- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-08
- Bylos Nr.
- e2A-1884-562/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00661-2024-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS2, ATS1
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, UAB LADAVAS, UAB "Safesell"
2026 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 patikslintą ieškinį atsakovėms ATS2 , ATS1 dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, TAR3 , TAR5 , uždaroji akcinė bendrovė „Safesell“, uždaroji akcinė bendrovė „Ladavas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas IES1 (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovėms ATS2 , ATS1 (toliau kartu – ir atsakovės) prašydamas:
atidalinti atsakovėms 0,2578 ha plotą žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) S. V. parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pasiūlyme M1:2000 pažymėtas kaip sklypas „Nr. 1“ (sklypo taškai sklypo plane yra 1, 2, 24, 22, 23, 1); iš kurio ATS2 priklausytų 1 292 kv.m. žemės sklypo ploto, o ATS1 – 1 286 kv.m žemės sklypo ploto;
atidalinti ieškovui ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, TAR3 , TAR5 , uždarajai akcinei bendrovei „Safesell“ 2,2422 ha plotą žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) S. V. parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pasiūlyme M1:2000 pažymėtas kaip sklypas „Nr. 2“ (kurio taškai sklypo plane yra 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 24,16), sklypas „Nr. 3“ (kurio taškai sklypo plane yra 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 4) ir sklypas „Nr. 4“ (kurio taškai sklypo plane yra 2, 3, 4, 15, 16, 24, 2), kur atitinkamai IES1 priklausytų 18 720 kv.m. ploto, TAR3 – 2 121 kv.m. ploto, TAR5 - 581 kv.m. ploto ir uždarajai akcinei bendrovei „Safesell“ – 1 000 kv.m. ploto;
priteisti ieškovui iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad jam kartu su kitais bendrasavininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) yra nurodęs, kad dalis ginčo žemės sklypo (kuri pagal matininkės parengtą projektą pažymėta sklypas „Nr. 4“) yra reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti – gatvei įrengti. Ieškovas pastarąją žemės sklypo dalį po atidalinimo priskyrė nuosavybės teise jam ir su atidalinimo būdu sutinkantiems likusiems žemės sklypo bendrasavininkams, kas reiškia, kad atsakovėms po atidalinimo tenkančiame naujai suformuotame sklype jų turimos idealiosios dalys nesumažės.
Atsiliepimas
Atsakovės su ieškiniu nesutiko. Savarankiškų nesutikimo su ieškiniu motyvų nepateikė, palaikė kitų bendraturčių TAR3 ir R. M. (vėliau byloje jos procesines teises ir pareigas perėmė TAR5 ir UAB „Safesell“) atsiliepimuose išdėstytus atsikirtimus.
Bylos eigoje TAR3 , TAR5 , UAB „Safesell“ procesinės padėtys buvo pakeistos iš atsakovų į trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nes jie išreiškė sutikimus su patikslintame ieškinyje nurodytu ginčo žemės sklypo atidalinimo būdu.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė dėl ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūrą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad ginčo žemės sklypo atidalinimas pagal ieškovo siūlomą projektą gali būti įgyvendintas, jeigu šiam projektui pritars Vilniaus miesto savivaldybės administracija, su juo bus supažindinta visuomenė ir apie projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir tikslingumą pateiks išvadą Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) prašė ieškinį atmesti.
NŽT nurodė, kad kol žemės sklypo atidalinimo projektas nepraėjo visų procedūrų, išvardintų savivaldybės administracijos atsiliepime, toks atidalinimo būdas negali būti tvirtinamas.
Ieškovas pateikė papildomus rašytinius įrodymus – 2025 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administracijos skyriaus raštą Nr. A51-188843/25 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė:
atidalinti atsakovėms 0,2578 ha plotą žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) S. V. parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pasiūlyme M1:2000 pažymėtas kaip sklypas „Nr. 1“ (sklypo taškai sklypo plane yra 1, 2, 24, 22, 23, 1); iš kurio ATS2 priklausytų 1 292 kv.m. žemės sklypo ploto, o ATS1 – 1 286 kv.m žemės sklypo ploto;
atidalinti ieškovui ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, TAR3 , TAR5 , UAB „Safesell“ 2,2422 ha plotą žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) S. V. parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pasiūlyme M1:2000 pažymėtas kaip sklypas „Nr. 2“ (kurio taškai sklypo plane yra 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 24,16), sklypas „Nr. 3“ (kurio taškai sklypo plane yra 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 4) ir sklypas „Nr. 4“ (kurio taškai sklypo plane yra 2, 3, 4, 15, 16, 24, 2), kur atitinkamai IES1 priklausytų 18 720 kv.m. ploto, TAR3 – 2 121 kv.m. ploto, TAR5 - 581 kv.m. ploto ir uždarajai akcinei bendrovei „Safesell“ – 1 000 kv.m. ploto;
netenkinti ieškovo prašymo priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, patikslinęs ieškinį, prašė atidalinti žemės sklypą natūra tokiu būdu, kad žemės sklypas po atidalijimo būtų suformuotas į keturis atskirus žemės sklypus, iš kurių sklypas Nr. 1 tektų nuosavybės teise atsakovėms, nesutinkančioms su ieškovo siūlomu žemės sklypo atidalijimo būdu, o likę trys žemės sklypai tektų ieškovui ir likusiems dar trims bendrasavininkams, kurie sutinka su ieškovo siūlomu atidalijimo būdu. Kaip matyti iš žemės sklypo atidalinimo projekto, atsakovėms tenkantis po atidalijimo žemės sklypas atitinka dabartiniame žemės sklype jų turimą idealiąją ploto dalį. Ieškovas su kitais bendrasavininkais (išskyrus atsakoves) sutiko, kad po atidalinimo iš jiems tenkančio naujo sklypo Nr. 4 būtų suformuota gatvė ir būtent jų turima idealioji dalis nuosavybėje sumažėtų. Tuo tarpu atsakovės jokių konkrečių argumentų kaip ieškovo siūlomas atidalinimas pažeis jų turtinius interesus ar teisėtus lūkesčiu nepateikė.
Teismas pažymėjo, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir NŽT bylos eigoje patvirtino, jog vienintelė kliūtis tvirtinti projektą dėl ginčo žemės sklypo atidalinimo pagal ieškovo pasiūlytą atidalinimo būdą yra ta, kad nepateikti raštiški visų žemės sklypo bendrasavininkų sutikimai.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovo pasiūlytas žemės sklypo atidalijimo būdas nepažeidžia atsakovių turtinių interesų ar teisėtų lūkesčių, todėl, nepaisant jų nesutikimo, yra pagrindas sklypą atidalinti natūra ir padalyti į keturis atskirus žemės sklypus pagal ieškovo pateiktą planą.
Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nustatė, kad nors galutinis teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai, ieškovas tikslino ieškinį kelis kartus, įskaitant ir tai, kad parengė naują žemės sklypo planą, kuriame skyrėsi atidalintini sklypai lyginant su pradiniame (ikiteisminiame) siūlyme bendraturčiams išsiųstu atidalinimo būdu. Be to, bylos nagrinėjimo eigoje, gavus atsiliepimus, paaiškėjo, kad ginčo žemės sklypo atidalinimo projektas nebuvo pateiktas tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir NŽT kaip to reikalauja tokių projektų rengimo taisyklės, ir tik bylos nagrinėjimo eigoje, atidėjus posėdžius, šiuos procedūrinius klausimus ieškovas susitvarkė.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nors teismo sprendimas buvo priimtas ieškovo naudai, dėl nesavalaikio teisminio proceso pradėjimo neigiamos pasekmės turi tekti ieškovui, todėl nėra pagrindo paskirstyti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Byloje iš viso patirta 263,82 Eur pašto išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo. Teismas, įvertinęs ieškovo pastangas derėtis su bendrasavininkais, taikos sutarties sudarymo siekį bei atliktas žemės sklypo atidalijimo procedūras, nusprendė iš ieškovo nepriteisti valstybei 263,82 Eur pašto išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai priteisimo ir tenkinti ieškovo prašymą bei priteisti iš atsakovių visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiuo esminiu argumentu: Teismų praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo buvo patenkintas, o atsakovės buvo vienintelės bendraturtės, nesutikusios su ieškovo siūlomu atidalijimu, todėl būtent dėl jų nesutikimo byla buvo nagrinėjama teisme. Nors ieškovas bylos eigoje tikslino ieškinį ir atliko papildomas atidalijimo procedūras, teismas nebuvo nustatęs ieškinio trūkumų ar netinkamo ieškovo procesinio elgesio, juolab piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ieškinio patikslinimas ir procedūrinių reikalavimų įgyvendinimas savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Todėl ieškovui, kaip laimėjusiai šaliai, turi būti atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Trečiasis asmuo NŽT prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į NŽT nurodytus argumentus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentu: bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra savarankiška teismo pareiga, kurią teismas sprendžia savo iniciatyva, atsižvelgdamas į bylos baigtį. Įprastai išlaidos priteisiamos laimėjusiai šaliai, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nuo šios taisyklės nukrypti, įvertinęs šalių procesinį elgesį, jų sąžiningumą, rūpestingumą ir priežastis, dėl kurių susidarė išlaidos. Šios nuostatos tikslas – neleisti šaliai gauti išlaidų, kurios atsirado dėl jos pačios netinkamų ar nesąžiningų procesinių veiksmų, ir užtikrinti sąžiningą išlaidų paskirstymą. Todėl vien tai, kad šalis laimėjo bylą, savaime nereiškia, jog jai visais atvejais turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos – teismas turi įvertinti ir šalių procesinį elgesį bei išlaidų atsiradimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino ir dėl to atmetė ieškovo prašymą priteisit jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo, nes, jo vertinimu, jis elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl nebuvo pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą.
Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020). Vis dėlto tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-188-403/2020).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo procesinis elgesys sudarė pakankamą pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės savaime nepatvirtina ieškovo nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Teisė patikslinti ieškinį yra numatyta CPK 141 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju ieškovas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias naujas aplinkybes, pateikė patikslintą ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė. Todėl tokio procesinio veiksmo atlikimas, įgyvendinant įstatyme nustatytą procesinę teisę, savaime negali būti vertinamas kaip nesąžiningas procesinis elgesys.
Ieškovas taip pat patikslino žemės sklypo atidalijimo projektą ir bylos nagrinėjimo metu pašalino nustatytus procedūrinius trūkumus. Šie veiksmai buvo nukreipti į tinkamą ieškovo reikalavimo įgyvendinimą, o galutinis jo pasiūlytas atidalijimo būdas pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas pagrįstu ir ieškinys šioje dalyje patenkintas. Taigi minėtos aplinkybės vertintinos kaip bylos nagrinėjimo metu atlikti procesiniai veiksmai, o ne kaip savaime patvirtinantys nesąžiningą ieškovo elgesį.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tam, jog būtų galima nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nepakanka konstatuoti bet kokį procesinį netikslumą. Turi būti nustatytas konkretus netinkamas procesinis elgesys, rodantis šalies nesąžiningumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvardinti atlikti ieškovo veiksmai (patikslinto ieškinio teikimas, žemės sklypo atidalijimo projekto patikslinimas ir kt.) nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas būtų piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis, tyčia vilkinęs procesą ar atlikęs kitus nesąžiningus procesinius veiksmus ir taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį.
Be to, vertinant ieškovo procesinį elgesį, reikšminga ir tai, kad pats pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pašto išlaidų atlyginimo, atsižvelgė į ieškovo pastangas derėtis su bendrasavininkais, siekį sudaryti taikos sutartį bei bylos nagrinėjimo metu atliktas žemės sklypo atidalijimo procedūras ir, įvertinęs šias aplinkybes, nusprendė iš ieškovo į valstybės biudžetą nepriteisti 263,82 Eur pašto išlaidų. Taigi teismas, spręsdamas dėl vienų procesinių išlaidų, reikšmingomis pripažino ieškovo pastangas taikiai išspręsti ginčą ir tinkamai įgyvendinti atidalijimo procedūras.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo procesinį elgesį, nepagrįstai konstatavo esant pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nors byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių ieškovo nesąžiningumą ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Todėl skundžiama sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo
CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje, 98 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Pažymėtina, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas).
Ieškovas prašė tenkinti jo prašymą ir priteisti iš atsakovių ATS2 ir ATS1 7 502 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš 2024 m. kovo 4 d. PVM sąskaitos faktūros nustatyta, kad ieškovas patyrė 4 840 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žemės sklypų pertvarkymo projektų ir nuosavybės dokumentų analize, pasiūlymų rengimu bei ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės parengimu. Minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje atskiros suteiktų paslaugų grupės nėra išskirtos. Iš 2025 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitos faktūros nustatyta, kad ieškovas patyrė 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio patikslinimu, įvairių prašymų rengimu ir teikimu teismui, susipažinimu su šalių procesiniais dokumentais, pasirengimu bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose ir atstovavimu nagrinėjant civilinę bylą. Minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje taip pat nėra išskirtos atskiros suteiktų paslaugų grupės. Taip pat sąskaitose faktūrose nėra detalizuotas suteiktų teisinių paslaugų kiekis ir jų teikimo trukmė.
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už ieškinio parengimą apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.2 papunktis). Ieškovo pradinis ieškinys pareikštas 2024 m. sausio 15 d. Taigi šiuo atveju rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už ieškinio parengimą sudaro 5 045,50 Eur (2 018,20 Eur (2023 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) × 2,5 koef.).
Vis dėlto vien aplinkybė, kad ieškovo prašomas priteisti užmokestis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, savaime nesudaro pagrindo priteisti visą prašomą sumą. Spręsdamas dėl konkretaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas turi įvertinti suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei kitas konkrečios bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju iš 2024 m. kovo 4 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad joje nurodyta 4 840 Eur suma apima kelias tarpusavyje susijusias teisines paslaugas – žemės sklypų pertvarkymo projektų ir nuosavybės dokumentų analizę, pasiūlymų rengimą bei ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės parengimą. Tačiau minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodyta, kokia konkreti suma teko kiekvienai iš šių paslaugų, taip pat nėra detalizuotas suteiktų teisinių paslaugų kiekis, advokato darbo ir laiko sąnaudos. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokia 4 840 Eur sumos dalis teko atskiriems atliktiems veiksmams.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žemės sklypų pertvarkymo projektų ir nuosavybės dokumentų analizė šiuo atveju vertintina kaip sudėtinė ieškinio parengimo dalis, būtina tinkamai įvertinti faktines ir teisines aplinkybes bei suformuluoti ieškinyje reiškiamus reikalavimus. Todėl už šių dokumentų analizę atskira bylinėjimosi išlaidų suma nepriteistina, o atitinkamos advokato darbo sąnaudos vertintinos sprendžiant dėl bendro pagrįsto užmokesčio už pradinio ieškinio parengimą. Priešingas vertinimas sudarytų prielaidas tas pačias teisines paslaugas atlyginti pakartotinai.
Nustatyta, kad pradinis ieškinys buvo pareikštas ir atsakovių ATS2 bei ATS1 atžvilgiu, todėl su jo parengimu susijusios teisinės paslaugos yra tiesiogiai susijusios su ginču tarp ieškovo ir šių atsakovių. Kita vertus, atsižvelgtina į tai, kad pradinis ieškinys buvo pareikštas keliems atsakovams, todėl pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nenurodžius, kokia paslaugų dalis buvo susijusi būtent su šiomis atsakovėmis, nėra pagrindo visą 4 840 Eur sumą priskirti joms. Be to, ieškovas nepateikė duomenų apie konkrečiai ieškinio parengimui skirtą advokato darbo laiką ir sąnaudas. Įvertinęs pradinio ieškinio apimtį, jo parengimui būtinų teisinių veiksmų pobūdį, ginčo sudėtingumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad už pradinio ieškinio parengimą iš atsakovių ieškovui pagrįsta priteisti 3 000 Eur.
Vertinant ieškovo prašomų priteisti 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodytų 2025 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje, pagrįstumą, pažymėtina, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodytos teisinės paslaugos apima ieškinio patikslinimą, įvairių prašymų rengimą ir teikimą teismui, susipažinimą su šalių procesiniais dokumentais, pasirengimą bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose ir atstovavimą nagrinėjant civilinę bylą. Tačiau, kaip jau nurodyta, šios paslaugos sąskaitoje faktūroje nėra detalizuotos pagal atliktus veiksmus, jų apimtį ir trukmę. Be to, nustatyta, kad ieškinio patikslinimas ir dalis kitų procesinių veiksmų buvo atliekami ieškovui sudarius susitarimus su kitais atsakovais dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo. Taigi poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačių šalių priklausančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo jų priteisti iš atsakovių ATS2 bei ATS1 . Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 64 punktas).
Kita vertus, iš 2025 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų paslaugų matyti, kad dalis išlaidų galėjo būti susijusi su ieškovo atstovavimu teismo posėdžiuose. Todėl, sprendžiant dėl šių išlaidų priteisimo, atskirai vertintinas ieškovo atstovo dalyvavimas konkrečiuose teismo posėdžiuose, kuriuose buvo nagrinėjamas ginčas.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įvyko šie teismo posėdžiai: 2024 m. gegužės 15 d., posėdžio pradžia – 9.42 val., pabaiga – 10.01 val.; 2024 m. liepos 11 d., pradžia – 9.55 val., pabaiga – 10.06 val.; 2025 m. rugsėjo 9 d., pradžia – 13.38 val., pabaiga – 13.42 val.; 2026 m. sausio 15 d., pradžia – 9.42 val., pabaiga – 10.11 val.
Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Nė vienas iš nurodytų teismo posėdžių netruko 30 minučių ar ilgiau. Todėl už faktinį ieškovo atstovo dalyvavimą šiuose teismo posėdžiuose laiką, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punkte nustatyta skaičiavimo tvarka, užmokestis neskaičiuotinas. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiams, susipažinimą su bylos medžiaga, teisės aktų ir teismų praktikos analizę, susitikimus su klientais ir kitus panašaus pobūdžio veiksmus paprastai atskirai neatlyginamos, o į jas atsižvelgiama nustatant priteistiną užmokestį už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015, 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad už ieškovo atstovavimą nurodytuose teismo posėdžiuose pagal Rekomendacijų 9 punkte nustatytą tvarką užmokestis neskaičiuotinas, o išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiams atskirai neatlyginamos, nėra pagrindo iš atsakovių priteisti ir šioje dalyje ieškovo prašomų bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovių ATS2 ir ATS1 ieškovui lygiomis dalimis priteistina iš viso 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo patirtų pirmosios instancijos teisme, t. y. iš kiekvienos atsakovės priteistina po 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė šių išlaidų patirtį ir dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip: Priteisti ieškovo IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , naudai iš atsakovių ATS2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ir ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , lygiomis dalimis 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų). Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.