- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-500-898/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16362-2026-1
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- R. P.
- Kategorijos
- 25.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Paužaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. P. (toliau ir – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL t. y. 3 000 Eur bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. P. paskirta 40 MGL, t. y. 2 000 Eur bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2026 m. gegužes 29 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, R. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – konfiskuotas automobilis „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, R. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto R. P., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (prisegto prie bylos viršelio) paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2026 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkes prokuratūros nutarimu nuo 2026 m. birželio 3 d. iki 2026 m. gruodžio 3 d. į automobilį „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu R. P., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti jį išdavusiai įstaigai – AB „Regitra“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
R. P. nuteista už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas virš 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2026 m. gegužės 24 d. apie 14.28 val., Miško g. 8, Lavoriškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus rajono sav., vairuodama automobilį „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, t. y. išvažiavusi iš šalutinio kelio įvažiavo į automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesustojusi nuvažiavo. Po ko, tęsdama vairavimą sukėlė dar vieną eismo įvykį, t. y. apie 16.30 val., Saulės g. 7, Slabados k., Lavoriškių sen., Vilniaus rajono sav., vairuodama tą patį automobilį – „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, praradusi automobilio vairavimo kontrolę, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į lietaus vandens griovį ir atsitrenkusi į šlaitą sustojo. Po ko, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims iškart po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) arba bus atsisakyta tai atlikti, pasišalinusi iš eismo įvykių iki jų aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir policijos pareigūnų tikrinimo metu jos iškvėptame ore buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (20.21 val. policijos pareigūnai antrojo tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,14 promilės etilo alkoholio koncentracija), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji R. P. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo konfiskuotas trečiajam asmeniui, t. y. O. D., nuosavybės teise priklausantis automobilis „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir vietoje automobilio iš nuteistosios išieškoti konfiskuotino turto vertę. Taip pat atsižvelgiant į jos sunkią materialinę padėtį ir proporcingumo principą mažinti konfiskuotino turto vertę ir iš nuteistosios priteisti 1 500 Eur.
Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai konfiskavo trečiajam asmeniui – pareiškėjos mažametei dukrai – nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 520D“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors tam nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų. Skunde remiamasi BK 72 straipsnio 4 dalies reglamentavimu ir nurodoma, kad byloje nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo konfiskuoti jos dukrai priklausančio automobilio.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog automobilis nuosavybės teise priklauso nuteistosios dukrai O. D., o šią aplinkybę patvirtina byloje esanti automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje ji pasirašė, kaip mažametės dukros atstovė pagal įstatymą. Nurodoma, kad teismo abejonės dėl sutarties teisinės galios nepaneigia jos galiojimo, nes sutartis nėra nuginčyta civilinio proceso tvarka, todėl turi juridinę galią. Taip pat nurodoma, kad jokių pretenzijų dėl šios sutarties galiojimo nepateikė nei automobilio pardavėjas, nei buvęs savininkas – UAB „Current Auto“.
Taip pat skunde nesutinkama su teismo išvada, kad automobilis dukros vardu buvo įregistruotas siekiant išvengti galimo išieškojimo iš nuteistosios turto. Teigiama, kad tokia išvada grindžiama prielaidomis, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, jog faktinis automobilio savininkas yra ji pati. Skunde pažymima, kad teismas neįvertino pareiškėjos paaiškinimų, jog automobilis buvo įsigytas ne tik už vaiko lėšas, bet prie jo įsigijimo prisidėjo ir pareiškėjos motina. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjos motina turi vairuotojo pažymėjimą, naudojasi šiuo automobiliu, juo vežioja anūkę į darželį, be to, serga onkologine liga, todėl automobilis jai reikalingas vykti gydytis, ypač atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojoje vietovėje viešasis transportas kursuoja tik kelis kartus per dieną. Pareiškėjos teigimu, šios aplinkybės paneigia teismo padarytą prielaidą, jog automobilis realiai priklauso jai. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes sprendimą dėl automobilio konfiskavimo grindė prielaidomis. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje ne kartą pažymėta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas negali remtis prielaidomis, o visos reikšmingos aplinkybės turi būti nustatytos patikimais ir pakankamais įrodymais.
Šalies argumentai
Skunde taip pat teigiama, kad net ir pripažinus, jog automobilis galėjo būti laikomas konfiskuotinu turtu, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį, o ne konfiskuoti patį automobilį. Apeliantė skunde nurodo, jog automobilis priklauso trečiajam asmeniui – jos dukrai, blogiausiu atveju iš jos galėjo būti priteista tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Skunde nurodoma, kad pagal VĮ „Emprekis“ išrašą automobilio „BMW 520D“ vertė sudaro apie 3 370 Eur (su PVM), todėl galėjo būti sprendžiamas tik šios vertės piniginio ekvivalento išieškojimo klausimas. Be to, remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine praktika (baudžiamosios bylos Nr. 2K-315-303/2018 ir Nr. 2K-17-788/2019), kurioje išaiškinta, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalį teismas privalo spręsti proporcingumo klausimą, t. y. įvertinti, ar išieškotina visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, turimą turtą, išlaikytinius bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Remdamasi šia praktika apeliantė nurodo, kad jos atveju konfiskuotino turto vertė turi būti mažinama. Nurodoma, jog ji viena augina mažametę dukrą, jos turtinė padėtis yra sudėtinga, be to, pirmosios instancijos teismas jai jau paskyrė 2 000 Eur baudą, todėl papildomai išieškotina konfiskuotino turto vertė turėtų būti mažinama iki 1 500 Eur, laikantis proporcingumo principo.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorė Jūratė Žvironienė pateikė atsiliepimą į nuteistosios R. P. apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad, prokurorės vertinimu, apeliantės skundas atmestinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų.
Prokuroro nuomone, teismas tinkamai pritaikė BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir pagrįstai konfiskavo automobilį BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Skunde nurodomi argumentai niekaip nepaneigia teismo padarytos išvados, jog automobilis BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai priklauso apeliantei. Bylos duomenys leidžia teigti, kad automobilis buvo įsigytas dukros vardu vien tam, kad apeliantė galėtų išvengti išieškojimų iš jos turto, jeigu nesumokėtų esamų įsiskolinimų. Apeliantė akcentuoja, kad automobilio savininkė yra jos mažametė dukra, nes automobilį pirko už vaiko pinigus, prie automobilio pirkimo prisidėjo ir mama, kuri taip pat naudojasi automobiliu ir vežioja dukrą į darželį. Šiuo atveju visiškai nepaaiškinama, dėl kokių priežasčių esamu momentu apeliantės dukrai toks turtas reikalingas. Kaip teisingai pažymėjo teismas, automobiliu vežioti dukrą į darželį nėra būtina įgyti automobilį dukros vardu. Be to, atsiliepime pažymėta, kad apeliantės dukra yra mažametė, šiuo turtu savarankiškai naudotis, juo disponuoti ir valdyti dar ilgai neturės teisės, o kai atsiras galimybė įgyti šias teises, automobilis jau bus pasenęs ir galimai netgi netinkamas naudojimui. Taip pat apeliantės skunde nurodomas reikalingumas mamai važiuoti minėtu automobiliu pas gydytojus, kadangi gyvena toli nuo miesto, nepaneigia BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų nuostatų netaikymo galimybės. Sutiktina, kad šiuo atveju, konfiskavus automobilį, ir apeliantės mama patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau dėl tokios susidariusios situacijos yra kalta pati apeliantė, kuri ir turi prisiimti dėl savo veiksmų kilusias pasekmes.
Atsiliepimas
Susipažinusi su pateiktu atsiliepimu, R. P. pateikė rašytinius paaiškinimus.
Apeliantė nurodo, kad prokuratūra atsiliepime akcentuoja aplinkybę, kad automobiliu faktiškai naudojosi apeliantė, o nepilnametė dėl savo amžiaus pati negalėjo jo vairuoti, tačiau faktinis naudojimasis automobiliu ir nuosavybės teisė nėra tapačios sąvokos. Vien aplinkybė, kad nepilnametei priklausančiu automobiliu faktiškai naudojosi jos motina, savaime nepaverčia automobilio motinos nuosavybe ir nepanaikina nepilnametės turtinio intereso. Automobilio konfiskavimas natūra reiškia konkretaus automobilio savininkės nuosavybės teisės praradimą. Remiantis BK 72 straipsnio 4 dalimi, apeliantė nurodo neteigianti, kad vien automobilio registracija nepilnametės dukros vardu savaime absoliučiai užkerta kelią BK 72 straipsnio taikymui. Šios aplinkybės nereiškia, kad konkretaus automobilio konfiskavimas natūra yra vienintelis galimas būdas įgyvendinti turto konfiskavimo tikslus. Sprendžiant šį klausimą turi būti įvertinta konkreti situacija, turto nuosavybė, trečiojo asmens interesai bei BK 72 straipsnyje 5 dalyje tiesiogiai numatyta galimybė tam tikrais atvejais vietoje konkretaus daikto konfiskavimo išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Automobilis nepilnametės O. D. vardu įregistruotas 2025 m. sausio 10 d., t. y. gerokai iki nusikalstamos veikos, dėl kurios nagrinėjama ši baudžiamoji byla. Todėl nėra pagrindo vien iš automobilio registracijos nepilnametės vardu daryti išvadą, kad tokiu būdu buvo siekiama išvengti būtent šioje baudžiamojoje byloje galimo automobilio konfiskavimo.
Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, apeliantė nurodo, kad baudžiamasis įstatymas tiesiogiai numato alternatyvą konkretaus konfiskuotino daikto paėmimui ir ši nuostata yra aktuali, nes automobilis registruotas ne apeliantės, bet nepilnametės dukros vardu. Todėl turi būti įvertinta galimybė nepaimti nepilnametei priklausančio automobilio natūra, o turto konfiskavimo tikslą įgyvendinti iš apeliantės išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo praktika patvirtina, kad turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra savarankiškas įstatyme nustatytas turto konfiskavimo įgyvendinimo būdas. Nagrinėjamu atveju automobilio natūra konfiskavimas sukeltų tiesiogines turtines pasekmes nepilnametei automobilio savininkei, o automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš apeliantės leistų pasiekti turto konfiskavimo tikslą nepaimant konkretaus nepilnametei priklausančio automobilio. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023, kurioje nagrinėjamas BK 72 straipsnio 5 dalies taikymas, kai nusikalstamų veikų padarymo priemone buvęs automobilis nuosavybės teise priklausė kaltininkui. Kasacinis teismas pripažino, kad tokiomis aplinkybėmis automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas gali būti tinkamas BK 72 straipsnio 5 dalies taikymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat vertino šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą ir pažymėjo proporcingumo principo reikšmę sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio savininkė yra nepilnametė, taip pat į automobilio įsigijimo ir registravimo jos vardu laiką bei kitas individualias bylos aplinkybes, toks turto konfiskavimo būdas turėtų būti įvertintas ir proporcingumo principo aspektu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir paskirtos bausmės, tačiau prašo nekonfiskuoti apeliantės mažametei dukrai O. D. nuosavybės teise priklausančio automobilio BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vietoje automobilio iš apeliantės išieškoti konfiskuoto turto vertę, kurią, atsižvelgiant į sudėtingą apeliantės materialinę padėtį ir proporcingumo principą, sumažinti iki 1 500 Eur.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo, prokuroro pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą ir apeliantės pateiktų rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nepažeidė BK nuostatų. Dėl šios priežasties teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir vietoje turto konfiskavimo iš apeliantės išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-489/2025, 7 punktas). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. P. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be kita ko, vadovaujantis BK 72 straipsniu, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruoto O. D. vardu, konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad R. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo nuteistosios mažametei dukrai O. D. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad turėjo būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalis ir iš nuteistosios išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, nes neva mažametė nuteistosios dukra O. D. yra tikroji konfiskuotino automobilio savininkė, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.
Skunde nurodoma, kad automobilis buvo pirktas ne tik už vaiko pinigus, tačiau prie jo pirkimo prisidėjo ir nuteistosios mama, kuri taip pat šiuo automobiliu naudojasi bei vežioja O. D. į darželį ir važiuoja automobiliu pas gydytojus, nes serga onkologine liga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistosios motinos lėšos buvo naudotos automobilio pirkimui. Iš byloje esančio 2025 m. sausio 10 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 182, matyti jog ties grafa „sumokėjau“ nurodyta „O. D.“, o parašas yra nuteistosios R. P., bei nurodyta, kad grynaisiais sumokėta 3 900 Eur suma (t. 1, b. l. 96, 188). Tas pats pasakytina ir apie 2025 m. sausio 10 d. transporto pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad joje nurodyta, jog transporto priemonę pirko O. D., tačiau parašas yra nuteistosios R. P. (1 t., b. l. 97, 192). Pastebėtina, kad tuo metu mažametė O. D. buvo kiek daugiau nei 4 metų amžiaus, tai akivaizdu, kad pati jokių pinigų nemokėjo ir automobilio neįsigijo. Duomenų, kad likusią pagal sutartį sumokėti 100 Eur sumą bankiniu pavedimu atliko nuteistosios mama ‒ byloje nėra. Nors skunde nurodoma, kad automobilis buvo pirktas už vaiko pinigus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties matyti, kad iš A. D. dukros O. D. (buvusi pavardė P.) išlaikymui priteista po 300 Eur juos sumokant periodinėmis išmokomis į R. P. banko sąskaitą. Taigi, šių pinigų paskirtis nustatyta teismo sprendimu yra skirta būtent vaiko išlaikymui, o ne transporto priemonių jos vardu įgijimui. Jokių kitų duomenų apie tai, kad mažametė O. D. savo vardu įgijo kitas lėšas, skirtas automobilio įsigijimui, byloje nėra. Todėl, įvertinant byloje sutrinktus įrodymus, bei nuteistosios R. P. asmenybę, jog ji 2023 m. balandžio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymo, jog pačios teigimu turi vykdomųjų bylų pas antstolius, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog faktinė transporto priemonės BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra būtent R. P., tik šios transporto priemonės registracija atlikta mažametės nuteistosios dukros O. D. vardu.
Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo abejonės dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties teisinės galios nepaneigia jos galiojimo, nes sutartis nėra nuginčyta civilinio proceso tvarka, todėl turi juridinę galią. Taip pat nurodoma, kad jokių pretenzijų dėl šios sutarties galiojimo nepateikė nei automobilio pardavėjas, nei buvęs savininkas – UAB „Current Auto“. Atsakydama į šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatas nėra draudžiama kitų asmenų vardu registruoti privalomai registruotino turto, tačiau šiuo konkrečiu atveju nustačius aplinkybes, jog faktinė tokio turto, t. y. transporto priemonės BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra būtent nuteistoji R. P., o ne mažametė jos dukra O. D., nėra pagrindo netaikyti BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų. Vien tik formalus įregistravimas viešajame registre arba sandorio įforminimas kito asmens vardu, teismui nustačius aplinkybes, kad tikrasis turto savininkas yra kitas asmuo, nepanaikina galimybės tokį turtą vertinti, šiuo konkrečiu atveju, kaip priemonę nusikalstamai veikai daryti ir ją konfiskuoti. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kai nustatoma, jog faktinis turto savininkas yra kitas asmuo, nei įregistruotas viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199-719/2022, Nr. 2K-125-594/2026).
Apeliantė rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodo, kad teismui nustačius BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygas, turėtų būti įvertintas turto konfiskavimo būdas proporcingumo principo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų. Nuteistosios veiksmai – dviejų eismo įvykių sukėlimas, alkoholio vartojimas pasišalinus iš eismo įvykių vietos ir neišsiaiškinus jų aplinkybių, pasireiškė dideliu pavojingumu ir kėlė pavojų ne tik pačiai R. P., tačiau kitiems eismo dalyviams, todėl baudžiamojo poveikio priemonės turto – automobilio BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2026 m. gegužės mėn. VšĮ „Emprekis“ duomenimis yra 3 370 Eur, ‒ konfiskavimo skyrimas nepažeidžia rašytiniuose paaiškinimuose nurodyto proporcingumo principo ir nebus papildoma finansinė našta sumokant nuteistajai paskirtą galutinę 2 000 Eur baudą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruoto O. D. vardu, konfiskavimą, nepažeidė BK normų, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nuosprendį keisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistosios R. P. apeliacinį skundą atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.