Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir jam skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. G. skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas T. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. gruodžio 5 d. iki 2025 m. gruodžio 7 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

T. G. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: jis 2025 m. gruodžio 5 d., apie 20.35 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, šeimyninio konflikto metu savo motinai A. G. pagrasino „aš tave papjausiu ir viską parduosiu“, bei su rankoje turėtu statybiniu peiliu tyčia perbraukė pastarajai per dešinį skruostą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą, bei tokiu būdu grasino pastarąją nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. G. nurodo, kad skundžiamas nuosprendis neteisingas. Teigia, kad jis nori gydytis, nori važiuoti į sanatoriją ir kitą gydymo įstaigą. Taip pat pasižada negyventi kartu su mama A. G..

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė L. U. prašo nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam T. G. bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir nuteistajam parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančią teisingą galutinę bausmę.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausme – skundu išreiškė norą gydytis bei važiuoti į sanatoriją, kitas gydymo įstaigas, taip pat pasižada negyventi kartu su nukentėjusiąja A. G.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-142/2012, 2K-492/2014, 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu T. G. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirta ketverių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės buvo subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, taikant apėmimą, ir nuteistajam skirta subendrinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. G., BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmių skyrimo bei bendrinimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą – padaryti du nesunkūs tyčiniai baigti nusikaltimai. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas įvertino apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, teismas vertino ir T. G. asmenybę – teistas tris kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 165–171), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 157–163), spec. vidurinio išsilavinimo (apelianto teigimu, yra baigęs Utenos kolegiją), turi pastovią gyvenamąją vietą, nedirba (t. 1, b. l. 153–155), registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, vaikų neturi, gyvena vienas, buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje (t. 1, b. l. 175), neįgalumas nenustatytas, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę jam nėra pagrindo (t. 1, b. l. 191). Skundžiamame nuosprendyje teismas vertino, kad T. G. turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, jo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, kartojasi. Teismas, parinkdamas griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes, sprendė, kad teigiamų išvadų dėl ankstesnių analogiškų nusikaltimų T. G. nepadarė, nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš motiną, todėl švelnesnės bausmės nebus efektyvios ir nepasieks savo tikslų. Su tokiu argumentavimu teisėjų kolegija sutinka. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino iš esmės teisingai, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas nuteistojo asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas bausmes nuteistajam subendrino apėmimo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirtos bausmės tiek atskirai už kiekvieną nusikaltimą, tiek paskirta galutinė subendrinta bausmė savo rūšimi ir dydžiu individualizuotos tinkamai, teisingumo principo nepažeidžia.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nuteistasis nori gydytis, važiuoti į sanatoriją ir kitą gydymo įstaigą. Taip pat apeliantas pasižada negyventi kartu su mama A. G.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas, nepritaikęs BK 75 straipsnio nuostatų, būtų netinkamai pritaikęs įstatymą, pagrindo nėra. Nors už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą apeliantas nubaustas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, taigi byloje yra formalios sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio 2 dalis), pagal baudžiamąjį įstatymą, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis), o tokio pagrindo nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nenustatyta.

Kaip pirmiau minėta, apeliantas jau tris kartus teistas už smurtinius nusikaltimus (2017 m. lapkričio 29 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiais – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą), jam buvo skirtos laisvės apribojimo bei laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant, bausmės, tačiau jos savo tikslų nepasiekė, nes nuteistasis pakartotinai nusikalto (nagrinėjamą veiką jis padarė praėjus penkiems mėnesiams po to, kai 2025 m. birželio 30 d. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro). Nuteistasis ne kartą baustas ir už administracinių nusižengimų padarymą, pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmiau išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, itin neigiamai apibūdina nuteistąjį – kaip sistemingai pažeidžiantį teisės normų reikalavimus, bei paneigia pagrindą manyti, jog bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vien nuteistojo noras gydytis nesudaro pagrindo išvadai, kad jo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės.

Atsižvelgus į išdėstytą, daroma išvada, jog parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, taip pat neatidėdamas T. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

atmesti nuteistojo T. G. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.