Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto ir nubausto D. G. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. liepos 13 d. nutarties (toliau – Nutartis), kuria atmestas D. G. skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2026 m. gegužės 20 d. nutarimo (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Skunde dėstomos Nutartyje konstatuotos bylos aplinkybės ir nurodoma, kad Nutarties argumentacija iš esmės nepaneigia oficialaus šaltinio klaidos – nors teismas atmetė apelianto argumentą, jog svetainės informacija yra „dviprasmiška ir klaidinanti“, tačiau pateikti argumentai apsiriboja tik informacija apie vyną. Bendra teismo išvada apie informacijos prieinamumą yra pagrįsta duomenimis, susijusiais tik su viena iš dviejų prekių kategorijų, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl informacijos apie konjaką ir likerį.

Numatant galimą argumentą, kad tinklalapio pradžioje esanti pastaba apie nacionalinį draudimą importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktus ir pašarus, tarp 24 produktų grupių nurodant ir „nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai“, jau savaime informavo apie konjako ir likerio draudimą, pažymima, kad Nutarimu Nr. 396 patvirtintas sąrašas sudarytas pagal konkrečius Kombinuotosios nomenklatūros kodus ir į šio sąrašo 22 punktą patenka tik vynas (KN kodas 220421); konjakas ir likeris (KN 2208) į nacionalinį sąrašą nepatenka – jų importo draudimas kyla ne iš Nutarimo Nr. 396, o iš Reglamento (EB) Nr. 765/2006 XXVII priedo. Taigi bendra pastaba KN 2208 prekėms netaikoma, o vienintelė tinklalapio vieta, skirta būtent KN 2208 kodo prekėms – išskirtinai paženklinta ,,High Importance“ pastaba – šį draudimą siejo tik su Rusijos Federacija ir Reglamentu (ES) Nr. 833/2014.

Apeliaciniame skunde, numatant galimą argumentą, kad informacija buvo paskelbta valstybine kalba, pažymima, jog institucija, neturinti pareigos skelbti informacijos užsienio kalba, gali jos visai neskelbti, tačiau, nusprendusi skelbti, negali skelbti tokio turinio, kuris neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo. Nagrinėjamu atveju angliškoje versijoje buvo paskelbtas konkretus, jokiomis išlygomis neapribotas ir turiniu neteisingas teiginys, kad KN 2208 kodo alkoholio importo draudimas taikomas Rusijos Federacijai, su konkrečia nuoroda į vieną teisės aktą, nors tuo pačiu metu galiojo ir Baltarusijos Respublikai taikomas draudimas pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnį, kurį lietuviškoje versijoje ta pati institucija buvo nurodžiusi. Taigi kelionės dieną Institucija angliškame puslapyje nurodė Reglamentą (ES) Nr. 833/2014 (Rusijos sankcijos), o ne Reglamentą (EB) Nr. 765/2006 (Baltarusijos sankcijos). Be kita ko, pažymima, jog tame pačiame puslapyje, nurodydama informaciją apie naftos produktus, muitinė teisingai pateikė atskirą, būtent Baltarusijai skirtą pastabą su tinkama nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 765/2006; toks nenuoseklumas paneigia argumentą, kad tai buvo vien techninė ar atsitiktinė spraga. Šiame kontekste nesutinkama ir su Nutarties 13 punktu, nurodant, kad anglų kalba pateiktoje versijoje nebuvo nurodytas apeliantui inkriminuotas draudimas (KN 2208 kodo prekių importo iš Baltarusijos Respublikos pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnį), todėl teismo išvada dėl informavimo pakankamumo šioje dalyje pagrįsta šaltiniu, kuriame nebuvo reikšmingos informacijos.

Tolesnėje apeliacinio skundo dalyje pasisakoma dėl paskirtos administracinės nuobaudos. Apeliantas pažymi neginčijantis objektyvaus nusižengimo fakto ir Reglamento (EB) Nr. 765/2006 tiesioginio taikymo, tačiau, jo įsitikinimu, Institucijos paskelbta neteisinga informacija yra aplinkybė, kuri tiesiogiai lemia pažeidėjo kaltės laipsnį, ir dėl kurios minimalios sankcijos taikymas nėra būtinas teisėtam tikslui pasiekti (ANK 34 straipsnio 1 ir 6 dalys, 35 straipsnio 2 dalis). Toliau skunde nurodomos gero administravimo ir teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų sąvokos, pažymint, kad skaitmeninėje visuomenėje oficiali valstybės institucijos interneto svetainė yra pagrindinis ir viešai matomas valstybės komunikacijos su asmeniu kanalas, todėl apeliantas prieš kelionę naudojosi oficialaus tinklalapio versija anglų kalba ir iš dviejų kartu pateiktų elementų (skyriuje „Alcoholic beverages“ pateiktų kiekybinių įvežimo normų keleiviams, atvykstantiems bet kokiu transportu, ir vienintelės po šia lentele esančios pastabos, adresuotos būtent KN 2208 kodo prekėms, kur draudimas buvo susietas tik su Rusijos Federacija) susidarė nuomonę, kad asmeniniam naudojimui skirtas alkoholis iš Baltarusijos, neviršijant nurodytų kiekių, yra leidžiamas. Be kita ko, pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, susidūręs su informacijos spraga oficialiame valstybės šaltinyje, vis tiek privalėjo savo iniciatyva skambinti ar rašyti muitinei, valstybės pareigą informuoti iš esmės perkelia pačiam asmeniui ir prieštarauja proporcingos administracinės naštos principui, kas ypač aktualu kitos valstybės piliečiui, kuriam pagrindinis realiai prieinamas informacijos šaltinis kelionės metu yra oficiali interneto svetainė jam suprantama kalba. Be to, pareiga „papildomai pasidomėti“ atsiranda tada, kai asmuo turi objektyvų pagrindą abejoti turimos informacijos išsamumu ar tikslumu. Apeliantas tvirtina, kad dėl minėtų priežasčių teismo nustatytas neatsargumas turėjo būti vertinamas ne tik kaip kaltės forma, bet ir kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 2 dalis), kylanti iš Institucijos klaidos, kurios Institucija neneigė, jos nepaneigia ir skundžiamos nutarties argumentacija.

Apeliaciniame skunde taip pat išskiriamas ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytas veikos vientisumas; administracinė nuobauda skiriama bendrai, o ne atskirai už kiekvieną prekių kategoriją. Nurodoma, kad didžiąją gabentų prekių dalį – konjaką ir likerį (KN 2208) – apeliantas įvežė suklaidintas oficialaus valstybės institucijos šaltinio, todėl ši aplinkybė turi būti vertintina skiriant nuobaudą (ANK 34 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Toliau apeliaciniame cituojamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, kartu nurodant Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, pabrėžiant, kad, esant išskirtiniam aplinkybių deriniui (veikos mažareikšmis pavojingumas, teigiamas asmens charakterizavimas ir kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės), norma leidžia administracinės nuobaudos apskritai neskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2АТ-4-2011, 2AТ-7-4-2013, 2AТ-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AТ-38-895/2019). Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju kaip išskirtinės aplinkybės yra: 1) bendra prekių simbolinė vertė (43,88 Eur), prekės skirtos išimtinai asmeniniam naudojimui; 2) apeliantas anksčiau nebuvo baustas už administracinius nusižengimus, veikė be tyčios. Kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė turi būti pripažinta oficialaus valstybės tinklalapio klaida, tiesiogiai prisidėjusi prie pažeidimo. Be to, bendra realaus poveikio apeliantui suma viršija 243 Eur, t. y. daugiau nei 5,5 karto viršijanti gabentų prekių vertę, kas yra neproporcinga tokiam mažareikšmiam ir neatsargiam pažeidimui.

Paskutinėje apeliacinio skundo dalyje prašoma papildomai atsižvelgti į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį (objektyvumo principą ir pareigą užtikrinti, kad informacija būtų prieinama ir suprantama), Sąjungos muitinės kodekso (Reglamentas (ES) Nr. 952/2013) 14 straipsnį (muitinės pareigą teikti informaciją apie muitų teisės aktų taikymą; skaitmeninėje aplinkoje oficiali interneto svetainė yra pagrindinė tokios pareigos įgyvendinimo forma) ir bendrą ESTT praktikoje įtvirtintą poziciją, kad asmenys neturėtų nukentėti dėl valstybės institucijų klaidų, kai jie sąžiningai rėmėsi oficialia informacija.

Institucijos atstovo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, surinkti įrodymai įvertinti tinkamai, priimant dėl D. G. pagrįstus ir teisėtus procesinius sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, D. G. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dalyje dėl Nutarimu paskirtos 200 Eur baudos, savo poziciją grįsdamas tuo, kad teismas pernelyg formaliai įvertino išimtinių aplinkybių visumą bei, vertindamas baudos proporcingumą, neatsižvelgė į bendrą administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės poveikį. Be to, skunde įrodinėjama, kad Institucijos oficialioje interneto svetainėje pateikta informacija apie alkoholio importo iš Baltarusijos Respublikos draudimą buvo neišsami ir klaidinanti, kas turėjo būti įvertinta sprendžiant dėl jo kaltės formos ir laipsnio bei ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Pirmiausiai pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog D. G., 2025 m. gruodžio 25 d., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, gabeno alkoholinius gėrimus, kurių dalis – konjakas ir likeris – priskiriami kodui KN 2208, o vynas – KN 2204. Apeliantas neginčija jo veikos objektyviosios pusės, o ginčą sieja išimtinai su jam paskirtos baudos taikymu.

Byloje nustatyta, kad konjakas ir likeriai, klasifikuojami KN 2208 kodu, patenka į Reglamento Nr. 765/2006 XXVII priede nurodytų prekių, kurių importas, kai jų kilmės šalis yra Baltarusijos Respublika arba jos eksportuojamos iš Baltarusijos Respublikas, yra draudžiamas, sąrašą (Reglamento Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalis); vynas klasifikuojamas kodu KN 2204 ir jam taikytinas Sąrašo 22 punktas, remiantis Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, kurioje numatytas draudimas į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija ar Baltarusijos Respublika. Apelianto teiginys, kad Sąrašo 22 punktas apima tik vyną, o konjakas ir likeriai į šį sąrašą nepatenka, nepaneigia nustatyto pažeidimo ir nėra pagrįstas paties teisės akto turiniu. Remiantis Sąrašo 22 punktu, jame nurodyti konkretūs Kombinuotosios nomenklatūros kodai, tarp kurių yra ir KN 2208 pozicijai priskiriami kodai, apimantys konjaką, likerius bei kitus spiritinius gėrimus. Taigi apelianto skunde pateikiamas Sąrašo 22 punkto aiškinimas esą jame nurodytas tik vynas, neatitinka šio teisės akto turinio, kas matyti iš viešai prieinamo šio teisės akto teksto.

Nagrinėjamu atveju išskirtinos dvi akcentuojamos aplinkybės, t. y. koks buvo objektyviai galiojantis teisinis reguliavimas apelianto kelionės dieną ir ar apeliantas pagal jam viešai prieinamą informaciją galėjo būti suklaidintas dėl šio reguliavimo.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame daugiausia remiamasi Lietuvos muitinės interneto svetainės angliškoje versijoje 2025 m. gruodžio 25 d. buvusia „High Importance“ (liet. – labai svarbu) pastaba, kurioje KN 2208 alkoholio importo draudimas buvo siejamas su Rusijos Federacija ir Reglamentu (ES) Nr. 833/2014, o Baltarusijos Respublika bei Reglamento Nr. 765/2006 1ra straipsnis šioje pastaboje nebuvo nurodyti. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktais duomenimis, ši pastaba vėliau, 2026 m. liepos 14 d., buvo papildyta, įrašant Baltarusijos Respubliką ir nuorodą į Reglamentą Nr. 765/2006. Tokios apelianto nurodomos aplinkybės nepaneigtinos. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos archyvinės interneto svetainės medžiagos (b. l. 48) galima matyti, kad D. G. kelionės metu anglų kalba pateiktoje svetainėje, konkrečioje „High Importance“ pastaboje, informacija apie Baltarusijos Respublikai taikomą draudimą buvo siauresnės apimties. Visgi vien iš šios aplinkybės negalima daryti išvados, kad oficialioje Lietuvos muitinės svetainėje nebuvo pateikta pakankamai informacijos apie Baltarusijos Respublikos kilmės prekių importo draudimus arba tai, kad patikrinęs svetainę apeliantas neturėjo objektyvios galimybės sužinoti (nustatyti) jam taikomų draudimų.

Apelianto pateiktoje Lietuvos Respublikos muitinės angliškosios versijos svetainės „Coming from third countries“ (liet. – atvykstant iš trečiųjų šalių) duomenyse matyti, kad puslapio, kuris paskutinį kartą buvo atnaujintas 2024 m. birželio 19 d., pradžioje išskirtas „IMPORTANT!“ (liet. – svarbu) tekstas, kuriame buvo aiškiai nurodyta, jog nuo 2024 m. birželio 3 d. įsigaliojo draudimas importuoti tam tikrus Rusijos Federacijos arba Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktus ir pašarus (1 t., b. l. 47-49). Šiame tekste buvo nurodyta, kad draudžiamų produktų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 396, o tarp tekste išvardintų produktų grupių buvo nurodyti nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai. Taip pat pačiame tekste buvo pateikta nuoroda ir į patį Nutarimą Nr. 396 bei nurodyta, jog konkrečių prekių aprašymą pagal sąraše esančius kodus galima rasti naudojantis Lietuvos Respublikos integruoto tarifo (angl. Integrated Tariff of the Republic of Lithuania) LITAR priemonėmis; taip pat buvo pateikta nuoroda į LITAR svetainę.

Ši aplinkybė reikšminga vertinant apelianto argumentą, kad oficialus šaltinis jam pateikė vien tik leidžiamus alkoholio kiekius, nurodydamas pastabą, adresuotą KN 2208 kodo prekėms, kurioje draudimas buvo susietas tik su Rusijos Federacija, ir tokiu būdu esą sukūrė pagrįstą įsitikinimą, jog asmeniniam naudojimui skirtas alkoholis iš Baltarusijos Respublikos galėjo būti įvežamas. Vis dėlto Lietuvos muitinės svetainėje, angliškoje versijoje, paskutinį kartą atnaujintoje 2024 m. birželio 19 d., iškart po minėto „IMPORTANT!“ teksto, prieš pateikiant informaciją apie keleiviams taikomas bendrąsias alkoholinių gėrimų normas, nurodyta, kad šios normos taikomos tik tais atvejais, kai nėra taikomi draudimai ar apribojimai – apelianto pateiktose svetainės duomenyse ši išlyga aiškiai įtvirtinta – „<...> except in cases where prohibitions or restrictions apply <...>“ (liet. – išskyrus atvejus, kai taikomi draudimai ir apribojimai) (1 t., b. l. 47). Taigi, vien aplinkybė, kad svetainėje buvo pateiktos bendros keleiviams taikomos alkoholio įvežimo normos, negalėjo būti vertinama kaip aiški, vienareikšmė ir besąlyginė teisė įvežti atitinkamą alkoholio kiekį iš bet kurios trečiosios valstybės, atsižvelgiant į tai, jog, visų pirma, svetainės pradžioje buvo išskirtas įspėjimas dėl nuo 2024 m. birželio 3 d. įsigaliojusio draudimo importuoti tam tikrus Baltarusijos Respublikos kilmės produktus bei po šiuo įspėjimu vėliau nurodyta išlyga, kad nurodytos alkoholio kiekio normos netaikomos tais atvejais, kai konkrečioms prekėms taikomi importo draudimai ar apribojimai. Be kita ko, apeliantas apeliaciniame skunde pats nurodė, kad prieš kelionę tikrino Lietuvos Respublikos muitinės internetinę svetainę anglų kalba, siekdamas išsiaiškinti taikomus alkoholio įvežimo apribojimus. Vadinasi, jis suvokė, kad įvežimui iš trečiųjų valstybių taikomas specialus teisinis reguliavimas ir leidžiamos įvežti alkoholinių gėrimų normos galioja tik įsitikinus, jog konkrečiai prekei nėra taikomas draudimas – puslapio pradžioje pamatęs informaciją apie iš Rusijos ir Baltarusijos draudžiamus importuoti tam tikrus produktus, tarp jų – alkoholinius gėrimus, apeliantas turėjo pareigą papildomai patikrinti konkretaus gėrimo kodą ir jam taikomus ribojimus. Tokia galimybė, kaip minėta anksčiau, jam buvo tiesiogiai suteikta pačiame muitinės puslapyje, pateikiant nuorodą į Nutarimą Nr. 396 (angl. Resolution No. 396) ir LITAR.

Šiame kontekste dar kartą pabrėžtina, kad Nutarimu Nr. 396 patvirtinto Sąrašo 22 punktas, kuriame išvardinti konkretūs KN kodai, tarp jų – ir 2208 (konjakas ir likeriai), 2204 (vynas), buvo viešai prieinamas. Be kita ko, viešai prieinama LITAR sistema skirta būtent konkrečios prekės kodui, jai taikomiems muitams, mokesčiams, draudimams ir apribojimams nustatyti – tokia informacija nurodoma paspaudus LITAR nuorodą. Be to, LITAR paieškoje Nomenklatūros medyje įrašius prekės pavadinimą, pavyzdžiui, „konjakas“ (KN 2208), sistema nurodo šios prekės kodą ir jai taikomus ES apribojimus, tarp kurių nurodyta ir importo kontrolė, taikoma Baltarusijai, o pateiktos lentelės skiltyje „Pastabos“, paspaudus kodą CD925, yra pateikiama Reglamento Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalies nuostata. Taigi apeliantui buvo sudaryta reali galimybė susipažinti ne vien tik su bendro pobūdžio informacija apie alkoholio kiekius, tačiau akivaizdu, kad ir galimybė patikrinti konkrečią prekę pagal jos KN kodą. Nors anglų kalba pateiktoje „High Importance“ pastaboje apelianto kelionės dieną tarp draudžiamų importuoti šalių nebuvo nurodyta Baltarusijos Respublika, tačiau tai nereiškia, kad D. G. nebuvo prieinama anksčiau nurodyta konkreti informacija, leidžianti identifikuoti konkrečioms prekėms taikomą importo draudimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad nurodyta aplinkybė dėl anglų kalba pateiktos informacijos turinio nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados dėl kaltės formos. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad apeliantas visas galimybes gauti jam reikiamą informaciją, susijusią su baltarusiškų prekių gabenimu į Europos Sąjungos muitų teritoriją, tačiau neskyrė didesnio dėmesio oficialiai informacijai surinkti, kas nulėmė, kad jo veiksmais iš Baltarusijos Respublikos į Sąjungos muitų teritoriją, buvo įvežtos draudžiamos prekės, t. y. veikė nerūpestingai (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Pastaroji aplinkybė (veikimas nerūpestingai) buvo įvertinta individualizuojant nuobaudą.

Apeliaciniame skunde, prašant neskirti administracinės nuobaudos, įrodinėjama nagrinėjamoje byloje egzistuojant išskirtines aplinkybes, t. y. nedidelė gabentų prekių apimtis, prekės buvo skirtos asmeniniam vartojimui, ankstesnių administracinių nusižengimų nebuvimas, neatsargi kaltės forma, klaida Institucijos svetainėje pateiktoje informacijoje. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pagrindo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, švelninti administracinė nuobaudą, nenustato.

Dėl apelianto nurodomos nedidelės bendros prekių vertės (43,88 Eur) ir jų paskirties asmeniniam vartojimui pažymėtina, kad nė vien iš nurodytų aplinkybių nepanaikina ribojamųjų priemonių pažeidimo pobūdžio – Reglamente Nr. 765/2006 nustatyto draudimo taikymas nėra siejamas su prekių paskirtimi ar jų verte, kadangi draudimas skirtas užkirsti kelią atitinkamų prekių patekimui į Sąjungą ir taip riboti Baltarusijos pajamų šaltinių diversifikavimą. Tai, kad apeliantas anksčiau buvo nebaustas, neabejotinai vertintina teigiamai, tačiau, anaiptol, nesudaro pagrindo neskirti įstatyme numatytos minimalios administracinės nuobaudos – minėtas duomuo apibūdina apelianto asmenybę ir buvo tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo įvertintas kartu su kitomis aplinkybėmis parenkant jam minimalią baudą. Anksčiau aptarti duomenys dėl interneto svetainėje anglų kalba pateiktos pastabos turinio, kuris apelianto kelionės dieną buvo siauresnės apimties (tarp importuoti draudžiamų šalių nurodant tik Rusijos Federaciją), negali būti vertinami selektyviai, neatsižvelgiant į visą apeliantui pateiktą (prieinamą) informacijos kontekstą. Nagrinėjamu atveju „High Importance“ pastaba negali būti suabsoliutinama, nevertinant to, kad, kaip minėta anksčiau, tame pačiame puslapyje buvo aiškiai nurodyta apie nuo 2024 m. birželio 3 d. taikomą draudimą importuoti Rusijos arba Baltarusijos kilmės tam tikrus žemės ūkio produktus, įskaitant ir alkoholinius gėrimus, tuo pačiu pateikta nuoroda į Nutarimą Nr. 396 bei atitinkamai sudaryta galimybė LITAR priemonėmis patikrinti konkrečių prekių kodus bei taikomus ribojimus. Tad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliantas dėl objektyvių priežasčių nesilaikė pareigos atsakingai patikrinti importo taisykles ir jo gabenamoms prekėms galimai taikomus ribojimus ar draudimus, dėl to atitinkamai nėra galimybės ANK 35 straipsnio 2 dalies pagrindu konstatuoti apelianto prašomą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Apeliaciniame skunde kaip šiai bylai aktuali teisminė praktika nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. Nr. 2АТ-4-2011, 2AТ-7-4-2013, 2AТ-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AТ-38-895/2019, akcentuojant bendro pobūdžio išaiškinimus dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Vis dėlto be formalaus pacitavimo šie kasacinės instancijos teismo išaiškinimai nėra analizuojami faktinių aplinkybių bei asmenybę charakterizuojančių aplinkybių tapatumo ar panašumo aspektu, įvertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Pabrėžtina, kad teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose buvo nagrinėjamos iš esmės kitokio pobūdžio situacijos, susijusios Kelių eismo taisyklių pažeidimais, eismo įvykiais. Antai, bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2АТ-4-2011 ir 2AT-88-697/2016 buvo pritaikytos tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatos (past. – jos atitinka ANK 34 straipsnio 5, 6 dalis), išskirtinėmis pripažinus šias aplinkybes: nežymiai apgadintas kitas automobilis (turtinė žala siekia šiek tiek daugiau nei 20 Eur (70 Lt); kėbulo įbrėžimas), padarę pažeidimus asmenys prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, vienu atveju asmuo buvo sulaukęs 65 metų; dviem atvejais nustatytas automobilio reikalingumas – neįgali sutuoktinė, jai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis; pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra susijęs būtent su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu ir kt. Tokiu būdu nėra jokio pagrindo, remiantis nurodytomis kasacinės instancijos teismo nutartimis, taikyti D. G. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą.

Nagrinėjamu atveju apeliantui buvo paskirta ANK 515 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl paskirtos administracinės nuobaudos, atsižvelgė į tai, kad apeliantas anksčiau nebuvo padaręs tokio pobūdžio nusižengimų, gabentų prekių apimtis nebuvo didelė, nusižengė dėl nerūpestingumo, nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir tokių aplinkybių kontekste pagrįstai neįžvelgė, kad Institucijos paskirta administracinė nuobauda yra netinkamai individualizuota, o paskirtos nuobaudos baudos dydis būtų akivaizdžiai neproporcingas padaryto nusižengimo pobūdžiui. Apeliaciniame skunde, be kita ko, pažymima esą liko neįvertintas paskirtos baudos (200 Eur) ir prekių konfiskavimo (43,88 Eur) poveikis, t. y. 243 Eur daugiau nei 5,5 karto viršija gabentų prekių vertę. Visgi šis argumentas neturi didesnės reikšmės. Pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonės – prekių konfiskavimo – teisinis pagrindas ir paskirtis nėra tapatūs administracinės nuobaudos – baudos – paskirčiai. Konfiskavimu siekiama užtikrinti, kad daiktai, kuriais buvo padarytas nusižengimas arba kurie patys yra neteisėti, būtų visiškai pašalinti iš rinkos bei visuomenės. Formalus šių priemonių piniginės išraiškos sudėjimas ir palyginimas su konfiskuotų prekių verte neleidžia konstatuoti proporcingumo principo pažeidimo, kadangi proporcingumo principas nereiškia, jog už nusižengimą taikytina nuobauda turi būti lygi pažeidimo dalyko vertei ar nuo jos tiesiogiai priklausyti.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto ir nubausto D. G. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.