Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. P., pripažinus jį recidyvistu, buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį areštu keturiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme ir D. P. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams bei trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartimi paskirtos ir atliktos bausmės dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

D. P. nuteistas už tai, kad jis, iš anksto suplanavęs pagrobti svetimą turtą, 2025 m. balandžio 23 d. 13.56 val., būdamas parduotuvėje „Simitri“, esančioje J. Kubiliaus g. 21, Vilniuje, nuo parduotuvės prekių lentynų paėmė kvepalų „Rose Kazan Uae I'Funny“ buteliuką, kurio vertė 72 Eur, kvepalų „Rose Kazan More Sewwt“ buteliuką, kurio vertė 72 Eur, kvepalų „Rose Kazan Alexandrite“ buteliuką, kurio vertė 90 Eur, kvepalų „Rose Kazan Garnet“ buteliuką, kurio vertė 90 Eur, ir kvepalų „Rose Kazan Amethyst“ buteliuką, kurio vertė 88 Eur, matant parduotuvės darbuotojai bei jam tai supratus, pabėgo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu jis atvirai pagrobė svetimą – MB „Simitri“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė yra 412 Eur. Tokiais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat D. P. nuteistas už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 14 d., apie 13.15 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, aptarė su šiuo nenustatytu asmeniu, jog šis laikys vaistinės duris pravertas, kol jis (D. P.) vaistinėje išrinks prekes ir, nemokėję už prekes, išbėgs iš vaistinės. Vykdant šį susitarimą, nenustatytam asmeniui laikant praviras duris, jis (D. P.), užėjęs į UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistinę, esančią Pylimo g. 10, Vilniuje, iš vaistinės prekių lentynos paėmė vieną pakuotę „Ambio“ žuvų taukų N250 kapsulių, kurios vertė 16 Eur, dvi pakuotes „Moller‘s“ žuvų taukų 250 ml (citrinų skonio), vieneto vertė 17,35 Eur, bendra vertė 34,70 Eur, keturias pakuotes „Moller‘s“ žuvų taukų 250 ml (natūralaus skonio), vieneto vertė 16,61 Eur, bendra vertė 66,45 Eur, dvi pakuotes „Moller‘s“ žuvų taukų 250 ml (vaisių skonio), vieneto vertė 17,35 Eur, bendra vertė 34,70 Eur, vieną pakuotę „Omega 3“ 1000mg + vitaminas D ir E kapsulių, kurios vertė 9,61 Eur, ir, nesusimokėjęs už prekes, išbėgo iš vaistinės pro ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens laikomas atidarytas įėjimo/išėjimo duris. Tokiu būdu, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagrobė UAB „Gintarinė vaistinė“ priklausantį nedidelės vertės turtą, kurio bendra vertė yra 161,46 Eur. Tokiais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 19 d. nuosprendyje nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, nėra ginčijama nuteistojo kaltė padarius šias nusikalstamas veikas, taip pat nekyla ginčų dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo. Apeliantas šiuo atveju tvirtina, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė, kuri nepagrįstai buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartimi paskirta bausme, kurią nuteistasis jau yra atlikęs. Atsižvelgęs į tai, kas buvo nurodyta, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra nustatyta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. BK 54 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taigi prokuroro siūlymas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skirti konkrečios rūšies bei dydžio bausmę niekaip nesaisto baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju D. P. bausmės už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos laikantis BK 41 bei 54 straipsnių bei kitų BK bendrosios dalies nuostatų, šių bausmių nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai per griežtų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. P. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgus į tai, jog nuteistasis keliasdešimt kartų trauktas tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn už teisės pažeidimų (taip pat ir analogiško pobūdžio kaip šiuo atveju) padarymą, reikšmingai nelengvina jo teisinės padėties. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad baudžiamąjį nusižengimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

D. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Iš nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jo nusikalstamus veiksmus, kurių padarymo metu jis niekur nedirbo, lėmė priklausomybė narkotinėms medžiagoms, t. y. jis nusikalstamas veikas darė, nes jam reikėjo piniginių lėšų narkotinių medžiagų įgijimui (t. 2, b. l. 36-37, 56-57). Šios nusikalstamos veikos buvo padarytos tuo metu, kai nuteistajam vyko ir kiti baudžiamieji procesai, apie kuriuos jis žinojo. Kaip jau minėta, D. P. anksčiau keliasdešimt kartų buvo trauktas baudžiamojon bei administracinėn atsakomybėn, daugiausiai už teisės pažeidimų nuosavybei padarymą, teisinėn atsakomybėn už svetimo turto pagrobimą nuteistasis buvo traukiamas ir Švedijos Karalystėje. Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad D. P. nėra linkęs paklusti visuomenėje nustatytai tvarkai, keisti savo elgesio, spręsti kylančių problemų teisėtais būdais, yra linkęs nusikalsti.

Šio procesinio sprendimo 8, 9 pastraipose aptartos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad D. P. už jo padarytas nusikalstamas veikas turi būti skiriamos BK 178 straipsnio 2 ir 5 dalių sankcijose numatytos griežčiausios bausmės, t. y. atitinkamai laisvės atėmimas ir areštas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra artimesnis BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai minimaliai šios bausmės ribai. Nors nuteistajam paskirtos arešto bausmės dydis, kuris buvo nustatytas ir atsižvelgus į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, yra artimesnis BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodytam maksimaliam šios bausmės dydžiui, kuris gali būti nustatomas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, tačiau ši bausmė, laikantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų, buvo apimta griežtesne bausme. Taigi D. P. tiek bausmės, paskirtos už atskiras veikas, tiek subendrinta bausmė nevertintinos kaip neteisingos ir aiškiai per griežtos.

Aplinkybės, kad D. P. nuo 2026 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. birželio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 54) ir vėl galėtų užsiimti darbine veikla, jis turi sugyventinę, pas kurią galėtų gyventi, įvertinus jas su tuo, kas buvo aptarta anksčiau, nėra pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Šiuo atveju manytina, kad D. P. paskirta galutinė bausmė gali efektyviai sulaikyti jį bei kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo (individualioji bei bendroji prevencija), ši bausmė (jos atlikimo metu) objektyviai užkirs kelią nuteistajam daryti analogiškas nusikalstamas veikas bei panašaus pobūdžio teisės pažeidimus, ji atitinka teisingumo principo reikalavimus, teisių ir pareigų pusiausvyrą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai ar iš dalies atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, skiriant galutinę subendrintą bausmę, privalu laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu teismo procesiniu sprendimu paskirta bausme, į galutinės bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, 2K-151-489/2019 ir kt.). Taigi apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo bendrinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su anksčiau jam paskirta ir atlikta bausme, o toks bausmių subendrinimas reiškia jo baudimą antrą kartą už tą patį, yra nepagrįstas.

Iš baudžiamojoje byloje esančio paleidimo pažymėjimo Nr. NSP-23-338 matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartimi paskirtą bausmę D. P. atliko 2026 m. balandžio 28 d. (t. 3, b. l. 52). Atkreiptinas D. P. dėmesys į tai, kad, patenkinus jo prašymą skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartimi paskirta bausme, jo padėtis sunkėtų. Šiuo atveju nuteistajam, subendrinus skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes, buvo paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams, akivaizdu, kad ši bausmė yra didesnė nei skundžiamu nuosprendžiu už dvi nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė. Vis tik į skirtingais teismų procesiniais sprendimais subendrintą bausmę yra įskaityta pagal ankstesnį procesinį sprendimą paskirta ir atlikta bausmė, t. y. keturi mėnesiai ir dvylika dienų, o tai reiškia, jog realiai nuteistajam liko atlikti šiek tiek daugiau nei dešimt mėnesių paskirtos bausmės (iš vienerių metų ir trijų mėnesių reikia atimti keturis mėnesius ir dvylika dienų). Tuo atveju, jeigu skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nebūtų bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartimi paskirta bausme, D. P. turėtų atlikti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi, nors tokiu atveju laisvės atėmimo bausmės terminas ir būtų trumpesnis, tačiau realiai nuteistojo atliktina bausmė būtų didesnė nei subendrinus skirtingais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes ir į subendrintą bausmę įskaičius jau atliktą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 19 d. nuosprendžio dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugsėjo 21 d. pažyma Nr. APD-2026-09569 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje yra nurodyta, kad iš nuteistojo valstybės naudai priteistini 108,33 Eur už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. D. P. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo nuteistojo, kuris šiuo metu yra suimtas kitame vykstančiame baudžiamajame procese ir privalės atlikti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, valios, konstatuoja, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodyta suma iš nuteistojo neišieškotina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.