- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-496-885/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13036-2026-6
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kategorijos
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.13Kiti baudžiamojo poveikio priemonių ir jų skyrimo klausimai
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.5.1Nuosprendžio įsiteisėjimas ir vykdymas (BPK 335–336 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Inčienei (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“),
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. J., jo gynėjai advokatei Liubovei Kuprusevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolitos Inčienės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. J., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 2 dalimi, J. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 29 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, J. J. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t. y. per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 10 MGL (500 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 3 dalimi, J. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – lengvojo automobilio „Audi S6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), su užvedimo spynelės rakteliu, konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
J. J., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2026 m. balandžio 25 d. apie 22.41 val., J. J. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, o į įvykio vietą pagal pranešimą atvykusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnams alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0114 (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikus kaltinamojo J. J. blaivumo testą, buvo nustatyta, kad 22.50 val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,99 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 23.05 val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 3,09 promilės etilo alkoholio koncentracija. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 72⁵ straipsniu, J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.
Žemesnės instancijos teismas
Prokurorė akcentuoja, kad transporto priemonės vairavimas neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, t. y. vienoms svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Baudžiamąja atsakomybe už transporto priemonės vairavimą neblaiviam asmeniui siekiama užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, kurie kelia itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Todėl manytina, kad BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė gali reikšmingai prisidėti prie minėtų tikslų įgyvendinimo.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog taikant minėtą baudžiamojo poveikio priemonė nenumatyta būtinoji sąlyga nustatyti alkoholio ar kitų asmens psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sistemingumą ir (ar) medicininę diagnozę – asmens priklausomybę nuo atitinkamų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju matyti, kad J. J. buvo nustatytus sunkus, t. y. 2,99 promilių neblaivumas, nusikalstama veika padaryta tamsiu paros metu, apie jo daromą nusikaltimą buvo pranešta Bendrajam pagalbos centrui – iš liudytojo M. V. duotų parodymų yra matyti, jog J. J. atliktas transporto priemonės vairavimas ženkliai padidino sunkių padarinių riziką. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad J. J. iš pradžių bandė išvengti jam gresiančios atsakomybės sakydamas netiesą atvykusiems policijos pareigūnams.
Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. J. visiškai ignoravo galimas neigiamas savo pasirinkto elgesio pasekmes, elgėsi neatsakingai ir sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Jis suvokė, kad vairuoti būnant neblaiviam yra draudžiama, žinojo, jog toks elgesys kelia pavojų, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti, nors tokios būtinybės nebuvo. Toks J. J. elgesys rodo atsainų jo požiūrį į KET reikalavimų laikymąsi, pačios visuomenės saugumą ir atsakomybės stoką. Nurodytų išvadų nepaneigia ir skundžiamame nuosprendyje aptartos aplinkybės dėl J. J. susiformavusios ir brandžios asmenybės, šeiminių aplinkybių, kadangi jos egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu.
Prokurorės nuomone, J. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nėra pakankamos teigiamai paveikti kaltininko asmenybę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Šiuo atveju yra akivaizdi būtinybė skirti ir prokurorės nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi tik taip būtų užtikrinta pagrįsta ir proporcinga pusiausvyra tarp būtinybės užtikrinti šių teisės pažeidimų prevenciją bei tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą.
Teismo posėdyje prokurorė prašė pateiktą apeliacinį skundą tenkinti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su sprendimu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui J. J. neskirti BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir prašo skundžiamą nuosprendį šioje dalyje pakeisti. Atsižvelgus į tai ir byloje nenustačius padarytų jokių kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik paduoto apeliacinio skundo ribose.
BK 72⁵ straipsnis numato, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė BK numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos J. J. atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą paskyrė jam net tris baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir lengvojo automobilio „Audi S6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo spynelės rakteliu, konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6-7 punktai, 68 straipsnio 2 dalis, 71 straipsnis, 72 straipsnio 3 dalis). Prokurorės nuomone, šiuo atveju turėtų būti paskirta ir BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo 2026 m. birželio 4 d. nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog šis prokurorės prašymas nepagrįstas, todėl atmetamas.
Iš BK 72⁵ straipsnio matyti, kad baudžiamasis įstatymas nenumato įpareigojimo aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę privalomai skirti asmeniui, vairuojančiam transporto priemonę esant neblaiviam, o yra paliekama galimybė kiekvienu atveju įvertinti šios priemonės taikymo būtinybę. Prokurorė teigia, kad J. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau negalima nevertinti to, jog jis visiškai ignoravo galimas neigiamas savo pasirinkto elgesio pasekmes, elgėsi neatsakingai ir sąmoningai pažeidė įstatymų reikalavimus. Iš dalies galima sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais, tačiau J. J. neatsakingas elgesys pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir lėmė baudžiamojo persekiojimo jo atžvilgiu procesą, kuris baigėsi atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant jam tris baudžiamojo poveikio priemones. Tuo tarpu 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo kontekste būtina atsižvelgtina ir į tai, jog J. J. praeityje neteistas (b. l. 85), o administracine tvarka per paskutinius tris metus baustas vieną kartą už greičio viršijimą, paskirta bauda sumokėta (b. l. 86), jokių duomenų, kad jis turėtų problemų su alkoholio vartojimu, nėra.
Nors kasacinės instancijos teismo yra išaiškinta, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra savaime išimtinai skiriama tik asmenims, priklausomiems nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-594/2026), tačiau tai nesuponuoja imperatyvaus nurodymo kiekvienu atveju bet kuriam asmeniui, kuris yra pripažintas kaltu vairavęs būdamas neblaivus, privalomai skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje. Tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone siekiama paskatinti kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, kas ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama tada, kai yra pagrindas manyti, jog kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos priklausomybė alkoholiui ar narkotikams, socialinių įgūdžių stoka, elgesio problemos ar kitos panašios aplinkybės arba tokios priemonės taikymas gali padėti pataisyti kaltinamojo elgesį, užkirsti kelią pakartotiniam nusikaltimui ir padėti resocializacijai. Tokių aplinkybių nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl, atsižvelgiant į J. J. asmenybę, į padarytos nusikalstamos veikos atsitiktinį pobūdį, nėra nustatyta būtinybė J. J. atžvilgiu taikyti BK 72⁵ straipsnio nuostatas.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus visas su J. J. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių klausimu susijusias aplinkybes, atsižvelgus tiek į asmens padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei kaltininko asmenybę, todėl nenustatytas joks teisinis ar faktinis pagrindas minėtą procesinį sprendimą naikinti ar keisti.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Vilniaus apygardos teisme 2026 m. rugsėjo 22 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-09565 už J. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pažymoje nurodoma, jog valstybės naudai priteistina 132,77 Eur dydžio suma.
BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-1073/2020).
Būtinybę atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatos, taigi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl šių priežasčių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš J. J. nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolitos Inčienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 4 d. nuosprendžio atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų 132,77 Eur dydžio sumai už J. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.