- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-27
- Bylos Nr.
- e2S-2401-1014/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01506-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- SEB bankas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto PRS1 atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Elena Miliauskienė, AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Elenos Miliauskienės (toliau – ir antstolė) veiksmų, kuriuo nesutinka su antstolės vykdymo veiksmais. Skundu prašoma pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai prasilenkia su tiesa, neatitinka faktinės tikrovės, taip pat pripažinti, kad savalaikiai nenagrinėjant administracinių/tarnybinių ginčų, darbinių santykių, pažeidžiamos moralės, vertybių sistemos skalės, pripažinti trečius metus įšaldytiems apeliacinės instancijos procesams neteisėtumo požymius, taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones, numatytas Administracinių bylų teisenos įstatyme, taip pat sustabdyti antstolės veiksmus, įpareigoti antstolę nedelsiant priimti patvarkymą skubiai padidinti vienkartinį neišieškotinos sumos dydį, pripažinti, jog tęstiniai veiksmai jo atžvilgiu yra neteisėti, nesielgti neteisėtai ir neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti neteisingumo vykdyme. Skundu prašoma vykdymo veiksmų pareiškėjo atžvilgiu atidėjimo, sustabdymo, vykdomųjų dokumentų grąžinimo, lėšų limito padidinimo ir skubių apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2026 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiaujančiam procesinėmis teisėmis, gali būti skiriama iki 5000 Eur bauda. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2026 m. gegužės 4 d. skundu dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalyje. Pažymėjo, kad proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų, t. y. pareiškėjas nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Todėl teismas atsisakė skundą priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas atkreipė dėmesį, kad jog daugybę kartų pareiškėjo teismui teiktus analogiško pobūdžio skundus dėl antstolio veiksmų teismas nutartimis atsisakė priimti dėl tų pačių, aukščiau nurodytų priežasčių, išaiškinant pareiškėjui įstatyme numatytą tvarką, kaip turi būti pateikiami skundai dėl antstolio veiksmų ir kokios procedūros reikalinga laikytis, kokiais atvejais galima su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis į teismą, tačiau vien tik per 2026 metus, pareiškėjas tokių identiškų skundų Telšių apylinkės teismui yra pateikęs net 157, iš kurių 129 buvo atsisakyta priimti. Teismas pakartotinai išaiškino pareiškėjui, kad siekdamas gauti profesionalią ir kompetentingą teisinę pagalbą gali pasinaudoti kvalifikuoto atstovo (advokato) pagalba, o esant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytoms sąlygoms, galėtų gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikiamą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kreipiantis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Taip pat išaiškino, kad vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiaujančiam procesinėmis teisėmis, gali būti skiriama iki 5000 Eur bauda.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Apeliacijos objektą sudaro Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo esmės
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų. Apeliantas atskiruoju skundu prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, pažymi, kad apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą, tiksliai nenurodė pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar procesinės teisės normų taikymo pažeidimų ir/ar netikslumų, nenurodo jokių realių argumentų, kuriais remdamasis daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 5 punkto nuostatas.
Apeliantas savo nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia neaiškiais, nenuosekliais, abstrakčiais motyvais, dėl ko nėra aišku, kokias teisės normas, priimdamas nepalankią nutartį apelianto atžvilgiu, pažeidė pirmosios instancijos teismas.
Nagrinėjamu atveju skundžiama 2026 m. gegužės 15 d. nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, apeliantui nesilaikius CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 5 straipsnio nuostatos suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų visuma, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą).
Sprendžiant, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto skundą dėl antstolės veiksmų, jam nesilaikius įstatyme numatytos išankstinės skundo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, pažymėtina, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis tik CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir tvarka. Pagal paminėtos teisės normos reglamentavimą, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, tačiau skundas bet kokiu atveju pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1–2 dalys). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).
Taigi, tam, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendintų teisę į išankstinį skundo nagrinėjimą ne teisme, jis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstoliui turėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su 2026 m. gegužės 4 d. skundu dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė.
Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundą atsisakė priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, pareiškėjui nesilaikius išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.
Dėl bylos procesinės baigties
Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas bylos aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų skundo prašymų ir argumentų
Apeliacijos tikslas yra patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė proceso teisės normų. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektą sudaro tik teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Tuo tarpu apelianto skunde reiškiami kiti prašymai nėra susiję su apeliacinės instancijos teismo kompetencija ir teisėmis (CPK 337 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl jų pasisakyti. Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi atsisakius priimti skundą, o Pareiškėjui apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo priimti skundą, apeliacinės instancijos teisme nėra nagrinėjamas ginčas iš esmės, t. y. nėra tiriami ir vertinami pareiškėjo argumentai dėl antstolės veiksmų neteisėtumo. Todėl vadovaujantis CPK 147 straipsnio 2 dalies nuostatomis atskirajame skunde pateiktas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėtinas. Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su neigiama pareiškėjo nuomone bei kritika vykstantiems procesams bei subjektams, nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Pareiškėjui, siekiant ginti galimai pažeistas savo teises, pakartotinai siūlytina naudotis kvalifikuota teisininko pagalba, o neturint pakankamai lėšų, kreiptis dėl nemokamos ar iš dalies mokamos teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tam, kad profesionalus teisininkas padėtų tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apelianto PRS1 atskirąjį skundą atmesti. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.