Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatyto statinio – stoginės dalį (atramas ir stogą), kuri nuo ieškovo sklypo ribos yra mažesniu nei 3 metrų atstumu ir priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo naudai 2 783,01 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Teismas be kitų argumentų nurodė, kad SBĮ 6 straipsnio 7 dalies nuostatomis nėra reguliuojamas statinio aukštis, kuris gali būti statomas ne mažesniu nei vieno metro atstumu, tik įtvirtinta pareiga – statyti tokį statinį, kurio sukūrimu nebūtų daroma žala kaimyniniam žemės sklypui. Ši norma įpareigoja statytoją įvertinti ne tik atstumą nuo gretimo sklypo ribos, bet ir tai, kokį poveikį ties pietine kaimyninio sklypo riba statomas statinys darys saulės šviesos patekimui į gretimą sklypą ir statyti tokio aukščio statinį, kad jo metamas šešėlis nedengtų kaimyninio sodo paskirties žemės sklypo, arba dengtų kuo mažesnę kaimyninio sodo sklypo dalį. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie leistų nustatyti, kokią ieškovo sklypo dalį (plotą) dengia atsakovų stoginės saulėtą rytą, dieną ir pavakarę metamas šešėlis, todėl yra pagrindas išvadai, jog atsakovai nepaneigė ieškovo argumentų, jog jam nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui atsakovų pastatytu statiniu yra daromas neigiamas poveikis.

Teismas nurodė, kad Reglamento 7 priede yra nustatyti atvejai, kai yra privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Reglamento 7 priedo 4 punkte nustatyta, jog yra privalomas besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Atsakovai apie 1,03 – 1,10 m atstumu nuo gretimo sklypo ribos pastatė statinį su stogu, kurio bendras aukštis apie 2,60 – 2,75 m. Šio statinio aukštis yra didesnis nei horizontalus atstumas nuo gretimo sklypo ribos, todėl atsakovai, nusprendę nurodyto aukščio inžinerinį statinį statyti arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m atstumu, privalėjo gauti gretimo sklypo savininko, t. y. atsakovo rašytinį sutikimą. Tai reiškia, kad atsakovai, neturėdami ieškovo sutikimo pastatę statinį – stoginę, atliko ieškovo teises ribojančius veiksmus, nes elgėsi neteisėtai ir be teisinio pagrindo pastatę statinį pažeidė ieškovo – gretimo sklypo savininko teisės.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti, ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įvertinus sodininkų bendrijos specifiką (SBĮ 3 straipsnis), tai, kad SBĮ 6 straipsnio 7 dalis nereguliuoja statinio aukščio, kuris gali būti statomas ne mažesniu nei 1 metro atstumu, tačiau įtvirtina pareigą statyti tokį statinį, kurio sukūrimu nebūtų daroma žala kaimyniniam žemės sklypui. Iš naujo šį negatorinį ieškinį nagrinėsiantis teismas, nustatęs, ar atsakovo ginčo stoginė trukdo ar kitaip suvaržo ieškovui teisę naudotis savo žemės sklypu pagal paskirtį, kartu ir tai, kokį poveikį stoginė turi saulės šviesos patekimui į ieškovo sklypą, ar stoginės metamas šešėlis nedengia kaimyninio sodo paskirties žemės sklypo, o jeigu dengia, tai kokia apimtimi, spręs, ar yra pagrindas nugriauti atsakovams priklausančiame žemės sklype pastatytą statinę ar jos dalį. Ieškovo atsiliepime į apeliacinio skundo argumentą, kad tuo atveju, kai inžinierinio statinio sodų bendrijoje aukštis viršija atstumą iki ribos, yra taikytinas Reglamento 7 priedo 4 punktas, pagal kurį būtinas kaimyno rašytinis sutikimas, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip Sodininkų bendrijos įstatyme nustatyto statinių sodo žemės sklype statybai keliamų reikalavimų interpretavimą pagal byloje susiklosčiusią situaciją sau palankia linkme. Tik ieškovui suteiktus teisę pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius dėl atsakovo pastatyto inžinierinio statinio ieškovui kaip kaimyninio sklypo savininkui daromą (padarytą) žalą, o kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims suteiktus teisę dėl to išdėstyti ir savo poziciją, galės būti priimtas teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas.

Išnagrinėjęs bylą iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, netenkino atsakovų ATS2 , ATS1 prašymo skirti ieškovui IES1 baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisė atsakovams ATS2 , ATS1 iš ieškovo IES1 2 546,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad SBĮ reglamentuoti mėgėjų sodų teritorijos tvarkymo bendrieji, įskaitant statinių statybai, keliami reikalavimai. SBĮ 6 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad sodo sklype statiniai statomi laikantis reikalavimo, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.

SBĮ 6 straipsnio 10 dalies 2 ir 3 punkte nustatyta, kad mėgėjų sodo sklype statomi statiniai, be kita ko, turi atitikti šiuos rodiklius: gyvenamasis namas ar sodo namas negali būti aukštesni nei 8,5 m, o priklausiniai (pastatai) – nei 5 m. Taigi pagal SBĮ 6 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir 10 dalies 3 punktą ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, neturint kaimyninio sklypo savininko rašytinio sutikimo, gali būti statomas 5 m aukščio inžinerinis statinys, jeigu statinys nedaro žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Atsakovai stoginę pastatė nepažeidę nurodytų minimalaus atstumo ir maksimalaus aukščio reikalavimų.

Ieškovas akcentuoja, kad besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimo atvejai nustatyti Reglamento 7 priede. Lyginant su SBĮ, Reglamento 7 priedo 4 punkte papildomai nustatyta, kad 1 m atstumu nuo besiribojančio sklypo ribos, neturint sklypo savininko ar valdytojo sutikimo, statomo statinio konstrukcijos aukštis negali viršyti 1 m, 1,5 m atstumu – 1,5 m, o 2,9 m atitinkamai 2,9 m, tačiau Reglamento 7 priedo 4 punktas nagrinėjamoje situacijoje netaikytinas. SBĮ yra specialusis teisės aktas, kuris tiesiogiai reglamentuoja tą patį klausimą kaip ir Reglamentas, t. y. minimalius atstumus nuo statinių iki kaimyninio sodo žemės sklypo ribos. Dėl to, sprendžiant, ar ginčo stoginė pastatyta nepažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų, turi būti taikoma specialioji SBĮ 6 straipsnio 7 dalies 1 punkto, o ne bendroji Reglamento 7 priedo 4 punkto norma. Iš esmės tokią teisės aiškinimo išvadą Vilniaus apygardos teismas suformulavo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria ši byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, 37 ir 38 punktuose.

Įstatymų leidėjas konkrečiais atvejais SBĮ tiesiogiai numatė, jog atskiriems statiniams taikytini techniniuose reglamentuose nustatyti reikalavimai (pvz., SBĮ 6 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Tokios nuorodos ar išlygos SBĮ 6 straipsnio 7 dalies 1 punkte nėra. Tai yra, įstatymų leidėjas nenustatė, kad statinio statybai minimaliu atstumu nuo gretimo sklypo ribos mėgėjų sodo sklype turėtų būti taikomi ir papildomi techniniuose reglamentuose nustatyti reikalavimai. Trečia, Reglamento 7 priedo 4 punkte nustatyti ribojimai, nenumatyti SBĮ 6 straipsnio 7 dalies 1 punkte. Reglamentas yra poįstatyminis teisės aktas ir jame negali būti nustatyti labiau mėgėjų sodo sklypų savininkų padėtį varžantys reikalavimai nei nustatyti SBĮ.

Sodininkų bendrijos „ (duomenys neskelbtini)“ Vidaus tvarkos taisyklių 48 punkte įtvirtinta blanketinė norma, kad reikalavimus statinių statymui reglamentuoja SBĮ, galiojantys statybos techniniai reglamentai ir kiti teisės aktai. O į 49 punktą perkeltas SBĮ 6 straipsnio 7 dalies 1 punktas. Vidaus tvarkos taisyklėse nėra nustatyta normų, kurios kitaip reglamentuotų statinių statybos klausimus nei reglamentuota SBĮ. Nėra pagrindo laikyti, kad Vidaus tvarkos taisyklėse būtų nustatytas privalomas reikalavimas gauti rašytinį kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą, norint statyti statinį didesniu nei 1 m atstumu, bet mažesniu kaip 3 m atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo ribos.

Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nuo stoginės į ieškovo žemės sklypą patenka vanduo. Stoginės stogo nuolydis pagal atsakovų pateiktas nuotraukas žemėja nuo ieškovo sklypo pusės. Žemesnėje stogo dalyje įrengtas lietvamzdis, kuris nukreiptas ne į ieškovo žemės sklypą. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo žemės sklypo dalyje, esančioje ties stogine, kauptųsi drėgmė ir tą lemtų būtent stoginė, ieškovas taip pat nepateikė.

Teismas padarė išvadą, kad stoginė kelias valandas per dieną neabejotinai meta šešėlį į ieškovo sklypo dalį. Tačiau šešėlį į tą pačią dalį meta tiek ieškovo tvora, tiek tvoros betoninis pamatas. Vien tik šešėliavimo atskiromis valandomis (iš esmės tik apie dienos vidurį) faktas pats savaime nelaikytinas pakankamu konstatuoti, kad stoginė pažeidžia ieškovo nuosavybes teises. Ieškovas tik deklaratyviai teigia, kad būtent stoginės metamas šešėlis daro žalą jo sklype augantiems augalams. Subjektyvus ieškovo įspūdis, kokie augalai, pasodinti sklypo dalyje, į kurią krenta stoginės šešėlis, ir kodėl galimai pradėjo prasčiau augti, neturi įrodomosios reikšmės. Vertinant ieškovo poziciją, kad stoginė pažeidžia jo nuosavybės teise, svarbu ir tai, jog toje ieškovo sklypo dalyje, į kurią krenta stoginės šešėlis, yra tik nedidelė atviros žemės juosta, kurioje ieškovas, be kita ko, stato ir priekabą, joje įrengtas nuotekų šulinys. Taigi didžiajai daliai šioje sklypo dalyje esančių daiktų šešėlis žalos negali daryti. Taigi, ieškovas neįrodė nei negatorinio reikalavimo, nei reikalavimo dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo faktinių pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendime nepagrįstai konstatuojama, kad reglamento STR 1.05.01:2017 (Reglamento) 7 priedo 4 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 69-1075/2024 pažymėjo, kad STR 1.05.01:2017 7 priedo („Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“) 4 punkte nustatyta bendra taisyklė. Statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus minimalius atstumus, yra imperatyviosios, jų statytojas privalo laikytis.

Ginčo atveju vertinant tai, kad stoginės aukštis ties Ieškovui priklausančio žemės sklypo riba yra 275 cm, todėl vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu (Reglamento 7 priedo 4 punktu), stoginė galėjo būti statoma ne arčiau, kaip 2,75 m atstumu nuo Ieškovui priklausančio sklypo ribos.

Nepagrįstas teismo nurodytas argumentas, kad SBĮ yra specialusis teisės aktas, kuris tiesiogiai reglamentuoja tą patį klausimą kaip ir Reglamentas, t. y. minimalius atstumus nuo statinių iki kaimyninio sodo žemės sklypo ribos. Dėl to, sprendžiant, ar ginčo stoginė pastatyta nepažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų, turi būti taikoma specialioji SBĮ 6 straipsnio 7 dalies 1 punkto, o ne bendroji Reglamento 7 priedo 4 punkto norma.

Nei Statybos įstatymo, nei SBĮ nuostatos nereguliuoja statinio aukščio (aukštingumo), pagal kurį statinys gali būti statomas ne mažesniu nei vieno metro atstumu. Šiame įstatyme yra įtvirtinta tik pareiga - statyti tokį statinį, kurio sukūrimu nebūtų daroma žala kaimyniniam žemės sklypui. Kadangi SBĮ nenustato statinio aukščio ir atstumo santykio, todėl negali panaikinti STR taikymo.

SB „(duomenys neskelbtini)“ (kuriai priklauso Šalys) vidaus tvarkos taisyklių 48 p. nurodoma, jog reikalavimus statinių statymui reglamentuoja SBĮ, Statybos įstatymas, galiojantys Statybos techniniai reglamentai ir kiti statybas reglamentuojantys teisės aktai. Taigi, nepaisant teismo nurodomo SBĮ, privalu vadovautis ir galiojančiais Statybos techniniais reglamentais, kuriuose sukonkretinama statinių (inžinierinių statinių) statymo tvarka. SBĮ 6 straipsnio 7 dalies 1 punkto norma nereguliuoja detalių statinio aukščio ir atstumo tarpusavio santykio, kai statinys statomas tarp 1 m ir 3 m atstumu nuo sklypo ribos, todėl taikytinas sisteminis teisės normų aiškinimas, apimantis ir statybos techninius reglamentus.

Nustačius, jog stoginė daro fizinį poveikį ieškovo sklypui (meta šešėlį), jau yra konstatuojamas nuosavybės teisės ribojimo faktas, kuris turi būti vertinamas pagal CK 4.98 str. nuostatas. Tokiu atveju atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad jų veiksmai yra teisėti ir atitinka visus teisės aktų reikalavimus, tačiau Teismas šios pareigos tinkamai neįvertino ir faktiškai perkėlė visą įrodinėjimo naštą Ieškovui.

Teismas nepagrįstai suabsoliutino reikalavimą pateikti specialiųjų žinių turinčių asmenų išvadas, nors tokios privalomos pareigos ieškovui įstatymas nenumato. Civiliniame procese įrodinėjimas grindžiamas įrodymų visuma, o ne vien tik ekspertinėmis išvadomis. Ieškovas pateikė nuotraukas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir kitus įrodymus, kurių pakako nustatyti šešėlio kritimo faktą

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai reikšminga aplinkybe laikė tai, kad ieškovo sklypo dalyje, į kurią krenta šešėlis, yra nedidelė atviros žemės juosta, įrengtas nuotekų šulinys, laikoma priekaba ar įrengtos trinkelės. Šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl nuosavybės teisės pažeidimo. Ieškovas turi teisę bet kada sodinti augalus bet kurioje savo sklypo vietoje; keisti priekabos stovėjimo vietą ar jos apskritai atsisakyti; pašalinti trinkeles ir apželdinti teritoriją; kitaip reorganizuoti savo sklypo tvarkymą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo teisinius santykius, nepagrįstai apsiribojo jų vertinimu vien negatorinio ieškinio ribomis, netaikant CK 4.103 str. nuostatų dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, todėl byla ištirta nepilnai. Teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė statybos teisės normas, ignoravo kasacinio teismo praktiką dėl imperatyvių statybos techninių reglamentų reikalavimų bei nepagrįstai atmetė imperatyvų Reglamento 7 priedo 4 punkto taikymą. Dėl nurodytų materialinės ir procesinės teisės pažeidimų skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodyti pažeidimai laikytini esminiais materialinės teisės pažeidimais, turėjusiais įtakos neteisingam bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo turėtų būti panaikintas.