Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-280-574/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2026-06-10
Bylos Nr.: 1A-280-574/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-43924-2024-3
Bylos rūšis: Baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis: H. N.

Kategorijos

2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-280-574/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43924-2024-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 10 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,nuteistajam H. N., jo gynėjai advokatei Žanai Timaškovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

H. N. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimu; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimu; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimu; BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, H. N. pripažintas recidyvistu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

H. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą bei pasikėsino įgyti svetimą turtą, t. y.: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime, adresu Rasų g. 8, Vilnius, iš anksto ketindamas apgaule įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 23 d., apie 18 val. iki 2024 m. spalio 24 d., apie 16 val., naudodamasis mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į M. M. mobiliojo ryšio abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatė UAB „Paysera“ darbuotoju bei klaidindamas nukentėjusįjį pranešė, kad prie jo (nukentėjusiojo) UAB „Paysera“ paskyros bandoma prisijungti, nurodė atnaujinti duomenis, pasikeisti slaptažodžius, įkalbėjo pateikti prisijungimus prie elektroninės bankininkystės ir nukentėjusysis M. M. patikėjo nurodyta melaginga informacija, pokalbio telefonu metu padiktavo savo įmonės UAB „K“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimus prie elektroninės bankininkystės, o M. M. elektroninė bankininkystė buvo susieta su jo asmenine UAB „Paysera“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), taip jam (H. N.) neteisėtai įgijus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, panaudojus minėtus duomenis, žinodamas prisijungimo kodus, identifikuojant save kaip teisėtą UAB „K“ banko sąskaitos savininką bei pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos duomenis iš UAB „K“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai 2024 m. spalio 24 d. pervedė 630 Eur į E. Y. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neteisėtai jam pervestus pinigus NoOnes kriptovaliutos keitykloje, pardavė 0,00170712 BTC (130 Eur) ir 0.00657269 BTC (500 Eur) asmeniui užsivadinusiam „T“, po ko E. Y. gavęs pinigines lėšas už kriptovaliutos Bitcoin pardavimą, juos pervedė V. O.; tęsiant nusikalstamą veiką, jam (H. N.) neteisėtai įgijus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, panaudojus minėtus duomenis, žinant prisijungimo kodus, identifikuojant save kaip teisėtą M. M. banko sąskaitos savininką bei pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos duomenis, 2024 m. spalio 24 d. per skolinimo platformą SAVY iš M. M. asmeninės UAB „Paysera LT“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką dėl 8800 Eur paskolos suteikimo, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo (H. N.) valios, paskola nebuvo suteikta. Taip jis apgaulės būdu savo naudai įgijo iš UAB „K“ 630 Eur vertės svetimą turtą bei pasikėsino įgyti 8800 Eur svetimą turtą.

Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis H. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

Skunde nurodo, kad kategoriškai nesutinka su teismo išvada ir sprendimu, kad jo veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Nuo pat pirmos dienos, kai jam buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo, jis neigė kaltę ir pateikė tikrą įvykių versiją, kurios nuosekliai laikėsi iki pat teismo nuosprendžio paskelbimo dienos ir laikosi dabar.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis naudojo Samsung Galaxy A51, kuriame veikė su nusikalstama veika nesusiję telefoniniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, todėl vien tik manyti, kad jis atliko neteisėtus veiksmus nepakanka. Įrodant faktą, kad telefonu, kuriuo buvo prisijungta prie nukentėjusiojo PAYSERA banko sąskaitos, naudojosi ir jis (H. N.), nėra įrodymas, kad būtent jis skambino nukentėjusiajam asmeniui, ar, kad jis atliko pavedimus į kitas banko sąskaitas, po ko dar bandyta paimti paskolą. Kadangi net nėra aišku kuriame mobiliojo ryšio įrenginyje veikė būtent tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tą patvirtino ir liudytojas T. J., kad nei pati SIM kortelė, nei mobiliojo ryšio telefonas nebuvo rasti. Todėl neaišku kokiais faktiniais ir nenuginčijamais įrodymais, kurie įrodytų jo kaltę padarius nusikalstamą veiką rėmėsi teismas, neįmanoma suprasti. Iš byloje surinktos medžiagos aiškiai matyti, kad telefonu Samsung Galaxy A51 naudotojų buvo ne vienas, be to ne iš šio telefono buvo skambinta M. M., kuomet jis buvo apgautas. Vienas iš telefono naudotojų yra A. S., kratos metu telefonas rastas ir paimtas būtent pas A. S., kurio asmeninių nuotraukų ir socialinių tinklų paskyrų figūravimas telefone tik įrodo faktą, kad A. S. taip pat tuo telefonu naudojosi, bet teismo posėdyje apklausiamas liudytoju šį faktą neigė. Jis (H. N.) nuteistas už nusikalstamą veiką, kurios įrodymai pagrįsti vien tik faktu, kad naudojosi telefonu Samsung Galaxy A51 (ką jis pripažįsta ir pripažino nuo pat pirmos apklausos), iš kurio buvo padarytas sukčiavimo atvejis bei, kad pinigų suma buvo pervesta į jo žmonos J. N. banko sąskaitą.

Kaltinamajame akte nėra nurodyti liudytojų E. G., E. D., T. K. parodymai. Neaišku kaip ir iš kur šie žmonės atsirado baudžiamojoje byloje kaip liudytojai. Į bylą įtraukti V. P., A. L. ir I. L., su kuriais 2024 m. lapkričio 4 d. buvo tartasi dėl pinigų pavedimų, t. y. po 2 savaičių, todėl kaip gali būti siejami pinigai, kurie buvo neteisėtai paimti iš M. M. 2024 m. spalio 24 d., su pinigais, kurie akcentuojami 2024 m. lapkričio 4 d. absoliučiai nesuprantama, nes matomi pavedimai, kur pinigų sumos jau visiškai kitokios, o būtent buvo siunčiama 154,33 Eur, iš kurių gavėją pasiekė 137,60 Eur. Akivaizdu, kad iš minėto telefono visa surinkta informacija yra sukelta į kaltinamąjį aktą aplaidžiai, nesuvedant konkrečių įvykių ir konkrečių detalių. 2024 m. lapkričio 4 d. pavedimo į J. N. sąskaitą iš I. L. sąskaitos suma nėra gauta iš nusikalstamos veikos ir negali būti su ja siejama.

Kitos sumos dėl E. D., E. G., T. K. – nėra aišku, kaip jos siejamos su nagrinėjama byla, buvo kalbama apie 1100 Eur ir tai vyko po 2 savaičių, t. y. 2024 m. lapkričio 6 d., o kam atiteko pinigai iš V. O. sąskaitos taip ir lieka neaišku. Pervestos lėšos V. O. ir po 2 savaičių vedamos lėšos E. G. ir jų draugų J. N. negali būti siejamos be paaiškinamų priežasčių. Teismas privalėjo nurodyti kaip M. M. pinigai atsidūrė pas juos ir, kad tai būtent tie patys pinigai. Teismas nepasisakė kaip ir kokiu būdu pinigai iš V. O. sąskaitos buvo paimti ar pervesti ir po 2 savaičių pinigai atsidūrė būtent pas E. G., kuris draugų pagalba pervedė J. N. ir kitiems asmenims. Toks aplinkybių vertinimas yra netinkamas.

Dėl telefonų sąskaitų papildymų nurodo, kad jo žmona jo naudojamą telefono numerį pildo per el. bankininkystę, o pirktus parduotuvėse telefonų papildymus parduodavo kitiems nuteistiesiems už cigaretes ir taip daro dauguma nuteistųjų dėl apsipirkimo Vilniaus kalėjimo parduotuvėje limitų. Žmona jam yra pirkusi telefoninius papildymus taip pat parduotuvėse „Maxima“ Ramygalos g. 44 ir „IKI“ parduotuvėje Aukštaičių g. 4, bet vien tik, kad ji gyvena šalia šių parduotuvių, neleidžia teigti, kad būtent ji ir pirko tuos papildymus – tai yra spėjimas ir prielaida. Teigti, kad būtent J. N. pirko tuos papildymus nėra jokių patvirtinančių duomenų.

Nuteistasis nurodo, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo naudotas telefone, kuriuo naudojosi tiek jis, tiek ir kiti nuteistieji, t. y. Samsung Galaxy A51. Šis numeris jam nežinomas. Byloje nėra duomenų, kur ir kokiuose įrenginiuose šis numeris veikė. Taigi byloje nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad būtent jis naudojo šį telefono numerį siekdamas apgauti M. M..

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad buvo sukurta jo dukros K. N. nuotrauka tuo pačiu metu, kai buvo skambinama M. M., tačiau tel. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo skambinama M. M., veikė visiškai kitame įrenginyje nei kurį naudojo jis. Tai akivaizdu palyginus IMEI adresus. Vadinasi, kol buvo skambinama nukentėjusiajam iš kito telefoninio įrenginio, jis (H. N.) naudojo telefoną Samsung Galaxy A51 ir išsisaugojo dukros nuotrauką. Jo asmeninė informacija Samsung Galaxy A51 telefone buvo išlikusi, nes būtent jis nedarė jokių jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, o telefoną naudojo bendravimui su šeimos nariais t. y. su mama K. N., žmona J. N. ir seserimi K. N.. Siekiant ,,sukčiauti“ niekada nebūtų paliekama asmeninė informacija, nes jis nesukčiavo ir M. M. atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nesirūpino savo asmenine informacija.

Prokurorės teiginys, kad jis neva pakišo telefoną kitam nuteistajam (A. S.) po čiužiniu prieš pat Vilniaus kalėjimo pareigūnams atliekant kratą yra dar viena prielaida ir spėlionė, kadangi jokie duomenys to nepatvirtina. Pareigūnai atėjo atlikti kratos 2024 m. lapkričio 9 d. apie 07.06 val. ryte, ir visi gyvenamojoje patalpoje tuo metu gyvenę asmenys miegojo, šią versiją galėtų patvirtinti į teismą iškviestas liudytojas Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistas M. Adlys ir kiti kratoje dalyvavę pareigūnai. Be to, telefone buvo būtent A. S. asmeninės nuotraukos ir socialinių tinklų paskyros bei elektroniniai paštai. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis prokurorės spėjimais, patvirtino, kad A. S. asmenine informacija, ir socialiniais tinklais naudojosi ir jis. Yra aiškus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, kai prokurorė bando įtikinti teismą, kad nekaltas asmuo yra kaltas, nesiremiant konkrečiais byloje surinktais faktiniais ir (ar) objektyviais įrodymais.

Nukentėjusiojo M. M. teiginys teismo posėdžio metu, kad skambinusio asmens akcentas nėra lietuviškas, tačiau nukentėjusysis nėra ekspertas nustatyti ir konstatuoti faktą, kieno ir koks akcentas yra panašus ar nepanašus. Nukentėjusysis nurodė, kad „akcentas nėra lietuviškas“, „akcentas nėra žemaitiškas“. Būtent nukentėjusysis parodė tik tai, kad jį apgavo asmuo, kuris nėra iš „Žemaitijos“. Lietuvos etnografiniuose regionuose visi žmonės kalba skirtingu akcentu, todėl teismui toks nukentėjusiojo pasisakymas neturėjo turėti įtakos apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Jo akcentas yra aukštaitiškas, tai specialus akcentas ir visiems pažįstamas. Byloje nėra balso įrašų ir ekspertų tyrimo, kad būtų galima patvirtinti skambinimo nukentėjusiajam faktą. Šis procesinis veiksmas turėjo būti atliktas dar ikiteisminio tyrimo metu. Nuo pat pirmos įtarimų pareiškimo dienos su įtarimais jis nesutiko ir neigė kaltę, niekada nepripažino savo kaltės šioje byloje, o jo duoti parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki pat teismo proceso pabaigos buvo nuoseklūs ir niekada nekito. Ikiteisminio tyrimo metu prašė tyrėjos, kad būtų atlikta balso ekspertizė, bet buvo atsisakyta, nes tyrėjos nuomone įrodymų pakako. Taip pat teismo posėdžio metu įrodymų tyrimo stadijoje prašė teismo atlikti balso ekspertizę ir išklausyti ekspertų nuomonę, bet į jo prašymus nebuvo atsižvelgta.

Pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas T. J., ikiteisminio tyrimo metu atlikęs svarbų vaidmenį nustatinėjant galimą įtariamąjį, kuris, atsakydamas į klausimus parodė, kad tirdamas veikas darė prielaidą, kad galimai H. N. atliko neteisėtus veiksmus M. M. atžvilgiu. Šios aplinkybės nėra nurodytos skundžiamame nuosprendyje. Tokius tyrėjo pasisakymus teismas privalėjo vertinti kritiškai ir nesivadovauti tik tyrėjo T. J. prielaida. Be to, tyrėjas teisme kalbėjo apie visiškai kitą situaciją, kadangi nurodė, kad jis ir A. S. buvo laikomi rakinamoje kameroje ir bausmę atlikinėjo tik dviese, ir be jų niekas kitas negalėjo naudotis telefonu. Tuo metu, kai buvo padaryta (daroma) nusikalstama veika, jis buvo laikomas pusiau atviro tipo 1 gyv. korpuso 214-gyv. kameroje, kuri yra nerakinama. Joje bausmę atlikinėjo 4 asmenys. Į jų bendrą gyvenamąją patalpą galėjo ateiti bet kas iš kitų nuteistųjų ir bet kuriuo paros metu, nes gyvenamosios patalpos nėra rakinamos. Korpuse gyvena apie 250 nuteistųjų, o būryje – apie 70. Tik 2024 m. lapkričio 20 d. jie buvo perkelti į kitą korpusą, į rakinamą kamerą, ir bausmę atlikinėjo dviese, būtent iš jų rakinamos gyvenamosios patalpos buvo išneštas mobiliojo ryšio telefonas 2025 m. balandžio mėnesį, apie šią situaciją kalbėjo T. J.. Todėl painiojasi su kitomis kratomis ir jo parodymai neatitinka tikrovės – jais vadovautis negalima. Iš Vilniaus kalėjimo pateiktos informacijos aiškiai matyti, kad jie bausmę atlikinėjo 2024 m. spalio mėnesį ne dviese, o keturiese būtent pusiau atviro tipo korpuse. Kamerų tipo patalpos, kurias minėjo T. J., yra nuolatos rakinamos ir be specialaus darbuotojų leidimo iš kameros negalima išeiti; jis čia bausmę pradėjo atlikti 2024 m. lapkričio 20 d. Iš Vilniaus Kalėjimo pateiktų dokumentų apie nuteistųjų gyvenamąsias vietas matyti, kad jis laisvės atėmimo bausmę 2024 m. spalio 22 d. – 2024 m. spalio 25 d. atlikinėjo Vilniaus kalėjimo 1-ojo korpuso 214-oje gyvenamojoje patalpoje kartu su dar 3 nuteistaisiais, tarp kurių buvo ir liudytojams pinigus liepęs pervedinėti A. S..

Teismas atmetė jo parodymus kaip nepagrįstus, kadangi jis nurodė, kad apie jam inkriminuojamą veiką nieko nežino. Teismo nuomonė, kad tokie jo parodymai yra tik pasirinkta gynybos pozicija, taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau iš liudytojų parodymų matyti, jog liudytojas E. G. nurodė, kad jis vykdė A. S. nurodymus ir vedė pinigus; tą patį nurodė ir liudytoja E. D. – kad jai yra žinoma, kad pavedimus prašė vykdyti A. S.. Liudytojas S. G. teismo posėdyje nurodė, kad būtent A. S. vedė 60 Eur sumą į žmonos sąskaitą, tą patį patvirtino ir S. G. žmona I. R.. Buvo nurodyta J. N. banko sąskaita, kuri figūravo, būtent dėl to, jog jam A. S. buvo skolingas (praėjus ilgam laiko tarpui negali tiksliai įvardinti už ką). Todėl teismas negali šių aplinkybių vertinti kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Byloje nebuvo tiriamas susirašinėjimas su I. T., ji nebuvo apklausta. Šios aplinkybės yra svarbios, nes ji galimai nurodytų asmenį, su kuriuo bendrauja iš Vilniaus kalėjimo. Iš minėto susirašinėjimo turinio matyti, kad ji norėjo skolinti pinigų ir t. t. Byloje visiškai nėra jokių duomenų apie I. T. bei jos sūnų, jo santykius su jais, jų pobūdį, bendravimą, susitarimus ir panašiai.

Teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad liudytoja E. D. teisme duodama parodymus nurodė faktą, kad ji ir jos draugas E. G. gavo grasinantį skambutį iš A. S., kad apie jį neatskleistų tyrimui reikšmingos informacijos ir iš jo gautų nurodymų, susijusių su nusikalstama veika dėl pinigų pervedinėjimo. Tai tik sustiprina jo poziciją ir parodymų versiją, kurios laikėsi viso bylos tyrimo metu. Apžvelgus į liudytojų duotus parodymus, su telefonu susijusius nustatytų asmenų duomenis, tarp kurių buvo ir A. S. „Facebook“ anketa, taip pat ir jo nuotraukas, teismas nepasisakė, kokį vaidmenį atliko būtent A. S..

Skundžiamo nuosprendžio išvada, kad būtent jis M. M. atžvilgiu atliko apgaulės veiksmus yra visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota, jokie faktiniai duomenys to nepatvirtina. Turi būti pagrįstas ir faktiškai įrodytas pats faktas, kad būtent jis skambino nukentėjusiajam, o tokių duomenų byloje nėra. Tiesioginę tyčią nustatyti būtina, o nenustačius, baudžiamoji atsakomybė negalima. Tyčia turėjo susiformuoti iki apgaulės momento, tačiau tokių duomenų byloje nėra, todėl nėra motyvo sukčiauti. Įrodyti patį skambinimo nukentėjusiajam faktą galima tik nustačius asmens balsą, pagrįsti skambinimo faktui neužtenka manymo, kad asmuo galėjo skambinti. Byloje garso įrašų nėra, nėra ir įrenginio (ir jis nenustatytas), iš kurio buvo skambinama M. M..

Teisminio proceso metu nurodė, kad tuo metu, kai buvo vykdomas sukčiavimas, jis atlikinėjo ūkio darbus, bet ši aplinkybė taip pat nebuvo tiriama, todėl buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Jis dirbo „Medicinos punkte“, kuriame nuolat dirba medicinos darbuotojos, o teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Patekti į darbo vietą reikia eiti per du patikrinimo postus, kur atliekama asmens krata, todėl darbo vietoje naudotis mobiliojo ryšio telefonais yra neįmanoma, nes yra nuolat stebima arba darbuotojų, arba vaizdo stebėjimo kamerų. Kiekvieną darbo dieną dirbdavo nuo 16.30 val. iki 18.00 val., tai gali patvirtinti medicinos darbuotojos, kurios į teismo posėdį nebuvo kviestos. Būtent šiuo laiku ir buvo bandoma iš platformos SAVY paimti paskolą nukentėjusiojo vardu ir duomenimis, taip pat fiksuoti pokalbiai su M. M..

Byloje nėra jokių duomenų, kad jis apgaule gavo ir pasinaudojo nukentėjusiojo asmens duomenimis. Jo veikla ir tikslas buvo prekyba mobiliais telefonais, SIM kortelėmis, internetų modemais, kurie įkalinimo įstaigoje draudžiami, bet už tai nenumatyta baudžiamoji atsakomybė. Jis savo veiksmais nusikalstamos veikos nepadarė, parduodamas mobiliuosius telefonus nežinojo, kokiu būdu bus įgyti pinigai. Parduodamas mobiliuosius telefonus įkalinimo įstaigoje, kurių vertė yra 300 – 2000 Eur, perkantiesiems nuteistiesiems nurodydavo savo žmonos J. N. banko sąskaitą, į kurią jam ir būdavo pervedamos lėšos už telefonus, todėl lėšos, kurios buvo pervestos į jo žmonos banko sąskaitą, niekaip negali būti siejamos su nusikalstamu būdu gautais pinigais. Todėl jo veiksmai neatitinka BK 182 straipsnio 1 dalies nuostatų ir byloje tokių duomenų nėra.

Jo finansinė padėtis yra labai sudėtinga, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba ir pajamų neturi, žmona viena išlaiko vaiką ir gyvena iš Valstybės skiriamos pašalpos, mama taip pat yra socialiai remtina, todėl jam pasisamdyti advokatą iš savų lėšų yra neįmanoma, kadangi tokia procedūra reikalauja tam tikrų pinigų, kurių jis neturi, o artimieji padėti negali, nes patys yra valstybės išlaikomi.

BK 44 straipsnio 6 dalis numato, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Šiuo atveju byloje yra per daug netirtų įrodymų, kad būtų galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o įrodymų tyrime figūravę faktiniai įrodymai, kurių faktiškai nebuvo galimybių ištirti, nebuvo traktuojami ir (ar) vertinami jo naudai.

Prokurorė įteikė liudytojui T. J. kažkokį lapą (ne iš baudžiamosios bylos), iš kurio jis toliau davė parodymus prieš jį, teisėja prokurorės paklausė, ką ji duoda jam skaityti, bet nebuvo patikrinta koks dokumentas ten buvo, o po apklausos lapas atsidūrė pas prokurorę, o ne baudžiamojoje byloje.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad išnagrinėjo baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Jam neigiant kaltę, ir kviečiant apklausinėti liudytojus, jokio sutrumpinto įrodymų tyrimo negali būti, arba jis kitaip supranta, arba būtent dėl to jam buvo apribotos teisės naudotis gynyba ir kviesti liudytojus į teisiamąjį posėdį, apklausti ir gauti tam tikros informacijos, kuri galimai būtų padėjusi priimti išteisinamąjį nuosprendį. Remiantis BPK kaltinamiesiems suteiktomis pasirinktomis gynybos strategijomis ar versijomis, visi kaltinamieji turi teisę nurodyti svarbias aplinkybes galinčius parodyti ar pasakyti asmenis, kodėl teismas atsisakė apklausti medicinos darbuotojas lieka neaišku, teismas dėl to nepasisakė.

Teismas jam paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, jog padaryta žala 630 Eur, bausmė yra neproporcinga. Skirdamas tokią bausmę teismas turėjo savo išvadas, kad būtent jis skambino nukentėjusiajam pagrįsti, tačiau tai nebuvo padaryta.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš H. N. apeliacinio skundo matyti, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, jog nusikalstamų veikų nepadarė ir prašo jį išteisinti.

Dėl procesinių pažeidimų

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tačiau kaltinamajam neprisipažinus dėl nusikalstamų veikų padarymo toks įrodymų tyrimas nebuvo galimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiuo skundo argumentu. Skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, jog baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti atliekamas tokiu atveju, kai kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja duoti parodymus tuojau pat bei sutinka, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami. Iš 2025 m. rugsėjo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog H. N. kaltės nepripažino ir nurodė, jog parodymus duos po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog baudžiamosios bylos nagrinėjamas vyko įprasta tvarka, todėl skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodytas teiginys, jog baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka vertintinas kaip rašymo apsirinkimas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, dėl to, jog skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje neteisingai nurodyta, jog baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka nebuvo apribotos kaltinamojo teisės kviesti liudytojus į teisiamąjį posėdį bei teikti duomenis. 2025 m. spalio 8 d. teisiamojo posėdžio metu H. N. išreiškė prašymą paskirti balso ekspertizę, tačiau teismas atmetė šį prašymą, dėl to, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra garso įrašų (t. 3, b. l. 178-183). 2025 m. gruodžio 8 d. teisiamojo posėdžio metu H. N. gynėjas A. Čiupaila pateikė prašymą pridėti prie baudžiamosios bylos medžiagos dokumentus bei apklausti Ukrainos piliečius E. Y. ir O. V. bei medicinos punkto darbuotoją M. Ž. (t. 4, b. l. 22-23). Gynėjo pateikti dokumentai buvo pridėti prie baudžiamosios bylos medžiagos, prašymas dėl liudytojų apklausų buvo atmestas, sprendžiant, jog Ukrainos piliečiai nagrinėjamu atveju nebuvo esminiai liudytojai bei M. Ž. apklausa nebūtų tikslinga, nes nuo nagrinėjamo įvykio praėjo daug laiko. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visi bylos nagrinėjimo metu teikti prašymai buvo išspręsti, o aplinkybė, jog jie nebuvo tenkinami, nereiškia kaltinamojo teisių pažeidimo. Nors nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, jog byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, tačiau, kaip matyti iš viso bylos nagrinėjimo proceso, byla nebuvo nagrinėjama BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka – teismas, nurodydamas minėtą aplinkybę, padarė rašymo apsirikimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kaltinamajame akte nebuvo aprašyti liudytojų E. G., E. D., T. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiam skundo argumentui. Iš kaltinamojo akto matyti, jog minėtų liudytojų parodymai kaltinamajame akte nėra aprašyti (t. 3, b. l. 103-135), tačiau šie liudytojai buvo įtraukti į apklaustinų asmenų sąrašą. Paminėtina ir tai, jog tiek 2025 m. rugsėjo 16 d., tiek 2025 m. spalio 8 d. teisiamuosiuose posėdžiuose prokurorei paprašius apklausti minėtus liudytojus, H. N. ir jo gynėjas prieštaravimų dėl šių asmenų apklausos nereiškė (t. 3, b. l. 168-170, 178-183). Minėtų liudytojų apklausų metu tiek H. N., tiek jo gynėjui buvo sudarytos galimybės užduoti liudytojams klausimus ir jie šiomis teisėmis pasinaudojo. Taigi nors minėti liudytojų parodymai nebuvo aprašyti kaltinamajame akte, tačiau jie ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti dėl šios bylos aplinkybių, jie buvo apklausti teisiamųjų posėdžių metu, sudarytos galimybės kaltinamajam ir jo gynėjui užduoti liudytojams klausimus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai dėl kaltinamojo teisių, įtvirtintų procesiniame įstatyme, pažeidimo.

Dėl nusikalstamų veikų

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, H. N. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime, adresu Rasų g. 8, Vilnius, iš anksto ketindamas apgaule įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 23 d., apie 18 val. iki 2024 m. spalio 24 d., apie 16 val., naudodamasis mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į M. M. mobiliojo ryšio abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatė UAB „Paysera“ darbuotoju bei klaidindamas nukentėjusįjį pranešė, kad prie jo (nukentėjusiojo) UAB „Paysera“ paskyros bandoma prisijungti, nurodė atnaujinti duomenis, pasikeisti slaptažodžius, įkalbėjo pateikti prisijungimus prie elektroninės bankininkystės ir nukentėjusysis M. M. patikėjo nurodyta melaginga informacija, pokalbio telefonu metu padiktavo savo įmonės UAB „K“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimus prie elektroninės bankininkystės, o M. M. elektroninė bankininkystė buvo susieta su jo asmenine UAB „Paysera“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), taip jam (H. N.) neteisėtai įgijus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, panaudojus minėtus duomenis, žinodamas prisijungimo kodus, identifikuojant save kaip teisėtą UAB „K“ banko sąskaitos savininką bei pažeidžiant informacines sistemos apsaugos duomenis iš UAB „K“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai 2024 m. spalio 24 d. pervedė 630 Eur į E. Y. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neteisėtai jam pervestus pinigus NoOnes kriptovaliutos keitykloje, pardavė 0,00170712 BTC (130 Eur) ir 0.00657269 BTC (500 Eur) asmeniui užsivadinusiam „T“, po ko E. Y. gavęs pinigines lėšas už kriptovaliutos Bitcoin pardavimą, juos pervedė V. O., bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, jam (H. N.) neteisėtai įgijus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, panaudojus minėtus duomenis, žinodamas prisijungimo kodus, identifikuojant save kaip teisėtą M. M. banko sąskaitos savininką bei pažeidžiant informacines sistemos apsaugos duomenis, 2024 m. spalio 24 d. per skolinimo platformą SAVY iš M. M. asmeninės UAB „Paysera LT“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką dėl 8800 Eur paskolos suteikimo, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo (H. N.) valios, paskola suteikta nebuvo.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar būtent H. N. skambino nukentėjusiajam M. M.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog į M. M. ir UAB „K“ priklausančius telefono numerius buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), skambučiai į M. M. telefono numerį buvo atlikti 2024 m. spalio 23 d. 19.26.28 val., 19.26.54 val., 19.27.49 val., 2024 m. spalio 24 d. 12.15.02 val., 15.45.41 val., 18.08.47 val., 18.10.12 val., 18.11.01 val., skambutis į UAB „K“ telefono numerį buvo atliktas 2024 m. spalio 23 d. 17.32.31 val. (t. 1, b. l. 71). Iš 2024 m. lapkričio 21 d. tarnybinio pranešimo taip pat matyti, jog telefono numeris (duomenys neskelbtini) veikė įrenginiuose kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 71). Šiuo atveju pastebėtina, jog nurodyti IMEI nesutampa su mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy A51“ IMEI, kuris buvo rastas 2024 m. lapkričio 9 val. kratos gyvenamojo korpuso Nr. 1, patalpoje Nr. 214 po nuteistojo A. S. (t. 1, b. l. 185), taip pat iš minėto telefono numerio išklotinės matyti, jog šiuo numeriu nebuvo susisiekta su H. N. artimiesiems priklausančiais telefono numeriais, taip pat matyti, jog minėtu telefono numeriu buvo susisiekta ir su kitais telefono numeriais, kurių naudotojai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti. Atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti ir surasti įrenginiai, kuriuose veikė telefono numeris (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog šiuo telefono numeriu naudojosi būtent H. N..

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme H. N. nurodė, jog nusikalstamų veikų nepadarė bei teigė, jog vienu telefonu kalėjime naudojasi keli nuteistieji (t. 3, b. l. 88; t. 4, b. l. 57-58). Pirmosios instancijos teismas H. N. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme vertino kritiškai, kaip jo gynybinę versiją. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto parodymu vertinimu nesutinka. Šiuos G. N. parodymus patvirtina liudytojų A. S. ir S. G. duoti parodymai. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, jog jei kalėjime nuteistieji turi telefoną, tai daug nuteistųjų naudojasi vienu telefonu, nes ne kiekvienas gali įsigyti. Telefonas gali per visų nuteistųjų rankas keliauti (t. 3, b. l. 180-181). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. G. nurodė, jog kalėjime nuteistieji naudojasi mobiliojo ryšio telefonais, jeigu turi (t. 3, b. l. 182-183). Be kita ko, mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy A51“ buvo rasta ir A. S. nuotraukų bei socialinio tinklo Facebook paskyra (t. 2, b. l. 2, 13, 24, 25). Pastebėtina ir tai, jog patalpoje, kurioje buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A51“, nusikalstamų veikų padarymo metu gyveno 4 nuteistieji, H. N., A. S., K. D., E. S. (t. 2, b. l. 105, 106, 107). Taigi šie duomenys patvirtina, jog mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy A51“ nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2024 m. spalio 23-24 d. galėjo naudotis ir kiti nuteistieji.

Iš Lietuvos kalėjimo valdybos 2024 m. lapkričio 9 d. protokolo dėl patalpų apžiūros matyti, jog 2024 m. lapkričio 9 d. kratos gyvenamojo korpuso Nr. 1, patalpoje Nr. 214 po nuteistojo A. S. čiužiniu buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ (t. 1, b. l. 185). 2025 m. kovo 17 d. apžiūrėjus minėtą telefoną nustatyta, jog 2024 m. lapkričio 9 d. kratos metu rastas telefonas yra „Samsung Galaxy A51“, kurio IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), telefone rasta telefono numerio (duomenys neskelbtini) SIM kortelė, taip pat buvo nustatyta, jog minėtame telefone buvo naudojamos dar kitos 5 SIM kortelės (t. 2, b. l. 1). 2024 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog telefono numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. spalio 17 d. iki 2024 lapkričio 9 d. veikė įrenginyje, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 112). Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog nors 2024 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime nustatytas mobiliojo ryšio telefono IMEI skiriasi paskutiniu skaitmeniu nuo objektų apžiūros 2025 m. kovo 17 d. protokole nustatyto telefono IMEI, tačiau patikrinus minėtus IMEI internetiniame puslapyje http://www.manoimei.lt/ gaunama informacija, jog abu IMEI yra priskiriami tam pačiam mobiliojo ryšio telefonui „Samsung Galaxy A51“. Iš prie bylos medžiagos pridėtos telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, jog šis telefono numeris buvo naudojamas mobiliojo ryšio interneto naudojimui, taip pat iš minėto telefono numerio buvo kontaktuota su keliais skirtingais telefono numeriais, tarp kurių yra H. N. žmonos, mamos ir sesers telefono numeriai, tačiau taip pat buvo bandyta susisiekti ir su kitais telefono numeriais, kurių naudotojai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti. Be kita ko, pastebėtina ir tai, jog 2024 m. spalio 23 d. nuo 0.21 val. iki 0.26 val. buvo susirašinėjama su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso H. N. žmonai J. N., vėliau su minėtu telefono numeriu buvo kontaktuojama tik 2024 m. spalio 26 d. Taip pat 2024 m. spalio 24 d. 1.12 val. buvo atliktas skambutis į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „K“, tačiau nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, ar skambučio atlikimo metu mobiliojo ryšio telefonu naudojosi būtent H. N..

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog kreipiantis dėl paskolos gavimo iš UAB „Bendras finansavimas“ buvo nurodytas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Iš „G. I.“ atsakymo matyti, jog prie elektroninio pašto pridėti du telefono numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 128). Kaip minėta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės nustatyta, jog šis telefono numeris buvo naudojamas mobiliojo ryšio interneto naudojimui bei, jog minėtu telefono numeriu naudojosi ne tik H. N.. Iš telefono numerio (duomenys neskelbtini)išklotinės matyti, jog šiuo numeriu fiksuoti daugybiniai kontaktai su telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie priklauso H. N. žmonai I. N., mamai K. N., seseriai K. N., tačiau pastebėtina, jog fiksuoti ir kiti kontaktai su mobiliojo ryšio telefono numeriais, kurių priklausomybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2024 m. spalio 23-24 d. minėtu mobiliojo ryšio telefonu nebuvo naudojamasi. Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad vienu mobiliojo ryšio telefonu galėjo naudotis ir kiti nuteistieji, todėl šiems žinant telefono numerius, kuriais naudojosi ir H. N., jie galėjo nurodyti juos kuriant elektroninio pašto adresą. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu H. N. nurodė, jog jo visi sukurti elektroninio pašto adresai yra susieję su jo vardu (t. 4, b. l. 58). Šią aplinkybę patvirtinta ir 2025 m. kovo 17 d. objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy A51“ buvo naudojami elektroninio pašto adresai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 2). Atsižvelgus į aptartus duomenis, nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) sukūrė H. N..

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išvadą, jog H. N. naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) grindė tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog šio telefono sąskaitos papildymai buvo pirkti netoli H. N. žmonos gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegija su šia teismo išvadą nesutinka. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog telefono numerio (duomenys neskelbtini) papildymai pirkti parduotuvėje „Maxima“, adresu Ramygalos g. 44, Panevėžys bei parduotuvėje iki „IKI“ adresu Aukštaičių g. 4, Panevėžys (t. 1, b. l. 76-77, 81-82). Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje šie duomenys nepagrindžia, jog minėtu telefono numeriu naudojosi H. N.. Iš Advokato Kazio Pėdnyčio ir partnerių kontoros 2025 m. sausio 14 d. atsakymo matyti, jog telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas prie sukurto elektroninio pašto, papildymas buvo pirktas adresu Justiniškių g. 91, Vilnius, kioske K32 (t. 1, b. l. 92). Iš 2024 m. gruodžio 6 d. elektroninio laiško matyti, jog telefono numerio (duomenys neskelbtini) papildymas buvo pirktas parduotuvėje „Aibė“, adresu Laisvės a. 12, Šeduva (t. 1, b. l. 96). Telefono numerio (duomenys neskelbtini) sąskaita taip pat buvo papildyta ir iš nuteistojo Ž. P. mamos B. K. banko sąskaitos (t. 1, b. l. 104-105, 106, 107). Šiuo duomenys patvirtinta nuteistojo nurodomą aplinkybę, jog telefono sąskaitų papildymus nuteistieji parduodavo kitiems nuteistiesiems, todėl nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog aplinkybė, kad telefono numerio (duomenys neskelbtini)papildymai buvo pirkti netoli H. N. žmonos gyvenamosios vietos, patvirtina, kad H. N. naudojosi telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini).

Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, aplinkybė, jog telefone Samsung Galaxy A51 2024 m. spalio 24 d. 14.24.32 val. sukurta H. N. mažamečio vaiko nuotrauka, nepatvirtinta, jog nusikalstamų veikų darymo metu telefonu naudojosi ir H. N.. Kaip minėta, telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas kitame įrenginyje, ne „Samsung Galaxy A51“. Be kita ko, paminėtina ir tai, jog H. N. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog telefone būdavo paliekamos kitų nuteistųjų socialinių tinklų, programėlių prijungtos paskyros, todėl nagrinėjamu atveju galima situacija, jog H. N. taip pat buvo prisijungęs prie programėlių, kurios automatiškai, jo žmonai, J. N. atsiuntus jų mažametės dukros nuotrauką, išsisaugojo mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy A51“. Šią H. N. nurodytą aplinkybę patvirtinta ir 2025 m. kovo 17 d. objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog telefone rasta prijungtos „Facebook“ paskyros (duomenys neskelbtini), E. M. (t. 2, b. l. 2). Tokiu būdu vertinant šią aplinkybę kartu su aukščiau aptartais duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu sukurta H. N. mažamečio vaiko nuotrauka nepatvirtinta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu H. N. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu.

Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusysis M. M. patvirtino, jog skambinusio asmens balsas panašus į H. N.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. M. nurodė, jog skambinęs asmuo kalbėjo sklandžia lietuvių kalba (t. 1, b. l. 29). Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis parodė, jog asmuo, kuris skambino kalbėjo ne su žemaitišku akcentu, uždavus klausimą, ar kaltinamojo H. N. balsas panašus į skambinusio asmens, parodė, jog panašus (t. 3, b. l. 169), tačiau daugiau jokių požymių, pagal kuriuos nukentėjusysis atpažįsta balsą, nenurodė. Be kita ko, svarbu paminėti ir tai, jog nukentėjusiajam atpažinimui nebuvo pateikti kitų asmenų balsai, todėl nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo parodymai negali būti vertinami kaip patvirtinantys, jog jam skambino nuteistasis.

Nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, jog baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veikas kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamas veikas ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, Nr. 2K-7-173/2014 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96). Vadovaujantis teismų praktikos išaiškinimu, akcentuotina ir tai, kad, jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo ar kaltinamųjų kaltumo, kaltinami asmenys teismo proceso metu turi būti išteisinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo H. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį naikinamas ir H. N. išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos nuosprendis naikinamas ir H. N. išteisinamas, nepasisakoma.

Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, taip pat naikintina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 24 d. nutartis dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžios patikslinimo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Atsižvelgiant į tai, jog byloje priimamas išteisinamasis nuosprendis, tačiau BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. nes neįrodyta, kad nuteistasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas ir tokiu atveju, pagal BPK 303 straipsnio 6 dalį, nuosprendžiui įsiteisėjus, byla perduodama prokurorui, todėl daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y.: Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus tarnybiniame kabinete, adresu L. Sapiegos g. 1, Vilnius, saugomas mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy A51 IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) Bitė Labas, supakuotas į vieną voką (t. 2, b. l. 46), paliktinas saugoti ten pat. Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus tarnybiniame kabinete, adresu L. Sapiegos g. 1, Vilnius, saugomą išorinį kietąjį diską Transcend G49119-1639, į kurį įrašyta nuskaityta informacija iš mobiliojo ryšio telefono Samsung Galaxy A51 IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelės (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) Bitė Labas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti ten pat. 4 vokai su DVD-R bei CD-R kompiuterinėmis laikmenomis, supakuoti į voką, prisegtą prie 3-ojo tomo galinio viršelio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Rezoliucinė dalis

Vilniaus apygardos teismui 2026 m. balandžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl 287,5 Eur išieškojimo iš H. N. dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, jog H. N. apeliacinis skundas tenkinamas ir jo atžvilgiu priimamas išteisinamas nuosprendis, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš H. N. nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Nuteistojo H. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį dėl H. N. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, bausmių paskyrimo, bausmių subendrinimo, pripažinimo recidyvistu, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

H. N. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 24 d. nutartį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžios patikslinimo.

Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 6 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, bylą perduoti prokurorui, kad būtų imamasi priemonių nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui nustatyti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus tarnybiniame kabinete, adresu L. Sapiegos g. 1, Vilnius, saugomą mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy A51 IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) Bitė Labas, supakuotus į vieną voką, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti ten pat.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus tarnybiniame kabinete, adresu L. Sapiegos g. 1, Vilnius, saugomą išorinį kietąjį diską Transcend G49119-1639, į kurį įrašyta nuskaityta informacija iš mobiliojo ryšio telefono Samsung Galaxy A51 IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelės (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) Bitė Labas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti ten pat.

4 vokus su DVD-R bei CD-R kompiuterinėmis laikmenomis, supakuotus į voką, prisegtą prie 3-ojo tomo galinio viršelio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjos Jurgita MačionytėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė