Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-957/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-13
Bylos Nr.
1A-566-957/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20297-2026-3
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius
Nuteistasis
T. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-957/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20297-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 13 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų

kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos

pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąjąbylą pagal nuteistojo T. G. (T. G.) (toliau – irapeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės

teismo 2026 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas

kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojokodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį – 45

(keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64 1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. G.

paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo

2026 m. birželio 24 d. 19.30 val., iki 2026 m. birželio 25 d. 12.45 val. (t. y. viena diena)

ir nuspręsta laikyti, kad likęs atlikti bausmės laikas yra 29 (dvidešimt devynios) paros arešto

bausmės.

UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinystenkintas visiškai ir civiliniam ieškovui iš

T. G.

priteista178,28 Eur (vienas šimtas

septyniasdešimt aštuoni eurai 28 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

T.

G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis

2026

m. birželio 24 d. parduotuvėje „IKI“ Nr. 418, esančioje

Vilniuje, Sėlių g. 54, pagrobė nedidelės 178,28 Eur vertės ir

pasikėsino pagrobti 143,22 Eur vertės svetimą, UAB „IKI

Lietuva“, turtą:

jis, apie 14.13 val., parduotuvės salėje paėmęs: 4 vnt. bendros

25,16 Eur vertės (1 vnt. vertė 6,29 Eur) šokolado „Milka

Wholenuts“; 5 vnt. bendros 31,45 Eur vertės (1 vnt. vertė 6,29

Eur) šokolado „Milka Choco Nutty Wafer“; 3 vnt. bendros 18,87

Eur vertės (1 vnt. vertė 6,29 Eur) šokolado „Milka“ su

karamelės įdaru; 3 vnt. bendros 18,87 Eur vertės (1 vnt. vertė

6,29 Eur) šokolado „Milka Almond Peanut“, susidėjo šias prekes

į kuprinę ir išėjo iš parduotuvės pro kasas nesusimokėjęs už

bendros 94,35 Eur vertės prekes;

tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 14.21 val. parduotuvėje salėje paėmęs 7 vnt. bendros 83,93 Eur vertės (1 vnt. vertė 11,99 Eur) maltos kavos „Pellini Top Arabica 100%“, susidėjo šias prekes į kuprinę ir išėjo iš parduotuvės pro kasas nesusimokėjęs už bendros 83,93 Eur vertės prekes;

tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 16.45 val. parduotuvėje paėmė

12 vnt. bendros 143,88 Eur (1 vnt. vertė 11,99 Eur) maltos

kavos „Pellini Top Arabica 100%“, susidėjo šias prekes į

polietileninį maišelį ir ėjo link išėjimo iš prekybos salės

šalia vaisių ir daržovių skyriaus, tačiau nusikalstamos veikos

nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo

sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo, kuris prieš tai

užrakino (blokavo) pagrindines parduotuvės įėjimo duris. Taip ir

pasikėsino pagrobti 143,22 Eur vertės turtą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis

Šalies argumentai

T. G. prašo skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m.

Žemesnės instancijos teismas

liepos 13 d. nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę pakeisti

viešųjų darbų bausme. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos

teismas net nesvarstė galimybės skirti kitą bausmės rūšį,

nors gynėjas siūlė viešųjų darbų bausmę ir jis (t. y.

nuteistasis) su šia bausmės rūšimi sutiko. Nuteistojo teigimu,

uždarytas jis vėl praras visus socialinius ryšius ir išėjus

reikės pradėti viską iš naujo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Marius Adelbergis prašo nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam T. G. bausmę atsižvelgė į visas BK 54 straipsnyje numatytas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

Nuteistojo

skundo teiginiai, kad bausmė jam atims socialinius ryšius ir jis

viską turės pradėti iš naujo yra nepagristi. Iš ĮKNR duomenų

matyti, kad T. G. atžvilgiu atliekamas ne vienas ikiteisminis

tyrimas ir jam šiuo metu paskirta kardomoji priemonė suėmimas, o

jis laikomas Kauno kalėjime. Be to, prokuroras pateikia su

atsiliepimu Administracinių nusižengimų registro išrašą, iš

kurio matyti, kad po nuosprendžio priėmimo jam surašyti trys

protokolai dėl smulkių vagysčių.

Prokuroro

nuomone, T. G. teismo paskirta bausmė laikytina teisinga,

atitinkanti tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek nuteistojo

pavojingumą, o pagrindo švelninti bausmę nėra, kaip irpagristai netaikytinas bausmės vykdymo atidėjimas. Pagrindų

Atsiliepimas

skirti švelnesnę bausmę nenurodė ir pats nuteistasis, jis

skunde naujų argumentų ar aplinkybių, kurios nebūtu žinomos

bei įvertintos pirmos instancijos teismo, nepateikė. Iš bylos

duomenų matyti, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo požiūrio

ir nusikalstamo pobūdžio nuostatų, nėra linkęs laikytis

įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusio bendro elgesio

taisyklių ir pakartotinai daro nusikalstamas veikas, susijusias

svetimo turto grobimu. Akivaizdu, kad ankstesni teistumai ir iki

tol taikytos bausmės nebuvo veiksmingos, nesulaikė jo nuo naujų

nusikaltimų darymo. Visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad

T. G. išvadų nepadarė ir vėl pagrobė svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės

instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo

proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies

nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose

skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius

skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nagrinėjamoje

baudžiamojoje byloje pateikto nuteistojo T. G. apeliacinioskundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija pirmosiosinstancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų

faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, savo kaltės ir jam

inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka

su jam paskirta bausmės rūšimi (t. y. arešto bausme) ir prašo

skirti jam viešųjų darbų bausmę. Taigi, apeliacinės

instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą

bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y.

pasisakys dėl nuteistajam T. G. paskirtos bausmės.

Pirmiausiapažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie

Žemesnės instancijos teismas

yra

viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo

garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio

straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BKspecialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę užpadarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK

bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia

į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės

formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir

tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens

kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir

rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes,

nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant

bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda

teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama

išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

Bausmėsskyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija,

apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti

gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų

bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino

netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per

Žemesnės instancijos teismas

švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti,

kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos

veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią

veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam

tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga

ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti

bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį,

aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

Apeliacinėsinstancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė

aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistajam T. G.

pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė neįvertinęs visų

bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas

įvertinęs netinkamai, taip pat nenustatė pagrindo išvadai, kad

nuteistajam paskirta bausmė savo rūšimi ar dydžiuneatitiktųteisingumo, proporcingumo principų ar būtų

aiškiai per griežta.

BK

178 straipsnio 5 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios

bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvėsapribojimas, arba areštas. Skundžiamu nuosprendžiu T. G. už

nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą

paskirta 45 parų arešto bausmė, kurios dydis,vadovaujantis BK 64

Žemesnės instancijos teismas

1

straipsnio nuostatomis, sumažintas

vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgus į visas esmines BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Antai,

pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2

dalies 1-4 ir 8 punktų reikalavimų, atsižvelgė į T. G.

padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą

ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika

padarytą žalą, t. y. į tai, kad nuteistasis, veikdamas

tiesiogine tyčia, pasinaudodamas susidariusia palankia situacija ir siekdamas pagrobti svetimą turtą, tęstiniais veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, pagrobdamas nedidelės vertės svetimą turtą ir pasikėsindamas pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, taip padarydamas parduotuvei turtinę žalą.

Be

to, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5

punktas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo

asmenybę apibūdinančius duomenis, pažymėdamas, kad nuteistasis

oficialiai nedirba, nuteistojo teigimu – dirba nelegaliai,

aptariamą nusikalstamą veiką padarė tik baigęs atlikti

ankstesniu teismo procesiniu sprendimu paskirtą bausmę, anksčiau

yra ne kartą teistas, daugiausia – už vagystes, daugiau nei

pusantro šimto kartų baustas administracine tvarka, daugiausia –

už smulkias vagystes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m.

vasario 19 d. nuosprendžiu yra pripažintas recidyvistu. Šiame

kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad

apeliantas yra teistas daugiau nei trisdešimt kartų Lietuvos

Žemesnės instancijos teismas

Respublikoje, be to, daugybę kartų teistas ir užsienyje (1 t., b.

l. 86–114). Teisei priešingus veiksmus jis padarė vos tik išėjęs

iš bausmės atlikimo vietos, atlikęs dvejų metų laisvės atėmimo

bausmę už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą – išlaisvės atėmimo vietos paleistas 2026 m. birželio 19 d., o

šioje byloje aktualų baudžiamąjį nusižengimą padarė jau 2026

m. birželio 24 d., t. y. praėjus vos penkioms dienoms po paleidimo

(1 t., b. l. 107). Maža to, iš esmės analogiški teisei priešingi

veiksmai kartojosi ir po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo,

už ką nuteistasis buvo nubaustas administracine tvarka (1 t., b.

l. 116–171). Vertinant šias aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad

nuteistasis oficialiai nedirba, akivaizdu, kad būtent iš tokio

pobūdžio veiklos jis gauna pragyvenimui reikalingas lėšas. Taigi

pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo

veiksmai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o atspindėjo

susiformavusį elgesio modelį, kai pragyvenimo šaltinis siejamas

su teisei priešinga veikla. Šios aplinkybės didina nuteistojo

asmenybės ir jo veiksmų pavojingumą.

Be

kita ko, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 1 dalies 7 punkto

nuostatos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T.

G. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta jo

atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat pagrįstai

nustatyta bei skundžiamu nuosprendžiu įvertinta jo atsakomybę

sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas

(BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad

nuteistasis šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių

neginčija, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios

instancijos teismo išvadoms, dėl jų išsamiau nepasisako.

Teisėjų

kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės neabejotinai rodo, kad

nuteistasis kritiškai savo elgesio nevertina ir teigiamų išvadų

dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nesilaikyti įstatymų irnusikalsti, jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė

ankstesniais nuosprendžiais paskirtos tiek analogiškos ar ilgesnės

trukmės arešto ar laisvės atėmimo bausmės, tiek švelnesnės

bausmės rūšys, nuteistasis demonstruoja akivaizdų abejingumą

jam taikomoms poveikio priemonėms. Nors nuteistojo padaryta

nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams

(BK 12 straipsnis), tačiau jo pasikartojantys nusikalstamiveiksmai ir nusikalstamų veikų padarymo analogiškas pobūdis

aiškiai rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei.

Teisėjų

kolegija, atsižvelgdama į nurodytus duomenis, daro išvadą, kad

švelnesnė už areštą bausmė (juolab – BK 178 straipsnio 5dalies sankcijoje įtvirtinta švelniausia bausmės rūšis –viešieji darbai) nėra pakankama užtikrinti BK 41 straipsnio

paskirtį ir gali formuoti nebaudžiamumo įspūdį, taigi sudaryti

formalaus teisingumo įspūdį. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš

bausmės paskirčių yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų

darymo (BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Akivaizdu, jog

ankstesnių tiek švelnesnių, tiek analogiškų arešto bausmių ar

net griežtesnių laisvės atėmimo bausmių skyrimas nesulaikė

nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis pakartotinai

nusikalsdavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės rodo

nuteistojo T. G. antivisuomenines nuostatas bei leidžia pagrįstai

spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo įprastas nuteistojo

elgesys, rodantis pastarojo požiūrį į visuomenėje galiojančias

elgesio normas, todėl spręstina, kad tik

pirmosios

instancijos teismo nustatytos rūšies ir dydžio nuteistajam T. G.

paskirta bausmė padės pasiektibausmės

tikslus, nustatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacinio

skundo argumentai, kuriais prašoma paskirtą arešto bausmę

pakeisti viešųjų darbų bausme, yra nepagrįsti. Pirmosios

instancijos teismas nagrinėjamu atveju bausmę nuteistajam paskyrė

laikydamasis teisės aktų reikalavimų, tinkamai įvertinęs

bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Vien tai, kad

parinkta bausmės rūšis neatitinka nuteistojo lūkesčių ar jo ir

gynėjo siūlytos bausmės, savaime nereiškia, kad paskirta bausmė

yra neteisinga ar kad ji turėtų būti pakeista. Apelianto

argumentai, kad atlikdamas arešto bausmę jis praras socialinius

ryšius ir išėjęs iš bausmės atlikimo vietos turės viską

pradėti iš naujo, taip pat nesudaro pagrindo keisti paskirtą

bausmę. Viena vertus, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti

išvadą, kad trumpalaikis arešto bausmės atlikimas neišvengiamai

nutrauks nuteistojo socialinius ryšius. Pažymėtina, kad šioje

byloje aktualią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė praėjus

vos penkioms dienoms po išėjimo iš pataisos įstaigos, kurioje

atliko dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Todėl jo argumentai

dėl galimo socialinių ryšių praradimo dėl likusios atlikti 29

parų arešto bausmės nėra pagrįsti. Teisėjų kolegijosvertinimu, jeigu nuteistasis turėjo socialinių ryšių ir jienenutrūko per dvejus metus, kai jis atliko laisvės atėmimo

bausmę, nėra pagrindo manyti, kad šie ryšiai nutrūks per

gerokai trumpesnį – 29 parų – arešto bausmės laikotarpį.

Abstraktus teiginys apie galimą socialinių ryšių praradimą

savaime nesudaro pagrindo keisti teismo parinktą bausmės rūšį.

Kita vertus, tokie bendro pobūdžio samprotavimai negali būti

vertinami atsietai nuo nuteistojo asmenybę bei jo padarytąnusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių, į kurias

pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė parinkdamas

bausmės rūšį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti,

kad pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas arešto bausmę,

netinkamai įgyvendino savo diskreciją ar paskyrė nuteistajam

neteisingą bausmę, todėl šie apeliacinio skundo argumentai

atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į

tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuoja, kad Vilniaus miesto

apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nuosprendis yra teisėtas bei

pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo T. G.

apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei

faktinio pagrindo.

Kita vertus, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 308 1straipsniu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skundžiamame

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nuosprendyje

taisytini rašymo apsirikimai, kurių ištaisymai nekeičiaskundžiamo nuosprendžio esmės: 1) skundžiamo nuosprendžionustatomojoje dalyje tikslintina turto, kurį pasikėsinta pagrobti,

vertė, patikslinant, kad T. G. pasikėsino pagrobti 143,88 Eur

vertės svetimą (11,99×12=143,88 Eur) UAB „IKI Lietuva“,turtą, o ne 143,22 Eur turtą, kaip klaidingai nurodytaskundžiamame nuosprendyje (tiek kitoje nustatomosios daliespastraipoje, tiek motyvuojamojoje dalyje nurodytas teisinga

pasikėsinto pagrobti turto vertė); 2) skundžiamo nuosprendžio

rezoliucinėje dalyje tikslintina bausmės pradžia, nurodant, kad

bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar

pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šįįsiteisėjusį teismo nuosprendį (o ne baudžiamąjį įsakymą,

kaip kad nurodyta skundžiamame nuosprendyje), dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308 1 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo T. G. (T. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nuosprendžio atmesti.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nuosprendžio nustatomojoje dalyje, patikslinant, kad turto, kurį T. G. pasikėsino pagrobti iš UAB „IKI Lietuva“, vertė yra 143,88 Eur.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026

m. liepos 13 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, patikslinant,

kad bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio nuteistojo atvykimo

ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant

įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 13

d. teismo nuosprendį, dienos.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus KursevičiusDarius PrankaUgnius Trumpulis