Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame mišriame (žodiniu būdu ir nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą) vykusiame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, išsituokusi, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji KAL1 vairavo kelių transporto priemonę ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jai, kaip kelių transporto priemonę vairavusiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2026 m. balandžio 24 d., apie 15³⁰ val., dienos matu, kaltinamoji KAL1, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį keleivinį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlusi eismo įvykį, t.y. savo vairuojamu automobiliu atsitrenkusi į prie parduotuvės stovėjusį automobilį „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinusi, pasišalino iš įvykio vietos, po ko, grįžusi į namus, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iš karto po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, kuomet Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnams pagal gautą pranešimą apie sukeltą eismo įvykį nuvykus kaltinamosios KAL1s gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), pastarieji tikrinimo metu jai (kaltinamajai KAL1) nustatė neblaivumo požymius, t.y. iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą ir nekoordinuotus judesius, o alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0192 (patikros sertifikato Nr. 2431793), 2026 m. balandžio 24 d., 16⁰⁹ val., atlikto pirmo blaivumo testo metu jai (kaltinamajai KAL1) nustačius 2,93 promilių neblaivumą ir vėliau pasiūlius atlikti pakartotinį neblaivumo patikrinimą, numatytą Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452, 4 punkte (2020 m. gruodžio 09 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1375 redakcija), ji (kaltinamoji KAL1) tyčia nepūtė į alkoholio kiekio matuoklį reikiamo oro kiekio, taip vengdama neblaivumo patikrinimo, nors tokia galimybė jai buvo suteikta, o po to ir visiškai atsisakė atlikti pakartotinį neblaivumo patikrinimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji KAL1, patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, savaip vertindama įvykio situaciją, kuri patikslino aplinkybes dėl sukelto eismo įvykio, kalta, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną, t.y. 2026 m. balandžio 24 d., ji, būdama namuose, su savo draugu aiškinosi santykius, įvyko žodinis konfliktas, po kurio ji buvo nenormalioje emocinėje būklėje, todėl tarpe 11⁰⁰-12⁰⁰ val., išgėrė dvi taures šampano. Jautėsi lengvai apsvaigusi nuo alkoholio. Kadangi tą dieną buvo susirgusi moteriška liga, t.y. mėnesinėmis, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri randasi apie 3 min. kelio nuo jos namų, nusipirkti įklotų, pagalvodama, kad bus greičiau nuvažiuoti su automobiliu, sėdo už savo automobilio „Toyota Avensis“ vairo. Privažiavusi prie parduotuvės, pasigedo savo piniginės, kuri paprastai būdavo padėta automobilio porankyje, todėl, apsisukinėdama, greituoju būdu važiavo atgal į namus. Atsimena, jog prieš tai matė, kaip artėja prie kito automobilio, kuris buvo tamsiai pilkos spalvos džipas, tačiau to momento, kaip atsitrenkė į prie parduotuvės stovėjusį kitą automobilį, ji neatsimena, galimai dėl to, jog po įvykusio šeimyninio konflikto dėl buvusios prastos emocinės/psichologinės būsenos buvo kažkoks „išsibalansavimas“. Nežiūrint į tai, ji neneigia atsitrenkimo į kitą automobilį fakto ir pilnai pasitiki liudytojų, kurie buvo įvykio vietoje, t.y. prie parduotuvės, ir matė visą įvykio situaciją, duotais parodymais byloje. Atsitrenkimo į kitą automobilį garso, t.y. smūgio, ji galimai negirdėjo, nes automobilyje mėgsta garsiai klausytis muzikos. Visgi, jos manymu, jeigu smūgis ir buvo, tai jis negalėjo būti stiprus, galimai buvo tik nestipriai atsiremta į kitą automobilį, nes tuo metu jos vairuojamo automobilio greitis buvo nedidelis. Įvykio vietoje kaip per miglą atsimena, kad ten buvusi moteris jai kažką šaukė, tačiau ką konkrečiai, ji dabar negali pasakyti, nes, kaip jau minėjo, buvo sunkioje emocinėje būsenoje. Nori pasakyti, kad sukelto eismo įvykio metu jos automobiliui galėjo būti padarytas tik priekinio bamperio nubraukimas, nes policijos pareigūnų nurodytas kitas automobilio apgadinimas, t.y. įskilusios priekinės variklio dangčio grotelės, jau buvo iš anksčiau, kai rudenį, jai važiuojant kartu su dukra, ant kelio buvo išbėgusi stirna, kuri atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį, ko pasekoje buvo nukritęs priekinis automobilio ženklas ir sulaužytos automobilio priekinės grotelės, kurias ji klijavo su klijais. Ji pripažįsta tai, jog pasišalino iš įvykio vietos, nesulaukusi policijos pareigūnų, tačiau, kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali. Jai grįžus į namus, konfliktas su draugu tęsėsi, todėl ji namuose išgėrė dar kelis alkoholinius kokteilius ir, parūkiusi, nuėjo miegoti. Savo piniginės namuose taip ir nerado, kurią galimai kažkur pametė, kurioje buvo ir jos vairuotojo pažymėjimas. Po to, kai į jos namus atvyko policijos pareigūnai, buvo tikrinamas jos blaivumas. Iš pradžių nenorėjo pūsti į alkoholio kiekio matuoklį dėl patirto streso, nes žinojo, kad jau buvo pavartojusi alkoholio, todėl išsigando, tačiau, policijos pareigūnų raginama, ji vieną kartą įpūtė į alkotesterį. Atsimena tik tiek, kad įpūtė daugiau kaip 2 promiles alkoholio, tačiau su alkoholio kiekio matuoklio rezultatais sutiko ir jų neginčijo. Po to policijos pareigūnai jai aiškino, kad reikės atlikti ir antrą blaivumo testą, tačiau dabar ji neatsimena, kas jai buvo pasakyta, jeigu ji antrą kartą nesutiks pūsti į alkotesterį. Antrą kartą atliekant blaivumo testą, iš pradžių jai nepavyko įpūsti pakankamai oro, o po to ji iš viso atsisakė toliau tikrintis blaivumą, galimai dėl to, jog tuo metu visą dėmesį jau buvo sukoncentravusi į jos namus iškviestus buvusius atvykusius vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnus, su kuriais turėjo bendrauti. Tą vakarą į jos namus buvo atvykęs ir automobilio, į kurį buvo atsitrenkta, savininkas su žmona, su kuriais buvo bendrauta dėl įvykio aplinkybių, kurių ji nuoširdžiai atsiprašė ir apgailestavo dėl to, kas įvyko, būdama pasiruošusi tą pačią akimirką jiems atlyginti padarytus nuostolius. Šiuo metu ji draudimo bendrovei jau yra atlyginusi patirtus nuostolius dėl kito apgadinto automobilio savininkui draudiminės išmokos už padarytą žalą išmokėjimo. Po šio įvykio laikotarpyje nuo 2026 m. balandžio 26 d. iki gegužės 05 d. ji gydėsi (duomenys neskelbtini), o baigus gydymą, dėl priklausomybės alkoholiui ji savarankiškai pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų klubo užsiėmimus, t.y. dalyvauja 12 (dvylikos) žingsnių programoje. Ji nuoširdžiai gailisi tiek dėl savo netinkamo elgesio, tiek ir dėl kitų žmonių patirtų neigiamų emocijų, kurias šie patyrė dėl atsiradusių padarinių jos sukelto eismo įvykio metu.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji KAL1 iš esmės prisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., kaltinamosios kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. (toliau-ir BPK) pagrindu paskelbtais liudytojų D. Ž. ir M. B. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 62-65, 68-71, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais (dokumentais): Vilniaus apskrities VPK kompiuteriniu būdu vedamo registruojamų įvykių registro žurnalo kortelės išrašu apie įvykį (b.l. 39-40, t. 1), 2026 m. balandžio 24 d. eismo įvykio fiksavimo protokolu (b.l. 37, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulių 2026 m. balandžio 25 d. tarnybiniais pranešimais dėl informacijos (b.l. 27-30, t. 1), 2026 m. balandžio 25 d. įvykio vietos (duomenys neskelbtini.) apžiūros protokolu (b.l. 12-14, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo (b.l. 15-17, t. 1), 2026 m. balandžio 25 d. įvykio vietos (duomenys neskelbtini)apžiūros protokolu (b.l. 18-20, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo (b.l. 21-26, t. 1), 2026 m. balandžio 25 d. transporto priemonės apžiūros protokolu (b.l. 38, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2026 m. gegužės 03 d. tarnybiniu pranešimu dėl prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-12930-26 pridėtų kūno kamerų ir Bendrojo pagalbos centro vaizdo įrašų (b.l. 43-44, t. 1) ir priedu prie minėto pranešimo, t.y. kompaktiniu disku (laikmena) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoto telefoninio pranešimo garso įrašu ir į įvykio vietą pagal pranešimą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „BODY“ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais (baltas vokas, prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, esantis t. 1), 2026 m. gegužės 05 d. kitų objektų apžiūros protokolu (b.l. 45-49, t. 1), 2026 m. balandžio 24 d. neblaivumo nustatymo aktu (b.l. 35-36, t. 1), neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų fotonuotrauka (b.l. 32, t. 1), alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0192, patikros sertifikato Nr. 2431793 kopija (b.l. 31, t. 1), AB „Regitra“ informacinio pobūdžio pažyma apie transporto priemonės priklausomybę (b.l. 41, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pati kaltinamoji KAL1 sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jos apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokurorė ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. 1 d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto liudytojos D. Ž. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2026 m. balandžio 24 d., apie 15³⁰ val., ji kartu su savo vyru-pil. S. Ž. pastarojo vairuojamu automobiliu „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavę į „KOOPS“ parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Ji liko automobilyje, keleivio priekinėje sėdynėje, o vyras nuėjo į parduotuvę. Po kelių minučių iš priekio (duomenys neskelbtini) gatve pamatė atvažiuojantį pilkos spalvos automobilį, kuris, iš lėto važiuodamas, artėjo link jų stovinčio automobilio priekio, po ko iš lėto trenkėsi į priekinį bamperį. Iš karto išlipusi iš automobilio, ji pamatė, kad minėtą automobilį vairuoja moteris, kuriai, ji šaukdama, pradėjo sakyti: „moteriške, ką darai“. Tada minėta moteris, šiek tiek pavažiavusi atgal apie metrą, vėl pradėjo iš lėto važiuoti į priekį, po ko dar kartą atsitrenkė į jų automobilio priekinę dalį. Tada iš parduotuvės išėjo jai nepažįstamas vyriškis, kuris, priėjęs, irgi stebėjo, kas toliau vyksta. Kadangi vyriškio automobilis stovėjo už jų automobilio, todėl šis sunerimo, kad avarijos kaltininkė nenustumtų jų (liudytojos D. Ž.) automobilio į to vyriškio automobilį. Vyriškis tai vairuotojai dar šaukė: „važiuok atbuliniu atbuliniu“, tačiau vairuotojai sunkiai sekėsi vairuoti, kuri iš lėto pasistūmė kiek toliau atbulomis, kuri nesustojo, neišlipo ir neapžiūrėjo eismo įvykio, o apsisukusi, nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve tolyn nuo parduotuvės. Vyriškis, kuris, išėjęs iš parduotuvės, matė, kaip kaltininkė pasišalino, jai nurodė, jog įsidėmėjo automobilio valstybinius numerius ir, paėmęs lapelį, užrašė pasišalinusio automobilio valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini) o taip pat savo vardą ir telefono numerį, teigdamas, jog, jeigu reikės, galės paliudyti. Ji vėliau tą lapelį perdavė atvykusiems policijos pareigūnams, kurie pagal valstybinius numerius nustatė kaltininkės gyvenamąjį adresą. Kadangi adresas: (duomenys neskelbtini) buvo netoli eismo įvykio vietos, ji su vyru atvykę prie nurodyto adreso ,pamatė policijos pareigūnų automobilyje sulaikytą moteriškę, kurią ji atpažino, nes pastaroji prieš tai buvo už automobilio vairo, kai padarė eismo įvykį. Moters ji nepažįsta, kurią matė pirmą kartą. Jų automobiliui buvo apgadintas priekinis bamperis ir valstybinio numerio rėmelis. Jos vyras paties eismo įvykio nematė, nes buvo parduotuvės patalpose (b.l. 62-65, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo M. B. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad tikslios datos dabar neatsimena, tačiau atsimena, jog tai buvo 2026 m. balandžio mėn. pabaigoje, maždaug po pietų. Tikslaus laiko nurodyti negali. Tą dieną, po pietų pertraukos, jis važiavo iš savo namų atgal į darbą. Dirba (duomenys neskelbtini). Važiuodamas atgal į darbą, sugalvojo sustoti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, nes norėjo nusipirkti energetinio gėrimo. Įvažiavęs į prie parduotuvės esančią aikštelę, pamatė, kad aikštelėje stovi pilkos spalvos automobilis „Jeep“, kurio valstybinių numerių neatsimena. Įvažiavęs į aikštelę, sustojo už minėto pilkos spalvos automobilio „Jeep“. Sustojo gana arti, gal maždaug 1,5 metro atstumu nuo minėto automobilio. Kol sėdėjo savo automobilyje, neužfiksavo momento, kaip į aikštelę įvažiavo kitas automobilis. Jam jau privažiuojant prie automobilio „Jeep“, stabdant ir stojant, pastebėjo, kaip automobilis „Jeep“ staiga pasislinko atgal. Išlipo iš savo automobilio, nes pagalvojo, jog automobilyje „Jeep“ galimai yra vairuotojas, kuriam gal kažkas atsitiko. Priėjęs prie automobilio, pamatė, kad vairuotojo pusėje nieko nėra, o keleivio pusėje sėdi vyresnio amžiaus moteris. Kai stabdė savo automobilį ir bandė sustoti už automobilio „Jeep“, pastebėjo, kaip automobilis „Jeep“ gana stipriai pasistūmė atgal. Išlipęs iš savo automobilio, pamatė automobilį „Toyota Avensis“, kurio valstybinio numerio pradžia, kaip jam atrodo, buvo (duomenys neskelbtini), tačiau skaičių tiksliai neatsimena. Automobilis „Toyota Avensis“ buvo pilkos spalvos, universalo tipo. Matė, kaip automobilis „Toyota Avensis“ buvo įvažiavęs į automobilį „Jeep“, nes automobiliai buvo susilietę priekinėmis dalimis-bamperiais, t.y. automobilio „Toyota Avensis“ priekinis bamperis buvo atsirėmęs į automobilį „Jeep“. Automobilis „Jeep“ negalėjo atsitrenkti į automobilį „Toyota Avensis“, nes automobilis „Jeep“ pariedėjo atgal, o vairuotojo šiame automobilyje net nebuvo. Pamatė, kad už automobilio „Toyota Avensis“ vairo sėdi jaunesnė, juodų plaukų moteris. Toliau matė, kaip ši moteris, šiek tiek pavažiavusi atgal, kažkaip vėl pariedėjo į automobilį „Jeep“. Tuo metu jis stovėjo ant šaligatvio, šalia automobilio „Jeep“, priekinėje sėdynėje sėdinčios keleivės. Per tuos kelis kartus, kai automobilis „Toyota Avensis“ atsitrenkė į automobilį „Jeep“, vyresnio amžiaus moteris visą laiką sėdėjo automobilio „Jeep“ viduje. Jis nesuprato, kas tuo metu vyksta ir kodėl tai moteriai, t.y. automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojai nepavyksta išvažiuoti. Pagalvojo, jog pabandys tai moteriai padėti, kuri galimai nemokėjo įjungti reikiamos pavaros. Norėjo prie tos moters prieiti, tačiau pastaroji tiesiog į jį pažiūrėjo, nusišypsojo, po to pakėlė ranką ir, įjungusi atbulinę pavarą, jam dar nespėjus prieiti, išvažiavo iš aikštelės. Jo vertinimu, automobilyje „Toyota Avensis“ sėdėjusi moteris tikrai turėjo suprasti, kad įvyko eismo įvykis, nes ji du kartus atsitrenkė į automobilį „Jeep“, po ko automobiliai nuo smūgio judėjo. Jo manymu, negali būti taip, kad moteris nesuprato, jog įvyko eismo įvykis. Pačio pirmo susidūrimo momento jis nematė, tačiau jau matė, kaip tos moters vairuojamas automobilis buvo įsirėmęs į automobilį „Jeep“. Ar pati vairuotoja nuo susidūrimo kaip nors susmuko ar sureagavo savo kūnu, jis nematė, tačiau pats įvykis buvo akivaizdus. Automobilio „Toyota Avensis“ vairuotoja ieškojo atbulinės pavaros, o tai, jo nuomone, rodo, kad pastaroji suprato, jog buvo įvažiavusi į kitą automobilį. Logiška, kad, jeigu ta moteris būtų važiavusi tiesiai ir nebūtų supratusi, jog įvyko eismo įvykis, ji būtų važiavusi toliau tiesiai, o ne ieškojusi atbulinės pavaros ir bandžiusi atsitraukti nuo automobilio „Jeep“. Moteris iš automobilio „Toyota Avensis“ išlipusi nebuvo, kuri į parduotuvę taip pat nuėjusi nebuvo. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti neturi (b.l. 68-71, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK kompiuteriniu būdu vedamo registruojamų įvykių registro žurnalo kortelės išrašo apie įvykį matyti, kad 2026 m. balandžio 24 d., 15³¹ val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas pil. D. Ž. telefoninis pranešimas (pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tai, jog adresu: (duomenys neskelbtini) į pranešėjos automobilį „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir pasišalino automoiblis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėja laukia vietoje (b.l. 39-40, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026 m. balandžio 24 d. eismo įvykio fiksavimo protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra aikštelė, esanti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje yra matomas stovintis automobilis „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas-pil. S. Ž. dalyvavo eismo įvykio fiksavimo protokolo surašymo metu (b.l. 37, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio D. Pako 2026 m. balandžio 25 d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad, 2026 m. balandžio 24 d., 15³³ val., dirbant pagal iškvietimą (ROIK: 0126000241211), buvo atvykta į įvykio vietą, kur juos pasitiko pranešėja-pil. D. Ž., kuri padavė lapelį, ant kurio buvo užrašyta: „Toyota Avensis (duomenys neskelbtini) ir „telefono Nr. <...> M.“. Pranešėja paaiškino, kad ant lapelio yra nurodyti asmens automobilio, kuris įvažiavo į pranešėjos vyro-pil. S. Ž. automobilį „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. Be to moteris dar nurodė, jog ant lapelio užrašytas telefono Nr. ir vardas yra liudytojo, kuris matė visą įvykį ir gali paliudyti. Iki jiems atvykstant į įvykio vietą, liudytojas jau buvo išvažiavęs (b.l. 27-28, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio D. Šinkūno 2026 m. balandžio 25 d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad, 2026 m. balandžio 24 d. tarnybos metu patruliuojant kartu su vyr. patruliu Deividu Paku, apie 15³⁰ val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, jog prie (duomenys neskelbtini)gatvėje esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, Ukmergės mieste, automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į automobilį „Jeep“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadinęs, iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus, buvo pabendrauta su pranešėja-pil. D. Ž. ir pastarosios sutuoktiniu-pil. S. Ž., kurie paaiškino, kad į jų automobilį buvo įvažiuota mažiausiai tris kartus, ko pasekoje automobilis „Toyota“ apsisuko ir išvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve atgal, iš kur atvažiavo. Pagal valstybinį Nr. buvo surasta automobilio savininkė ir jos gyvenamoji vieta. Atvykus adresu: (duomenys neskelbtini), buvo užeita į namus, kur juos pasitiko nepilnametis-pil. J. B., kuris paaiškino, jog namuose yra jo motina-pil. KAL1. Sūnus paaiškino, kad motina šiuo metu miega ir yra neblaivi. Užėjus į antrą aukštą, buvo pabendrauta su A., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi ir vengė bendravimo. Pasikvietus moterį prie tarnybinio automobilio, kad nusistatyti apsvaigimą nuo alkoholio, pastaroji vengė tikrintis blaivumą, kuri prašė, kad jai nereikėtų pūsti į alkotesterį. Paaiškinus, jog nusistatyti neblaivumą yra būtina, moteris pūsti sutiko. 16⁰⁹ val. alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0192, buvo nustatyta, jog KAL1s iškvėptame ore yra 2,93 promilės etilo alkoholio koncentracija. Antrą blaivumo patikrinimą vairuotoja KAL1 atsisakė atlikti. A. aiškino, kad ji nori susitarti su automobilio „Jeep“ vairuotoju ir keleive dėl žalos atlyginimo, kad tik nebūtų jokio tyrimo. Moteris buvo sulaikyta ir uždaryta į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, kuri nuo antro pūtimo į alkotesterį atsisakė. Viso bendravimo metu moteris keitė parodymus, nurodydama, kad tai važiavo, kad tai nevažiavo. Dėl eismo įvykio buvo supildytas EĮIS (ROIK: 07-26-9655985). Buvo iškviesti vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, o vaikas buvo perduotas močiutei. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 29-30, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026 m. balandžio 25 d. įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), kur atvykus, yra matomas gelsvos spalvos vieno aukšto prekybinės paskirties pastatas, ant kurio kabo iškaba „KOOPS“ prekybos sistema, o pavadinimo iškaba „(duomenys neskelbtini)“. Ant pastato jokių vaizdo stebėjimo kamerų nėra, aplinka nefilmuojama. (Duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamoji kelio dalis yra asfalto danga, o šalia važiuojamosios dalies esanti šalikelė yra dengta žvyro danga. Šalia prekybos centro stovėjimo vietų žymėjimo nėra, kelio ženklų, nurodančių stovėjimo vietas ir pastatymo būdą, taip pat nėra. Tiek ant važiuojamosios kelio dalies ir šalikelės, tiek ir prie parduotuvės jokių eismo įvykio pėdsakų nėra, trečiųjų asmenų turtas neapgadintas. Eismo įvykio vietoje niekas nepaimta (b.l. 12-17, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026 m. balandžio 25 d. įvykio vietos (duomenys neskelbtini)apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra automobilis „Toyota Avensis“. Atvykus adresu: (duomenys neskelbtini), nuo gatvės yra matomas mūrinis dviejų aukštų gyvenamasis namas, ant kurio sienos yra pakabintas numeris (duomenys neskelbtini). Namo kiemo vartai rasti atviri, o kieme yra matomas stovintis policijos pareigūnų tarnybinis automobilis „VW Transporter“ (borto numeris V-7035), kurio priekyje yra matomas stovintis kitas pilkos spalvos automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis „Toyota Avensis“ stovi priekiu į kiemo pusę, kurio variklis užgesintas. Apžiūrėjus automobilį „Toyota“ iš išorės, ant priekinio bamperio buvo matomi švieži apgadinimai/apibraižymai, o radiatoriaus grotelės-sulūžusios. Be to, rastas apgadintas ir automobilio galinis bamperis, tačiau šie apgadinimai seni, o pats bamperis yra purvinas, padengtas dulkėmis. Automobilis neužrakintas, ant automobilio vairuotojo sėdynės matomas gulintis užvedimo raktelis. Apžiūrėjus automobilio saloną, daiktadėžes ir bagažo skyrių, alkoholinių gėrimų taros nerasta, iš automobilio salono niekas nepaimta. Daiktadėžėje rasti automobilio registracijos dokumentas ir techninės apžiūros talonas buvo nufotografuoti. Įvykio vieta nefilmuojama, ant namo vaizdo stebėjimo kamerų nėra įrengta. Automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo spynelės rakteliu iš įvykio vietos buvo paimtas ir spec. vilkiku išgabentas į saugomą UAB „Aljuva“ priklausančią aikštelę, esančią adresu: Pramonės gt. Nr. 7 Ukmergės m. (b.l. 18-26, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026 m. balandžio 25 d. transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad, atlikus automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, buvo nustatyta, jog ant priekinio bamperio yra matomas nubraukimas, o taip pat įskeltos ir priekinės variklio dangčio grotelės (b.l. 38, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2026 m. gegužės 03 d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-12930-26 pridėtų kūno kamerų ir Bendrojo pagalbos centro vaizdo įrašų matyti, kad, dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-12930-26, prie bylos buvo pridėti tiek Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoto telefoninio pranešimo garso įrašas, tiek ir policijos pareigūnų įvykio vietoje naudotomis „BODY“ kameromis fiksuoti vaizdo įrašai (5 vnt.), kurie buvo patalpinti ir saugomi DVD-R kompaktinėje laikmenoje (b.l. 43-44, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026 m. gegužės 05 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 10⁰⁰-14⁵⁶ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį, kompiuterinės programos „VLC Media Player“ pagalba buvo perklausytas tiek Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoto telefoninio pranešimo garso įrašas, tiek ir peržiūrėti pagal pranešimą į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „BODY“ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failai.

Perklausomas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92482923063, skambu io prad ia_ 2026-04-24 15_31_31)“ kurio trukmė yra 01 min. 23 sek. Garso įrašas prasideda pranešėjos skambučiu į Bendrąjį pagalbos centrą, kuri praneša, jog prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, o jį sukėlęs vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Pranešėja nurodo automobilio, sukėlusio eismo įvykio, valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini) kartu nurodydama, jog automobilio markė galimai yra „Toyota Avensis“. Pranešėja prisistato kaip pil. D. Ž., esanti automobilio savininko žmona, kuri paaiškina, jog eismo įvykio metu ji sėdėjo automobilyje ir stebėjo, kaip kita transporto priemonė atsirėmė į jų automobilį. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos garso įraše nenustatyta.

Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „export-leyi7“, kurio trukmė yra 00 val. 03 min. 46 sek. Vaizdo įrašas prasideda, kai policijos pareigūnai atvyksta į eismo įvykio vietą. Vaizdo įraše yra matoma parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ ir pranešėjai, esantys prie automobilio „Jeep“. Policijos pareigūnui paklausus, kaip įvyko eismo įvykis, pranešėja paaiškina, jog, jai būnant automobilyje, stovinčiame šalia parduotuvės, ji pamatė, kaip iš priekio link jų automobilio atvažiuoja moters vairuojamas automobilis. Pranešėja matė, jog vairuotoja stabdo, tačiau transporto priemonė nesustojo ir atsirėmė į jų automobilio priekį. Pranešėja paaiškina, kad, tai pamačiusi, ji išlipo iš automobilio ir vairuotojai pasakė: „Ei, moteriške, ką Jūs darot?“. Po šių žodžių vairuotoja šiek tiek pavažiavo atgal, tačiau vėl atsitrenkė į pranešėjos automobilio priekį. Pranešėja nurodo, kad vairuotoja iš automobilio neišlipo ir iš įvykio vietos pasišalino. Pranešėja vairuotoją apibūdina kaip „neadekvačią“, kartu nurodydama, jog tai buvo tamsesnio gymio, juodais plaukais moteris. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nenustatyta.

Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „export-s85c1“, kurio trukmė yra 00 val. 07 min. 13 sek. Vaizdo įrašas prasideda, kai policijos pareigūnai atvyksta į gyvenamojo namo kiemą. Kieme yra matomas pastatytas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnams atvykus į namų valdą, juos pasitinka nepilnametis vaikinas (pastaba: pil. J. B.). Policijos pareigūnas nurodo, kad yra ieškoma pil. KAL1. J. B. paaiškina, kad jo motina-pil. KAL1 šiuo metu miega, pasakydamas: „Nu bet jinai dabar biški netokioj stadijoj“. Policijos pareigūnui paklausus: „Ką reiškia netokioj stadijoj?“, J. B. atsako: „Nu kaip pasakyti...“. Policijos pareigūnui patikslinus: „Išgėrusi?“, J. B. atsako: „Jo“. Policijos pareigūnams užlipus į namo antrą aukštą, vaizdo įraše yra matoma iš bendrų veido bruožų atpažįstama pil. KAL1. Iš vaizdo įrašo matyti, jog KAL1 kalba ir stovėsena yra sutrikusi, kuri kalba apie darbo įrankius, nesiorientuoja situacijoje ir aplinkoje. Policijos pareigūnams paaiškinus, jog įvyko eismo įvykis ir kad KAL1 iš jo pasišalino, pastaroji paklausia: „Aš padariau eismo įvykį?“. Policijos pareigūnui išėjus į lauką apžiūrėti automobilio, vaizdo įraše yra matomas automobilio „Toyota Avensis“ priekinėje dalyje, žemiau markės logotipo, tarp logotipo ir valstybinio numerio esantis įbrėžimas/nubraukimas. Apžiūrėdamas automobilį, policijos pareigūnas reaguoja žodžiais: „Akivaizdžiai šviežia“. Policijos pareigūnas KAL1 paaiškina, kad ji du kartus įvažiavo į kitų asmenų automobilį, po ko iš automobilio išlipę asmenys norėjo pasikalbėti, tačiau ji išvažiavo iš įvykio vietos. Policijos pareigūnas ištraukia alkoholio kiekio matuoklį ir paaiškina, kad būtina pasitikrinti blaivumą. KAL1 į tai reaguoja, judindama galvą į šonus, kuri nesutinka pūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Policijos pareigūnui paklausus, kiek laiko KAL1 vartoja alkoholį, ši atsako: „Tris dienas“. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nenustatyta.

Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „export-ao62r“, kurio trukmė yra 00 val. 10 min. 21 sek. Vaizdo įrašas prasideda policijos pareigūnams toliau bendraujant su pil. KAL1, kurie bando pastarajai alkoholio kiekio matuokliu nustatyti blaivumą. KAL1 galiausiai pučia į alkoholio kiekio matuoklį, po ko pastarajai nustatomas 2,93 promilių neblaivumas. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip į namų valdos kiemą su automobiliu „Jeep“ atvažiuoja pranešėja. Policijos pareigūnas paaiškina, jog reikia, kad pranešėja atpažintų, ar ši moteris (pastaba: kalbama apie kaltinamąją KAL1) buvo vairuotoja, kuri sukėlė eismo įvykį. Pranešėja patvirtina, kad tai yra ta pati moteris, kuri vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nenustatyta.

Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „export-pipkh“, kurio trukmė yra 00 val. 05 min. 49 sek. Vaizdo įrašas prasideda tuo, kad policijos pareigūnas grįžta prie pil. KAL1, kuri yra policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameroje. Policijos pareigūnas KAL1 paaiškina, kad jai reikės pakartoti blaivumo patikrinimą, nes, atliekant antrą pūtimą, alkoholio kiekio matuoklis rodo burnos alkoholį. Policijos pareigūnas KAL1 paklausia, ar ši, grįžusi į namus, vartojo alkoholį, tačiau KAL1 į klausimą neatsako, kuri tik sako: „Leiskit išlipti“. Policijos pareigūnas paaiškina, kad būtina atlikti antrą pūtimą, į ką KAL1 atsako: „Gal galim nedaryti“. Policijos pareigūnas paaiškina, kad alkoholio kiekio matuoklis negauna pakankamo oro kiekio, nes KAL1 pučia, tačiau ne iki galo, dėl ko nepavyksta atlikti antro patikrinimo. Po to KAL1 apskritai atsisako pūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nenustatyta.

Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „export-ek735“, kurio trukmė yra 01 val. 04 min. 57 sek. Vaizdo įrašas prasideda, kai naujas policijos pareigūnų ekipažas atvyksta į įvykio vietą, o tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameroje yra matoma sėdinti KAL1. KAL1 policijos pareigūnams paaiškina: „Kai vairavau, nebuvau išgėrusi“. Policijos pareigūnui paklausus: „O po avarijos išgėrei?“, į ką KAL1 atsako: „Taip“. Policijos pareigūnas KAL1 paaiškina, kad iki eismo įvykio aplinkybių išaiškinimo vartoti alkoholio negalima, nes už tai taip pat yra numatyta atsakomybė. KAL1 toliau aiškina, kad ji nevairavo būdama neblaivi. Policijos pareigūnui paklausus, kodėl ji paliko eismo įvykio vietą, KAL1 atsako: „Ne iš avarijos vietos išvažiavau, tiesiog vat...“. Policijos pareigūnas vėl paklausia: „Atvažiavusi prie parduotuvės niekur neišlipai ir išvažiavai nuo parduotuvės atgal?“, į ką KAL1 atsako: „Aš neišvažiavau nuo parduotuvės“. Policijos pareigūnui vėl paklausus: „Kaip namuose atsiradai?“, KAL1 atsako: „Atvažiavau į namus“. Policijos pareigūnui patikslinus: „O nuo kur?“, KAL1 atsako: „Nuo parduotuvės“. Policijos pareigūnui vėl paklausus, ko ši važiavo į parduotuvę, KAL1 atsako, jog važiavo į parduotuvę. Toliau matoma, kaip policijos pareigūnas, bendraudamas su KAL1, pasitikslina įvykio aplinkybes, t. y. kad KAL1 atvažiavo į parduotuvę, atsitrenkė į kitų asmenų automobilį, po ko iš įvykio vietos išvažiavo. KAL1 aiškina: „Buvau blaiva, ir aš kai atsitrenkiau į tuos žmones, buvau blaiva“. Be to, KAL1 nurodo, jog ji iš automobilio išlipusi nebuvo, nes nejautė, jog atsitrenkė į kitą automobilį. Policijos pareigūnas KAL1 paaiškina, kad tiek ant jos automobilio, tiek ant pranešėjų automobilio yra matomos žymės, patvirtinančios kontaktą tarp transporto priemonių, į ką KAL1 atsako: „Tikrai negali būti, kad aš į juos kelis kartus“. Policijos pareigūnui paklausus: „O kodėl neužėjai į parduotuvę?“, KAL1 atsako: „Nes nenorėjau“. Policijos pareigūnui vėl paklausus, ar KAL1 negalėjo išlipti ir pasikalbėti, jeigu ji buvo blaivi, KAL1 atsako, kad galėjo. Policijos pareigūnui pasakius, kad ji pabėgo iš eismo įvykio vietos, KAL1 atsako, kad nepabėgo. Policijos pareigūnui patikslinus, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, KAL1 atsako: „Tada gaunasi taip, bet aš to nenorėjau padaryti“. Toliau policijos pareigūnas KAL1 paaiškina, kad reikia antrą kartą pasitikrinti blaivumą, tačiau KAL1 nurodo, jog ji nenori pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, prašydama policijos pareigūnų neduoti jai pūsti. Policijos pareigūnui paklausus, ar seniai vartojo alkoholį, KAL1 atsako: „Nu tai taip nu“. KAL1 toliau atsisako pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, kelis kartus neįpučia pakankamo kiekio oro, dėl ko antro patikrinimo atlikti nepavyksta. Galiausiai KAL1 kategoriškai antrą kartą atsisako tikrintis neblaivumą. Vaizdo įraše KAL1 taip pat nurodo, jog ji norinti susitarti su nukentėjusiais asmenimis. KAL1 klausia: „Ko jie pikti?“. Policijos pareigūnas atsako: „Jie pikti, nes išvažiavai iš avarijos vietos“, į ką KAL1 atsako: „Tai tik tais tiek“, kartu sakydama: „Nefiksuokit, kas nereikalinga“. Policijos pareigūnas KAL1 paaiškina, kad viskas yra fiksuojama. Toliau vaizdo įraše apklausiama liudytoja D. Ž., kurios parodymai yra užfiksuoti liudytojo apklausos protokole. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nenustatyta (b.l. 45-49, t. 1). Perklausytas garso įrašas ir peržiūrėti vaizdo įrašai buvo įrašyti į kompaktinį diską (laikmeną) ir, kaip daiktiniai įrodymai, prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos (baltas vokas, prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, esantis t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026 m. balandžio 24 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamosios KAL1s gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) atlikus kaltinamosios, kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo patikrinimą, pastaroji atliko tik vieną blaivumo testą, kuriai pirmo pūtimo, atlikto 16⁰⁹ val., buvo nustatytas 2,93 promilės girtumas, o 16²⁵ val. pasiūlius atlikti antrą blaivumo testą, kaltinamoji tikrintis blaivumą atsisakė. Be to, neblaivumo nustatymo akte yra nurodyta, jog automobilį vairavusiai pil. KAL1, nurodžiusiai, jog ji alkoholį vartojo prieš 12 val., buvo nustatyti tiek neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nekoordinuoti judesiai, tiek ir įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija-pėda po pėdos: gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą(atsimerkęs ir užsimerkęs): gali (b.l. 35-36, t. 1). Neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu kaltinamajai KAL1 nustatytą 2,93 promilių neblaivumą, atlikus vieną blaivumo testą, patvirtina ir blaivumo tikrinimo metu daryta fotonuotrauka (b.l. 32, t. 1).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0192, patikros sertifikato Nr. 2431793 kopijos matyti, kad alkotesterio patikra buvo atlikta 2026 m. sausio 09 d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2026 m. liepos 08 d. (b.l. 31, t. 1).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios AB „Regitra“ informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad pažymoje užfiksuotos informacijos apie pasikeitusių duomenų dėl transporto priemonės priklausomybės registravimą duomenimis pagal pranešimą apie transporto priemonės pardavimą lengvasis keleivinis automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio identifikacinis numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. liepos 29 d. yra registruotas pačios kaltinamosios KAL1s, a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kaip kelių transporto priemonės savininkės, vardu, šį automobilį įsigijusios iš juridinio asmens-UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3.500,- Eur.(trijų tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą 2025 m. liepos 25 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 41, t. 1).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimo

Pagal LR 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 01 d., redakciją BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019 m. sausio 11 d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. balandžio 01 d., BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę ir už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai transporto priemonę vairavusiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji KAL1 yra didelę vairuotojo patirtį turintis asmuo, kuriai vairuotojų registro bazės duomenimis pirmą kartą dar 2005 m. kovo 24 d. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas (b.l. 118, t. 1), todėl preziumuotina, jog kaltinamoji yra gerai susipažinusi su Kelių eismo taisyklėmis, kurių privalo laikytis, o Kelių eismo taisyklių 221 punkte yra įtvirtinta nuostata, kuri yra apibrėžta ir LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje, įpareigojanti eismo dalyvį (šiuo atveju transporto priemonės vairuotoją), įvykus eismo įvykiui, nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Tokiu būdu įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių veikų įtraukė į BK 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įtvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika.

Šiuo nagrinėjamu atveju, išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad 2026 m. balandžio 24 d., apie 15³⁰ val., dienos matu, kaltinamoji KAL1, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, t.y. savo vairuojamu automobiliu atsitrenkusi į prie parduotuvės stovėjusį automobilį „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą automobilį apgadino, kas pagal LR 2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043 saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas yra laikytina eismo įvykiu (minėto įstatymo, kurio nauja redakcija įsigaliojo 2008m. liepos 01d., 2 str. 12 p.), po ko, pasišalinusi iš įvykio vietos, t.y. apie įvykį nepranešusi policijai, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iš karto po eismo įvykio vartoti alkoholinius gėrimus, kol bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, ką be pačios kaltinamosios KAL1s duotų parodymų patvirtina tiek byloje buvusių apklaustų kitų įvykio vietoje buvusių asmenų-liudytojų D. Ž. ir M. B. parodymai, tiek ir visi kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai (b.l. 18-30, 37-41, 51-59, 62-65, 68-71, t. 1). Čia kartu pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką, kaip vieną iš alternatyvių veikų, įtraukė į BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kadangi, ar asmuo eismo įvykio metu buvo blaivus ar ne, nustatoma aiškinantis aplinkybes jau po įvykio. Iki blaivumo patikrinimo asmens elgesys nėra kontroliuojamas; asmuo, vartodamas alkoholį iki patikrinimo, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą (neblaivumą) eismo įvykio metu, o laikęsis pirmiau minėto įstatymo reikalavimo vairuotojas, kuriam patikrinimo metu nustatomas neblaivumas, atsidurtų blogesnėje padėtyje. Tokia situacija aiškiai būtų nesuderinama su teisingumo principu, todėl BK ir numatyta atsakomybė už alkoholio vartojimą po eismo įvykio.

Be to, LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių(nuo 2008 m. rugsėjo 01 d. galiojanti taisyklių redakcija) 17 punkte yra įtvirtinta nuostata, kuri yra apibrėžta ir LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 punkte, įpareigojanti vairuotoją, jog šis policijos pareigūno reikalavimu privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiu būdu įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto priemonę vairavusio asmens vengimą pasitikrinti neblaivumą, šią veiką, kaip vieną iš alternatyvių veikų, įtraukus į BK 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Saugaus eismo automobilių keliais 13 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 17 punkte įtvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją paklusti policijos pareigūno reikalavimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis būti patikrintam, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika.

Kartu pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto priemonę vairavusio asmens vengimą pasitikrinti neblaivumą, įvertino tai, jog taip besielgdamas vairuotojas atsidurtų geresnėje padėtyje, nei įstatymo reikalavimų laikęsis vairuotojas, kuriam patikrinimo metu yra nustatomas neblaivumas. Tokia situacija aiškiai būtų nesuderinama su teisingumo principu, todėl BK ir numatyta atsakomybė už kelių transporto priemonę vairavusio asmens vengimą pasitikrinti neblaivumą.

Kadangi kaltinamoji KAL1, kaip kelių transporto priemonę vairavęs asmuo, alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2026 m. balandžio 24 d., kuriai bylos duomenimis, kaip vengusiam įstatymo nustatyta tvarka pasitikrinti neblaivumą vairuotojui, t.y. atsisakiusiai atlikti antrą blaivumo testą, buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai, ką patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus apskrities kompiuteriniu būdu vedamo registruojamų įvykių registro kortelės išrašas apie įvykį, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2026 m. balandžio 25 d. tarnybinis pranešimas dėl informacijos, 2026 m. balandžio 24 d. neblaivumo nustatymo aktas ir neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų fotonuotrauka, 2026 m. gegužės 05 d. kitų objektų apžiūros protokolas su priedais (b.l. 29-32, 35-36, 39-40, 43-49, t. 1), o pagal BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajai KAL1 vieno blaivumo testo atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio (b.l. 31-32, 35-36, t. 1), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamosios KAL1 padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai kelių transporto priemonę vairavusiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir neblaivumo patikrinimo vengimas, kai vairuojančiam asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Dėl bausmės skyrimo klausimo

Spręsdamas kaltinamosios KAL1 baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamosios KAL1 padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamosios KAL1 atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji nusikalsta jau nebe pirmą kartą, tačiau anksčiau teista nebuvo, nes už praeityje padarytą analogišką nusikaltimą transporto eismo saugumui pagal BK 281¹ str. 1d. kaltinamosios KAL1 atžvilgiu buvusi iškelta baudžiamoji byla teismui perduota nebuvo, kuri buvo nutraukta dar ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 20 d. prokuroro nutarimu, taikant BK 40 straipsnyje numatytą laidavimo institutą, kuris (prokuroro nutarimas) buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekančio teisėjo 2025 m. kovo 25 d. nutartimi (b.l. 46-47, t. 1), kas neigiamai charakterizuoja kaltinamosios KAL1 asmenybę. Nežiūrint į tai, kaltinamoji KAL1 visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio ir prašo teismą skirti jai kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę ir įstatymo numatytas galimas kirti baudžiamojo poveikio priemones, kas lengvina kaltinamosios atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamosios KAL1 atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2 d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes“ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Atsižvelgiant į tai, BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma BK 61 str. atžvilgiu (bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių)) pagal tai, kaip BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Nuo 2025 m vasario 01 d. įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Iš to seka, jog bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip tai buvo numatyta iki 2025 m. vasario 01 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (LR 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Kadangi kaltinamoji KAL1 jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė po 2025 m. vasario 01 d., teismas, paskirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, vadovaujasi nauja nuo 2025 m. vasario 01 d. įsigaliojusia BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija.

Kadangi kaltinamoji KAL1 yra pirmą kartą teisiamas asmuo, teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos pobūdį ir jos sukeltas nesunkias pasekmes, t.y. eismo įvykio metu kiti žmonės nenukentėjo, o tik nežymiai buvo apgadintas kitas automobilis, kurios buvo pašalintos, nes kaltinamoji regreso tvarka atlygino draudimo bendrovės patirtą žalą sukelto eismo įvykio metu nukentėjusios kitos transporto priemonės savininkui išmokėtai draudimo išmokai apmokėti, bet ir į pačios kaltinamosios KAL1s, vienos auginančios du nepilnamečius vaikus (dvynukus), asmenybę (b.l. 54-59, t. 1, b.l. 6-9, t. 2), bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus (LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamoji KAL1 dar gali būti pataisyta ir perauklėta ir neizoliavus jos nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajai KAL1, kaip šiuo metu laikinai ir nedirbančiam asmeniui, kuri registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo (b.l. 11, t. 2), už padarytą nusikaltimą yra paskirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi švelniausia bausmės rūšis,-bauda, paskiriant įstatymo numatytos galimos skirti baudos už nesunkų nusikaltimą šiek tiek didesnę nei minimalus dydis baudą, tačiau pagal kaltinamosios turtinę padėtį paskyrus ilgesnį baudos susimokėjimo terminą (LR 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017 m. spalio 06 d., patvirtinto BK 47 str. 3 d. 2 p. ir 5 d. redakcija). Paskirtina bausmės rūšis-bauda yra mažintina 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu.

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką (LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025 m. vasario 01 d., pakeisto BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 1 p. ir 3 d. redakcija).

Kadangi kaltinamajam KAL1 inkriminuojamo nusikaltimo padarymas neatsiejamai yra susijęs su kito teisės normoje įtvirtinto veikos objektyviojo požymio, t.y. kelių transporto priemonės vairavimo, faktu, o iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių nusižengimų registro duomenų pažymų matyti, kad kaltinamoji, praeityje jau ne vieną kartą yra buvusi bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už padarytus įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuri šioje byloje jai inkriminuojamos veikos padarymo metu turėjo ir vieną galiojančią nuobaudą už greičio viršijimą (b.l. 122-132, t. 1), teismas, be aukščiau paminėtų aplinkybių kartu atsižvelgdamas tiek į kaltinamajai, po sukelto eismo įvykio vartojusiai alkoholį, nustatytą neblaivumo laipsnį (atlikto vieno blaivumo testo metu buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis), tiek ir į tai, jog kaltinamosios, sėdusios už automobilio vairo jau pavartojus alkoholio (pastaba: pasak pačios kaltinamosios KAL1s, prieš vairuodama automobilį, ji buvo išgėrusi dvi taures šampano), padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kuris kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jos (pačios kaltinamosios) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, nes tik laimingo atsitiktinumo dėka kaltinamosios KAL1s padaryti nusikalstami veiksmai nesukėlė skaudžių pasekmių (pastaba: bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamosios KAL1 vairuojamas automobilis sukėlė eismo įvykį, kurio metu kiti žmonės nenukentėjo, o buvo tik apgadintas kitas automobilis), laiko, kad, kaltinamajai KAL1, uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti kelių transporto priemones (pastaba: pagal LR ANK 422 str. 5d. transporto priemones vairavusiems neblaiviems asmenims(nustatytas lengvas neblaivumas(daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių), pastarajai taikant baudžiamąją atsakomybę, turi būti nustatytinas didesnis nei vairavusiems neblaiviems asmenims administracinės atsakomybės taikymo atveju uždraudimo naudotis specialia teise maksimalus terminas (Lietuvos Respublikos 2022 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022 m. lapkričio 01 d., patvirtinta BK 68 str. 2 d. redakcija).

BK 67 str. 2 d. 7 p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas, kuri irgi gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 3 d.). Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokurorės 2026 m. gegužės 05 d. nutarimu kaltinamajai KAL1 buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į lengvąjį keleivinį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę į minėtą turtą, t.y. uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo nustatytas nuo 2026 m. gegužės 05 d. iki 2026 m. lapkričio 05 d. imtinai, turto saugotoju paskyrus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK. Nušalinus kaltinamąją KAL1 nuo transporto priemonės vairavimo, jos vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Aljuva“ priklausančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m., tačiau po baudžiamosios bylos perdavimo teismui, pasiruošimo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje stadijoje tenkinant Ukmergės rūmuose buvusį gautą kaltinamosios prašymą, automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2026 m. gegužės 15 d. teisėjo nutartimi buvo gražintas kaltinamajai KAL1, minėtą kelių transporto priemonę kaltinamajai perdavus laikinam saugojimui iki kol baudžiamoji byla bus baigta nagrinėti teisme iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b.l. 33-34, 89-99, 160-162, 168, t. 1).

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios AB „Regitra“ informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad lengvasis keleivinis automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. liepos 29 d. yra registruotas pačios kaltinamosios-pil. KAL1, kaip transporto priemonės savininkės, vardu (b.l. 41, t. 1).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 1-2 d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 str. 4 d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2 d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Nežiūrint į tai, teismas, spręsdamas, ar daiktas (turtas) laikytinas nusikalstamos veikos priemone, be kita ko, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos trys alternatyvios veikos, kurių kiekviena sudaro savarankišką pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Vartojimo alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, šiuo atveju privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022 ir kt.).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių veikų įtraukė į BK 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika. Taigi, BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas yra prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą.

Be to, pažymėtina ir tai, kad ar asmuo eismo įvykio metu buvo blaivus ar ne, nustatoma aiškinantis aplinkybes jau po įvykio. Iki blaivumo patikrinimo asmens elgesys nėra kontroliuojamas; asmuo, vartodamas alkoholį iki patikrinimo, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą (neblaivumą) eismo įvykio metu. Todėl alkoholio vartojimo fakto po eismo įvykio vertinimas atsietai nuo kito teisės normoje įtvirtinto veikos objektyviojo požymio-kelių transporto priemonės vairavimo-laikant, kad kelių transporto priemonė nėra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, sudaro sąlygas piktnaudžiauti teise asmeniui, kuris padarė eismo įvykį vairuodamas neblaivus,-jam būtų naudinga vartoti alkoholį po eismo įvykio arba teigti, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio (pastaba: tai patikrinti tam tikrais atvejais būtų neįmanoma), ir taip išvengti transporto priemonės konfiskavimo, o laikęsis pirmiau minėto įstatymo reikalavimo vairuotojas, kuriam patikrinimo metu nustatomas neblaivumas, atsidurtų blogesnėje padėtyje. Tokia situacija aiškiai nesuderinama su teisingumo principu.

Kadangi įstatyme yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 3 d.), tokiu būdu, atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus išaiškinimus, konstatuotina, kad pagal bylos aplinkybes lengvasis keleivinis automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamoji KAL1 jos sukelto eismo įvykio metu, po kurio iki neblaivumo patikrinimo vartojo alkoholį, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis (BK 41, 54 str.str.), kaltinamosios KAL1s vairuota kelių transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, yra privalomai neatlygintinai konfiskuotina (BK 72 str. 3 d.).

2025 m. vasario 01 d. įsigaliojo nauja BK redakcija su bendrosios dalies pataisomis ir papildymais, kurie įtvirtina sisteminius baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčius (2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573). Šiais pakeitimais pakeistas BK 67 straipsnis, išplečiant baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą, kodeksą papildžius ir nauja baudžiamojo poveikio priemone-dalyvavimu alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose. Be to, BK buvo papildytas ir nauju 72⁵ straipsniu, kuriame nurodoma, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 yra nurodyta, jog programos(dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose) nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygių daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone siekiama paskatinti kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, kas ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Taigi, įvertinus aiškinamojo rašto turinį, matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ iš esmės yra edukacinio pobūdžio, kuria siekiama padėti asmenims įvertinti galimybę savanoriškai pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, kaip antai alkoholio vartojimo. Akcentuotina ir tai, kad (duomenys neskelbtini), sukeliantis liguistą polinkį kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą daug kartų. Kitaip tariant, priklausomybei būdingas sistemingas, o ne vienkartinis medžiagos vartojimas ar veiksmo atlikimas. Iš išdėstyto seka, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama tada, kai yra pagrindas manyti, jog kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos priklausomybė alkoholiui ar narkotikams, socialinių įgūdžių stoka, elgesio problemos ar kitos panašios aplinkybės arba tokios priemonės taikymas gali padėti pataisyti kaltinamojo elgesį, užkirsti kelią pakartotiniam nusikaltimui ir padėti resocializacijai.

Pagal BK 42 str. 6 d. ir 67 str. 3 d. nuostatas padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Kartu su viešųjų darbų bausme neskiriama atlikti nemokamų darbų. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija ir teismas, nustatęs, kad asmeniui tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, jas parenka, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms-žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Šiuo nagrinėjamu atveju iš kaltinamosios KAL1 teismui pateiktų dokumentų matyti, jog kaltinamajai nuo 2024 m. gegužės 15 d. yra diagnozuoti (duomenys neskelbtini), ką pripažįsta ir pati kaltinamoji, kuri iš karto po įvykio, t.y. po alkoholio vartojimo 2026 m. balandžio 24 d., dėl alkoholinės abstinencijos laikotarpyje nuo 2026 m. balandžio 26 d. iki 2026 m. gegužės 05 d. buvo gydoma (duomenys neskelbtini), o šiuo metu reguliariai lankosi pas gydytoją-psichiatrą ir tęsia medikamentinį gydymą (b.l. 14-18, t. 2). Nors pačios kaltinamosios KAL1 žodžiais, šiuo metu pagal priklausomybės ligų specialistų (psichoterapeutų) rekomendacijas ji savarankiškai lanko anoniminių alkoholikų bendruomenės 12 (dvylikos) žingsnių programą, tačiau ši programa negali būti tapatinama su įstatymo leidėjo numatytos naujos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimu ir jos taikymo ribojimu, nes pagal formuojamą teismų praktiką vienas iš tikslų, kurio buvo siekta, baudžiamajame įstatyme įtvirtinant aukščiau minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, yra sumažinti nusikalstamų veikų, kurias padaro apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenys, skaičių (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-87-594/2026). Kadangi kaltinamoji KAL1 jau nebe pirmą kartą neblaivi sėda už automobilio vairo, laikytina, jog pastarosios padaryta veika pagal BK 281¹ str. 1d. nebuvo atsitiktinio pobūdžio, todėl tam, kad užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, teismo vertinimu, naujos baudžiamojo poveikio priemonės-dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose paskyrimas ne tik darytų teigiamą įtaką kaltinamosios KAL1s, kaip nuteistosios, elgesiui, bet ir turėtų prevencinį/auklėjamąjį poveikį (LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kodeksą papildžius ir nauju 72⁵ str.).

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo klausimo

Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui yra privalomas gynėjo užtikrinimas (BPK 51 str. 1 d. 7 p.), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajai KAL1, ikiteisminio tyrimo metu buvusiai atsisakiusiai gynėjo paslaugų, buvo paskirta advokatė V. Budrevičienė, kaip gynėja pagal paskyrimą, atstovavusi kaltinamojo interesus teisminio bylos proceso metu (b.l. 78-79, 147-148, 153-154, t. 1).

2026 m. birželio 18 d. Ukmergės rūmuose buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajai KAL1 suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 160,42 Eur.(vieną šimtą šešiasdešimt eurų ir 42 eur/ct.) (b.l. 22-25, t. 2).

BPK 106 straipsnis (LR 2022 m. balandžio 12 d. įstatymo Nr. XIV-1011, įsigaliojusio 2022 m. gegužės 01 d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus (BPK 106 str. 2 d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „c“ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 01 d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui turi būti užtikrinamas privalomas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 str. 1 d. 7 p.), o kaltinamoji KAL1 šiuo metu yra laikinai niekur nedirbantis asmuo, kuri nuo 2026 m. birželio 01 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo, todėl, atsižvelgiant į kaltinamosios KAL1 dabartinę esamą turtinę padėtį, iš pastarosios nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajai suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 str. 2d.). Kaltinamosios KAL1 interesus baudžiamojoje byloje teisminio bylos proceso metu atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., ir nuteisti, paskiriant 60 MGL 3.000,- Eur.(trijų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajai KAL1 paskirtą bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi, t.y. 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) dydžio suma, nustatant, kad likusi mokėtina baudos dalis yra 40 MGL 2.000,- Eur.(du tūkstančiai eurų ir 00 eur/ct.).

Likusi mokėtina baudos dalis 2.000,- Eur.(vieno tūkstančio šešių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pinigines lėšas pervedant pasirinktinai į bet kurią Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą(AB bankas „Citadelė“, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB „Luminor bank AS“, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; AB „SEB bankas“, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB „Artea bankas“, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Nordea Bank FinlandPlc“ Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; AB bankas „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, ir UAB „Urbo bankas“, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300 (pastaba: įmokos kodas 6801, mokėjimo paskirtis: „ bauda už “(būtina nurodyti baudžiamosios bylos numerį)).

BK 67 str. 3d. ir 68 str. (Lietuvos Respublikos 2022 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022 m. lapkričio 01 d., patvirtinta pakeisto 68 str. 2 d. redakcija) pagrindu kaltinamajai KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2026 m. gegužės 05 d., t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus tyrėjo nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymo priėmimo dienos.

BK 67 str. 3 d. ir 72 str. 3 d. pagrindu kaltinamajai KAL1 paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. lengvojo keleivinio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo spynelės rakteliu, kuris priverstinai buvo nuvežtas į UAB „Aljuva“ priklausančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m., o po to 2026 m. gegužės 15 d. teisėjo nutartimi gražintas kaltinamajai KAL1, minėtą kelių transporto priemonę kaltinamajai perdavus laikinam saugojimui adresu: (duomenys neskelbtini) iki kol baudžiamoji byla bus baigta nagrinėti teisme iki nuosprendžio įsiteisėjimo, konfiskavimą.

BK 67 str. 2 d. 10 p. ir 3 d., 72⁵ str. (LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025 m. vasario 01 d., patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kodeksą papildžius nauju 72⁵ straipsniu) pagrindu kaltinamajai KAL1 paskirti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant kaltinamąją per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą programos užsiėmimų kursą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokurorės 2026 m. gegužės 05 d. nutarimu kaltinamajai KAL1 taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į lengvąjį keleivinį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris 2026 m. gegužės 15 d. teisėjo nutartimi gražintas kaltinamajai KAL1 , minėtą kelių transporto priemonę kaltinamajai perdavus laikinam saugojimui adresu: (duomenys neskelbtini)iki kol baudžiamoji byla bus baigta nagrinėti teisme iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajai KAL1 paskirtą kardomąją priemonę-specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugsėjo 02 d. išduotą kaltinamosios-pil. KAL1 vardu, pripažinti negaliojančiu (pastaba: bylos duomenimis iš kaltinamosios KAL1s žodžių nustatyta, kad kaltinamoji KAL1 įvykio dieną pasigedo savo piniginės, kurią galimai pametė, o piniginėje buvo ir jos vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas), apie tai informuojant AB „ Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamosios KAL1 interesus baudžiamojoje byloje teisminio bylos proceso metu, priteisimo netenkinti.

Daiktinį įrodymą-kompaktinį diską (laikmeną) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoto telefoninio pranešimo garso įrašu ir į įvykio vietą pagal pranešimą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „BODY“ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.