Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei IES1 .

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 ( ATS1 ) dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pakeisti (padidinti) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-518-604/201 iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 278 Eur (ieškinyje nurodyta indeksuota priteisto išlaikymo suma) iki 423 Eur. Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad šalių nepilnamečiai vaikai paaugo, jų poreikiai padidėjo, todėl prieš septynerius metus priteistas išlaikymas nėra pakankamas. Ieškovės teigimu, vieno vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 600 Eur suma. Sūnus serga (duomenys neskelbtini), diagnozuota (duomenys neskelbtini). Papildomų lėšų reikia vaikų kelionėms, pramogoms. Vaikus prižiūri ir jais rūpinasi viena, todėl atsakovas, dirbdamas užsienyje, prie vaikų išlaikymo galėtų prisidėti didesne suma.

Atsakovas teigia, kad neturi finansinių galimybių teikti ieškovės reikalaujamo išlaikymo dydžio, mėnesinę išlaikymo sumą galėtų padidinti po 20 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė nepatiria išlaidų būsto nuomai, taip pat vaikų vykimo į ugdymo įstaigą išlaidų, todėl maistui ir drabužiams šiuo metu mokamo išlaikymo, sudarančio apie 278 Eur per mėnesį su indeksacija kiekvienam vaikui, pakanka. Atsakovas taip pat pažymi, kad pagal galimybes nuperka vaikams reikiamų daiktų (pvz., kompiuterį, dviračius, avalynę ir pan.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 700 nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 1 153 Eur, atskaičius mokesčius apie 846 Eur, todėl orientacinis vienam tėvui tenkantis mokėtino išlaikymo dydis yra 423 Eur. Nuo 2026 m. sausio 1 d. universali vaiko išmoka sudaro 129,50 Eur, todėl išskaičiavus universalią vaiko išmoką, orientacinis vienam tėvui tenkantis mokėtino išlaikymo dydis yra 358,25 Eur.

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas).

Nagrinėjamu atveju išlaikymas iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteistas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu, t. y. prieš septynerius metus, kai vaikai buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimu metu padėtis iš esmės pasikeitusi – augant šalių nepilnamečiams vaikams natūraliai padidėjo jų poreikiai ir atsirado papildomų išlaidų, todėl atitinkamai padidėjo būtiniesiems poreikiams (maistas, higienos priemonės, apranga, avalynė, mokymosi priemonės) patenkinti reikalingų išlaidų suma. Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių, kad iš atsakovo priteistas 200 Eur išlaikymas per mėnesį, indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, nėra pakankamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų vaikų poreikiams patenkinti, todėl yra pagrindas priteistą išlaikymo sumą padidinti.

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko (vaikų) interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Vaikas turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir net tuo atveju, jeigu tėvų galimybės ją vykdyti yra ribotos, jie turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti.

Byloje nustatyta, kad vaikai gyvena su ieškove (mama), jos tėvams priklausančiame name, turi atskirus, tinkamai įrengtus ir tvarkingus kambarius. Vaikai lanko (duomenys neskelbtini), mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini), berniukas (duomenys neskelbtini) klasėje. Ieškovė tvirtina, kad nepilnametis sūnus nuo trejų metų serga (duomenys neskelbtini), jam taip pat diagnozuota (duomenys neskelbtini). Vaikas lanko futbolo būrelį ir anglų kalbos pamokas. Šalių nepilnametė dukra sveika, specialiųjų poreikių neturi, lanko šokių būrelį, užsienio kalbų užsiėmimus. Nepilnamečių vaikų nuomonės išklausymo aktuose nurodyta, kad vaikai su užsienio valstybėje gyvenančiu tėvu (atsakovu) dažniausiai bendra telefonu, susitinka retai. Visus reikalingus daiktus, drabužius perka mama (ieškovė), o tėtis duoda pinigų susitikimų metu. Mergaitės teigimu, susitikimų metu tėtis duoda apie 25–50 Eur, per šventes apie 50 Eur, per praėjusį gimtadienį davė 100 Eur. Nepilnametis šalių sūnus nurodė, kad susitikimų metu tėtis duoda apie 20 – 25 Eur, tačiau ne visada. Per gimtadienį tėtis padovanojo kompiuterį ir davė 20 Eur.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenis ieškovė dirba, jos gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai sudaro apie 1 600 Eur neatskaičius mokesčių (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė taip pat gauna universalią vaiko išmoką, kitų pajamų neturi. Gyvena jos tėvams priklausančiame name. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovės vardu įregistruoti trys nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypai). Ieškovės teigimu, finansinių įsipareigojimu ji neturi, yra sveika ir darbinga.

Atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, pajamų, susijusių su teisiniais darbo santykiais Lietuvoje negauna. Atsakovo teigimu, Norvegijoje jis dirba statybos srityje, gauna apie 2 000 Eur –3 000 Eur, tačiau pajamos nėra stabilios, būna laikotarpių, kai pajamų negauna visiškai. Atsakovas teigia gyvenantis nuomojame bute, moka 1 000 Eur nuomos mokestį per mėnesį, dėl aukštų kainų patiria dideles išlaidas būtinųjų poreikių (maistas, drabužiai, kuro sąnaudos vykti į darbą) tenkinimui, taip pat kelionėms į Lietuvą susitikti su vaikais. Susitikimų, švenčių metu vaikams nuperka tam tikrų daiktų (pvz. dviračius, kompiuterį ir pan.) ir / ar dovanų. Finansinių įsipareigojimų neturi, yra sveikas ir darbingas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovas Lietuvoje turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą ir nebaigtos statybos gyvenamąjį namą su priklausiniais. Atsakovas be ginčo šalių dviejų nepilnamečių vaikų, dar turi (duomenys neskelbtini) metų dukrą K. Č., kuriai teikia išlaikymą po 200 Eur kiekvieną mėnesį, indeksuojamą Vyriausybės nustatyta tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis, civilinė byla Nr. e2YT-26136-1167/2022).

Teismas, įvertinęs ginčo šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus ir viešų registrų (informacinių sistemų) duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) daro išvadą, kad šalių turtinė padėtis panaši. Nors ieškovės gaunamas darbo užmokestis mažesnis nei atsakovo, tačiau ji turi mažiau išlaikytinių, nepatiria gyvenamojo būsto nuomos išlaidų. Vaikai nuolat gyvena su ieškove. Atsakovas gyvena užsienyje, todėl su vaikais susitinka kelis kartus per metus. Ginčo tarp šalių dėl to, kad atsakovas nuperka vaikams tam tikrus daiktus (pvz. kompiuterį, dviračius ir pan.), susitikimų, švenčių proga duoda vaikams pinigų, nėra. Abi šalys yra sveikos ir darbingos. Minėta, kad vaikai nuolat gyvena su ieškove, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaikais našta. Ieškovei gyvenant kartu su nepilnamečiais vaikais atsiranda ir tikėtinai ateityje gali atsirasti papildomų vaikų išlaikymo išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja priteistas išlaikymas. Taigi, atsakovas, neturėdamas kasdieninės rūpinimosi vaikais pareigos, turi palankesnes sąlygas pasididinti gaunamas pajamas, todėl gali daugiau prisidėti prie materialinio vaikų išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, taip pat aplinkybę, kad atsakovas tam tikra apimtimi papildomai prie išlaikymo prisideda nupirkdamas vaikų pomėgių ir (ar) lavinimui reikiamų daiktų, į prašomą priteisti išlaikymo suma (pusę MMA) iš dalies įskaitoma ieškovės gaunama universali vaiko išmoka ir iš atsakovo priteistas išlaikymas nuo 200 Eur (suma nurodyta be indeksacijos) didinamas iki 380 Eur kiekvienam vaikui. Priteistas išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu, priteistas išlaikymo dydis yra pakankamas vaikų poreikiams užtikrinti ir proporcingas šalių turtinei padėčiai.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtiniuose ginčuose žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos 3 procentai. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad bylose dėl išmokų ar davinių sumažinimo arba padidinimo – pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar daviniai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo Vilniaus regiono apylinkės teismas Šalčininkų rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-518-604/2019 priteistas 200 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui. Šiuo teismo sprendimu iš atsakovo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 380 Eur, todėl skaičiuojant iš atsakovo valstybei priteistiną žyminio mokesčio sumą, imamas skirtumas tarp iš atsakovo priteistos ir išlaikymo vaikui sumos, o tai sudaro 180 Eur vienam vaikui. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 130 Eur (180 Eur x 2 x 12 x 3 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, įvertinus tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais iš atsakovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-518-604/2019 nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, priteisiant nepilnamečiams vaikams K. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir A.Č., gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos (2026 m. kovo 19 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti ieškovę IES1 . Priteisti iš atsakovo ATS1 ( ATS1 ), asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.