismo įvykio metu automobilio „Audi“ vairuotojai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2. Skundžiamu nutarimu TRA1 paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2026 m. birželio 9 d. gautas Institucijos persiųstas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti.

II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

4. Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK

423 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

4.1. 2025 m. spalio 8 d., apie 16 val., Pareiškėjas vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, turėjo išvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, sukti į kairę. Sustojo, nes vyko kelio remontas ir pagrindiniame kelyje susidarė automobilių spūstis, jų eismą reguliavo šviesoforas. Kai užsidegė žalia šviesa ir kolona turėjo pajudėti, stovintis automobilis praleido jį ir jis neskubėdamas apsidairė į abi puses – nei iš dešinės, nei iš kairės pusės pagrindiniame kelyje automobilių nebuvo, pradėjo išvažinėti į pagrindinį kelią. Staiga prieš jo automobilį iš kairės „išlėkė“ policijos automobilis ir įvyko susidūrimas su jo vairuojamu ir stabdomu automobiliu. Nesitikėjo, kad policijos automobilis važiuos priešpriešine eismo juosta, kad važiuos tokiu greičiu ir apskritai, kad gali atvažiuoti, nes ten buvo kolona automobilių ir kelio vingis. Policijos automobilis važiavo be įjungtų švyturėlių ir be garsinio signalo.

4.2. Skundžiamas nutarimas motyvuojamas tuo, kad Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, nes išvažiavo iš šalutinio kelio ir sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „Audi“, dėl ko ir įvyko susidūrimas. Kaip matyti iš Skundžiamo nutarimo, jo kaltė yra grindžiama eismo įvykio planu bei ekspertizės išvada, jog Pareiškėjo veiksmais techniniu pobūdžiu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Nors teigiama, kad įvertinti buvo visi bylos duomenys, faktiškai buvo apsiribojama aukščiau išvardintais duomenimis. Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, nevertino kitų nustatytų svarbių aplinkybių ir bylos įrodymų, kurie paneigia administracinio nusižengimo sudėties ir kaltės buvimą jo veiksmuose.

4.3. Pareiškėjas neginčija, kad eismo įvykis įvyko, kai iš šalutinio kelio išvažiavo į pagrindinį. Sutinka su eksperto išvada, kad techniniu požiūriu tai sąlygojo automobilių susidūrimą, tačiau, kaip matyti iš Skundžiamo nutarimo ir eksperto išvados, tai paprastai siejama su pagrindine (bendra) vairuotojo pareiga išvažiuojant iš šalutinio kelio praleisti transporto priemones pagrindiniame kelyje. Kaip matyti iš Skundžiamo nutarimo, buvo ignoruojama ir nevertinami kitos vairuotojos veiksmai, jos padaryti KET pažeidimai, nes būtent jos veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Automobilio „Audi“ vairuotoja (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu, aplenkdama koloną stovinčių automobilių, kirsdama ištisinę liniją, važiavo prieš eismo kryptį, priartėjo prie sankryžos pažeisdama KET, važiavo be švyturėlių ir garsinio signalo, kaip yra nurodyta 2026 m. kovo 20 d. protokole

Nr. 92-ANR_P-411-2026: „sudarė nematomą kliūtį iš šalutinio kelio išvažiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, nežymiai sutrikdyta pačios sveikata“. Vairuotoja sutiko su jai inkriminuojamais KET pažeidimais, įvykdė administracinį nurodymą.

4.4. Liudytoja (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad policijos automobilis apvažinėjo stovinčius automobilius ir važiavo priešpriešine eismo juosta, atvažiavo staiga, be garso signalų ir švyturėlių. Įvyko susidūrimas su išvažiavusiu iš šalutinio į pagrindinį kelią kitu automobiliu.

4.5. Iš eismo įvykio schemos (plano), nuotraukų matyti, kad susidūrimas įvyko automobiliui „Opel Zafira“ tik nežymiai kirtus pagrindinį kelią skiriančią juostą.

4.6. Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi byloje nebuvo tinkamai įvertintos esminės eismo įvykio aplinkybės bei kito eismo dalyvio padaryti šiurkštūs KET pažeidimai. Policijos automobilio „Audi“ vairuotoja važiavo prieš eismo kryptį, kirto ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, artėdama prie nelygiareikšmės sankryžos pažeidė KET 9 punktą, 186 punktą bei Kelių ženklinimo taisyklių 3 priedo 1.1 punktą. Išvažiuodamas iš šalutinio kelio, Pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, kad kiti eismo dalyviai laikysis KET reikalavimų ir nevažiuos prieš eismo kryptį. Tai reiškia ir patvirtina jo aiškinimus, kad objektyviai negalėjo laiku pastebėti neteisėtai greitai judėjusios prieš eismą transporto priemonės bei numatyti jos judėjimo trajektorijos. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad jo, bet ne kitos vairuotojos (duomenys neskelbtini) veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą. Pagrindinė ir lemiama eismo įvykio priežastis buvo neteisėti „Audi“ vairuotojos veiksmai. Nors ji ir vairavo policijos automobilį, tačiau neturėjo teisės nukrypti nuo bendrųjų KET reikalavimų ir privalėjo laikytis bendros eismo tvarkos.

4.7. Tyrėjo išvada dėl priežastinio ryšio jo veiksmų ir kilusių pasekmių grindžiama neišsamiu ir vienašališku bylos aplinkybių vertinimu, nepakankamai įvertinus kito eismo dalyvio šiurkščius pažeidimus bei jų reikšmę eismo įvykio kilimui. Vairuotojas paprastai negali būti laikomas kaltu už kliūtį, kurios objektyviai negalėjo pastebėti ar numatyti. Įvertinus Pareiškėjo bei vairuotojos

(duomenys neskelbtini) veiksmus pravažiuojant sankryžą, negalėjo pagrįstai tikėtis tokio policijos automobilio vykstančio prieš judėjimą ir be specialiųjų signalų, pasirodymo, todėl objektyviai negalėjo įvykdyti pareigos duoti kelią transporto priemonei, kuri judėjo neteisėtai ir neprognozuojamai. Būtent „Audi“ vairuotojos veiksmai sukūrė pavojingą situaciją ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio priežastis.

4.8. Teismų praktikoje laikomasi principo, kad vairuotojas neprivalo numatyti ir atsakyti už neteisėtą ir neprognozuojamą kitų eismo dalyvių elgesį. Policijos automobilio važiavimas prieš eismą be specialiųjų signalų yra šiurkštus pažeidimas, nenuspėjamas, objektyviai nepastebimas Pareiškėjui, kaip nurodyta protokole, surašytame vairuotojai (duomenys neskelbtini), kad ji savo veiksmais sudarė „nematomą kliūtį“ iš šalutinio kelio išvažiuojančiam automobiliui, dėl ko Pareiškėjas objektyviai negalėjo laiku jo pastebėti ir įvertinti situaciją. Jis be pagrindo yra traukiamas administracinėn atsakomybėm už KET 154 punkto pažeidimą, nes vairuotojas turi pareigą duoti kelią išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį, jeigu jis tą pareigą gali realiai įvykdyti, ko padaryti šioje situacijoje nebuvo galima.

5. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad savo skundą pilnai palaiko. Papildomai paaiškino, kad 2025 m. spalio 8 d. išvažiavo iš namų, žvyrkeliu, ten šalutinis kelias. Privažiavus prie pagrindinio asfaltuoto kelio, buvo susidaręs kamštis, kadangi vyko kelio darbai, iš abiejų pusių pastatyti šviesoforai. Užsidegė žalias šviesoforas, jį praleido iš kairės pusės, nes jam reikėjo į kairę. Įsitikinęs, kad nėra automobilių privažiavo prie skiriamosios kelio juostos, sustojo dar kartą įsitikinti, pradėjo važiuoti, sukti į kairę, bet staiga iššoko iš kairės pusės (aplenkiant kitus automobilius) policijos mašina, be šviesos ar garsinių signalų. Pakankamai dideliu greičiu, kad nesureaguosi. Ten toks nedėkingas „S“ formos posūkis, todėl sudėtingai matosi kelias. Nemato savo kaltės, prašo tenkinti jo skundą. Švyturėlių ar garso signalo nebuvo. Net susidūrus su policijos automobiliu nebuvo jokių spalvų. Nepastebėjo kaip atsitrenkė, vos sureagavo, paspaudė stabdžius ir nunešė jį į priekį, pastūmė. Prašo teismo nutraukti bylą.

6. Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas nurodė, kad esminis momentas yra kaltės klausimas. Vertinant bendrai KET, 9 punktas, yra visiems bendras – būti atsargiems vairuojant transporto priemones, tačiau 154 punktas pagrindinis, nes išvažiuojant iš šalutinio kelio, reikia praleisti kitas transporto priemones, važiuojančias pagrindiniu keliu. Kyla klausimas, ar tas punktas yra absoliutus, ar situacija turi būti analizuojama iš esmės. Objektas akivaizdu. Objektyviosios pusės požymis yra, kad kažką pažeidė. Važiavo atsargiai. Ir nuotraukoje, ir schemoje matosi, kad išvažiavo iki punktyrinės linijos ir toje vietoje susidūrė. Pažeidžiama viskas, kas įmanoma: be garso signalo ar švyturėlių, kertant ištisinę liniją ir važiuojant priešpriešine eismo juosta. Taip pat yra liudytojos parodymai. Turime protokolą, kurį pridėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuriame nurodoma, kad kito automobilio (policijos automobilio) vairuotoja sudarė nematomą kliūtį. Jei pati policija konstatuoja, kad policijos automobilio vairuotoja sudarė nematomą kliūtį, tai Pareiškėjas už tai neatsako. Techniniu požiūriu eismo įvykį sąlygoja automobilio išvažiavimas iš šalutinio kelio, bet reikia vertinti įrodymų visumą. Remiantis teismų praktika, negalima pareziumuoti, kad jei išvažiuoji iš šalutinio kelio, tai būtinai esi kaltas. Pati policija konstatavo kito automobilio vairuotoja pripažinta kalta, kad važiavo be švyturėlių ir garsinio signalo priešpriešine eismo juosta. Mano, kad nėra nusižengimo subjektyviosios pusės elemento – kaltės. Nori pabrėžti, kad Pareiškėjas yra disciplinuotas vairuotojas, turintis ilgą stažą. Peržiūrint nuotraukas gali susidaryti įspūdis, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis sukosi į dešinę, tačiau automobilis ruošėsi suktis į kairę ir policijos automobilio buvo šiek tiek pastumtas, nuneštas. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilis aiškiai buvo apgadintas. Apgadintas priekis. Automobilis ruošėsi suktis į kairę, matomumui trukdė automobilių kolona. Automobilis buvo pavažiavęs tik iki punktyrinės linijos. Teismų praktikoje numatyta, kad asmuo neprivalo būti atsakingas, numatyti neprognozuojamą, neteisėtą kito eismo dalyvio elgesį.

III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

7. Institucijos 2026 m. gegužės 26 d. atsiliepime į skundą prašoma Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą. Su skundu Institucija nesutinka, nes skunde iš esmės pateikiamas kitoks byloje surinktų duomenų vertinimas, tačiau nepateikiama naujų objektyvių duomenų, kurie paneigtų administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų patikimumą ar pakankamumą. Vien kitoks bylos aplinkybių interpretavimas nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtai ir pagrįstai priimtą nutarimą.

7.1. Byloje ginčo dėl to, kad Pareiškėjas 2025 m. spalio 8 d., 16:12 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir sukdamas į kairę, susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu „Audi A6 Limousine“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o eismo įvykio metu automobilio „Audi“ vairuotojai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nekyla. Esminis, šiuo atveju, skunde keliamas klausimas yra dėl byloje surinktų įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo.

7.2. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys vertinami ne atskirai, o kaip tarpusavyje susijusi įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjo kaltė nustatyta remiantis administracinio nusižengimo protokolu, eismo įvykio schema, eismo įvykio dalyvių paaiškinimais, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-3321 bei kitais administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis. Šių duomenų visuma leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad Pareiškėjas, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nesilaikė KET reikalavimų ir nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei.

Atsiliepimas

7.3. Skunde akcentuojama Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-3321 išvada, kad Pareiškėjo veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą, tačiau Pareiškėjo atstovo vertinimu, ši išvada savaime nepatvirtina Pareiškėjo kaltės. Su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Ekspertizės paskirtis yra pateikti techninį eismo įvykio aplinkybių vertinimą, paremtą specialiosiomis žiniomis, o galutinį įrodymų vertinimą ir išvadą dėl administracinės atsakomybės priima bylą nagrinėjantis subjektas. Šiuo atveju ekspertizės išvada buvo vertinama kartu su visa administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga ir patvirtino, kad Pareiškėjo atliktas manevras techniniu požiūriu buvo eismo įvykio priežastis. Vien aplinkybė, kad ekspertas tiesiogiai nesprendžia kaltės klausimo, nepaneigia ekspertizės reikšmės nustatant faktines bylos aplinkybes.

Šalies argumentai

7.4. Pareiškėjo atstovas taip pat nurodo, kad eismo įvykio kilimą galėjo lempti policijos tarnybinio automobilio vairuotojos veiksmai, galimai pasirinktas važiavimo greitis ar važiavimas priešpriešinio eismo juosta. Tačiau pažymėtina, kad net ir kitų eismo dalyvių veiksmai savaime nepanaikina Pareiškėjui tenkančios pareigos laikytis KET reikalavimų. KET 154 punktas imperatyviai nustato pareigą vairuotojui, išvažiuojančiam iš šalutinio kelio, duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms pagrindiniu keliu. Pareiškėjas, atlikdamas išvažiavimo į pagrindinį kelią manevrą, privalėjo įsitikinti jo saugumu ir tik tada tęsti važiavimą. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad šios pareigos jis neįvykdė.

7.5. Nekyla abejonių, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK

423 straipsnio 2 dalyje. Pareigūnas, priimdamas nutarimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįsta visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

8. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Institucija buvo informuota tinkamai, atsiliepime į Pareiškėjo skundą prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant Institucijos atstovui, todėl Pareiškėjo skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir išvados

9. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

10. ANK 642 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

11. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

12. Pareiškėjas Skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad 2025 m. spalio

8 d., 16:12 val., TRA1 vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir sukdamas į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko susidūrimas ir eismo įvykio metu automobilio „Audi“ vairuotojai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

13. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė KET pažeidimą, sukėlusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą. Šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

14. Pažeidimo sudėties elementai yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno sudėties elemento, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

15. Nagrinėjamuoju atveju TRA1 patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir sukdamas į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko automobilio „Audi“ vairuotojai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip padarydamas ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl TRA1 kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

16. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2026 m. kovo 3 d. ekspertizės akte Nr. 11-3321, remiantis eksperto atliktu tyrimu, pateiktoje išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilio „Audi A6“ vairuotoja važiavo priešpriešine eismo juosta apytiksliai 54 km/h greičiu kairiau dešinėje eismo juostoje stovinčių transporto priemonių. Tuo metu jai iš dešinės, iš šalutinio kelio priartėjo automobilis „Opel Zafira“. Automobilis „Opel Zafira“ įvažiavo į pagrindinį kelią ir nesustodamas tęsė judėjimą kairiojo posūkio kreive į eismo juostą, kuria judėjo automobilis „Audi A6“ ir sudarė jam kliūtį. Automobiliai susidūrė priešpriešinėje eismo juostoje, kairiau brūkšninės linijos skiriančios priešingų krypčių eismo juostas. Susidūrimo metu automobilis „Opel Zafira“ priekine dalimi susidūrė su automobilio „Audi A6“ dešinio šono priekine dalimi. Transporto priemonės buvo sustabdytos padėtyse, kurio užfiksuotos eismo įvykio vietos schemoje. Taigi, automobilio „Opel Zafira“ vairuotojo veiksmai, - išvažiuodamas iš šalutinio kelio nedavė kelio pagrindiniu keliu judėjusiam automobiliui „Audi A6“ ir su juo susidūrė, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Kita vertus, kitoje išvadoje nurodyta, kad automobilio „Audi A6“ vairuotojos veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, jeigu jai artėjant prie susidūrimo vietos, sankryžoje, priešpriešinio eismo juostoje judėjo be įjungtų švyturėlių ir be įjungto specialaus garso signalo. Nors dėl pastarosios faktinės aplinkybės liudytojų ir kitų proceso dalyvių parodymai prieštaringi, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Dmitrij Kolesov 2026 m. kovo 20 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26298207338) aiškiai konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) 2025 m. spalio 8 d. 16:12 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, vairuodama transporto priemonę „Audi A6 Limousine“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir apvažiuodama stovinčias transporto priemones, kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, artėjant prie nelygiareikšmės sankryžos, priešpriešinio eismo juostoje judėjo be įjungtų švyturėlių ir be įjungto specialaus garso signalo, sudarė nematomą kliūtį iš šalutinio kelio išvažiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, nežymiai sutrikdyta automobilio „Audi A6“ vairuotojos sveikata. Šiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje,

417 straipsnio 1 dalyje. Iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) sutiko su jai inkriminuojamais KET pažeidimais, įvykdė administracinį nurodymą.

18. Minėtame 2026 m. kovo 20 d. administracinio nusižengimo protokole administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26298207338) konstatuota, kad transporto priemonės „Audi A6 Limousine“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja priešpriešinio eismo juostoje judėjo be įjungtų švyturėlių ir be įjungto specialaus garso signalo bei sudarė nematomą kliūtį iš šalutinio kelio išvažiuojančiam automobiliui „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, Institucijos konstatavimas, kad transporto priemonės „Audi A6 Limousine“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja savo veiksmais sudarė „nematomą kliūtį“ iš šalutinio kelio išvažiuojančiam automobiliui, leidžia teigti, kad Pareiškėjas objektyviai galėjo laiku nepastebėti kito automobilio ir greitai įvertinti situaciją. Be to, kaip jau minėta aukščiau, ekspertizės akte daroma išvada, kad automobilio „Audi A6“ vairuotojos veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, jeigu jai artėjant prie susidūrimo vietos, sankryžoje, priešpriešinio eismo juostoje judėjo be įjungtų švyturėlių ir be įjungto specialaus garso signalo. Minėtų duomenų visuma kelia pagrįstų abejonių dėl Pareiškėjo kaltės, padarius Skundžiamu nutarimu konstatuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje.

19. Teismų praktikoje yra ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio

1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principais, pagal kuriuos visos byloje kylančios abejonės ir neaiškumai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės privalo būti šalinami, o tie, kurie negali būti pašalinti, aiškintini išimtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Administracinio nusižengimo byloje įvertinus teismui pateiktus įrodymus, įskaitant, bet neapsiribojant pačios Institucijos 2026 m. kovo 20 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26298207338) konstatuotas faktines aplinkybes, negalima daryti patikimą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra akivaizdžiai kaltas dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Esant minėtoms aplinkybėms, Skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena TRA1 atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu,

nutarė:

Pareiškėjo TRA1 skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10721-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25287435827) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Virginijus Kanapinskas