Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

gynėjui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatui Velentinui Giriūnui,

viešame mišriame (žodiniu būdu ir nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą), pravestame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, ne karo prievolininkas, užsiimantis individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2007 m. lapkričio 21 d. Molėtų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., tačiau baudžiamoji byla nutraukta LR BK 38 str. pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, neturintis teistumo; 2) 2017 m. kovo 14d. Druskininkų m. apyl. teismo pagal LR BK 281 str. 7 d. (teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-12 MGL 451,- Eur. (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro ir 00 eur/ct.) dydžio bauda, bauda sumokėta 2017 m. gegužės 30 d., 3) 2019 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 7 d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-70 MGL 3.500,- Eur. (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda su; 4) 2020 m. kovo 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų pagal LR BK 243 str., 281¹ str. 1 d., pritaikius LR BK 64 str. 2 d., 64¹ str., 65 str. 2d.,-148 MGL 7.400,- Eur. (septynių tūkstančių keturių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda su atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones ketverių metų laikotarpiui, bauda nesumokėta, 2024 m. balandžio 08 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus, pasibaigus probacijos vykdymo priežiūros laikui, visi teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis KAL1 vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2026 m. gegužės 29 d. apie 17⁵⁰ val., dienos metu, kaltinamasis KAL1 (duomenys neskelbtini), Širvintų mieste, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. J. B. vardu, būdamas neblaivus, kai kaltinamojo vairuojamą automobilį sustabdžiusiems Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK policijos pareigūnams alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARFM-0445 (patikros sertifikato Nr. 2431330), atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 18¹² val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo KAL1 iškvėptame ore yra 4,07 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 18³⁶ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 3,74 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis KAL1, patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą veiką, pilnai prisipažino ir parodė, kad už automobilio vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, jis praeityje jau ne vieną kartą yra buvęs teistas, o teisę vairuoti kelių transporto priemones prarado dar 2009 metais ir nuo to laiko teisės vairuoti nėra atgavęs. Baudos, kuri jam buvo paskirta 2020 metais, paskutinį kartą jį nuteisus už automobilio vairavimą, esant neblaiviam, jis pilnai dar nėra sumokėjęs, kurią savanoriškai moka pagal galimybes, tačiau, koks šiuo metu yra likęs nesumokėtos baudos likutis, jis pasakyti negali. Kadangi vykdo individualią veiklą, gauna reguliarias pajamas, todėl likusią baudos dalį tikrai pasižada sumokėti. Automobilis „Seat Leon“, kurį 2026 m. gegužės 29 d. vairavo, būdamas neblaivus, priklauso kartu su juo (duomenys neskelbtini) miestelyje gyvenančiai sugyventinei-pil. J. B., kuri turi vairuotojo pažymėjimą, o su automobiliu važinėja į darbą (duomenys neskelbtini) miestelyje, Širvintų rajone. Savo automobilio sugyventinė jam niekada neduoda, nes jai yra žinoma, kad jis teisės vairuoti kelių transporto priemones neturi, todė sugyventinl, juo pasitikėdama, raktelius nuo automobilio visada laikydavo padėjusi atvirai namuose. Dieną prieš įvykį, t.y. 2026 m. gegužės 28 d., jis remontavo sugyventinės automobilį, kuris liko stovėti kieme, o automobilio rakteliai buvo padėti namuose. Išvakarėse jis pavėsinėje, esančioje prie buto, šventė draugo gimtadienį, vyko išgertuvės. Kadangi buvo nemiegojęs, sekančią dieną dėl pavartoto alkoholio jis blogai jautėsi, todėl sekančios dienos ryte dar išgėrė butelį (pintą) alaus. Dar vieną butelį alaus išgėrė jau po pietų, po ko sugalvojo nuvažiuoti pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime. Iš kiemo su automobiliu išvažiavo apie 16⁰⁰ val. Sugyventinės tuo metu namuoe nebuvo, nes ji su vaiku buvo kažkur išėjusi, todėl pastaroji nematė, kaip jis išvažiavo, kuri leidimo vairuoti savo automobilį davusi nebuvo. Pakeliui jis užsuko į (duomenys neskelbtini) kaimą pas kitą draugą-pil. Ž. K. į svečius, pas kurį namuose dar išgėrė alaus, o po to abu važiavo į (duomenys neskelbtini) . Automobilį vairavo jis, o Ž. K. sėdėjo šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje. Tuo metu apsvaigęs nuo alkoholio nesijautė, net nemanė, kad į alkoholio kiekio matuoklį galės tiek pripūsti. Važiuojant į Musninkų kaimo pusę, jo vairuojama automobilis prasilenkė su priešpriešais važiavusiu žymėtu policijos tarnybiniu automobiliu. Matė, kad policijos automobilis apsisuko ir pradėjo važiuoti jam iš paskos. Jis įsuko į keliuką, kuris veda link jo draugo namų, kur sustojo. Išlipęs iš automobilio, nubėgo į krūmus, nes jį užspaudė gamtiniai reikalai. Atlikęs gamtinius reikalus, grįžo prie automobilio, kur jo jau laukė policijos pareigūnai. Jis pareigūnams iš karto prisipažino, kad būtent jis vairavo automobilį. Tikrinant jam blaivumą, į alkoholio kiekio matuoklį jis pūtė du kartus ir abu kartus prietaisas parodė daugiau nei dvi promilių girtumą. Jis dėl buvo nustebęs, nes gėrė tik alaus, tačiau su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutinko. Jis nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo netinkamo elgesio.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis KAL1 prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., pastarojo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. (toliau-ir BPK) pagrindu paskelbtu liudytojos J. B. apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 36-39), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK kompiuteriniu būdu vedamo registruojamų įvykių registro žurnalo kortelės išrašu apie įvykį (b.l. 9-10), 2026 m. birželio 02 d. kitų objektų apžiūros protokolu (b.l. 11-13), Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyr. patrulio 2026 m. gegužės 29 d. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo (b.l. 14), įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 22-24) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo (b.l. 25-30), 2026 m. gegužės 29 d. neblaivumo nustatymo aktu (b.l. 17), neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitais (b.l. 18-19), alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARFM-0445, patikros sertifikato Nr. 2431330 kopija (b.l. 20), AB „Regitra“ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažyma apie transporto priemonės priklausomybę (b.l. 32) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis KAL1 sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai (prokuroras ir gynėjas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto liudytojos J. B. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pil. KAL1 yra jos sugyventinis. Ji žino, kad jis įtariamas tuo, jog 2026 m. gegužės 29 d. neblaivus vairavo jai priklausantį automobilį „Seat Leon“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko policijos pareigūnų buvo sulaikytas, o jos automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę. Jai yra išaiškinta, kad ji turi teisę atsisakyti duoti parodymus apie savo šeimos narius arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus. Duoti parodymus ji sutinka. Automobilis „Seat Leon“, kurį neblaivus vairavo KAL1, priklauso jai, kurį pirko savo lėšomis 2022 metais. Ji turi vairuotojo pažymėjimą ir su savo automobiliu važinėja į darbą. Kad KAL1 yra atimta teisė vairuoti automobilius, jai yra žinoma. KAL1 automobilio jos niekada neprašydavo, kuris pats jo niekada neimdavo, todėl automobilio raktelių nuo KAL1 ji niekada neslėpdavo. Automobilis nuolat buvo laikomas kieme, prie namų, o automobilio rakteliai įprastai būdavo namuose. Ir 2026 m. gegužės 29 d., nuo pat ryto, jos automobilis stovėjo kieme. Tomis dienomis KAL1 automobilį kieme remontavo, keitė kažkokią detalę, todėl automobilio rakteliai kurį laiką buvo pas KAL1. Ji tikrai nematė, kad KAL1 iš kiemo būtų kur nors išvažiavęs, todėl ji net nepagalvojo, kad sugyventinis gali taip pasielgti. Kai KAL1 išvažiavo iš kiemo, tai jos tuo metu namuose nebuvo, nes su vaiku buvo išėjusi. Tą dieną automobilio raktelius KAL1 jai jau buvo grąžinęs, kuriuos ji, kaip įprastai, buvo palikusi namuose. Kai ji su dukra grįžo į namus, tai net nepastebėjo, kad automobilio kieme nėra, nes į tai tiesiog neatkreipė dėmesio. KAL1 namuose nebuvo. Šiek tiek po 19⁰⁰ val. ji KAL1 skambino telefonu, tačiau šis neatsiliepė. Po kurio laiko KAL1 pats jai perskambino, kuris pranešė, jog yra policijos pareigūnų sulaikytas, o jos automobilis yra konfiskuotas. Pradžioje ji pagalvojo, kad KAL1 juokauja, tačiau, pažiūrėjusi, pamatė, kad jog kieme automobilio tikrai nėra. KAL1 į namus parvežė jo tėvas. Kadangi automobilis „Seat Leon“ priklauso jai, kuris jai kasdien praktiškai yra reikalingas, jį prašo automobilį grąžinti jai. Užtikrina, kad KAL1 jos automobiliu daugiau nepasinaudos (b.l. 36-39).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK kompiuteriniu būdu vedamo registruojamų įvykių registro žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2026 m. gegužės 29 d., 17³² val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užregsitruotas neprisistačiusio fizinio asmens telefoninis pranešimas (pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad prie stotelės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), randasi rudos spalvos automobilis „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (skaičiai nenurodyti), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus, nes vos neatsitrenkė į pranešėjo automobilį. Pranešta dėl informacijos (b.l. 9-10).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026 m. birželio 02 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 13²⁵-13⁴⁵ val., Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vilniaus gt. Nr. 39, Širvintų m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį „HP Compaq Elite 8300“, kompiuterinės programnos pagalba pagalba buvo perklausytas 2026 m. gegužės 29 d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoto telefoninio pranešimo garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 910033862741, skambu io prad ia_ 2026-05-29 17_32_47)“, kurio trukmė yra 1 min. 10 s. Įraše yra girdimi BPC operatorės ir pranešėjo balsai. Nustatytas toks pokalbio turinys: BPC operatorė: Vienas vienas du. Pranešėjas: Labas vakaras. BPC operatorė: Labas vakaras. Pranešėjas: Čia anonimiškai noriu pranešti, pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) miestely važinėja girti su Opel, ne Opel, Seat Leon ruda ir numeriai (duomenys neskelbtini) pradžia, daugiau neatsimenu, ruda. Girti važinėja, laksto. BPC operatorė: Raudonos spalvos, taip, automobilis? Pranešėjas: Ne raudonos, rudos. Seat Leon. Girti važinėja, tai kad nebūtų problemų. BPC operatorė: Tuoj, nepadėkit dar ragelio, gerai. (duomenys neskelbtini) miestely, taip? Pranešėjas: Taip taip. BPC operatorė: O sakykit link kurios gatvės nuvažiavo? Pranešėjas: Prie stotelės, šiuo metu prie stotelės stovi (duomenys neskelbtini). Geria prie stotelės mačiau. Nes vos į mano mersedesą neatsitrenkė, tai galvoju paskambinsiu. BPC operatorė: Supratau. Ir dar kartą valstybiniai. Lietuva. Pranešėjas: (duomenys neskelbtini), lapė, (duomenys neskelbtini), o numerio neatsimenu. BPC operatorė: (duomenys neskelbtini), taip? Pranešėjas: Taip, pradžia. BPC operatorė: Supratau, ačiū už informaciją. Pranešėjas: Gerai, ačiū, iki (b.l. 11-13).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyr. patrulio 2026 m. gegužės 29 d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad, 2026 m. gegužės 29 d., apie 17³² val., tarnybos metu patruliuojant kartu su vyresn. tyrėju-pil. Igoriumi Vasilevskiu tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. MJL 239 (atpažinties Nr. V4075), numatytame maršrute, iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, jog prie stotelės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) Širvintų raj., randasi rudos spalvos automobilis „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (skaičiai nenurodyti), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus, nes vos neatsitrenkė į pranešėjo automobilį. Vykstant į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), Širvintų rajone buvo pastebėtas nurodytas automobilis „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bandant vytis minėtą automobilį, automobilis sustojo lauko keliuke, kurio vairuotojas pasišalino į krūmus. Bendraujant su keleiviu-pil. Ž. K., netrukus prie automobilio priėjo ir pats vairuotojas, kuris buvo pasišalinęs į krūmus. Nustatyta, kad automobilį vairavo pil. KAL1, gim. (duomenys neskelbtini)m. Nuo automobilio vairuotojo sklido alkoholio kvapas, asmuo akivaizdžiai buvo neblaivus. KAL1 alkoholio kiekio matuokliu „ Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0445 (patikros sertifikato Nr. 2431330) patikrinus blaivumą, pirmo testo, atlikto 18⁰¹ val., metu pastarajam nustatytas 2.47 promilių neblaivumas, o 18²⁴ val. atlikus antrą blaivumo testą, buvo nustatytas 2,35 promilių neblaivumas. KAL1 pripažino vairavęs automobilį, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Neblaivus buvo ir automobilio keleivis Ž. K., kuriam pirmo blaivumo testo, atlikto 18¹² val.. metu buvo nustatytas 4,07 prom. neblaivumas, o antro testo, atlikto 18³⁴ val., metu buvo nustatytas 3,47 promilių neblaivumas. Nustatyta, jog automobilis priklauso KAL1 sugyventinei-pil. J. B.. Automobilis priverstinai buvo išvežtas į saugojimo aikštelę, esančią adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ str. 1 d. (b.l. 14).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra siauro neasfaltuoto kaimo kelio, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintų rajone, atkarpa, kurioje yra matomas stovintis lengvasis pilkos spalvos automobilis „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio identifikacinis numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini). Automobilis yra 2004 metų gamybos su mechanine greičių dėže. Automobilis yra hečbeko kėbulo tipo, keturių durų. Automobilio apžiūros metu nustatyta, jog ant įvairių automobilio kėbulo detalių yra matomi pabraižymai ir įlenkimai. Variklio dangtis nublukęs. Automobilio salone, ant galinės sėdynės yra matomi gulintys trys pilni alaus buteliai. Automobilis buvo paimtas iš įvykio vietos ir išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m. (b.l. 22-30).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026 m. gegužės 29 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad įvykio vietoje alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARFM-0445 (patikros sertifikato Nr. 2431330), du kartus atlikus kaltinamojo KAL1, kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 18⁰¹ val., pastarajam buvo nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, o antro pūtimo, atlikto 18²⁴ val., metu,-2,35 promilių neblaivmas. Be to, akte yra fiksuojami nustatyti asmens neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti veiksmai, o taip pat įvertinta ir bendra asmens būklė: eiti tiesia linija, t.y. pėda po pėdos, negali, kuris, stovėdamas, pirštu pataikyti į nosies galą(atsimerkęs ir užsimerkęs) taip pat negali, asmeniui nurodžius, jog alkoholį jis vartojo prieš 1 (vieną) val. (b.l. 21). Duomenys apie kaltinamojo KAL1 neblaivumą buvo užfiksuoti atspausdintuose prie bylos medžiagos prijungtuose neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvituose (b.l. 18-19).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARFM-0445, patikros sertifikato Nr. 2431330 kopijos matyti, kad alkotesterio patikra buvo atlikta 2026 m. sausio 16 d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2026 m. liepos 15 d. (b.l. 20).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios AB „Regitra“ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad užfiksuotos informacijos apie pasikeitusių duomenų dėl transporto priemonės priklausomybės registravimą duomenimis pagal pranešimą apie transporto priemonės pardavimą nuo 2022 m. balandžio 28 d. lengvojo keleivinio automobilio „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra nurodomas fizinis asmuo (kaltinamojo sugyventinė)-pil. J. B., gim. (duomenys neskelbtini)m., šį automobilį 2022 m. balandžio 25 d. sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu iš ankstesnio savininko įsigijusi už 1.400,- Eur. sumą (b.l. 32).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimo

Pagal LR 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 01 d., redakciją BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019 m. sausio 11 d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. balandžio 01 d., BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis R. S. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2026 m. gegužės 29 d., o pagal BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam KAL1 dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio (b.l. 17-20), įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų bei išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo KAL1 padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Dėl bausmės skyrimo klausimo

Spręsdamas kaltinamojo KAL1 baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamojo KAL1 padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo KAL1 atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs nuteistas tris kartus vien už analogiškų veikų transporto eismo saugumui padarymą, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusius teistumus už anksčiau padarytas veikas, 2024 m. balandžio 08 d. jau būdamas išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus, pasibaigus jam buvusios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės-uždraudimo naudotis specialia teise, t.y. atėmimo teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal ankstesnįjį nuosprendį vykdymo priežiūros terminui, visgi iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, vėl eilinį kartą neblaivus sėsdamas prie automobilio vairo, nes šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas naujos veikos transporto eismo saugumui padarymu (b.l. 43-56). Vien pagal tai, kad kaltinamasis KAL1 yra dirbantis asmuo, nes užsiima individualia veikla, kuris turi šeimą, nes, pasak kaltinamojo, jau šešerius metus gyvena kartu su sugyventine ir augina pastarosios mažametį vaiką, jau atrodytų, jog kaltinamasis turėjo apmąstyti savo praeities klaidas ir stoti į doros kelią, pradėdamas naują gyvenimą, tačiau nei šeima, nei darbas nesulaikė kaltinamojo KAL1 nuo naujos nusikalstamos veikos darymo. Visa tai rodo kaltinamojo KAL1 nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės kaltinamajam nedaro jokio poveikio. Nežiūrint į tai, kaltinamasis KAL1 visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą neskirti jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės, prašydamas dar kartą juo patikėti, kartu pasižadant ateityje daugiau nebenusikalsti, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Pilnamečiam asmeniui, turinčiam neišnykusį/nepanaikintą teistumą, pagal iki 2025 m. vasario 01 d. galiojusią BK 27 str. redakciją buvo reglamentuotas „savaiminio“ recidyvisto pripažinimo faktas, kas pagal BK 60 str. nuostatas būdavo pripažintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. 2025 m. vasario 01 d. įsigaliojo naujo LR 2024 m. balandžio 25 d. Baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 nuostatos, pagal kurį teismas kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, privalo spręsti dėl teisto pilnamečio asmens pripažinimo recidyvistu klausimą(pakeisto BK 27 str. 1d. redakcija).

Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamojo KAL1 praeityje visos padarytos veikos pagal BK 281 str. 7 d., (LR 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871, galiojusio iki 2019 m. balandžio 01 d., redakcija) ir 281¹ str. 1d., dėl kurių teistumas nėra išnykęs, kaip tyčiniai nusikaltimai, baudžiamojo įstatymo yra priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3d.). Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis KAL1 , pasibaigus probacijos vykdymo priežiūros laikui už anksčiau padarytas veikas, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje vėl būdamas kaltinamas naujos tyčinės veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3d.), padarymu, atsižvelgiant į toliau linkusio nusikalsti kaltinamojo KAL1 asmenybę, teismo vertinimu, yra pagrindas kaltinamąjį šioje byloje pripažinti recidyvistu, todėl ši aplinkybė yra laikytina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamojo KAL1 atžvilgiu.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 1- 2d.d.).

Nuo 2025 m vasario 01 d. įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Iš to seka, jog bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip tai buvo numatyta iki 2025m. vasario 01d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (LR 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Kadangi kaltinamasis KAL1 jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė po 2025 m. vasario 01 d., teismas, paskirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, vadovaujasi nauja nuo 2025 m. vasario 01 d. įsigaliojusia BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija.

Kadangi kaltinamajam KAL1 inkriminuojama veika yra tyčinė, o pats kaltinamasis yra jau nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, kuriam už ankstesnes veikas teismas kiekvieną kartą jau buvo paskyręs švelniausią sankcijoje už padarytas veikas numatytą alternatyvią bausmės rūšį-baudą, todėl, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus (BK 41 str.), kaltinamajam KAL1, kaip piktybiškai įstatymų nesilaikančiam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra paskirtina tik sankcijoje su laisvės atėmimu susijusi, tačiau alternatyvi trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės rūšis-areštas, nes, teismo vertinimu, kitos rūšies bausmių kaltinamojo KAL1 nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka, paskirtiną bausmę mažinant 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu. Kaltinamajam KAL1 paskirtina arešto bausmė, taikant visiško bausmių sudėjimo principą, yra bendrintina ir su paskirta bei neatlikta bausme-nesumokėta bauda pagal ankstesnįjį 2020 m. kovo 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendį išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-269/2019 (BK 64 str. 2 d., 65 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis KAL1 2026 m. gegužės 29 d. automobilį vairavo, neturėdamnas teisės vairuoti kelių transporto priemones, nes, dar pirmą kaltinamąjį nuteisus 2017 m. kovo 13 d. Druskininkų m. apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje už vairavimą esant neblaiviam pagal BK 281 str. 7 d. (LR 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871, galiojusio iki 2019 m. balandžio 01 d., redakcija), pastarajam buvo atimta ir teisė vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui, kuriam pasibaigus 2018 m. balandžio 16 d., pasak paties kaltinamojo, jis iš naujo teisės vairuoti transporto priemones neįgijo, t.y. pagal ankstesnįjį teismo baudžiamąjį sprendimą esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones, neįvykdė įstatyme numatytų vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų (b.l. 44).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025 m. vasario 01 d., pakeisto BK 42 str. 6d., 67 str. 2d. 1p. ir 3d. redakcija).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis KAL1 nusikalstamą veiką padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis KAL1 jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, teismas, be aukščiau paminėtų aplinkybių kartu atsižvelgdamas tiek į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį (sunkus girtumo laipsnis), tiek ir į tai, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo (paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, visgi laiko, kad, kaltinamajam KAL1, kaip asmeniui, piktybiškai nenorinčiam paklusti Kelių eismo taisyklių reikalavimams, uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti kelių transporto priemones, kuriam paskutinį kartą už vairavimą esant neblaiviam buvo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones ketverių metų laikotarpiui (pastaba: pagal LR ANK 422 str. 5d. transporto priemones vairavusiems neblaiviems asmenims (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, todėl, asmeniui taikant baudžiamąją atsakomybę, už vairavimą esant neblaiviam, turi būti nustatytinas didesnis uždraudimo naudotis specialia teise terminas), pastarajam yra nustatytinas maksimalus įstatymo numatytos galimos skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas (Lietuvos Respublikos 2022 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022 m. lapkričio 01d., patvirtinta pakeisto 68 str. 2d. redakcija).

BK 67 str. 2 d. 7 p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas (BK 67 str. 3 d.). Nušalinus kaltinamąjį KAL1 nuo kelių transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Aljuva“ priklausančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m., o po to, tenkinant prašymą, Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyresn. tyrėjo 2026 m. birželio 02 d. nutarimu laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, buvo perduotas saugoti kaltinamojo sugyventinės-pil. J. B., kaip transporto priemonės savininkės, žiniai (b.l. 32, 40-42).

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios AB „Regitra“ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, jog užfiksuotos informacijos apie pasikeitusių duomenų dėl transporto priemonės priklausomybės registravimą duomenimis pagal pranešimą apie transporto priemonės pardavimą nuo 2022 m. balandžio 28 d. lengvojo keleivinio automobilio „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra nurodomas fizinis asmuo (kaltinamojo sugyventinė)-pil. J. B., gim. (duomenys neskelbtini)m., šį automobilį 2022 m. balandžio 25 d. sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu iš ankstesnio savininko įsigijusi už 1.400,- Eur. sumą (b.l. 32).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 1-2 d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 str. 4 d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2 d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo KAL1 vairuota kelių transporto priemonė, t.y. automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši kelių transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1 d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ str. 1 d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019 m. balandžio 01 d. įsigaliojusiame naujame BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Be to, BK 72 str. 4 d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 str. 4 d. 1 p.). Kaltinamojo KAL1 sugyventinė J. B., kaip transporto priemonės savininkė, duodama parodymus byloje, parodė, kad jos sugyventiniui KAL1 yra atimta teisė vairuoti automobilius, jai yra žinoma. Pasak liudytojos J. B., sugyventinis KAL1 automobilio jos niekada neprašydavo, o ir pats automobilio niekada neimdavo, todėl automobilio raktelių nuo sugyventinio ji niekada neslėpdavo. Automobilis nuolat buvo laikomas kieme, prie namų, o automobilio rakteliai įprastai būdavo namuose. Ir 2026 m. gegužės 29 d., nuo pat ryto, jos automobilis stovėjo kieme. Tomis dienomis jos sugyventinis KAL1 automobilį kieme remontavo, keitė kažkokią detalę, todėl automobilio rakteliai kurį laiką buvo pas sugyventinį KAL1. Ji tikrai nematė, kad sugyventinis KAL1 iš kiemo būtų kur nors išvažiavęs, todėl ji net nepagalvojo, kad sugyventinis gali taip pasielgti. Kai sugyventinis KAL1 išvažiavo iš kiemo, tai jos tuo metu namuose nebuvo, nes su vaiku buvo išėjusi. Tą dieną automobilio raktelius KAL1 jai jau buvo grąžinęs, kuriuos ji, kaip įprastai, buvo palikusi namuose. Kai ji su dukra grįžo į namus, tai net nepastebėjo, kad automobilio kieme nėra, nes į tai tiesiog neatkreipė dėmesio. Sugyventinio KAL1 namuose nebuvo. Šiek tiek po 19⁰⁰ val. ji sugyventiniui KAL1 skambino telefonu, tačiau šis neatsiliepė. Po kurio laiko sugyventinis KAL1 pats jai perskambino, kuris pranešė, jog yra policijos pareigūnų sulaikytas, o jos automobilis yra konfiskuotas. Pradžioje ji pagalvojo, kad KAL1 juokauja, tačiau, pažiūrėjusi, pamatė, kad jog kieme automobilio tikrai nėra. (b.l. 36-39). Šias liudytojos J. B. aiškinamas aplinkybes, kurios parodymai, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje, buvo pagarsinti bylos nagrinėjimo teisme metu, teisme patvirtino ir pats kaltinamasis KAL1.

Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo KAL1 vairuota kelių transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, o duomenų apie tai, jog kaltinamojo sugyventinei J. B., kaip automobilio savininkei, būtų buvę žinoma, jog kaltinamasis KAL1, būdamas išgėręs, sės už automobilio vairo, nėra, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam KAL1 yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto lengvojo keleivinio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų BK 72 str. 4 d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad kaltinamojo KAL1 vairuoto lengvojo keleivinio automobilio „Seat Leona“ vidutinė kaina (su PVM) Lietuvoje yra 1.400,- Eur. (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų ir 00 eur/ct.), t.y. kaina, už kurią automobilis ir buvo įsigytas (b.l. 32-33). Iš internetinėje erdvėje prieinamos informacijos matyti, kad galimybė naudotis informacija apie vidutines automobilių rinkos kainas buvo sudaryta pasirašius VMĮ ir VšĮ „Emprekis“ bendradarbiavimo sutartį. Ši paslauga mokesčių administratoriui teikiama nemokamai, kuria nemokamai gali naudotis visi mokesčių mokėtojai, jei į duomenų bazę patenka per VMĮ interneto puslapyje esančią nuorodą. Tokiu būdu VšĮ „Empreki “ žinynas „Autotransporto kainos Lietuvoje“, skelbiamas interneto svetainėje adresu: http://www.emprekis.lt, yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta lengvojo keleivinio automobilio „Seat Leon“ vidutinė kaina Lietuvoje. Nežiūrint į tai, viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiškų keleivinių automobilių „Seat Leon“ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai ji verta, juolab, kad kiekvienu atveju yra būtina įvertinti konkrečius transporto priemonės gamybos metus, jos nusidėvėjimą ir turimus defektus (sugadinimus).

Visgi, kadangi šiuo nagrinėjamu atveju jokių kitų duomenų, kurių nėra pateikęs ir pats kaltinamasis KAL1, apie kitą galimą kaltinamojo vairuoto lengvojo keleivinio automobilio vidutinę kainą Lietuvoje byloje nėra, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis KAL1, sėsdamas neblaivus už vairo, tokiu savo elgesiu ne tik sukėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo (paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis (BK 41, 54 str.str.), vertina, jog iš kaltinamojo KAL1 turi būti išieškotina konfiskuotino turto, t.y. automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pateiktą automobilio „Seat Leon“ vidutinę kainą (su PVM) Lietuvoje (BK 67 str. 3 d., 72 str. 5 d.), o automobilis yra grąžintinas jo faktiniam valdytojui (savininkei)-kaltinamojo sugyventinei J. B., kurios žiniai transporto priemonė iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme buvo perduota laikinam saugojimui (BPK 151 str. 8 d.).

Be to, 2025 m. vasario 01 d. įsigaliojo nauja BK redakcija su bendrosios dalies pataisomis ir papildymais, kurie įtvirtina sisteminius baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčius (2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573). Šiais pakeitimais pakeistas BK 67 straipsnis, išplečiant baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą, kodeksą papildžius ir nauja baudžiamojo poveikio priemone-dalyvavimu alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose. Be to, BK buvo papildytas ir nauju 72⁵ straipsniu, kuriame nurodoma, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 yra nurodyta, jog programos(dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose) nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygių daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone siekiama paskatinti kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, kas ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Taigi, įvertinus aiškinamojo rašto turinį, matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ iš esmės yra edukacinio pobūdžio, kuria siekiama padėti asmenims įvertinti galimybę savanoriškai pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, kaip antai alkoholio vartojimo. Akcentuotina ir tai, kad priklausomybė-sveikatos sutrikimas, sukeliantis liguistą polinkį kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą daug kartų. Kitaip tariant, priklausomybei būdingas sistemingas, o ne vienkartinis medžiagos vartojimas ar veiksmo atlikimas. Iš išdėstyto seka, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama tada, kai yra pagrindas manyti, jog kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos priklausomybė alkoholiui ar narkotikams, socialinių įgūdžių stoka, elgesio problemos ar kitos panašios aplinkybės arba tokios priemonės taikymas gali padėti pataisyti kaltinamojo elgesį, užkirsti kelią pakartotiniam nusikaltimui ir padėti resocializacijai.

Pagal BK 42 str. 6 d. ir 67 str. 3 d. nuostatas padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Kartu su viešųjų darbų bausme neskiriama atlikti nemokamų darbų. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija ir teismas, nustatęs, kad asmeniui tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, jas parenka, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms-žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis KAL1, kaip nebe pirmą kartą teisiamas asmuo pagal BK 281¹ str. 1d., vėl vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tam, kad užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, juolab, kad pagal formuojamą teismų praktiką vienas iš tikslų, kurio buvo siekta, baudžiamajame įstatyme įtvirtinant aukščiau minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, yra sumažinti nusikalstamų veikų, kurias padaro apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenys, skaičių (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-87-594/2026), teismo vertinimu, naujos baudžiamojo poveikio priemonės-dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose paskyrimas darytų teigiamą įtaką kaltinamojo KAL1, kaip nuteistojo, elgesiui, o tuo pačiu turėtų ir prevencinį/auklėjamąjį poveikį (LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kodeksą papildžius ir nauju 72⁵ str.).

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo klausimo

Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui yra privalomas gynėjo užtikrinimas (BPK 51 str. 1 d. 7 p.), pagal teismo pranešimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam KAL1 buvo paskirtas advokatas V. Giriūnas, kaip gynėjas pagal paskyrimą, atstovavęs kaltinamojo interesus teisminio bylos proceso metu (b.l. 110-111, 117, 121).

2026 m. liepos 01 d. surengtame mišraime nuotoliniame teismo posėdyje vykusių baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo KAL1 gynėjui-advokatui pasisakius dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atstovaujant kaltinamojo interesus, dėl kurių buvo kreiptąsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, priteisimo klausimo išsprendimo, po baudžiamosios bylos išnagrinėjime teisme 2026 m. liepos 02 d. Ukmergės rūmuose buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam KAL1 suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 175,- Eur. (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų ir 00 eur./ct.) sumą (b.l. 124-127).

BPK 106 straipsnis (LR 2022 m. balandžio 12 d. įstatymo Nr. XIV-1011, įsigaliojusio 2022 m. gegužės 01 d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus (BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „c“ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 01 d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Nors baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui turi būti užtikrinamas privalomas gynėjo dalyvavimas (LR BPK 51 str. 1d. 7p.), kas šiuo nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta teismo iniciatyva, visgi teismas, atsižvelgdamas tiek į kaltinamojo KAL1, kaip individualia veikla užsiimančio asmens, turinčio pastovų legalų pragyvenimo šaltinį, turtinę padėtį, tiek ir įvertindamas tai, kad įstatymų leidėjas išimtis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo netaikymo numato tik BPK 51 str. 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais, vertina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašomų priteisti išlaidų iš kaltinamojo KAL1 suma nėra aiškiai per didelė, kuri atitinka protingumo kriterijus ir neviršija rekomenduojamų dydžių (pastaba: teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atstovaujant kaltinamųjų interesus, dydžio, išeities pagrindu laikė antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas), todėl iš kaltinamojo KAL1 visa apimtimi yra priteistinos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam suteiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, jo interesus atstovaujant advokatei, kaip gynėjai pagal paskyrimą, išlaidos BPK 106 str. 2 d. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1 d., ir nuteisti areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.

BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam KAL1 paskirtą arešto bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir šioje baudžiamojoje byloje laikyti jį nuteistu areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.

BK 64 str. 2 d. ir 65 str. 2 d. pagrindu, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės pridėti pagal 2020 m. kovo 17 d. priimtą nuosprendį Vilniaus regiono apylinkės teismoVilniaus rajono rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-269/2019 jau buvusią paskirtą ir nepilnai atliktą bausmę-nesumokėtą 148 MGL 7.400,- Eur.(septynių tūkstančių keturių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą ir galutinę bausmę paskirti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų ir 148 MGL 7.400,- Eur.(septynių tūkstančių keturių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą, kuri (bauda) jau yra vykdoma atskirai.

Į paskirtos subendrintos arešto bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2026 m. gegužės 29 d., 18²⁵ val., iki 2026 m. gegužės 29 d., 19³⁷ val., t.y. vieną laikino sulaikymo dieną, kada kaltinamasis KAL1 buvo sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią dieną prilyginant vienai arešto parai.

BK 67 str. 3 d. ir 68 str. 2 d. (LR 2022 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022m. lapkričio 01d., patvirtinta pakeisto 68 str. 2 d. redakcija) pagrindu kaltinamajam KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, penkeriems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2026 m. gegužės 29 d., t.y. Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyresn. tyrėjos nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas priėmimo dienos.

BK 67 str. 3 d. ir 72 str. 5 d. pagrindu kaltinamajam KAL1 paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. 1.400,- Eur.(vieno tūkstančio keturių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino automobilio „Seat Leon“ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

BK 67 str. 3 d., 72⁵ str. (LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025 m. vasario 01 d., patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kodeksą papildžius nauju 72⁵ straipsniu) pagrindu kaltinamajam KAL1 paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant kaltinamąjį per devynis mėnesius nuo paleidimo iš įkalinimo vietos, atlikus paskirtą arešto bausmę, dienos išklausyti visą programos užsiėmimų kursą.

Kaltinamąjį KAL1 pripažinti recidyvistu.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo KAL1 sulaikymo dienos, jį suimant.

Išaiškinti kaltinamajam KAL1, kad, nuosprendžiui įsiteisėjus, per 7 (septynias) dienas yra privaloma atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, esantį adresu: Pravieniškių gt. Nr. 10, Pravieniškių km., Kaišiadorių raj., paskirtai arešto bausmei atlikti. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į įkalinimo įstaigą, apie tai informuoti Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą raštu ar telefonu Nr. +370 34656442 arba elektroniniu paštu: pravieniskes@kalejimai.lt.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam KAL1 paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Priteisti iš kaltinamojo KAL1 175,- Eur.(vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus ir 00 eur/ct.) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktą antrinę teisinę pagalbą, atstovaujant kaltinamojo KAL1 interesus teisme baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, pinigines lėšas pervedant pasirinktinai į bet kurią Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą(AB bankas „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; AB „SEB bankas“, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB „Artea bankas“, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, ir UAB „Urbo bankas“, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300 (pastaba: būtina nurodyti juridinio asmens kodą-188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį-„įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“).

Daiktinį įrodymą-lengvąjį keleivinį automobilį „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo spynelės rakteliu, šiuo metu laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, perduotą saugoti kaltinamojo sugyventinės-pil. J. B., kaip transporto priemonės savininkės, žiniai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtai automobilio savininkei-pil. J. B., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.