Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ugnė Rėkutė, sekretoriaujant Astai Kielytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui TRA1, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17018-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-17018-2026 (toliau – ir Institucijos nutarimas, Skundžiamas nutarimas) TRA1 (toliau – ir pareiškėjas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalį 120 (vieno šimto dvidešimt) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams, už tai, kad jis 2026 m. birželio 10 d. apie 10.28 val., Elektrėnų rajono savivaldybėje, Pastrėvo kaime, Semėliškių g., vairuodamas transporto priemonę, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė nei 3,5 tonos, viršijo nustatytą leistiną 30 km/val. važiavimo greitį, tai yra važiavo 65 km/val. greičiu, įvertinus paklaidą. Tokiais savo veiksmais TRA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 127 punktą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo TRA1, nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo neatimti jam teisės vairuoti transporto priemonių, t. y. panaikinti Skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 (trims) mėnesiams paskyrimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju TRA1 neginčija savo veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nekelia kaltės klausimo. Skunde keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės – individualizavimo klausimas, t. y. nesutinkama su Institucijos nutarimu, kuriuo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės atėmimas vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) mėnesiams.

ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. Minimo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Teismas pažymi, jog esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-11-303/2018).

Vertinant galimybę nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas visų pirmiausiai atsižvelgia į tai, kad privalomumas skirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas taikomas tik pradedantiesiems vairuotojams. Nors nagrinėjamu atveju TRA1 atitiko minimą sąlygą, t. y. kaip ir nurodė pats, tik pasinaudojęs Užimtumo tarnybos teikiama pagalba, atnaujino turimas žinias bei pasinaudojęs subsidijuojamojo įdarbinimo priemonės nuo 2026 m. balandžio 2 d. įsidarbino – kaip galima suprasti buvo pradedantysis vairuotojas, vis tik nustatyta, jog apskritai pareiškėjas turi 42 (keturiasdešimt dviejų) metų vairavimo stažą. Taigi šiuo konkrečiu atveju TRA1 būtų neteisinga prilyginti asmenims, kurie pirmą kartą įgijo teisę vairuoti ir yra pradedantieji vairuotojai pagal klasikinį apibrėžimą. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog teisė vairuoti transporto priemones TRA1 reikalinga atlikti savo darbines funkcijas, darbovietėje jis yra charakterizuojamas teigiamai (b. l. 18), į tai, kad transporto priemonių vairavimo atėmimas nėra tik jo nubaudimo priemonė, bet ir bus reikšmingas poveikis jo profesinei veiklai ir pragyvenimo šaltiniui bei šeimos būtinųjų poreikių tenkinimui, finansinei padėčiai. Be to, įvertintina ir į tai, kad pareiškėjas rūpinasi šeimos nariai, be kita ko, ir uošve, kuriai reikalingi nuolatinei vizitai į gydymo įstaigas, ką užtikrina būtent TRA1. Būtina įvertinti, jog TRA1 pripažino kaltę dėl padaryto pažeidimo ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pareiškėjas ir yra baustas administracine tvarka, tačiau būtina pabrėžti, kad 5 (penkerių) metų laikotarpyje padarytas tik vienas nusižengimas 2023 m., piniginė nuobauda sumokėta, be to, padarytas pažeidimai nėra itin šiurkštūs (b. l. 3–4). Taigi neabejotinai konstatuotina, jog TRA1 sistemingai Kelių eismo taisyklių nepažeidinėja, o nagrinėjamas pažeidimas truko trumpą laiką, žala niekam nepadaryta, administracinis nusižengimas laikytinas daugiau spontanišku ir atsitiktiniu, susiklosčiusiu gyvenimiškų aplinkybių.

Nors Institucija nagrinėjamu klausimu savo pozicijos neišreiškė, t. y. teismui atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismas pažymi ir tai, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, o skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Be to, teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Visgi, šiame kontekste, skundą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju itin svarbu įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesį po pažeidimo padarymo. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, TRA1 administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu ir viso administracinio nusižengimo tyrimo bei nagrinėjimo metu iš esmės nevengė atsakomybės, paskirtą piniginę nuobaudą sumokėjo (b. l. 17), išklausė ir baigė papildomus vairuotojų mokymus (b. l. 16),. Taip pat, itin svarbu ir pačio nusižengimo padarymo aplinkybės. Neabejotina, kad TRA1 padarytas nusižengimas vertintinas kaip vienas pavojingesnių administracinių teisės nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Visgi, kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip nurodė pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus teismui, jis važiavo neintensyvaus eismo sąlygomis, ne miesto vietovėje, keliu, kuriame padarytas nusižengimas, važiavo pirmą kartą, už kelio ženklo, nustatančio 30 km/h greitį, netoliese buvo jau ir kelio ženklas leidžiantis 50 km/h greitį. Viso proceso metu TRA1 nurodė, jog suprato, kad savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisykles. Be to, teismas sutinka, jog ANK 416 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl nereikalauja padarinių kilimo, tačiau visgi, nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog pažeidimo padarymo metu nebuvo padaryta jokia reali žala aplinkiniams nei pačiam pažeidėjui. Nurodytos aplinkybės nepateisina TRA1 poelgio, tačiau leidžia teigti, kad jam nėra susiformavęs neigiamas požiūris į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo manymu yra pagrindas manyti, kad TRA1 dėl padaryto administracinio nusižengimo kritiškai įvertino savo elgesį bei yra linkęs pasitaisyti. Atsižvelgiant į paties pažeidimo padarymo aplinkybes, į TRA1 asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, jog teisė vairuoti kelių transporto priemones reikalinga vykdyti darbines funkcijas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, bei, vadovaujantis teisingumo protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir TRA1 neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundą tenkinti. Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17018-2026. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, TRA1 už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalyje, padarymą administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neskirti. Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17018-2026 nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.