Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Alytus, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), santechnikos darbai, teistas daugiau nei 14 kartų, paskutiniai penki teistumai ir kiti su bausme susiję sprendimai:

1) 2013 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (viso 9 veikos) – 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) 2014 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 15 metų laisvės atėmimo bausme;

3) 2014 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 15 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2015 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 15 metų 2 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausme;

5) 2019 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė;

6) 2020 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 11 dienų, be intensyvios priežiūros. 2020 m. gruodžio 1 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą. 2023 m. gruodžio 6 d. išrašytas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus bausmės laikui;

7) 2025 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant dvejiems metams be intensyviosios priežiūros, įpareigojant KAL1 : 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei lankymusi sveikatos priežiūros įstaigoje; 3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 100 MGL (5000 (penkių tūkstančių) Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą šią įmoką sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta banko sąskaita (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog KAL1 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu, apklaustas kaltinamuoju KAL1 kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino, nurodęs, kad gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ el (duomenys neskelbtini) savo įmonės Revolut sąskaitos numerį, ir nusiuntė nukentėjusiajam per „Messenger“. Nors jis teisme bandė neigti tyčią sukčiauti, nurodydamas, kad įsivėlė rašybos klaida, motyvuodamas žalos atlyginimu, tačiau paties pasirašytas pirminis prisipažinimas ir objektyvūs bylos duomenys patvirtina buvus išankstinį planą pasisavinti svetimas lėšas. Vėliau posėdyje kaltinamasis pripažino, kad tyčia padarė pavedimą, sąskaita buvo pakeista į „BM“, padarytas foto„šopas“, nurodyti jo įmonės rekvizitai. Buvo pakeisti duomenys sąskaitoje-faktūroje. Tai, kad KAL1 padarė kaltinime nurodytus veiksmus, patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje. Teismas nenustatė priežasčių jais netikėti ir abejoti jo objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai: NKA1 pareiškime, tarnybiniuose pranešimose, kitų objektų apžiūros protokoluose nurodytos aplinkybės. Teismas neturi pagrindo abejoti apgaule įgytos pinigų sumos dydžiu. Nukentėjusysis buvo suklaidintas, kad pinigai keliauja tiesiai trinkelių pardavėjui, liudytojas LUD2 nurodė, kad pinigų iš nukentėjusiojo negavo, o peržiūrėjus pastarojo atsiųstą sąskaitą-faktūrą pamatė, kad ji buvo jo išrašyt, tačiau pakeistas sąskaitos numeris. KAL1, su nukentėjusiuoju vengė bendrauti, dėl ko jis, neturėdamas daugiau duomenų apie asmenį ir tokiu būdu neturėdamas galimybių ginti savo pažeistų teisių kitais teisiniais būdais, buvo priverstas kreiptis su pareiškimu į policijos įstaigą. Šiuo atveju nėra abejonių, kad KAL1 veikė tiesiogine tyčia, juolab pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis gavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad KAL1 2024 m. rugsėjo 17 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su NKA1 ir susitarė su juo, kad paklos NKA1 namo kiemo trinkeles, bei susitarė, kad užsakovas NKA1 avansu už pažadėtas paslaugas perves 2761.85 eurų, jis užsakovui pateikė išankstinio apmokėjimo sąskaita faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rekvizituose kaip užsakytų paslaugų vykdytojas buvo nurodytas UAB (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentų rekvizituose pakeitė banko sąskaitos numerį į MB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirba, sąskaitą (duomenys neskelbtini), po ko 2024 m. rugsėjo 18 d. NKA1 prašymu LUD1 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 2761.85 eurų. Ta aplinkybė, kad jau po pareiškimo pateikimo, kaltinamasis grąžino pinigus nukentėjusiajam, nešalina jo atsakomybės dėl apgaule savo naudai įgyto svetimo turto ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriama viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamojo KAL1 atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė dėl padarytos nusikalstamos veikos besigailintis. Kaltinamojo KAL1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas paskutiniu teismo nuosprendžiu pripažintas recidyvistu.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į byloje esančius kitus duomenis, apibūdinančius kaltininko KAL1 asmenybę. KAL1 praeityje iki skundžiamo nuosprendžio teistas 14-a kartų už analogiško pobūdžio veikas; administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis 2025 m. du kartus baustas administracine tvarka už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimus; 2024-2025 m. keletą kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta; vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone; viršijo leistiną greitį), paskirtos baudos nesumokėtos. Tai kaltininką apibūdina neigiamai, taip pat verčia abejoti nuteistojo pateiktais argumentais apie pasikeitusias vertybines nuostatas ir socialinį statusą. Tačiau teigiamai jį apibūdina aplinkybė, kad SODROS duomenų bazės išrašo duomenimis, KAL1 nuo 2025-01-20 vykdantis individualią veiklą, dirba AB „(duomenys neskelbtini)“; visiškai atlygino nukentėjusiajam NKA1 padarytą 2 761,85 Eur turtinę žalą; iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jis yra susituokęs, su sutuoktine augina mažametį vaiką ir laukiasi kito vaiko. Visa tai rodo jo siekį toliau kurti gyvenimą pagal taisykles, kurios atitinka teisės aktų reikalavimus ir visuomenės elgesio standartus.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, kad KAL1 nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, kad baustas administracine tvarka ir baudų nėra sumokėjęs, kad už sukčiavimą teistas ne kartą, ką iš esmės sudaro pagrindą išvadai, jog KAL1 padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o tai yra jau susiformavęs jo gyvenimo būdas, rodantis didesnį jo pavojingumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslams pasiekti turi būti parenkama griežčiausia bausmės rūšis, kurios prašė prokurorė, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. laisvės atėmimo bausmės rūšis. Švelnesnės bausmės rūšys neatitiktų teisingumo principo, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis. Įvertinus, kad nustatyta viena sunkinanti aplinkybė, ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarytas vienas tyčinis baigtas nusikaltimas, teismo vertinimu, bausmės tikslams pasiekti nustatomas didesnis negu minimalus tos rūšies bausmės dydis, t. y. KAL1 už nusikalstamos veikos padarymą pagal 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustato 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pažymėtina, kad KAL1 2025 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant dvejiems metams be intensyviosios priežiūros, įpareigojant 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei lankymusi sveikatos priežiūros įstaigoje; 3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog KAL1 šiuo nuosprendžiu nagrinėjama nusikalstama veika padarė iki 2025 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo ir jam tuo nuosprendžiu paskirtos bausmės įsiteisėjimo. Spręsdamas dėl bendrinimo būdo, teismas vertina, kad visiško sudėjimo būdas būtų neproporcingai griežtas, nes reikštų absoliutų bausmių sudėjimą, kuris neatitiktų bausmės tikslų bei proporcingumo ir teisingumo principų. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, yra tikslinga šiuo nuosprendžiu bei 2025 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, kuris leistų tiksliausiai individualizuoti galutinę bausmę, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2025 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Teismas, spręsdamas dėl KAL1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, vertina kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir proceso metu. Kaltinamasis kaltę iš esmės pripažino visiškai, teismo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailestį, nurodė padaręs išvadas dėl savo elgesio ir supratęs savo veiksmų pavojingumą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neįizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, tačiau kartu, siekiant užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, kaltinamajam būtina ilgesnė elgesio kontrolė ir aiškiai apibrėžti įpareigojimai. Dėl šių priežasčių bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam 3 (trejų) metų laikotarpiui, sudarant realią galimybę vertinti kaltinamojo elgesį, jo pastangas keisti gyvenimo būdą ir laikytis teisės aktų reikalavimų, kartu paliekant galimybę taikyti įstatyme numatytas pasekmes, jei nustatytos sąlygos būtų pažeistos.

Spręsdamas dėl intensyvios priežiūros skyrimo, teismas atkreipia dėmesį, jog nors kaltinamojo padarytos veikos pavojingos, byloje nėra duomenų, kad jis sistemingai vengtų probacijos institucijų kontrolės ar būtų linkęs slapstytis, taip pat nėra nustatyta, kad jo elgesio kontrolei būtinos griežčiausios priežiūros priemonės. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad intensyvios priežiūros taikymas turi būti proporcingas, o šiuo atveju pakankamą kontrolę galima užtikrinti bausmės vykdymo atidėjimu ir konkrečiais įpareigojimais, orientuotais į pagrindinių rizikos veiksnių mažinimą, pirmiausia susijusių su alkoholio vartojimu ir socialinės integracijos stoka.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teismas skiria įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką kaltinamajam: 1) būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KAL1 ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu bei 307 straipsniu,

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4, 9, dalimis, KAL1 paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2025 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei paskirti galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis ir 6 dalies 5, 7, 8 punktais, KAL1 paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KAL1 skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti KAL1 , kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba; 4) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.