Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-3319-892/2026

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-07-22
Bylos Nr.: e2-3319-892/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00521-2026-0
Bylos rūšis: Civilinė byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Ieva Pluirienė
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas: ATS1, ATS2
Trečiasis asmuo: Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras

Kategorijos

2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas

Civilinė byla Nr. e2-3319-892/2026 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00521-2026-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.; 3.2.6.1; 3.4.1.6. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 22 d. Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,sekretoriaujant Inai Jokst, Mingailei Atrauskaitei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone atstovams Oksanai Pavliukevičienei, Dmitrij Charitonov,

atsakovams ATS1 ir ATS2 , atsakovų atstovėms advokatėms Ingridai Ivanovienei, Virginijai Pilipavičienei,

trečiojo asmens „Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras“ atstovams Justynai Baranovskai, Valdemarui Sinkevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2 dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo BĮ „Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama neterminuotai apriboti ATS1 ir ATS2 tėvų valdžią jų mažametės dukros (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Skyrius 2024 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į teismą prašydamas neterminuotai apriboti ATS1 ir ATS2 tėvų valdžią jų mažametės dukros (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) , atžvilgiu bei priteisti mažamečiui vaikui išlaikymą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir laikinai apribojo ATS1 ir ATS2 tėvų valdžią jų dukros (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, priteisė išlaikymą. Atsakovai nesutikdami su sprendimu, pateikė skundą. Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad atsakovai negeba sudaryti saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų savo nepilnamečiui vaikui bei nėra pakankamai socialiai atsakingi, jog galėtų tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 30 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2025 m. gruodžio 8 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu ATS2 informavo, kad dirba savarankiškai, lanko psichologą, tačiau konsultacijų jam nereikia. Priklausomybės ligų konsultantas jam taip pat nereikalingas, nes alkoholio nevartoja. ATS1 informavo, kad pas psichologą lankosi Šeškinės poliklinikoje, 1-2 kartus per savaitę lanko anoniminių alkoholikų grupes, tačiau šiuo metu dėl rimtų sveikatos sutrikimų turi nedarbingumą. Dukrai išlaikymas yra antstolių nuskaičiuojamas nuo atlyginimo. Su vaiku matosi kiekvieną sekmadienį, nuveža vaišių, priemonių. Alkoholio nevartoja. Posėdžio metu atvejo vadybininkė nurodė, kad šeima pagalbos planą vykdo vangiai, alkoholio problema ir toliau išlieka aktuali. Globos centro globos koordinatorė nurodė, kad vaiko globa vyksta sklandžiai, visi (duomenys neskelbtini) poreikiai yra patenkinami. Vaikui nustatytas neįgalumo lygis. Į susitikimus su vaiku tėvai atvyksta maždaug kas dvi savaites. Reguliaraus išlaikymo tėvai nemoka. Atvejo vadybos posėdžio metu buvo nutarta kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. 2026 m. sausio 7 d. Skyriuje buvo gautas Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro raštas, kuriame nurodoma, kad po 2025 m. vasario 13 d. (dalyvavo abu tėvai) ir 2025 m. gegužės 26 d. (dalyvavo tik tėvas) įvykusių atvejo vadybos posėdžių, šeimos situacija iš esmės nepasikeitė: pagalbos plano uždaviniai vykdomi vangiai, psichologo konsultacijos nelankomos, vaiko išlaikymas pagal teismo sprendimą neteikiamas. Socialinė darbuotoja darbui su šeima informavo, kad 2025 m. balandžio 29 d. apsilankymo metu šeimos namuose buvo rastas didelis alaus butelis, leidžiantis daryti prielaidą, jog alkoholio vartojimo problema šeimoje išlieka. 2025 m. rugpjūčio 1 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje dalyvavo abu tėvai, tačiau buvo nustatyta, kad pagalbos plano uždaviniai ir toliau nevykdomi, vaiko išlaikymas teikiamas vangiai, bendravimas su vaiku epizodiškas, o bendradarbiavimas su Globos centro specialistais nevykdomas. Laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 26 d. iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. šeimoje lankytasi 10 kartų, o nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. dar 15 kartų, tačiau patekti į namus ir pabendrauti su šeimos nariais nepavyko. Tik vieno apsilankymo metu pavyko sutikti ATS2 , kuris teigė, jog alkoholio nevartoja, o ATS1 esą yra darbe. 2025 m. spalio 21 d. lankantis šeimos gyvenamojoje vietoje kartu su atvejo vadybininke, namo durų niekas neatidarė, tačiau pro virtuvės langą matėsi tušti alaus ir degtinės buteliai. Nors alkoholio vartojimo fakto nebuvo užfiksuotas, alkoholio vartojimo rizika šeimoje išliko. Skyriaus nuomone, atsižvelgiant į tai, kad tėvai negeba tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvų, teisių ir pareigų, piktnaudžiauja tėvų valdžia, nekeičia savo elgesio ir gyvenimo būdo, nebendradarbiauja su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, nededa pastangų situacijai keisti ir daro žalingą įtaką vaikui, manytina, kad egzistuoja pagrindas neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią jų dukters (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, siekiant apsaugoti vaiką nuo galimos būsimos žalos, ypač atsižvelgiant į tai, kad situacija šeimoje yra pasikartojanti. Anot budinčios globotojos, mergaitė yra linksma, nuotaikinga ir smalsi, turi gerą apetitą, alergijų nepastebima. Mažametės sveikatos priežiūra vykdoma Šeškinės poliklinikoje. Pažymėtina, kad buvo pastebėtas vaiko raidos neatitikimas pagal amžių normas: vaikas vėlai pradėjo vaikščioti, vaikas negeba formuoti sakinių, mažametės žodynas skurdus, suvokimo gebėjimai nepakankami, todėl buvo priimtas sprendimas atlikti vaiko raidos ištyrimą. Po išsamaus vaiko ištyrimo nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Budinti globotoja, nuolat stebint vaiko kasdienį funkcionavimą ir raidą, fiksuoja teigiamus pokyčius - pastebimas vaiko raidos gerėjimas. Dėl pakartotinių vaiko atskyrimų nuo biologinės šeimos buvo sutrikdytas vaiko prieraišumo formavimasis. Vaikas prisitaikė prie budinčios globotojos aplinkos, užmezgė su ja emocinį ryšį ir yra prie jos pripratusi. Globos centras informavo, kad atsakovai su Globos centru kontakto nepalaiko. ATS1 bendrauja tiesiogiai su budinčia globotoja, teiraudamasi dėl vaiko sveikatos, vystymosi, vaiko motinai reguliariai yra siunčiamos mažametės nuotraukos. Mažametės biologiniai tėvai su vaiku susitinka maždaug kas 2-3 savaites. Pasitaiko laikotarpių, kai tėvai ilgesnį laiką nepalaiko jokio ryšio su budinčia globotoja ir neprašo susitikimo su vaiku. Globos centro pastebėjimais, toks bendravimo nenuoseklumas neužtikrina stabilaus ryšio palaikymo ir turi neigiamą poveikį vaiko emociniam saugumui bei prieraišumo formavimuisi. Susitikimų su vaiku metu motina aktyviai dalyvauja bendravime ir visą dėmesį skiria vaikui. Tėvas susitikimų metu tiesiogiai neįsitraukia į bendravimą su vaiku, daugiausia stebi motinos ir vaiko sąveiką. Taip pat pastebėta, kad tėvas skubina motiną užbaigti susitikimą, nurodydamas, jog jau laikas išvykti. Susitikimai trunka apie valandą laiko. Tėvo elgesys susitikimų metu rodo pasyvų dalyvavimą vaiko ir tėvų bendravime. Nepastebima vaiko emocinių sunkumų ar pasipriešinimo susitikimo pabaigoje. Globos centras nurodė, kad tėvai nevykdo teismo sprendimu nustatytos pareigos reguliariai teikti vaiko išlaikymą. Vaiko išlaikymas nėra mokamas nuosekliai, fiksuojami tik pavieniai mokėjimai, dažnu atveju, ATS1 vardu. Dėl išlaikymo nemokėjimo yra susidariusi skola. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, išlaikymo priverstinis išieškojimas perduotas vykdyti antstoliams. Globos centro pastebėjimais, tėvams labai patogu, kad vaiko priežiūrą ir ugdymą faktiškai užtikrina budinti globotoja bei ugdymo įstaiga. Dėl to tėvai nesudaro nuoseklių sąlygų patys rūpintis vaiku, jų motyvacija tiesiogiai įsitraukti į vaiko priežiūrą, emocinį saugumą ir nuoseklų ugdymą yra ribota. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai iki šiol nesikreipė dėl laikino tėvų valdžios panaikinimo. Atsakovai nėra motyvuoti keisti savo gyvenimo būdo, jų elgesys nesikeičia jau ilgą laiką, savo elgesį atsakovai pakoreguoja trumpam, tik siekdami susigrąžinti vaiką į šeimą, bendravimas tarp tėvų ir vaiko yra nenuoseklus ir paviršutiniškas, stipraus emocinio ryšio tarp tėvų ir vaiko nėra, atsakovai nors ir gauna pastovias pajamas, tačiau vaikui išlaikymą teikia nereguliariai ir labai mažomis sumomis, kurios niekaip negali patenkinti net minimalių mažamečio vaiko poreikių. Nėra duomenų, kad padėtis šeimoje galėtų pasikeisti.

Atsiliepimas

Atsakovo ATS2 atstovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys grindžiamas teiginiu, jog atsakovas nedėjo pakankamų pastangų keisti situacijos bei nebendradarbiavo su pagalbą teikiančiais specialistais. Tačiau, toks vertinimas yra subjektyvus, neatsižvelgiantis į realiai įgyvendintas Pagalbos plano priemones ir faktiškai atliktus veiksmus. Atsakovas vykdė esmines jam nustatytas pareigas, o atskirų priemonių vertinimas kaip nepakankamų, nepaneigia objektyvaus jų įgyvendinimo fakto. Pažymėtina ir tai, kad kai kurios plane numatytos priemonės, atsakovo vertinimu, yra perteklinio pobūdžio, tačiau nepaisant to, jis siekia jas vykdyti. Atsakovas yra baigęs ambulatorinę „Minesotos“ programą Respublikiniame priklausomybės ligų centre (toliau - RPLC), taip tinkamai įvykdydamas pareigą spręsti alkoholio vartojimo problemą. Be to, atsakovas tęsia konsultacijas su priklausomybių specialistu, kas patvirtina jo motyvaciją palaikyti pasiektus rezultatus ir užkirsti kelią galimam atkryčiui. Dabartiniu metu, jo vertinimu, jis yra įgijęs gebėjimą kontroliuoti su alkoholio vartojimu susijusį elgesį. Psichologo konsultacijas lanko psichologo nustatytu periodiškumu ir laiku. Taip pat jis yra baigęs pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo pastangas stiprinti tėvystės įgūdžius. Atsakovas reguliariai, vidutiniškai vieną kartą per savaitę, susitinka su dukra, domisi jos sveikata, ugdymu ir emocine būsena. Ryšys su vaiku nėra prarastas - vaikas džiaugiasi, šypsosi, apsikabina. Tėvai su vaiku laiką leidžia ir vieni, eina pasivaikščioti, kas rodo globėjo pasitikėjimą. Jis dalyvauja vaiko gyvenime tiek, kiek tai objektyviai įmanoma atskirai gyvenančiam tėvui. Išlaikymas vaikui yra teikiamas per antstolius, todėl išlaikymo pareigos nevykdymu jis neturėtų būti kaltinamas. Atsakovas bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kitais specialistais, sudaro sąlygas lankytis namuose, teikia reikalingą informaciją. Atvejai, kai dėl darbo pobūdžio jis nebuvo rastas namuose, negali būti vertinami kaip sisteminis pareigų nevykdymas ar vengimas bendradarbiauti. Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą ir gauna pajamas, leidžiančias užtikrinti vaiko materialinius poreikius. Tai patvirtina jo gebėjimą prisiimti ir vykdyti tėvo pareigas. Atsakovas baigė priklausomybės gydymo programą, baigė tėvystės įgūdžių mokymus, lanko psichologo konsultacijas, palaiko nuolatinį ryšį su dukra. Tai patvirtina realią pažangą ir dedamas pastangas. Vienkartiniai nesklandumai ar praeities problemos negali būti prilyginami visiškam pareigų nevykdymui. Vaikui realios grėsmės nėra. Jis šiuo metu saugiai gyvena pas globėjus, o atsakovas su dukra reguliariai bendrauja. Susitikimų metu specialistai nefiksuoja agresijos, netinkamo elgesio ar pavojaus vaiko sveikatai. Šiuo atveju vertinant, kas naudingiausia atsakovo dukrai tiek artimiausiu metu, tiek ateityje, būtina atsižvelgti į šeimos ryšių išsaugojimą ir nuoseklų santykių palaikymą, kuris, kaip rodo bylos duomenys, yra nenutrūkstamas - tėvas reguliariai lanko vaiką ir atsižvelgiant į aplinkybes, rūpinasi ja. Deda pastangas išspręsti problemas, kurios trukdo jam susigrąžinti vaiką į šeimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas faktiškai nutrauktų teisinį ryšį su tėvu ir eliminuotų galimybę vaikui ateityje grįžti į biologinę šeimą. Atsižvelgiant į atsakovo daromą pažangą, tokia priemonė būtų neproporcinga siekiamam tikslui ir neatitiktų vaiko interesų. Šiuo atveju tikslinga tęsti pagalbos šeimai teikimą, o ne taikyti griežčiausią įstatyme numatytą ribojimą.

Atsakovės ATS1 atstovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs ir nėra patvirtinti rašytiniais įrodymais. Priešingai, ieškovės pateiktame 2025 m. gruodžio 18 d. pagalbos plane tarp „neįgyvendintų“ nurodyta - dalyvauti gyvuose AA susirinkimuose, rinkti parašus ant lapo. Atkreiptinas dėmesys, kad AA grupės lankymas nėra susitikimas dėl parašo, tai pagalbos susitikimai ir nesant galimybės dalyvauti gyvai, atsakovė išnaudoja kitas galimybes - dalyvauja nuotoliniuose užsiėmimuose, kas niekaip nekeičia susitikimų efektyvumą. Dar viena „neįgyvendinta“ užduotis - lankyti psichologo konsultacijas pagal specialisto sudarytą tvarkaraštį. 2025 m. rugpjūčio 1 d. pagalbos plane toks uždavinys net nebuvo iškeltas, priešingai, prie atsakovės paaiškinimų pažymėta, kad ji lanko psichologą Šeškinės poliklinikoje, tą patį pakartojo ir 2025 m. gruodžio 18 d. paaiškinimuose. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Siekiant išlaikyti darbo vietą, ne visada įmanoma derinti konsultacijas ir susitikimus su darbo grafiku. Apie savo darbo grafiką yra informavusi socialinę darbuotoją. Taip pat ta aplinkybė, kad atsakovė nerasta namuose, nėra tapati aplinkybei, kad ji tuo metu kur nors vartoja alkoholį. Su vaiku yra bendraujama tiek, kiek atsakovei yra leidžiama. Oficialiai susitikti su vaiku galima tik vieną kartą per mėnesį, tačiau susitarus su globėja, susitikimai, jeigu tai leidžia vaiko sveikata ir užimtumas, vyksta dažniau. Į susitikimą visada nešamos lauktuvės ir žaislai. Dėl išlaikymo mokėjimo, tai pinigus išskaičiuoja antstolis iš ATS1 gaunamo atlyginimo. Ji planuoja susitarti su antstoliu dėl įsiskolinimo mokėjimo ir mokėti išlaikymą tiesiogiai. Dėl teisinio neišprusimo atsakovė nesuprato, kad pati turi inicijuoti vaiko grąžinimą į šeimą, tikėjosi, kad šiuo klausimu padeda socialiniai darbuotojai. Atsakovė daro viską, kad galėtų susigrąžinti vaiką į šeimą. Šiuo metu gyvena kitu adresu, (duomenys neskelbtini), namuose su visais patogumais, kur vaikui yra atskiras kambarys, dėl ko yra visos sąlygos susigrąžinti vaiką.

Trečiasis asmuo BĮ „Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras“ atsiliepime su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad nuo laikino tėvų valdžios apribojimo taikymo atsakovų elgesyje nepastebėta esminių teigiamų pokyčių. Jie nereiškia aiškios iniciatyvos susigrąžinti vaiką, nesiekia atkurti visaverčių tėvų ir vaiko santykių. Susitikimai su vaiku vyksta vidutiniškai kas 2-3 savaites (į susitikimus atsakovai visada atveža lauktuvių), pasitaiko laikotarpių, kai tėvai ilgesnį laiką nepalaiko jokio ryšio su budinčia globotoja ir neinicijuoja susitikimų su vaiku. Atsakovų dalyvavimas dukters gyvenime išlieka minimalus. Atsakovai taip pat nevykdo savo pareigos išlaikyti vaiką - per visą laikotarpį yra sumokėję tik pavienes, simbolines pinigines sumas, kurios akivaizdžiai nėra pakankamos vaiko poreikiams tenkinti. Budintis globotojas tinkamai vykdo pareigas, vaiko poreikiai užtikrinami, sudaryta saugi ir stabili aplinka, tarp vaiko ir globotojo susiformavęs emocinis ryšys. Nusiskundimų dėl vaiko priežiūros Centras nėra gavęs. Atsakovai su Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centru kontakto nepalaiko, atsakovė bendrauja tiesiogiai su budinčia globotoja. Atsakovams buvo suteiktas pakankamas laikotarpis keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, sudaryti sąlygas saugiai vaiko aplinkai ir imtis realių veiksmų siekiant vaiko grąžinimo į šeimą, tačiau reikšmingų pokyčių nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžių metu ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovai išlaikymo vaikui neteikia, tik kiek nuo jų atlyginimo nuskaičiuoja antstolis, kiek konkrečiai lėšų vaiko išlaikymui išskaičiuojama – nėra žinoma. Paskutinį kartą psichikos centre atsakovai lankėsi tik 2025 m., kuomet byla dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovų atžvilgiu buvo nagrinėjama apygardos teisme. Byloje yra duomenys, kad atsakovė 2026 m. kovo mėn. pati atsisakė gydymo. Pastebima žala, daroma vaikui, kuomet dėl atsakovų nepriežiūros vaikas kelis kartus buvo paimamas iš tėvų ir vėl grąžinamas. Fiksuojami vaiko raidos teigiami pokyčiai mergaitei gyvenant pas laikiną globėją. Mano, kad tėvų elgesys nepasikeitęs, alkoholio vartojimo problemos neišspręstos, tėvai atsisako psichologų konsultacijų ir gydymo. Tėvai gali matytis su vaiku nors ir kiekvieną dieną pagal galimybes, tačiau tėvai dažnesnių susitikimų neinicijuoja. Socialinės darbuotojos parodymais, atsakovų gyvenimo sąlygos pakeitus būstą pablogėjo, žiemos metu name šalta. 2026 m. liepos 13 d. teismo posėdyje Tarnybos atstovas nurodė, kad nuo 2022 m. atsakovų elgesys ir padėtis šeimoje nepasikeitė. Laikino apribojimo pratęsimas neatitiktų vaiko interesų, kadangi atsakovai iš esmės nedėjo visų pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, vaiko teisinis neapibrėžtumas traumuotų vaiką. 2026 m. kovo mėn. medicininėje pažymoje nurodyta, kad atsakovei diagnozuota priklausomybė alkoholiui, tačiau atsakovė gydymo nepageidavo, dėl ko viena iš rizikų šeimoje liko nepašalinta. Vaikas didžiąją gyvenimo dalį gyveno ne su tėvais, vaikas sėkmingai adaptavęsis globėjų aplinkoje, jo poreikiai tenkinami, užtikrinamas emocinis stabilumas, pastovumas. Be to, tėvai su vaiku bendravo periodiškai, kai tuo tarpu tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat. Pažymėjo, kad tėvystė nėra tik teisė į vaiką, tačiau tai apima ir pareigas tenkinti vaiko fiziologinius, emocinius poreikius. Bendravimas su vaiku yra paviršutiniškas, vaikas nerodo emocinio ryšio su tėvais. Be to, atsakovai nevykdo pareigos išlaikyti vaiką, jis buvo teikiamas nereguliariai, o išlaikymo skolos išieškojimas vykdomas per antstolį, jis iki galo nėra padengtas. Pažymėjo, kad atsakovai pradėjo aktyviau domėtis vaiku ir keisti elgesį tik po to, kai Tarnyba kreipėsi į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Toks elgesys savaime nepatvirtina, kad įvyko esminiai gyvenimo būdo pokyčiai. Tarnybos atstovas pažymėjo, kad esmės nekeičia, ar tėvai susitinka su dukra 1-2 kartus per mėnesį ar kas savaitę, svarbiausia – koks tėvų bendravimas. Globėjo užfiksuota, kad tėvo bendravimas paviršutiniškas, vaikas atprato nuo tėvų. Svarbiausia vaiko saugumas, pastebėta, kad Tarnyba jau du kartus grąžino vaiką atsakovams ir situacija šeimoje iškart blogėja, apytiksliai po mėnesio vėl vaiką reikia paimti. Tarnyba neturi pareigos pastoviai tikrinti atsakovų blaivumo ir jo fiksuoti. Nesutinka, kad socialiniai darbuotojai atsakovams nesuteikė informacijos dėl veiksmų, norint grąžinti vaiką į šeimą, kadangi socialinis darbas su šeima trunka jau apie keturis metus, per tokį ilgą laiką atsakovai turėjo galimybę išsiaiškinti savo procesines teises, be kita ko, atsakovai visada turėjo atstovus, tačiau neinicijavo tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

2026 m. gegužės 27 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė ATS1 prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji gydymo neatsisakė, jis net nebuvo pasiūlytas, ji atsisakė tik siūlomų raminamųjų vaistų. Dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos nurodė, kad prieš tai nuomojosi naujos statybos būstą, dabartinis yra senesnis, bet namuose yra šilta. Nurodė, kad lankė anoniminių alkoholikų terapiją, iš pradžių lankė tiesiogiai, po stuburo išvaržos jungiasi į terapiją nuotoliu, jokių išrašų dėl lankomos terapijos gauti negali. Su vaiku susitinka kas 1-2 savaites, kartais dėl globėjų išvykimo į sodybą arba dėl vaiko ligos, visada kontaktuoja su globėja. Vaikas dažnai sirgo, todėl dažnai negalėjo susitikti su dukra. Pora kartų patys atšaukė susitikimus, kadangi nebuvo kaip nuvykti. Per vaiko gimtadienį buvo aplankyti. Pažymėjo, kad niekas nepaaiškino dėl antstolio išskaitomų lėšų, kur jos nukeliauja ir koks dydis. Mano, kad vyras tinkamai bendrauja susitikimuose su dukra, ją nešioja, kartu supasi, skiria pakankamai dėmesio. Globėjos dažnai paklausia, kokia dukros sveikata, ar eina į darželį, gali prisijungti prie e-sveikatos, paprašo atsiųsti nuotraukų, darželio renginiuose nebuvo, mano, kad juose dalyvauti negalima. Nurodė, kad jos darbo užmokestis minimalus. Į klausimą, kodėl nesikreipė dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, atsakovė nurodė, kad kalbėjo su socialine darbuotoja, taip pat skambino į Vaikų teises dėl vaiko grąžinimo į šeimą, jai buvo nurodyta, kad atsakovams reikia laukti teismo, nes jau paskirtas teismas, socialinė darbuotoja nurodė, kad į teismą gali kreiptis tik BĮ „Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras“, o atsakovai turintys viską vykdyti. 2026 m. liepos 13 d. teismo posėdyje atsakovės atstovė pažymėjo, kad neterminuotas valdžios apribojimas yra paskutinė priemonė. Pagalbos planas šeimai yra formalus, o ne iš esmės norintis padėti šeimai. Nurodymas, kad atsakovė gydymo nepageidavo nereiškia, kad ji jo atsisakė. Pažymėjo, kad atsakovė darbovietėje yra teigiamai charakterizuojama, alkoholio vartojimo fakto nuo laikino tėvų valdžios apribojimo atsakovų šeimoje nėra fiksuota. Atsakovė iš esmės pakeitė gyvenimo būdą. Nesutiko, kad ji pakeitė savo bendravimą tik apribojus tėvų valdžią, atsakovė visada domėjosi vaiku, pirko dukrai žaislus, daiktus. Mano, kad vaiko teisių atstovai mažai padėjo ir neišaiškino atsakovams, ką jie turėtų padaryti, norint susigrąžinti dukrą. Atsakovai nesuprato, kad vykdant išlaikymo skolos išieškojimą iš darbo užmokesčio jie paraleliai turi mokėti ir einamąsias išlaikymo įmokas, atsakovai atidavė visus turimus pinigus skolai padengti. Atstovė mano, kad didžioji dalis plano uždavinių yra įvykdyti, situacija šeimoje gerėja, tėvai nori susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovė baigiamosiose kalbose prašė grąžinti dukrą į šeimą.

2026 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje atsakovas ATS2 nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pripažino, kad gyvenime suklydo, dėl ko vaikas buvo paimtas iš šeimos, teigė išmokę skaudžias pamokas. Pažymėjo, kad praėjo Minesotos kursą, alkoholio problema išspręsta, reguliariai lankomas psichologas Šeškinės poliklinikoje, pagalbos planai vykdomi, kartą į savaitę susiskambina su savo priklausomybių konsultantu. Nurodo alkoholio nebevartojantis. Namų sąlygos geros, su visais patogumais, vaikui yra atskiras kambarys. Supranta, kad vaikas buvo paliktas vienas, tai buvo klaida, dėl kurios gailisi. Pažymėjo, kad nori patys su žmona auginti dukrą, kad ji grįžtų į namus, dukra jiems reikalinga. Socialiniai darbuotojai jų dažnai neranda namuose, kadangi tiek jis, tiek žmona dirba, o specialistai lankosi darbo metu. Nurodė, kad dirba pagal individualią veiklą, todėl galėtų dukrą vežioti į ugdymo įstaigas. Pripažino, kad tiesiogiai einamo išlaikymo dukrai neveda, jam išskaičiuoja antstolis už išlaikymo įsiskolinimą. Nemokėjo dukrai alimentų kurį laiką, nes buvo labai brangi būsto nuoma, dėl ko susidarė skola, kuri šiai dienai beveik padengta. Į naujus namus persikėlė nuo šių metų pražios, šiuo metu būsto nuoma mažesnė. Pažymėjo, kad mokėti ir skolą, ir einamąjį išlaikymą sudėtinga, kadangi pajamos įvairios. Nurodė, kad vykdo individualią (duomenys neskelbtini) veiklą, vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 2 000 Eur į rankas, būsto nuoma ir mokesčiai sudaro apie 700 - 800 Eur, kiti mokesčiai apie 200 Eur, pripažino, kad galėtų daugiau skirti dukros išlaikymui. Su dukra susitinka apie 3-4 kartus per mėnesį, jei vaikas neserga. Susitikimus derina žmona, todėl nemato būtinybės bendrauti su globotoja. Į klausimą, kodėl atsakovai nesikreipė į teismą dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, atsakovas nurodė, kad jiems to nepaaiškino socialiniai darbuotojai, jie nežinojo, kad taip galima ar reikia daryti. 2026 m. liepos 13 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad nuo praeito posėdžio su dukra pavyko susitikti du kartus, dėl globėjos laiko stokos su dukra susitikti pavyksta retai, susitikimai labai trumpi, atsakovas toliau tęsia bendravimą su Martynu (priklausomybių konsultantu). Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad po laikino tėvų valdžios apribojimo situacija šeimoje iš esmės yra pasikeitusi į gerąją pusę. Mano, kad ieškovės pozicijoje yra daug prieštaravimų dėl susitikimų skaičiaus. Tėvai nori su vaiku susitikti dažniau, tačiau dėl objektyvių priežasčių jie to negali padaryti (dėl globotojo užimtumo, atostogų, vaiko ligos). Atsakovas visada dalyvauja susitikimuose su vaiku. 2026 m. nenustatytas nei vienas alkoholio šeimoje užfiksavimo atvejis, 2025 m. užfiksuotas tik vienas atvejis, tai leidžia daryti išvadą, kad situacija šeimoje pagerėjo. Laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio mėn. iki 2026 m. kovo mėn. atsakovas net 19 kartų lankėsi psichologo seansuose, suplanuoti ir tolimesni vizitai. Ieškovė akcentuoja buvusius vaiko teisių pažeidimus, tačiau šeimoje pastebimi teigiami pokyčiai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė nurodė, kad tėvai susitinka su vaiku kas 2-3 savaites, nesidomi vaiko pasiekimais, savaitės eigoje bendravimo nėra, domisi ar vaikas yra sveikas. Išlaikymo tiesiogiai ir reguliariai atsakovai nemoka. Buhalterė pateikė duomenis, kad per antstolį Centras gavo iš atsakovų nuskaičiuotas sumas išlaikymo skolos padengimui: iš atsakovo antstolis pervedė 1 639 Eur, iš atsakovės - 3 808,26 Eur. Atstovas pažymėjo, kad tėvams buvo suteiktas ne vienas šansas pakeisti šeimos situaciją, tačiau Centras mano, kad atsakovai to nepadarė, o vaiko interesus geriau atstovauja globotoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai ATS1 ir ATS2 yra (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) , tėvai. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje eS2-8702-341/2024 buvo išduotas leidimas paimti (duomenys neskelbtini) iš jos tėvų. Vilniaus rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d potvarkiu Nr. M22 - 1000 mažametės laikinuoju globėju (rūpintoju) paskirtas Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras. Nuo 2025 m. liepos 22 d. teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) nustatyta nuolatinė globa.

(duomenys neskelbtini) Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimu nuo 2025 m. spalio 21 d. iki 2027 m. spalio 20 d. nustatyti (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovų šeimai nuo 2022 m. spalio 11 d. yra taikomas atvejo vadybos procesas bei šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko nepriežiūros, piktnaudžiavimo alkoholiu bei nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai 2022 m. spalio 2 d., 2023 m. balandžio 17 d., 2023 m. balandžio 23 d. ir 2024 m. gegužės 26 d. mažametės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-376-1115/2025 laikinai apribojo atsakovų tėvų valdžią dukros (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatė gyvenamąją vietą biudžetinėje įstaigoje „Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras“, priteisė iš atsakovų dukrai mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis (iš atsakovės po 300,00 Eur/mėn., iš atsakovo po 250 Eur/mėn.). Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 30 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovės į bylą pateiktais rašytiniai įrodymais ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 9 d. sprendimo duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato informacijoje apie atsakovą ATS2 nurodyta, jog nuo 2022 m. vasario 20 d. iki 2024 m. liepos 23 d. adresu (duomenys neskelbtini), policijos registruojamų įvykių registre pranešimų neregistruota. Nuo 2022 m. vasario 20 d. iki 2024 m. liepos 23 d. adresu (duomenys neskelbtini) registruotas vienas pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2022 m. spalio 1 d. paskambinęs vyras pranešė, kad moteriai sutriko psichika, reikalinga medikų pagalba. Atvykę pareigūnai nustatė, kad medikų pagalba nereikalinga, todėl surašytas administracinio nusižengimo protokolas (toliau – ANP) pagal Lietos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso toliau (toliau – ANK) 493 str. 2 d., „Greitosios medicinos pagalbos iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“. Atsakovui ATS2 nustatytas 2,60 prom. girtumo laipsnis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato informacijoje apie ATS2 galima matyti, kad 2023 m. balandžio 23 d. atsakovui surašytas ANP pagal ANK 73 str. 1 d. „Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams“, dėl to, kad ATS2 namuose buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,31 prom. girtumo laipsnis) ir dėl savo būsenos neužtikrino tinkamos priežiūros ir saugios aplinkos mažamečiui vaikui (kūdikiui) (duomenys neskelbtini), t. y. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko teisių interesams, neužtikrino savo mažamečio vaiko (kūdikio) teisės į ramią ir saugią aplinką, tinkamą priežiūrą gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, doroviniam vystymuisi, neapsaugojo vaiko nuo jo vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio ir alkoholio vartojimo bei demonstravo netinkamo elgesio pavyzdį. 2023 m. rugpjūčio 21 d. atsakovui surašytas ANP pagal ANK 73 str. 2 d. „Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams“, dėl to, kad V. B. (šeimai paskirta socialinė priežiūra bei taikoma atvejo vadyba), būdamas per vienerius metus baustas administracine tvarka pagal ANK 73 str., išėjo iš namų palikdama namuose vieną mažametę dukrą (duomenys neskelbtini), be priežiūros, t. y. nepasirūpino, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Savo veiksmais ATS2 panaudojo tėvų valdžią priešingą vaiko teisių interesams, neužtikrino vaikui tinkamos priežiūros ir saugios aplinkos, pažeidė vaiko teisę į ramią ir saugią aplinką, tinkamą priežiūrą, gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, doroviniam vystymuisi. 2024 m. gegužės 26 d. atsakovui surašytas ANP pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį. „Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams“, dėl to, kad V. B., būdamas per vienerius metus baustas administracine tvarka pagal ANK 73 str., namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,55 prom. girtumo laipsnis) bei dėl savo būsenos neužtikrino tinkamos priežiūros ir saugios aplinkos mažamečiui vaikui (duomenys neskelbtini) t. y. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko teisių interesams, neužtikrino savo mažamečio vaiko teisės į ramią ir saugią aplinką, tinkamą priežiūrą, gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, doroviniam vystymuisi, neapsaugojo vaiko nuo jo vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio ir alkoholio vartojimo bei demonstravo netinkamo elgesio pavyzdį.

Taip pat iš į bylą ieškovės pateiktų policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRĮR) duomenų nustatyta, kad atsakovės ATS1 gyvenamosios vietos adresu laikotarpyje nuo 2022 m. vasario 20 d. iki 2024 m. liepos 23 d. registruoti penki įvykiai, susiję su ATS1 . 2022 m. spalio 1 d. paskambinęs vyras paprašė medikų pagalbos, jog moteriai, galimai sutrikusi psichika, galimai vartojusi alkoholį. Patikrinimo metu namuose buvo ATS1 , kuri ant rankų laikė savo dukrą (duomenys neskelbtini). Atsakovei buvo nustatytas 2,25 prom. girtumas. Iškviesti Vaiko teisių apsaugos specialistai mažametę (duomenys neskelbtini) perdavė laikinai globėjai.

2023 m. balandžio 4 d. socialinė darbuotoja nurodė, kad jau kelias dienas negali telefonu susisiekti su ATS1 . Jos šeima yra įtraukta į rizikos grupę. Socialinė darbuotoja jaudinosi, kad namuose taip pat gali būti atsakovės kūdikis, kuriam neteikiama privaloma priežiūra. Socialinė darbuotoja prašė atvykti pareigūnų į vietą ir išsiaiškinti situaciją dėl vaiko priežiūros. Patikrinimo metu atvykus minėtu adresu socialinė darbuotoja policijos pareigūnų nelaukė, durų niekas neatidarė.

2023 m. balandžio 23 d. Socialinė darbuotoja pranešė kad nurodytų adresu gyvena šeima auginanti 11 mėn. kūdikį bei namuose galimai vartoja alkoholį. Pati pranešėja nuvykti į vietą neturi galimybės ir prašė policijos patikrinti. Patikrinimo metu pareigūnams duris atidarė ATS1 , su kuria bendraujant buvo paaiškinta, kad pagal gautą pranešimą reikia nustatyti jos blaivumą. Alkoholio kiekio matuokliu ATS1 buvo nustatytas 1,30 prom., neblaivumas ir apie tai buvo informuoti Vaiko teisių apsaugos specialistai.

2023 m. rugsėjo 21 d. socialinė darbuotoja pranešė, kad per duris girdimas vaiko verksmas. Galimai motina yra neblaivi. Patikrinimo metu atvykus policijos pareigūnams nurodytu adresu juos pasitiko socialinė darbuotoja, kuri paaiškino, kad nurodytu adresu gyvena ATS1 ir mažametė dukra (duomenys neskelbtini) bei, kad šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos. Kartu su socialinėmis darbuotojomis buvo patekta į namo vidų, kur kambaryje gulėjo vaikas - (duomenys neskelbtini), daugiau namuose jokių žmonių nebuvo. Vaiko būklę įvertino greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, į gydymo įstaigą nevežė, sveikatos sutrikimų nenustatė. Į įvykio vietą buvo iškviesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, kurie vaiką išsivežė.

2024 m. liepos 15 d. buvo gautas pranešimas, atvykus nurodytu adresu pastebėta, kad atsakovas neblaivus ir slepia žmonos atsakovės ATS1 buvimo namuose faktą (pranešėja matė ją pro langą), pranešėja įtaria, kad abu asmenys yra neblaivūs ir prašo nustatyti blaivumą. Patikrinimo metu, atvykus nurodytu adresu durų niekas neatidarė. Apėjus namus, pro langus jokių asmenų namo viduje nesimatė.

Iš Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro pateiktos informacijos apie atsakovų šeimą matyti, kad 2024 m. liepos 26 d. Skyrius gavo Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro motyvuotą siūlymą, kuriame nurodoma, kad atsakovų šeimai, kurioje auga mažametė (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. spalio 11 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centre (toliau – ir VRSPC) taikomas atvejo vadybos procesas bei teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga. VRSPC informavo, kad mažametei (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. spalio 19 d. iki 2024 m. balandžio 23 d. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) budinčios globotojos šeimoje. 2024 m. balandžio 18 d. VRSPC vykusio šeimos atvejo nagrinėjimo metu, kurio tikslas buvo įvertinti dabartinę šeimos situaciją, peržiūrėti pagalbos planą ir spręsti klausimą dėl laikinosios globos (rūpybos) tęstinumo vaiko atžvilgiu, buvo užfiksuoti teigiami pokyčiai šeimoje ir priežasčių, dėl kurių reiktų tęsti laikinąją globą (rūpybą) vaiko atžvilgiu, likę nebuvo, tad buvo priimtas bendras posėdyje dalyvavusių specialistų sprendimas grąžinti vaiką tėvams. Nuo vaiko grąžinimo į šeimą momento situacija buvo stabili, tėvai toliau tęsė pagalbos plano vykdymą, bendradarbiavo su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais. Lankantis šeimos namuose nebuvo pastebėta neigiamų veiksnių šeimos ir vaiko gerovės atžvilgiu, tačiau iš į bylą pateikto 2024 m. gegužės 26 d laikino vaiko apgyvendinimo akto matyti, kad 2024 m. gegužės 26 d. buvo užfiksuotas abiejų tėvų girtumas ir mažametė vėl buvo apgyvendinta budinčios globotojos šeimoje. 2024 m. gegužės 30 d. iš Skyriaus buvo gautas kreipimasis dėl atvejo vadybininko paskyrimo šeimai ir laikino apgyvendinimo akto (duomenys neskelbtini). Šeimai buvo inicijuota mobilios komandos pagalba, tačiau 2024 m. birželio 12 d. rašte Nr. 3SD- 4087 dėl mobilios komandos darbo su atsakovais pabaigos nurodoma, kad atsakovas ATS2 pagalbos atsisakė, o atsakovė ATS1 informavo, kad gydosi Respublikiniame priklausomybės ligų centre detoksikacijos skyriuje, todėl darbas su ja nebus vykdomas. Buvo taip pat pabrėžta, kad mažametės tėvas atsisakė dalyvauti atvejo vadybos procese, nurodydamas, kad daugiau nevažinės į posėdžius, nes pagalbos jam nereikia bei akcentavo, kad jis iš savo pusės padarė viską, ką galėjo ir dėl vaiko paėmimo iš šeimos kalta tik atsakovė, kadangi ši turi problemų su alkoholio vartojimu.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis nustatyta, kad po 2025 m. sausio 9 d. atsakovams nustatyto laikino tėvų valdžios apribojimo mažametės dukros (duomenys neskelbtini) atžvilgiu šeimai buvo toliau taikomas atvejo vadybos procesas. 2025 m. gruodžio 18 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro pagalbos plane nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 18 d. posėdžio metu dalyvavo abu atsakovai, Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centro globos koordinatorė posėdžio metu nurodė, kad atsakovų ir dukros susitikimai vyksta maždaug kas dvi savaites, trunka apie valandą laiko, susitikimuose dalyvauja abu tėvai, atsakovė visą susitikimo laiką skiria vaikui, inicijuoja žaidimus, kalbina, atsakovas tuo tarpu išlieka stebėtojo pozicijoje, į susitikimus atveža lauktuvių, reguliaraus išlaikymo tėvai neskiria, su globos centru kontakto nepalaiko. Vaiko prieraišumas tėvų atžvilgiu yra prastas, po susitikimo mergaitė ramiai išvažiuoja pas budinčią globotoją.

2025 m. gruodžio 18 d. atvejo posėdžio metu atsakovai teigė lankantys psichologą, alkoholio nebevartojantys, jų teigimu, išlaikymas vaikui yra išskaičiuojamas iš atlyginimo, tik nesuprantantys, kodėl tokiomis mažomis sumomis. Posėdžio metu atvejo vadybininkė pastebėjo, kad ATS1 ir ATS2 pagalbos šeimai planą vykdo vangiai, nebendradarbiauja su specialistais. Siūlo konkretinti uždavinių įvykdymo terminus, pateikti įrodymus, kad apsilankė pas specialistus bei teikti dukrai išlaikymą. Socialinė darbuotoja nurodė, kad lankantis šeimos gyvenamojoje vietoje, dažniausiai namuose nieko nerasdavo. Iš 15 kartų tik 1 kartą sutiko ATS2 . Socialinė darbuotoja taip pat nurodė, kad šeima neatvyko į pagalbos plano peržiūrėjimą 2025 m. gruodžio 3 d., vėliau tą pačią dieną nuvykus į šeimos namus, buvo užfiksuotas ATS2 neblaivumas (2,4 prom.). Taip pat nurodė, kad šeima pagalbos planą vykdo vangiai, alkoholio problema ir toliau išlieka aktuali. Globos centro globos koordinatorė nurodė, kad vaiko globa vyksta sklandžiai, visi (duomenys neskelbtini) poreikiai yra patenkinami.

2026 m. sausio 7 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro rašte nurodoma, kad po 2025 m. vasario 13 d. (dalyvavo abu tėvai) ir 2025 m. gegužės 26 d. (dalyvavo tik tėvas) įvykusių atvejo vadybos posėdžių, šeimos situacija iš esmės nepasikeitė: pagalbos plano uždaviniai vykdomi vangiai, psichologo konsultacijos nelankomos, vaiko išlaikymas pagal teismo sprendimą neteikiamas. Socialinė darbuotoja darbui su šeima informavo, kad 2025 m. balandžio 29 d. apsilankymo metu šeimos namuose buvo rastas didelis alaus butelis, leidžiantis daryti prielaidą, jog alkoholio vartojimo problema šeimoje išlieka.

Iš į bylą pateiktų įrodymų bei teismo posėdyje šalių duotų paaiškinimų nustatyta, atsakovas dirba pagal verslo liudijimą plataus profilio statybininku, atsakovo 2025 m. pajamos pagal metinę pajamų deklaraciją buvo apie 43 000 Eur, atsakovo teigimu jo pajamos per mėnesį nereguliarios, siekia apie 2 000 Eur ir daugiau. Atsakovė ATS1 dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis per mėnesį yra apie 630 Eur. Į bylą pateikta atsakovės darbdavio charakteristika, kurioje nurodyta, kad atsakovė ATS1 yra darbšti, atsakinga, vertinama teigiamai.

Iš byloje esančio Respublikinio priklausomybės ligų centro 2026 m. kovo 3 d. medicinos dokumento išrašo matyti, kad atsakovė ATS1 įskaitoje nuo 2015 m. gegužės 15 d., jai diagnozuota priklausomybė alkoholiui, paskutinis apsilankymas RPLC buvo 2024 m. lapkričio 29 d., tuo metu pacientė susilaikė nuo alkoholio vartojimo 3 mėn., buvo tęsiamas gydymas, disulfiramu, daugiau duomenų apie apsilankymus RPLC nėra. 2026 m. kovo 6 d. VšĮ Šeškinės poliklinikos medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad atsakovė buvo konsultuojama psichologo nuo 2025 m. sausio 21 d., 7 konsultacijos, gydyta RVPL 2025 m. rugpjūčio 15 d. – 2025 m. rugpjūčio 21 d., konsultuota psichiatro 2025 m. rugsėjo 17 d., gydymo nepageidavo.

Ieškovė pateikė į bylą Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro pažymas apie priteisto išlaikymo (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą, iš kurių matyti, kad 2026 m. sausio mėnesiui atsakovės ATS1 išlaikymo įsiskolinimo suma siekė 3021,84 Eur, tuo tarpu atsakovo ATS2 įsiskolinimas sudarė 3 620,38 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė pateikė į bylą antstolio 2026 m. birželio 10 d. Andriaus Baublio pažymą dėl duomenų pateikimo, iš kurio matyti, kad 2026 m. gegužės 1 d. atsakovės ATS1 išlaikymo skolos likutis buvo 302,88 Eur (laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d. iki 2026 m. gegužės 27 d. išieškotojo Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro naudai pervesta 4 887,88 Eur).

Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pakeitimo neterminuotu tėvų valdžios apribojimu sąlygų

Kaip nurodyta aukščiau, nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 9 d. sprendimu atsakovams buvo laikinai apribota tėvų valdžia jų nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu reikalaudama neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, motyvuodama tuo, kad atsakovai iš esmės nepakeitė savo elgesio.

Pagal CK 3.180 straipsnį, tėvų valdžia neterminuotai gali būti apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

Teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, kad esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaikų interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo ar neatlikimo yra tėvų ar vieno iš jų kaltė.

Aplinkybės, susijusios su (ne)terminuotu tėvų valdžios apribojimu, yra vertinamojo pobūdžio. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne prieš kelis mėnesius, pusę ar daugiau metų, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Be to, tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys.

Nagrinėjamu atveju vertinant, ar yra pagrindas atsakovų laikiną tėvų valdžios apribojimą pakeisti neterminuotu tėvų valdžios apribojimu, pastebėtina, kad atsakovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog su vaiku bendrauja, susitinka kas 1-2 savaites pagal galimybes. Susitikimų skaičius dažnai priklauso nuo vaiko sveikatos būklės, globotojos šeimos išvykimo iš miesto (atostogų), suplanuotus susitikimus dažniausiai tenka atšaukti dėl dukros ligų. Paaiškino, kad tiek tėvai, tiek vaikas džiaugiasi susitikimais, atsakovė domisi vaiko sveikatos būkle, stebi gydymo įstaigos įrašus e-sveikatoje, dažnai klausia globotojos apie dukros savijautą, nuotaikas, užsiėmimus, pasiekimus ir veiklas darželyje, sveikina su šventėmis ir laukia nuotraukų. Šiuos teiginius atsakovė pagrindė susirašinėjimų elektroninėmis priemonėmis kopijomis su globotoja, iš kurių matyti, kad atsakovė dažnai inicijuoja (per savaitę kelis kartus) pokalbį su globotoja, geranoriškai klausia apie dukrą, tariasi su globotoja, kokie žaislai ar daiktai dukrai tiktų, kas ją džiugintų. Teismas nesutinka su ieškovės pozicija, kad tik teisme pradėjus nagrinėti bylą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (2026 m. vasario mėn.) atsakovai aktyviau pradėjo domėtis dukra. Iš į bylą pateiktų susirašinėjimu matyti, kad atsakovė dar 2025 m. gegužės, birželio mėn., šventiniu laikotarpiu aktyviai domėjosi dukros savijauta po skiepo, inicijuoja pokalbį dėl sekančio susitikimo laiko, tariasi su globotoja, kokius batus geriau dukrai pirkti ir pan. Iš byloje esančių susirašinėjimų pastebima, kad susitikimai su dukra atšaukiami ar perkeliami ne tik dėl atsakovų kaltės, bet ir dėl globotojos užimtumo ar planų, vaiko ligos. Todėl objektyviai negalima teigti, kad tik viena pusė yra kalta ir atsakinga dėl sąlyginai mažo tėvų ir dukros bendravimo ir pastangų nerodymo.

Pažymėtina, kad įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas iš dalies sutinka su ieškovės pozicija, jog atsakovams trūksta tėvystės įgūdžių, siekiant atliepti vaiko poreikius, kurti emocinį ryšį su vaiku, tėvai sunkiau identifikuoja šeimoje kylančias problemas bei vengia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus/neveikimą. Tačiau ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad atsakovas susitikimų metu daugiau yra stebėtojo pozicijoje ir nerodo iniciatyvos kuriant ryšį su dukra, teismo nuomone, nėra vienareikšmiškai vertintina kaip nusišalinimas nuo vaiko priežiūros. Įtikinama atsakovės pozicija, kad viso susitikimo su vaiku metu globotoja ar socialinė darbuotoja nedalyvauja, vaikas būna vienas su tėvais, todėl tikėtina, kad atsakovas rodo dėmesį vaikui pagal savo vidinį supratimą. Taip pat teismui suprantama, kad atsakovei daugiau bendraujant su globotoja atsakovui nelieka būtinybės atskirai globotojos klausti tų pačių dalykų apie vaiką ar paraleliai tartis dėl planuojamų susitikimų.

Atsakovai taip pat nurodė, kad dėl teikiamo išlaikymo vaikui nesuprato, jog reikia teikti papildomą išlaikymą vaikui dar prie antstolio priverstinai išskaičiuojamų sumų nuo atlyginimo už išlaikymo įsiskolinimą. Šie atsakovų paaiškinimai, kad jie galėjo nesuprasti, jog paraleliai turi mokėti ir einamąsias išlaikymo išmokas, teismui yra įtikinami. Bylos duomenimis, atsakovai vaikui perka ir per susitikimus atveža skanėstus, žaislus, drabužius, avalynę. Manytina, atsakovai didžiąja dalimi įgyvendina pagalbos planą: atsakovas baigė priklausomybės gydymo programą, pozityvios tėvystės kursus, abu atsakovai reguliariai lanko (jungiasi nuotoliu) psichologų konsultacijas, atsakovas palaiko bendravimą (skambučiais) su savo priklausomybės konsultantu. Teismo vertinimu, atsakovų finansinė situacija nors ir neženkliai, bet gerėja, išlaikymo įsiskolinimas beveik išnyko, abu atsakovai gauna pajamas, susijusias su darbo santykiais, nuomojasi naują gyvenamąjį būstą (namą), kuris yra ekonomiškesnis, reikalaujantis mažiau išlaidų, tačiau su visais reikiamais patogumais. Atsakovai paaiškino, kad jie nori ir siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, abu pripažino praeities klaidas ir jaučiasi pasimokę, siekiantys nebekartoti klaidų ir stengtis dėl dukters ir šeimos. Atsakovai teigia pasiryžę atkurti ryšį su dukra ir savarankiškai ja rūpintis, atsakovas teismo posėdyje tvirtino galintis pasirūpinti dukros nuvežimu/paėmimu iš ugdymo įstaigų dėl savo lankstesnio darbų grafiko, teigė turintys artimą ryšį su giminaičiais, kurie pasirengę padėti.

Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į šalių duotus paaiškinimus, pažymi, kad atsakovai deda tam tikras pastangas siekdami auginti dukrą šeimoje – atsakovai dalyvauja susitikimuose su savo mažamete dukra, domisi jos sveikata ir laisvalaikiu, abu atsakovai gauna stabilias pajamas; turi pastovią gyvenamąją vietą; sprendžia alkoholio problemą šeimoje; iš dalies priima specialistų pagalbą, tačiau bylos nagrinėjimo metu dar negalima spręsti dėl šių pokyčių pastovumo. Tačiau, teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma nesuponuoja didesnio manymo, kad atsakovai savo veiksmais daro ypatingą žalą dukters vystymuisi ir visiškai ja nesirūpina ar nesidomi (CPK 3 straipsnio .

Teismas sprendžia, kad, nors ieškovės atstovai teisingai pastebėjo, kad vengimas atlikti savo pareigas auklėti, išlaikyti vaiką ir juo rūpintis yra pagrindas apriboti tėvų valdžią, tačiau nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius įrodymus neterminuoto atsakovų tėvų valdžios apribojimo pagrindo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalies prasme nenustatyta. Priešingai, negalima vienareikšmiškai teigti, kad atsakovai nusišalinę nuo vaiko priežiūros ar nebando stiprinti tarpusavio ryšio susidariusios situacijos kontekste. Pažymėtina, jog atsakovams, turintiems sunkumų su socialiniais įgūdžiais ir mažametės su negalia priežiūra, šiuos sunkumus turėtų padėti įveikti ieškovė. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nėra ta pagalbos priemonė, kuri būtina šiuo atveju. Ieškovės akcentuojama aplinkybė, jog atsakovai neišsprendė alkoholio problemos šeimoje nėra nenuginčijamai pagrįsta įrodymais, labiau vertintina kaip deklaratyvi nuomonė, kadangi nuo 2025 m. gruodžio mėn. atsakovų šeimoje nėra fiksuotų įvykių, susijusių su alkoholio vartojimu, atsakovės darbdavys jos charakteristikoje taip pat apibūdino atsakovę kaip atsakingą darbuotoją, taip pat nėra duomenų, kad atvykę į susitikimus su vaiku atsakovai būtų galimai apsvaigę, bylos nagrinėjimo metu atsakovai dalyvavo abiejuose rengtuose posėdžiuose, kas sudaro pagrindą teigti, jog atsakovai tvarkosi su šia problema. Teismo vertinimu, nenustatyta, kad atsakovai pastarąjį laikotarpį (nuo laikino tėvų valdžios apribojimo pradžios) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, atsakovai vaiku bando rūpintis pagal savo galimybes ir supratimą, atsakovų paaiškinimai ir bylos medžiaga sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad padėtis palaipsniui, galimai nepakankamai, bet gerėja, todėl gali pasikeisti, ko pasėkoje vaikas galėtų būti grąžintas į atsakovų šeimą.

Minėta, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Turi egzistuoti aplinkybės, pagrindžiančios tokios griežtos priemonės būtinumą. Nagrinėjamu atveju tokio būtinumo, teismo vertinimu, nenustatyta. Bylos duomenys nepagrindžia ieškovės manymo, kad padėtis šeimoje negali pasikeiti. Šioje byloje tenkinant ieškinio reikalavimą ir neterminuotai apribojant abiejų tėvų teises, būtų taikyta neproporcinga poveikio priemonė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, reikalavimas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais teikta antrinė teisinė pagalba ir jie 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Remiantis minėtu reglamentavimu, ieškinio netenkinus, visos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a : Ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė