- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-24
- Bylos Nr.
- II-1067-1202/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-17625-2026-2
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pažeidėjas
- R. J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Skundas Nr. II-1067-1202/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17625-2026-2 Procesinio sprendimo kategorija 21.12.5 (S)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J., gim. (duomenys neskelbtini) d. (toliau ir – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. birželio 10 d. vyr. tyrėjo atliekančio skyriaus viršininko funkcija V. B. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK 25287692955 (Nr. 10-ANR_0-5220-2026) (toliau – ir skundžiamas sprendimas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Bylos esmė
2025 m. spalio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresnysis tyrėjas R. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis, 2025 m. spalio 11 d., 12.14 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, keisdamas važiavimo kryptį ir persirikiuodamas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui „Dodge RAM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101, 104 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje. Administracinio nusižengimo protokole esančiu administraciniu nurodymu R. J. iki 2025 m. spalio 31 d. siūlyta sumokėti 60 eurų baudą (už ANK 415 straipsnio 2 dalį numatyta bauda 25 eurų, už ANK 417 straipsnio 3 dalį -60 eurų, vadovaujantis ANK 38 straipsniu – 60 eurų baudą). Protokole nurodyta, jog iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos ir (ar) negrąžinus specialiąją teisę patvirtinančių dokumentų, išskyrus dokumentų, patvirtinančių teisę vairuoti transporto priemones, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama: 2025 m. lapkričio 11 d. 10 val.30 min. Pareiškėjas 60 eurų baudą sumokėjo 2025 m. lapkričio 14 d.
2025 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad mokėdamas administraciniame nurodyme nurodyto dydžio baudą, sutiko tik su ANK 415 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymu ir visiškai jį pripažino. Tačiau, anot Pareiškėjo, protokolą surašiusiam pareigūnui nebuvo žinoma aplinkybė, jog ne Pareiškėjas, vairuodamas automobilį, nedavė kelio, o kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojas, savo automobiliu padidinęs važiavimo greitį, atsitrenkė į Pareiškėjo automobilį. Pareiškėjo teigimu, šiuos duomenis patvirtina jo 2025 m. lapkričio 25 d. gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. M. parengta eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurią jis pateikė teikdamas prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Pareiškėjo teigimu, ši išvada paneigia faktą, jog jis padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.
Šalies argumentai
2025 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas 1) Institucija atsisakė pradėti tyrimą dėl administracinės bylos atnaujinimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. 2026 m. sausio 7 d. Pareiškėjas pateikė skundą dėl Institucijos 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė, išnagrinėjusi Pareiškėjo 2026 m. sausio 7 d. skundą, vadovaujantis ANK 661 straipsnio 2 dalies 2 punktu, priėmė 2026 m. sausio 21 d. sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK 25287692955 (toliau – ir Sprendimas 2) ir nutarė Institucijos pareigūno 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir Pareiškėjo skundo dėl administracinių nusižengimų bylos tyrimo atnaujinimo netenkinti. R. J. 2026 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl Sprendimo 2.
Skunde Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 priimti pažeidus ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 d punktą ir nevertinant aplinkybės, jog Pareiškėjas nepripažino ir nepripažįsta jam administracinio nusižengimo protokolu inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo fakto. Anot Pareiškėjo, Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 priėmę pareigūnai nevertino esminių aplinkybių, kad administracinio nusižengimo byla apskritai nebuvo nagrinėjama ir byloje esančių įrodymų vertinimas nebuvo atliekamas. Pareiškėjo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena buvo baigta remiantis klaidinga prielaida apie tai, kad jis sutiko su administracinio nusižengimo protokole nurodytų administracinių nusižengimų padarymu. Remiantis pateikta specialisto išvada, ne Pareiškėjas, automobiliu apvažiuodamas antra eismo juosta judėjusį kitą eismo įvykyje dalyvavusį automobilį, jį kliudė, o būtent antra eismo juosta judėjusio kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojas savo automobiliu atsitrenkė į Pareiškėjo automobilio galinę dalį, nes judėjo didesniu greičiu nei Pareiškėjo automobilis. Surašant administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, pareigūnui nebuvo ir negalėjo būti žinomos specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, įrodančios, kad Pareiškėjas dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo yra nekaltas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartimi buvo tenkintas Pareiškėjo skundas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės 2026 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti dėl pareiškėjo R. J. 2026 m. sausio 7 d. skundo naują sprendimą – panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir nurodyta pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Teismas nutartyje motyvavo, kad Pareiškėjas sumokėdamas administraciniame nurodyme nustatytą baudą galėjo sąžiningai klysti ir tikėjosi, kad byla dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyto pažeidimo bus išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Ar pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra teisingos, ar jos sudaro pagrindą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, ar tėra tik R. J. gynybinė versija, galima nustatyti tik atlikus jų tyrimą, pavyzdžiui, ištyrus eksperto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), sulyginus su byloje esančiais duomenimis (įvykio schema, fotonuotraukomis, asmenų paaiškinimais, vaizdo medžiaga).
Atsižvelgiant į teismo nutartį buvo pradėtas tyrimas dėl galimai naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tyrimo metu buvo pakartotinai įvertinta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pareiškėjo pateikta eksperto išvada, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių sugadinimų pobūdis, bylos dalyvių paaiškinimai, liudytojo parodymai ir kiti byloje esantys duomenys. Institucija 2026 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą nutraukti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Sprendimas 3). Nurodyta, kad įvertinus bylos duomenis nustatyta, kad pateikta eksperto išvada grindžiama tais pačiais faktiniais duomenimis, kurie buvo žinomi ir vertinti administracinio nusižengimo tyrimo metu. Eksperto išvadoje nenustatyta jokių naujų objektyvių faktinių aplinkybių, kurios administracinio nusižengimo protokolo surašymo, administracinio nurodymo priėmimo ar bylos procesinio užbaigimo metu egzistavo, tačiau pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Išvadoje pateikiama alternatyvi techninė eismo įvykio mechanizmo interpretacija, tačiau ji nepaneigia esminės byloje nustatytos aplinkybės, kad susidūrimas įvyko pareiškėjui keičiant važiavimo kryptį – persirikiuojant. Sprendime 3 nurodyta, kad administraciniame nurodyme buvo aiškiai nurodyti abu inkriminuoti administraciniai nusižengimai, o sumokėta 60 Eur bauda atitiko administraciniame nurodyme nurodytą bendrą baudų sumą. Teiginiai, jog buvo klaidingai manyta, kad mokama tik už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, nelaikytini naujai paaiškėjusia aplinkybe ANK 658 straipsnio prasme.
Nesutikdamas su sprendimu R. J. 2026 m. gegužės 28 d. pateikė skundą, kuriame argumentavo, kad Institucijos pareigūnas surašęs Sprendimą 3, nenurodė jokio naujo tyrimo veiksmo, kuris buvo atliktas patikrinimo metu, neatsižvelgė į teismo nutarties motyvus ir nesugebėjo ištirti, įvertinti ir atskleisti kaip buvo analizuojamas pateiktos išvados duomenų santykis su byloje surinktoje medžiagoje esančiais duomenimis. Pareigūnas vietoje realaus aplinkybių tyrimo, pakartojo ankstesnės, teismo jau sukritikuotą poziciją. Sprendimą surašęs pareigūnas nenurodo ar specialisto išvadai esant pagrįstai nebūtų pagrindo vertinti, kad transporto priemonių susidūrimą sukėlė kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo automobilio judėjimo greičio tyčinis padidinimas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2026 m. gegužės 28 d. skundą, priėmė 2026 m. birželio 10 d. sprendimą, kuriuo Pareiškėjo skundo netenkino ir Institucijos 2026 m. gegužės 25 d. sprendimą paliko nepakeistą (Sprendimas 4). Sprendimo motyvuose pakartotinai aptartas skundžiamo sprendimo motyvų pagrįstumas. Papildomai pažymėta, kad teismo nutartimi buvo nurodyta pradėti tyrimą dėl Pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir jas patikrinti, bet teismas nekonstatavo, kad pareiškėjas yra nekaltas, taip pat nenustatė, kad administracinio nusižengimo byla privalo būti atnaujinta. Pradėjus tyrimą Institucija patikrino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir jų atitiktį ANK 658 straipsnyje nustatytiems bylos atnaujinimo pagrindams. Vertinimą atlikus ir nenustačius įstatyme numatytų pagrindų, priimtas sprendimas tyrimą nutraukti. Tyrimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu neprivaloma iš naujo atlikti visų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo veiksmų, jeigu bylos medžiagos pakanka nustatyti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis. Šiuo atveju buvo vertinama ne tik pareiškėjo pateikta eksperto išvada, bet ir eismo įvykio schema, transporto priemonių sugadinimų pobūdis, bylos dalyvių paaiškinimai, liudytojo parodymai bei Kelių policijos skyriaus tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su šių duomenų įvertinimu, savaime nereiškia, kad tyrimas atliktas netinkamai ar neišsamiai. Skunde nurodytos aplinkybės susijusios su jau byloje buvusių duomenų pakartotiniu vertinimu ir pareiškėjo gynybine pozicija, tačiau jos nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.
Skundo argumentai
Nesutikdamas su Institucijos 2026 m. birželio 10 d. sprendimu R. J. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2026 m. birželio 17 d. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Sprendimą 3 ir Sprendimą 4 (skunde įvardijamus kaip Sprendimai 1 ir 2).
Skunde nurodė, kad Sprendime nutraukti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir skundžiamame sprendime (palikti sprendimą nepakeistą) atkartoti ankstesne teismo nutartimi pripažinti nepakankamais argumentai. Policija neatliko konkretaus teismo nutartimi nurodyto duomenų vertinimo. Sprendimuose Institucija apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, kad bylos medžiaga (eismo įvykio schema, sugadinimų pobūdis, proceso dalyvių paaiškinimai ir liudytojų parodymai) kartu su pateikta specialisto išvada „pakartotinai įvertinta“, tačiau nenurodyta, kokį konkrečiai automobilių greitį, judėjimo trajektoriją ar susidūrimo kampą nustatė ir Išvadoje aprašė ekspertas, kaip šie duomenys koreliuoja su transporto priemonių sugadinimų lokalizacija, įvykio schema, fotonuotraukomis, liudytojų parodymais ir kodėl atlikus tokį palyginimą teigiama, kad naujų objektyvių faktų nėra. Abstraktus, faktinio turinio neatskleidžiantis motyvavimas neatitinka teismo nutartyje pateikto vertinimo ir pažeidžia pareigą policijos pareigūnams motyvuoti savo sprendimus. Grindžiama, kad sprendimuose nenurodytas nei vienas veiksmas, kurį po teismo nutarties priėmimo dienos atliko policijos pareigūnai bei tokio veiksmo rezultatas.
Skundžiamame sprendime nepagrįstai sutapatinama Išvados autoriaus (eksperto) nuomonė su naujais objektyviais faktais, neanalizuojant Išvados turinio. Sprendime 3 apsiribojama vien teiginiu, kad Išvada „pateikia alternatyvų jau žinomų duomenų vertinimą, bet ne naujus faktus“, o sprendime 4 tai iš esmės atkartojama, bet nepaaiškinama, kodėl konkretūs Išvadoje nurodyti techniniai duomenys – didesnis automobilio „Dodge RAM“ greitis ir apgadinimų lokalizacija, kuriais grindžiama pozicija, kad kitas vairuotojas atsitrenkė į Pareiškėjo automobilio galinę dalį – nelaikytini naujomis objektyviomis aplinkybėmis.
Neįvertinta ar pagal nurodomą įvykio versiją dėl eismo įvykio gali būti kaltas kitas jame dalyvavęs vairuotojas, o Pareiškėjas nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
Nepagrįstai pakartotas formalus argumentas, kad baudos sumokėjimas reiškia visišką sutikimą su abiem administraciniais nusižengimais, neįvertinus teismo nutartyje nurodytos sąžiningo suklydimo galimybės.
Sprendime visiškai nepasisakyta apie galimą policijos pareigūno šališkumą
Motyvuojamoji dalis
Teismo išvados ir argumentai
Pagal įstatymų leidėją, administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo institutas pagal paskirtį ir tikslus priskirtinas išimtinei procedūrai, taikomai tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ANK XXXVIII skyriuje nustatytų administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo sąlygų ir tvarkos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinio nusižengimo byla, užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu, gali būti atnaujinta XXXVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (ANK 657 straipsnis). ANK 658 straipsnyje yra nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jo nuomone, nurodoma administracinio nusižengimo byla turėtų būti atnaujinta ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytais pagrindais. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta tuo atveju, kai paaiškėjo aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.
Administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu tik tais atvejais, kai paaiškėja aplinkybės, kurios yra iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurių įsiteisėjęs nutarimas ir (ar) nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus, ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant procesinį sprendimą; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus priimtam procesiniam sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks procesinis sprendimas. Taigi proceso atnaujinimo pagrindu laikomos tik esminės bylos aplinkybės, kurios dėl objektyvių priežasčių nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Taigi ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. P858-43/2010, P525-15/2011), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Nors ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra apibrėžtas subjektas – Institucija, pareigūnas ar teismas, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, tačiau pagal teismų praktiką reikšmingas momentas yra ir tai, ar šias aplinkybes žinojo ir pats pareiškėjas ir kokiu momentu tas žinojimas atsirado.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas, kaip paaiškėjusias naujas aplinkybes vertina tai, jog sumokėdamas administraciniame nurodyme nurodytą baudą, jis tik pripažino ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktą ir su tokiu nusižengimu sutiko, bet ketino ginčyti nusižengimą dėl ANK 417 straipsnio 3 dalies ir ruošėsi žodiniam bylos nagrinėjimui, kreipėsi į specialistą dėl Išvados pateikimo. Jo vertinimu, vien faktas, jog administraciniame nurodyme įvardintą baudą sumokėjo sąžiningai manydamas, jog administracinio nusižengimo teisena dalyje dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo bus tęsiama, yra pakankamas pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną dalyje dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.
Pažymėtina, kad pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad jis įvykdęs administracinį nurodymą ir sumokėjęs visą nurodytą baudą (60 Eur) manė, kad moka baudą tik už pažeidimą numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, o byla dėl ANK 417 straipsnio 3 dalies bus tęsiama, savaime nesudaro pagrindo dėl bylos atnaujinimo pagrįstumo. R. J. pats savo aplaidžiais ir neatidžiais veiksmais sukūrė šią situaciją, kai jam sumokėjus visą administraciniame nurodyme nustatytą baudos sumą už abu administracinius nusižengimus, byla buvo užbaigta įvykdžius administracinį nurodymą. Kaip minėta ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte specifiškai numatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta tuo atveju, kai paaiškėjo aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos <...> surašant administracinį nurodymą. Natūralu, kad pareigūnams nebuvo žinoma, kad Pareiškėjas apmokės visą administraciniame nurodyme nurodytą baudą, bet norės tęsti bylos nagrinėjimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, bet akivaizdu, kad ši aplinkybė savaime neatitinka ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos kitos būtinos sąlygos „ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas“. Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimui nėra reikšminga, kaip ir dėl kokių priežasčių byla buvo užbaigta, nes tai nėra laikoma objektyviai naujai paaiškėjusia faktine aplinkybe, kuri turi įrodomosios reikšmės, jog R. J. yra nekaltas dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo. Sprendimuose pagrįstai nurodoma, kad Pareiškėjo subjektyvus vertinimas dėl administracinio nurodymo įvykdymo teisinių pasekmių nėra naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.
Faktinę aplinkybę, galinčią turėti reikšmės sprendimui dėl R. J. nekaltumo įrodymo – pateiktą (duomenys neskelbtini) parengtą eksperto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), Institucija analizavo ir tyrė bei išsamiai pasisakė Sprendimuose.
Skunde pareiškėjas teigia, kad pateikta specialisto Išvada pagrindžia faktinę aplinkybę, jog ne jis automobiliu apvažiuodamas antra eismo juostą judėjusį kitą eismo įvykyje dalyvavusį automobilį jį kliudė, o būtent antra eismo juosta judėjęs kitas eismo dalyvis judėjo didesniu greičiu (jį padidino) ir atsitrenkė į pareiškėjo automobilio galinę dalį. Teigiama, kad surašant protokolą pareigūnui nebuvo ir negalėjo būti žinomos Išvadoje nurodytos aplinkybės, įrodančios, kad dėl eismo įvykio pareiškėjas yra nekaltas. Su šiais skundo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.
Pažymėtina, kad R. J. gynybinę versiją, jog automobilio Dodge Ram vairuotojas P. K. važiuodamas didesniu greičiu atsitrenkė į jo galinę dalį, jam jau atlikus persirikiavimo manevrą, pareigūnams išsakė dar įvykio vietoje aiškinantis aplinkybes. Bendravimas su pareiškėju užfiksuotas pareigūno „Body“ kameros vaizdo įraše (nuo 7 minutės). Vaizdo įraše 07.50 min R. J. išsako, kad „jis (Dodge Ram vairuotojas) pagreitino greitį ir užblokavo“, o 8.20 min pakartoja „aš jį aplenkiau, jis pagreitino“. Be to, tokią versiją R. J. nurodė ir savo rašytiniuose paaiškinimuose. Pareiškėjo išsakyta versija dėl Dodge Ram manevravimo neatitiko kitų byloje surinktų duomenų – kito eismo įvykyje dalyvavusio asmens – Dodge Ram vairuotojo P. K. paaiškinimų, liudytojų parodymų (vaizdo įraše užfiksuota, kaip liudytojas nurodė, kad R. J. vairuojamas Audi automobilis manevravo agresyviai, persirikiuodamas užkirto kelią Dodge Ram automobiliui ir jį kliudė, po to panašias aplinkybes nurodė ir kitas įvykio vietoje apklaustas liudytojas) bei jų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių. R. J. versijos neatitiko ir vizualiai ant automobilių esantys apgadinimai, nes Audi automobilio galinėje dalyje reikšmingi apgadinimai nefiksuoti, o fiksuoti tik automobilio kairiame šone. Taigi surašant administracinio nusižengimo protokolą, R. J. išsakoma galima įvykių versija dėl Dodge Ram automobilio vairuotojo kaltės ir jo paties nekaltumo, pareigūnams buvo žinoma ir buvo vertinama. Visgi pareigūnas R. J. išsakyta versija nesivadovavo ir administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 417 straipsnio 3 dalies pažeidimo surašė R. J.. Aplinkybių vertinimas atsispindi pareigūnų pateiktame tarnybiniame pranešime. Darytina išvada, kad R. J. pateikiama versija nėra nauja ar paaiškėjusi vėliau, šias aplinkybes Pareiškėjas išsakė nuo pat įvykio pradžios, todėl R. J. pateikta eksperto išvada jokios naujos faktinės aplinkybės, apie kurios egzistavimą priimant sprendimą nebuvo žinoma, nepatvirtino, o tik suteikė tam tikros įrodomosios reikšmės jau anksčiau jo pateiktai įvykio versijai.
Institucijos pareigūnai vertindami eksperto išvadoje nurodomas aplinkybes santykyje su kitais byloje surinktais duomenimis, pagrįstai nurodė, jog pateikta eksperto išvada, savaime R. J. kaltės nepaneigia ir neįrodo, kad dėl eismo įvykio kaltas kitas vairuotojas, kas galėtų būti reikšminga sprendžiant dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo. Nors skunde nurodoma, kad Institucija nepateikė vertinimo – ar pagal nurodomą įvykio versiją dėl eismo įvykio gali būti kaltas kitas jame dalyvavęs vairuotojas, pažymėtina, kad Institucija tokį vertinimą atliko. Institucijos pareigūnai nutraukdami tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir netenkindami R. J. skundo išsamiai pasisakė, kad aplinkybė dėl automobilio Dodge Ram greičio neturi reikšmingos įtakos, nes ir eksperto išvadoje nenustatyta, kad buvo viršytas leistinas greitis. Specialisto išvadoje nebuvo paneigta esminė aplinkybė, kad susidūrimas įvyko, būtent, R. J. vairuotam Audi automobiliui persirikiuojant į kitą eismo juostą. Manevro saugumu turėjo rūpintis jį atlikęs R. J., nes tokią pareigą numato ir KET 104 punktas, kad vairuotojas persirikiuodamas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi. Sprendimuose visiškai pagrįstai pažymėta, kad eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) savaime nėra naujų objektyvių faktų nustatymas ANK 658 straipsnio prasme, o yra specialių žinių turinčio asmens pateikiama alternatyvi byloje esančių duomenų interpretacija. Vien tai, kad Pareiškėjas nėra patenkintas Institucijos pareigūnų pateiktu vertinimu ir ginčija argumentų išsamumą, Sprendimuose išdėstytų vertinimo kriterijų nesumenkina ir nepaneigia. Institucija visiškai pagrįstai vertino, kad automobilio Dodge Ram greitis analizuojamu atveju yra ne pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis, nes būtent R. J. manevravimas – persirikiavimas, priežastiniu ryšiu buvo tiesiogiai susijęs su eismo įvykio kilimu. Antai, jeigu R. J. nebūtų atlikinėjęs persirikiavimo manevro, tai P. K. vairuojamas Dodge Ram automobilis, nepaisant koks buvo joks greitis, būtų toliau judėjęs antra eismo juosta ir eismo įvykis nebūtų kilęs.
Teismas, vertindamas kartu su skundu pateiktą eksperto išvadą, sprendžia, jog šios aplinkybės, o būtent – galimai didesnis „Dodge Ram“ automobilio važiavimo greitis savaime neturi jokios įtakos kitokiam pareiškėjo veiksmų teisiniam vertinimui, kadangi tai nekeičia jo padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, be to, sutinkama su Institucijos pozicija, jog ekspertas pateikė išvadas eismo įvykio aplinkybes vertindamas techniniu požiūriu. Proceso dalyvių paaiškinimų atitikinimą byloje nustatytoms aplinkybėms nustato ir teisinį proceso dalyvių veiksmų vertinimą, remdamasis vidiniu įsitikinimu bei byloje surinktų įrodymų visuma, atlieka ne ekspertinę išvadą teikiantis subjektas, bet bylą nagrinėjantis pareigūnas ar teismas.
Skunde keliama prielaida dėl Institucijos pareigūno G. V. surašiusio 2026 m. gegužės 25 d. sprendimą nutraukti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje, šališkumo. Pažymėtina, kad skunde jokių reikšmingų pareigūno šališkumą patvirtinančių duomenų nepateikiama, o remiamasi vien subjektyviu vertinimu, kad tas pats pareigūnas priėmė pakartotinį Pareiškėjui nepalankų sprendimą. ANK 615 straipsnio 3 dalis numato, kad Administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Įstatyme nėra įtvirtinta, kad pareigūnas atsisakęs pradėti tyrimą negali po to jo atlikti. Taigi administracinių nusižengimų kodekse Įstatymų leidėjas reglamentavo, kad tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir taip pat priimti nutarimo, tačiau nėra reguliavimo, kad tas pats pareigūnas priėmęs sprendimą nepradėti tyrimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, negali vėliau tokio tyrimo atlikti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo R. J. nurodytos aplinkybės, apie kurių galimą egzistavimą buvo žinoma nuo administracinio nusižengimo pradžios, negali būti pripažintos nei naujai paaiškėjusiomis, nei turinčiomis esminę reikšmę administracinio nusižengimo bylai. Dėl to nėra teisinio pagrindo pasinaudoti išimtine procedūra ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 10 d. sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25287692955, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 661 straipsnio 4, 6 dalimis,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 10 d. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK 25287692955, ir sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.