Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir papildomai paaiškino, kad konfliktas tarp jų yra ne pirmas, anksčiau abu dažnai vartodavo alkoholį, dabar abu yra užsikodavę, nes pamatė, kad tai geruoju nesibaigia, dėl alkoholio tikrai yra buvę konfliktų. J. visada pradėdavo konfliktus, o ikiteisminiai tyrimai pradedami jam.

Nukentėjusioji J. B., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvyko dieną su kaltinamuoju negyveno kartu, tačiau pilnai neišsiskyrė, ji tiesiog išvažiavo gyventi į dabartinę vietą, nes ten, kur gyveno su (duomenys neskelbtini) ir A., yra mažas plotas. Iš vakaro prieš įvykį pas jį nakvojo, viskas buvo gerai. Ryte jis išėjo pirmas į stotį, neužilgo išėjo ir ji į tą pačią vietą, kur buvo jis. Čia stoty, geltoni paviljonai. Ji atėjo, jis ten sėdėjo, jis kažkiek išgėrė, dar nuėjo į lombardą, nes buvo užstatytas dviratis ir telefonas, jis išsipirko, kažkiek pasėdėjo ir išvažiavo namo. Ji liko stotyje, ten dirba jos pažįstama (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko atvažiavo pas jį, ne iš karto buvo konfliktas, bet ji buvo pikta, jis buvo piktas ant jos, jis puikiai žino, kas vyko iš vakaro. Jis kelias dienas gėrė prieš tai, su savo draugais išvažiavo, užstatė dviratį, vaišino draugus, jai buvo skaudu, kad jis taip padarė. Vakare atsigulė miegoti, ryte atsikėlė, jis nieko nesakęs susiruošė į barą. Ten jie sėdėjo, bet atskirai, nebendravo. Kai ji atvažiavo pas jį į namus, prisimena, kad eidavo rūkyti, jis jai kažką sakė, buvo piktas, išgėręs, ji buvo gerokai išgėrusi ir žodis po žodžio prasidėjo konfliktas. Kartu rūkė balkone, išeinant jis ją pastūmė, ji atsisuko ir trenkė jam per veidą. Vėl visokie žodžiai, barėsi, dar būdama kambaryje pasakė, kad tuoj paims peilį ir subadys padangą, ir ėjo į virtuvę. Tik spėjo peilį paimti, jis iš karto atbėgo į virtuvę ir smogė jai per koją. Ji, išgirdusi, kad kažkas plyšo, lūžo, ir pajutusi skausmą, nukrito. Jis suėmė ją už kaklo, apvertė ir pradėjo ją smaugti. Po pirmo smaugimo ji prarado sąmonę, nežino, kiek laiko gulėjo be sąmonės. Kai prabudo, jo virtuvėje nebuvo. Ji pradėjo keltis, jis vėl atėjo, pastūmė ją dar gulinčią ir antrą kartą bandė smaugti, bet paleido greičiau nei pirmą kartą. Jis vėl išėjo į kambarį. Ji po truputį bandė atsistoti ir dar būdama ant kelių bandė šliaužti iki prieškambario, nes norėjo pabėgti iš buto. Kai bandė šliaužti, jis jai sudavė koja, ji vėl nukrito ir dviratis ant jos nukrito. Ji tą dviratį bandė pastatyti, matė, kad jis laiko jos telefoną ir kviečiasi policiją. Jam sakė, kad atiduotų jos daiktus, tačiau daiktų neatidavė. Jis, laikydamas telefoną, užėjo į kambarį, ji per tą laiką atidarė duris ir bėgo pas kaimynus prašyti pagalbos. Kaimynė atidarė duris, pamatė ją, pasakė, kad kviestų policiją. Ji iškvietė policiją, paskui atvažiavo greitoji, nes ji negalėjo atsistoti ant kojos. Šlubuodama su pareigūnu priėjo prie jo durų, jis atidarė duris, atidavė jos daiktus, ją išvežė greitoji. Koja sudavė jai į koją, spyrė į kelio šoną. (duomenys neskelbtini) metai atgal jai buvo nuo traumos plyšęs (duomenys neskelbtini), prieš (duomenys neskelbtini) metus, (duomenys neskelbtini) mėnesį, jai darė operaciją, operacija praėjo sklandžiai, užgijo, vaikščiojo, galėjo pritūpti. Kai įvyko įvykis, koja jau buvo sugijusi, po reabilitacijos viskas buvo puikiai. Prieš tai aš niekur nebuvo susižalojusi, nes sėdėjo bare, niekur nelakstė, puikiai prisimena, kad normaliai nuėjo iki autobuso stotelės ir puikiai nuvažiavo iki jo namų. Butas (duomenys neskelbtini) aukšte, bet yra liftas, puikiai prisimena, kaip ji nuėjo. Kad buvo išgėrusi, taip, bet ne iki to, kad griuvinėtų. Nežino, ką jis turi omenyje sakydamas, kad ji neadekvačiai elgėsi, ji jo nesumušė, neužpuolė, fizinio skausmo jam nepadarė, kad kalbėjo, barėsi, tikrai taip. Negali pasakyti, ar būtų kažką dviračiui dariusi, gal norėjo pagąsdinti. A. peiliu sužaloti negalėjo, tokių net minčių nebuvo. Yra buvę dar baisiau, nei šis konfliktas, buvo sumušta žiauriai, visas veidas, bet tada jam atleido. Eilinį kartą buvo labai skaudu, supranta, kad alkoholis veikia ir jį, ir ją, to konflikto gal net nebūtų buvę, jeigu jie nebūtų išgėrę. Šį kartą buvo praradusi sąmonę, jis vos jos nepasmaugė, ji prabudo ir jis antrą kartą bandė smaugti, bet peilio ji jau neturėjo, kam dar kartą ją smaugti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu:

2025 m. rugsėjo 17 d. J. B. parodė, kad A. yra jos buvęs sugyventinis, apie (duomenys neskelbtini) metus kartu nebegyvena. Prieš šitą įvykį jie su A. susitikdavo kartą per savaitę, santykiai buvo normalūs. Šiuo metu jų santykiai nebėra draugiški. Bendro ūkio neveda. 2025 m. rugsėjo 9 d. A. atvažiavo į jos darbą, paprašė pinigų, jis nuvažiavo į barą, ji tuo metu buvo darbe. Po darbo ji nuvažiavo iki baro, kuriame buvo A., jis buvo neblaivus, gėrė jau penktą dieną iš eilės. Po baro nuvažiavo nusipirko maisto ir nuvažiavo kartu pas jį į namus. Toliau A. turbūt norėjo dar išgerti, su kažkuo susitarė, susitiko su kitu asmeniu, kurio nepažįsta, ir tada A. užstatė savo dviratį lombarde. Ji tuo tarpu buvo A. namuose, jai paskambino A., ir jai pasakė, kad jam neatiduoda kuprinės, ji jo paklausė, kur jis yra, bet jis jai pasakė, kad yra Naujininkuose, adreso nežino. Ji dar bandė skambinti jam, bet telefonas buvo atjungtas. Vėliau grįžo A., jis buvo be savo dviračio, pavalgė, ji daugiau jo neklausinėjo, jie nuėjo miegoti. 2025 m. rugsėjo 10 d. ryte atsikėlė, A. susiruošė ir išėjo į barą, neužilgo ji išėjo ir nuėjo į tą patį barą. Sėdėjo atskirai, vėliau A. nuėjo, išsipirko dviratį, jį prisivarė prie baro. A. dar šiek tiek išgėrė ir išvažiavo su dviračiu, bet ji nežinojo, kur išvažiavo. Po kelių valandų, kažkur po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, su A. susitiko jo bute. Ji įėjo į butą, A. jau buvo savo bute. Jai įėjus tarp jos ir A. prasidėjo žodinis konfliktas, jis pradėjo ją šmeižti. Ji jam sakė, apie santykius, apie nuoskaudas susikaupusias, apie darbus. Jis jai atgal pretenzijas sakė. Būnant (duomenys neskelbtini) kambario bute, A. pastūmė ją, ji jį pastūmė atgal, delnu trenkė jam į veidą ir pasakė, kad tokių žodžių daugiau į savo pusę girdėti nenori. Tada vėl vyko žodinis konfliktas, iš tų pykčių ji pasakė, kad subadys dviračio padangą, nors to neplanavo. Tada ji nuėjo į virtuvę, bandė atsidaryti stalčių, jau buvo pasiėmusi peilį, bet neturėjo tikslo subadyti dviračio padangų, tada A. įbėgo į virtuvę, jai spyrė į kojas, labiau kliuvo į kairės kojos vidurį, ties keliais. Skausmas buvo stiprus. Ji pargriuvo, jis atėmė iš jos peilį, viskas vyko labai greitai, tada A. pradėjo ją smaugti. Ar A. galėjo įsipjauti peiliu, nemano, nes peiliu prieš jį nemosikavo. Nežino kiek laiko truko smaugimas, nes buvo praradusi sąmonę. Skausmas buvo 10 iš 10. Tada gulėjo ant grindų, atgavusi sąmonę, bandė keltis nuo grindų, tada A. jai spyrė, bet negali pasakyti, į kurią vietą, ji nugriuvo atgal ant grindų. Tada A. pradėjo antrą kartą ją smaugti, šįkart smaugė trumpiau, tada ją paleido ją, jis išėjo į kambarį. Ji atsikėlė, nuėjo į prieškambarį, norėjo išeiti, A. prašė, kad jai atiduotų jos daiktus, t. y. jos rankinuką ir telefoną, tuo metu jis buvo tarp kambario ir prieškambario. Tada A. atėjo į prieškambarį, jis jai spyrė, ji nukrito, jo dviratis nukrito ant jos. Dar A. bandė spirti jai, kol dviratis buvo užvirtęs ant jos. A. bandė spirti du ar tris kartus, bet ji savo rankomis saugojo savo galvą, todėl vieną kartą jis prilietė jos rankas. Tuomet A. išėjo atgal į kambarį, kol jis išėjo, ji greitai pasikėlė ir išbėgo iš buto. Nubėgo pas kaimynę, kuri paskambino policijai. A. nebandė vytis. Taip pat prie jos dešinės akies, ties antakiu yra mėlynė, buvo nubrozdinimas, kaip jis atsirado neatsimena, gali būti, kad jai trenkė, kai buvo be sąmonės. Atvykus policijai nuėjo iki A., kuris atidavė jos daiktus. Po iškvietimo, atvyko GMP, kuri išvežė ją į (duomenys neskelbtini) ligoninę (t. 1, b. l. 47–49).

2026 m. kovo 10 d. J. B. liudytojo papildomos apklausos metu papildė savo buvusią apklausą, kad turėjo (duomenys neskelbtini) kojos (duomenys neskelbtini) operaciją prieš kažkur (duomenys neskelbtini) metus, t. y. (duomenys neskelbtini). Po operacijos viskas buvo gerai, nebejautė skausmo kairės kojos kelyje. Įvykio dieną, kai buvo pas A., jai būnant virtuvėje, ji stovėjo prie virtuvinio stalo-spintelės, ji jį norėjo pagąsdinti, kad subadys jo dviračio padangą, kadangi prieš tai tarp jų buvo žodinis konfliktas kitame kambaryje. Ji turėjo rankoje paėmusi peilį, gali būti, kad tai ir buvo tas peilis padėtas ant spintelės. Ji buvo atsisukusi į spintelę, A., atėjęs į virtuvę, jai stipriai spyrė savo koja ir pateikė į jos kairės kojos kelio vidinę pusę. Nori pasakyti, kad, kai jai spyrė, ji išgirdo kojos kelyje garsą, negali tiksliai garso apibūdinti, tačiau buvo jausmas, kad kažkas trūko/plyšo. Pajautė labai stiprų skausmą. Po spyrio jai į kojos kairį kelį ji iškart nukrito, bet negali pasakyti, kaip nukrito. Kai ji nukrito ant žemės, A. iš jos paėmė peilį, ji tam nesipriešino. Vėliau visas ginčas tęsėsi virtuvėje, kai jis ją pradėjo smaugti, taip pat buvo virtuvėje. Dėl smaugimo prarado sąmonę, kai šiek tiek atsigavo, A. turbūt ją išgirdo iš kito kambario, todėl dar kartą atėjo į virtuvę. A. atėjęs jai spyrė koja kažkur į krūtinės pusę, tik nebeprisimena, ar smūgį gavo į krūtinės sritį, ar spėjo pasitraukti ir negavo smūgio į krūtinės sritį. Ji iš inercijos atsilošė, vėl gulėjo ant grindų, buvo ant nugaros, tada A. priėjo ir antrą kartą pradėjo ją smaugti, tik šįkart tai truko trumpiau. Tada A. ją paleido, atsistojo ir išėjo iš virtuvės, tada ji negalėjo atsistoti, bandė iššliaužti iš virtuvės, iššliaužė iki prieškambario. Tada A. atėjo į prieškambarį iš kambario ir jai spyrė į nugaros-užpakalio pusę, tuo metu ji bandė iššliaužti iš buto. Po spyrio į nugarą-užpakalį ji nugriuvo, išsitiesė pilnai ant grindų ant savo pilvo, po spyrio ji užkliudė arba savo petimi dviratį, arba bandė už dviračio laikytis, dėl to dviratis dalinai užkrito ant jos. Tada ji persisuko, bandė tą dviratį pastatyti į vietą, A. tuo metu buvo perėjime tarp miegamojo ir prieškambario. Ji gulėjo ant grindų, tada persisuko, kad galėtų atgal dviratį pastatyti į vietą, tada atsistojo: pirmiausia atsiklaupė ant dešinės kojos kelio, atidarė duris ir tada bandė pilnai atsistoti. Ji jau atidariusi duris į laiptinę dar A. pasakė, kad atiduotų jai jos daiktus. Ji matė savo telefoną A. rankose. Kai išėjo iš buto, su dideliu skausmu nušlubavo pas kaimynę. Iki šios dienos lankė reabilitaciją, jai buvo išrašyti vaistai nuo skausmo, juos pirko. Neturi mokėjimo kvitų, nuskausminamųjų vaistų, nes perka ir nereceptinius vaistus nuo skausmo. Buvo nedarbingume apie (duomenys neskelbtini) laiko po įvykio. 2026 m. balandžio 20 d. turės konsultaciją pas (duomenys neskelbtini), ir bus sprendžiama, dėl (duomenys neskelbtini) kojos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) operacijos (t. 1, b. l. 52–54).

Nukentėjusioji savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ir papildomai paaiškino, kad civilinio ieškinio nori atsisakyti, nes kaltinamasis padeda prieš operaciją ir po operacijos finansiškai, jam atleido.

Liudytoja K. Č., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nukentėjo J., jos pažįstama, atrodo, jos telefoną atėmė ir kažkas ten keliui atsitiko, kad ji į ligoninę važiavo, nes ir greitoji buvo iškviesta. Tai buvo rudenį, ji iš darbo buvo grįžusi ir į duris pasibeldė J., prašydama pagalbos. Verkė, sakė, kad A. ją sumušė ir atėmė telefoną. Policijos iš pradžių nekvietė, tik pabeldė į A. buto duris, toks tikslas buvo, kad telefoną ji pasiimtų, bet jisai neįsileido. Tada ji pradėjo jos prašyti, kadangi neturėjo telefono, kad iškviestų policiją, kad telefoną grąžintų. Tada ji iškvietė policiją, atvažiavo ir policija ir greitoji, apžiūrėjo, ir tada A. jau įsileido. Ji yra A. kaimynė, gyvena už vienų durų, toje pačioje laiptinėje, tas pats aukštas. J. taip pat pažįsta, ji žinojo, kad atsikraustė ir paprasčiausiai pasibeldė, gal nebuvo į ką kreiptis. Ji pasakė, kad su A. susipyko ir ją sumušė, jai kelį skaudą ir dabar neatiduoda telefono. J. buvo truputį išgėrusi, apsiverkusi, matėsi, kad jai reikia pagalbos, šlubavo, sakė kelį skauda jai, verkė visą laiką. Žymių nepastebėjo, net negirdėjo, kad jie ten susimuštų. Kadangi susimušė, tai buvo pasišiaušusi, išgėrusi, šlubčiojo, bet šiaip, kad labai būtų sumušta, tai nepastebėjo. Nėra ankstesnių konfliktų girdėjusi. J. pasakojo, kad jie išsiskyrė, kad nebegyvena kartu, bet kartais ji ateina pas jį į svečius. Kažką sakė, kad jie gyveno, pykdavosi, mušdavosi, bet kai ji nematė, tai ir žino tik iš jos pasakojimų. J. įvykio metu galėjo paeiti, neblaivi buvo, bet pati atėjo ir paėjo. Buvo susijaudinusi, bet ji suprato, ką J. norėjo pasakyti. Labiausiai J. skundėsi, kad skaudėjo koją – kelį ir kažkiek šlubavo.

2025 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pranešama, kad 2025 m. rugsėjo 10 d., apie 16.34 val., adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu tarp J. B. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos buvusio sugyventinio A. M., gim. (duomenys neskelbtini), bute, šis prieš ją panaudojo fizinį smurtą smaugė, spyrė šiai į koją, tyrimo metu nenustatyta kuria, tokiais savo veiksmais sukėlė J. B. P. fizinį skausmą. Po konflikto moteris su greitosios medicinos pagalbos medikų brigada Nr. 0801, išvežta į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę tolimesnei apžiūrai (t. 1, b. l. 6–13).

2025 m. rugsėjo 17 d. J. B. pareiškime nurodyta, kad A. M. 2025 m. rugsėjo 10 d. sukėlė jai fizinį skausmą, smaugė, spardė, trenkė. Daugiau, plačiau paaiškins apklausos metu (t. 1, b. l. 15).

2025 m. gruodžio 15 d. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato tyrėjos tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo IT Nr. 01-1-32283-25, pranešama, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32283-25, dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2025 m. rugsėjo 10 d. apie 16.34 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė J. B. į įvairias kūno vietas bei nukentėjusiąją smaugė. Ikiteisminio tyrimo metu, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. B. 2025 m. gruodžio 10 d. papildomą specialisto išvadą Nr. pG 4019/2025 (01) J. B. nustatyti papildomi sužalojimai – kairio kelio sąnario sužalojimai: vidinio ir išorinio menisko plyšimai, priekinio kryžminio raiščio dalinis plyšimas, blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis. Šie sužalojimai galėjo susiformuoti veikiant sukimo, lenkimo ir/arba smūgio jėgai. Nurodyti kairio kelio sąnario sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Atsižvelgiant į tai, veika perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 16–18).

GMP kvietimo kortelėje fiksuojama, kad pas pranešėją atėjo kaimynė J., (duomenys neskelbtini), ją sumušė jos sugyventinis ir atėmė telefoną, jai skauda koją ir nubrozdintas veidas. Pažymėta, kad sužalojimo, skausmo vieta – kojos (dešinė ir kairė), sužalojimai trauminiai. Skundžiasi kojų skausmu, kelio sumušimu (t. 1, b. l. 96–97).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadoje Nr. G 3177/2025 (01) nurodyta, kad remiantis J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kūno apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, pateikiama išvada: 1. J. B. nustatyti šie sužalojimai: a) Odos nubrozdinimai su poodžio kraujosruvomis dešinio antakio srityje ir kairėje šlaunyje – galėjo būti padaryti veikiant smūgio ir šlyties jėga, kontaktuojant su bukais objektais; atitinka apie 1–3 parų potrauminį laikotarpį; atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai dešinio antakio srityje galėjo būti padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimai kairėje šlaunyje galėjo būti padaryti 2–3 trauminiais poveikiais; b) Odos kraujosruvos kakle – galėjo būti padarytos veikiant spaudimo jėga, kontaktuojant su bukais objektais; atitinka iki 1 savaitės potrauminį laikotarpį; atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; galėjo būti padarytos 1–2 trauminiais poveikiais; c) Poodžio kraujosruvos veide, abiejuose žastuose ir dilbiuose, kairiame juosmens šone, abiejose šlaunyse ir blauzdose, kairiame kelyje – galėjo būti padarytos veikiant smūgio arba spaudimo jėga, kontaktuojant su bukais objektais; atitinka apie 2–7 parų potrauminį laikotarpį; atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; galėjo būti padarytos 25–34 trauminiais poveikiais; d) Odos įbrėžimas pilve – galėjo būti padarytas veikiant šlyties jėga, kontaktuojant su buko objekto briauna/kampu; atitinka apie 2–3 parų potrauminį laikotarpį; galėjo būti padarytas 1 trauminiu poveikiu. Nukentėjusiajai rekomenduota kreiptis į gydymo įstaigą pakartotinei gydytojo traumatologo konsultacijai ir ištyrimui dėl įtariamo stuburo kaulų lūžio ir kairio kelio sąnario raiščių plyšimo – nustačius papildomų sužalojimų, sveikatos sutrikdymo mastas gali keistis, todėl būtų reikalinga pateikti nukentėjusiosios medicinos dokumentus papildomam tyrimui. 2. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis. 3. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. 4. Sužalojimai galėjo atsirasti tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktų, tiek ir pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (t. 1, b. l. 130–132).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. lapkričio 11 d.–2025 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadoje Nr. pG 4019/2025 (01) nurodyta, kad remiantis papildomai pateiktų J. B., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumento duomenimis, pateikiama išvada: 1. J. B. nustatyti šie papildomi sužalojimai: a) Kairio kelio sąnario sužalojimai: vidinio ir išorinio menisko plyšimai, priekinio kryžminio raiščio dalinis plyšimas, blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis. Šie sužalojimai galėjo susiformuoti veikiant sukimo, lenkimo ir/arba smūgio jėgai. Meniskai įprastai plyšta dėl jų suspaudimo tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio, susidarančio dėl smūgio į šoninį kelio sąnario paviršių, dėl ko kelis stipriai išlinksta į priešingą pusę ir meniskas suspaudžiamas tarp kojos kaulų arba bėgimo/suklupimo/griuvimo metu stipriai pasukus koją per kelio sąnarį ir tokiu būdu suspaudus meniską. Priekinis kryžminis raištis gali plyšti tiek dėl tiesioginės, tiek ir dėl netiesioginės traumos, pvz., esant smūgiui į šoninį arba į priekinį kelio sąnario paviršių, dėl ko kelis stipriai išlinksta į priešingą pusę ir sąnario struktūros, neatlaikiusios tempimo, plyšta arba stipriai pasukus koją per kelio sąnarį. Blauzdikaulio krumplių įspaustiniai lūžiai susidaro dėl blauzdikaulio sąnarinio paviršiaus suspaudimo veikiant ašiniam apkrovimui (pvz., atliekant šuolį) arba esant smūgiui į šoninį kelio sąnario paviršių. Šie sužalojimai radiologiniuose MRT tyrimo vaizduose gali išlikti matomi labai ilgai – kelių mėnesių–metų laikotarpyje. Nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) buvo atlikta (duomenys neskelbtini) kelio operacija – susiūtas plyšęs (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini). Kitų kairio kelio sąnario struktūrų sužalojimų (raiščių plyšimų ar kaulų lūžių) tuo metu nustatyta nebuvo. Todėl šiuo metu nustatyti kairio kelio sužalojimai galėjo būti padaryti laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. spalio 18 d. Įvertinus nukentėjusiosios nusiskundimus (kairio kelio skausmas, atsiradęs po įvykio) ir elektroninės sveikatos istorijos duomenis (nukentėjusioji prieš nurodytą įvykį gydymo įstaigoje dėl kairio kelio skausmo nesilankė), tikėtina, kad šiuo metu nustatyti kario kelio sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu. 2. Nurodyti kairio kelio sąnario sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. 3. Visi nurodyti kairio kelio sąnario sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. 4. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui, t. y. kairio kelio sąnario sužalojimai galėjo susidaryti įspiriant į nukentėjusiosios kairį kelį ir/arba nukentėjusiajam griūvant (t. 1, b. l. 135–136).

2025 m. rugsėjo 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro garso įrašo, pavadinimu “BPC skambu io ra as (ID 92418891375, skambu io prad ia_ 2025-09-10 16_34_25)“ apžiūra. Garso įraše užfiksuojamas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (toliau – BPC) ir pranešėjos (toliau – P). BPC: 112, klausau; P: Laba diena. Čia norėtume iškviest policiją. BPC: Koks adresas?; P: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vyras sumušė moterį, čia mano kaimynę; BPC: Čia jos, čia jos vyras?; P: (kalba su kitu asmeniu) Tavo vyras, ane?; (kalba su BPC) Jo, vyras ir jam mušės, aj sugyventinis, ir atėmė telefoną ir dabar neįsileidžia. Jinai atėjo pas mane pagalbos paprašyti. BPC: Ar jai greitosios reikia? P:(kalba su kitu asmeniu) Reikia greitosios? (kalba su BPC) Nu jai jai jai koją sakė skaudą ir čia veidas taip nubrozdintas... BPC: Ar namuose, ar namuose nepilnamečių vaikų yra?; P: (kalba su kitu asmeniu) Yra nepilnamečių vaikų? (kalba su BPC) Ne, nėra. BPC: Nėra vaikų. Kiek tai moteriai metų?; P: (kalba su kitu asmeniu) Kiek metų jums (neaiškiai girdisi) (kalba su BPC) (duomenys neskelbtini). BPC: Taip. O vyras namuose dabar?; P: Jo, namuose ir mūsų neįsileidžia. <...> BPC: Kuo jūs vardu?; P: Aš K., o nukentėjusioji J. J., kur nukentėjo... BPC: Supratau. Informuojam tarnybas. Laukite vietoje (t. 1, b. l. 64–65).

2025 m. rugsėjo 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra:

Vaizdo įraše, pavadinimu „export-2k472“, kurio trukmė yra 27:25 min, matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Laiptinėje sutinkama moteris. Moters veide matomi sužalojimai: dešinėje veido pusėje kaktos zonoje tarp antakių žaizda. Pokalbis tarp policijos pareigūno (toliau – P1) ir moters (toliau – M): P1: Kas čia atsitiko?; M: Nu sugyventinis, sugyventinis sumušė, viską atėmė, rankinuką...; P1: O kur jis yra?; M: Namuose.; P1: (duomenys neskelbtini) bute jisai, ane? O dėl ko jis sumušė jus?; M: Nežinau... Tiesiog buvo girtas ir (neaiškiai girdisi). Ne pirmas kartas.; P1: Supratau. Šita... Medikų pagalba reikalinga jums ar ne?; M: Aš nežinau... Koja blembački. Koja. Ir jisai mane dusino.; P1: Aha. Policijos pareigūnai beldžiasi į buto duris. Duris atidaro vyras, jis įsileidžia policijos pareigūną. Pokalbis tarp policijos pareigūno (toliau – P1), policijos pareigūnės (toliau – P2), policijos pareigūno (toliau – P3) ir vyro (toliau – V): P1: Kas čia atsitiko? Einam, einam į kambarį. V: Moters tik tos neįleiskit į kambarį. P1: Gerai gerai, tvarkoj. P2: Nieks neleidžia čia jos. Kas nutiko? P1: Kas buvo čia? V: Kas nutiko... Antrą dieną su bielačka, nu žinot, kas yra bielačka? P1: Ne. V: Nu ta prasme balti arkliai. P1: Jai? P3: Pas tave ar pas ją? V: Pas ją. Va, pirštus apipjaustė... Su peiliu šokinėjo. Išvariau už durų ir nu vat aš paskambinau jum ir išsikviečiau jus. P1: Jūs iškvietėt? V: Taip taip. Aš gi skambinau. P1: Prieš kiek laiko jūs skambinot? V: Prieš penkiolika, dvidešimt minučių. P1: Prieš penkiolika minučių? Parodykit. V: Jo jo jo. P1: Parodyk. V: Nes čia ir telefonas yra jos, nes jinai... P1: Kur skambinai parodyk? Klausiu. Vyras rodo telefono ekraną, kada skambino. Teigia, kad telefonas yra moters, o moteris vyro telefoną vakar sudaužė. P1: Tai šitas žmogus ką? Jisai jus puolė kažką? Ką jisai darė? V: Taip, grasino ir... P1: Pradėkim nuo to, žiūrėkit, dabar toks klausimas: šitas žmogus kas jums yra? Sugyventinis, draugė jūsų, žmona? V: Buvusi sugyventinė. P1: Buvusi sugyventinė. V: Taip. (duomenys neskelbtini) metai negyvenam kartu. P1: (duomenys neskelbtini) metai negyvenat kartu? V: Taip. Ramybės man neduoda ir, nu ta prasme, yra ne vieną kartą važiavus policija. P1: Bendro ūkio jus kartu nevedat? V: Nevedam visiškai. P1: Tai jinai tiesiog apsilanko pas jus ar kaip? O kur jinai gyvena? V: Jinai (duomenys neskelbtini). P1: Jinai (duomenys neskelbtini) gyvena. V: Taip. P1: Šiandien jinai pas jus užėjo į svečius ar kaip? V: Ne, jinai užėjo, užėjus jau prieš (duomenys neskelbtini) metus į svečius. P1: Mhm. Tai jinai čia periodiškai lankosi šitoj vietoj? V: Taip. P1: Aha, supratau. V: Negaliu išsivaryt ir čia jau ne pirmas kartas, ta prasme, kaip man ir kompiuteris sudaužytas, ir telefonas sudaužytas, ir policija čia važiavus... N kartų... P3: Kieno butas? V: Aš nuomojuosi. P1: Ir šitas žmogus, žodžiu , jūs kartu su juo vartojot alkoholį ar ne? V: Ne ne ne. Šitas žmogus mane terorizuoja. P1: Aha. Jisai pas jus apsilanko. Tarp jūsų kažkoks fizinis kontaktas buvo ar ne? V: Šiandien? Nu tai sakau va... P1: Mušėt tą žmogų? V: Aš? P1: Taip. V: Ne. P1: Nemušėt jos? V: Ne. Jinai mane... P1: Niekur nesudavėt? V: Aš tiesiog iš jos peilį atiminėjau. Va man pirštus apipjaustė. P1: Tai jinai čia vaikščiojo su peiliu? V: Jinai iš virtuvės pasiėmus peilį ir mane bandė nudurti. P1: Bandė? V: Taip. P1: Pataikė kažkur nepataikė? V: Taip. Pataikė va... Pirštus. P1: Šiuo metu medikų pagalba reikalinga? V: Ne, nereikia. Vėliau vyras nurodo, kurioje vietoje buvo konfliktas (tarp durų). Užsirašomi vyro duomenys. Ieškomas peilis, su kuriuo galimai moteris juo bandė sužaloti vyrą. Daroma įvykio vietos apžiūra. Vėliau visi kartu išeina į lauką. Tikrinamas vyro blaivumas. Nustatomas 1,66 promilės. Vėliau policijos pareigūnai kalbasi tarpusavyje. Jie kalbasi, kad tiek ant vyro, tiek ant moters matomi sužalojimai: ant vyro supjaustyti pirštai, ant moters veido kaktos zonoje tarp antakių žaizda.

Vaizdo įraše, pavadinimu „export-8rz75“, kurio trukmė yra 24:25 min, matoma, kaip policijos pareigūnai kyla liftu ir ieško moters. Vaizdo įrašo eiga iki 04:15 min atitinka vaizdo įrašą, pavadinimu „export-2k472“. Pokalbis tarp policijos pareigūnės (toliau – P), moters (toliau – M) ir kaimynės (toliau – K): P: Nu sakykit, kas čia buvo.; K: Papasakok, kas buvo.; P: Man papasakokit.; M: Nu aš atėjau, ta prasme, aš atėjau. Viskas buvo kaip ir gerai.; P: Jūs kartu gyvenat, ar jūs kitur gyvenat kažkur?; M: Taip aš jo jo.; P: (duomenys neskelbtini) gyvenat?; M: (duomenys neskelbtini).; P: Mhm.; K: Bet ji dažnai čia ateina, kiek pamenu.; M: Čia yra, ta prasme, mano sugyventinis...; P: Tai jūs kartais susitinkat?; M: Taip taip.; P: Supratau. M: Ir ir, ta prasme, ir šiandien.; P: Bet kartu taip kad visą laiką gyventumėt ištisai nėra?; M: Ne ne. Tikrai ne. Ir vat šiandien net mes per vaizdo įrašą kalbėjom su jo mama ir ir ir su jo.. Ir jisai... Kai padėjau ragelį, jis pradėjo mane daužyt. Jisai pradėjo tiesiog mane dusint pradėjo, jisai (necenzūrinis žodis) nuvertė.; P: Nesikeik.; M: Nuvertė (necenzūrinis žodis) dviratį.; P: Nesikeikit.; M: Ar aš kažkokį žodį?; P: Taip, sakėt, viešoj vietoj esat.; M: Nuvertė nuvertė dviratį ant manęs... Tualete, visur, belenkur. Jisai pradėjo mane dusint. Jisai spardyt ir taip toliau. Ką aš... Iš mano telefono bandė iškviest tipo 112. Iš mano telefono. Ir jisai viską atėmė, rankinuką.; P: O jo telefonas nežinot kur?; M: Nežinau. Nuo vakar dienos aš žinau, kad jisai buvo, buvo, ta prasme, jisai gerdavo ten su kažkokia ten merga ir su vyru ir jam kažką ten sudaužė... Ką sudaužė, nežinau. Dviračio nebuvo, dviratis buvo, ta prasme, užstatytas ir aš nežinau... Žinokit aš nežinau, aš nemačiau ir aš nežinau. Iš (neaiškiai girdisi) žino, kad dviratis buvo užstatytas.; P: Jūs alkoholį šiandien vartojot ar ne?; M: Šiandien taip.; P: Gėrėt?; M: Taip.; P: Daug išgėrėt?; M: Šimtą gramų.; P: Tik šimtą gramų?; M: Šimtą gramų.; P: O vakar gėrėt?; M: Taip. Vėliau moteris pateikia savo asmens duomenis policijos pareigūnei. Atvyksta GMP darbuotojai, jie išsiveda moterį apžiūrai. Visi esantys žmonės išeina į lauką. Policijos pareigūnė tikrina moters blaivumą. Nustatoma 2,86 promilės. Likusi vaizdo įrašo eiga atitinka vaizdo įrašą, pavadinimu „export-2k472“ (t. 1, b. l. 66–68).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje esančius ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė sužalojus J. B., kai dėl to nukentėjusioji ilgai (ilgiau nei dešimt dienų) sirgo, bet jai nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, tai yra, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad J. B. į jo namus atėjo išgėrusi, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu ji pasiėmė peilį, bandė pulti jį ir sugadinti jo dviratį, o jis atėmė peilį, išstūmė nukentėjusiąją pro duris ir iškvietė policiją. Kai kurie nukentėjusiosios sužalojimai, pasak kaltinamojo, galėjo atsirasti grumtynių metu, kai atiminėjo peilį, tačiau smūgių nukentėjusiajai nesudavė, jos nesmaugė. Nukentėjusioji, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nuosekliai laikėsi savo pozicijos, kad konflikto metu abu buvo neblaivūs, įžeidinėjo vienas kitą, ji pagrasino, kad paims peilį ir subadys dviračio padangą, ir ėjo į virtuvę. Jai tik paėmus peilį, kaltinamasis iš karto atbėgo į virtuvę ir spyrė jai į koją. Ji, išgirdusi, kad kažkas kojoje plyšo, lūžo, ir pajutusi skausmą, nukrito ant grindų, tuomet kaltinamasis suėmė ją už kaklo ir smaugė, dėl ko ji prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę ir pradėjo keltis, kaltinamasis vėl ją pastūmė ją dar gulinčią ir antrą kartą bandė smaugti, bet paleido greičiau nei pirmą kartą. Jai šliaužiant ant kelių iki prieškambario, kaltinamasis jai vėl sudavė koja, ji nukrito ir ant jos užkrito dviratis, po ko jai pavyko išeiti iš buto ir paprašyti kaimynės pagalbos. Kaip matyti iš policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų, iškart po įvykio atvykusiems pareigūnams nukentėjusioji taip pat nurodė, kad A. M. ją daužė, dusino, ant jos nuvertė dviratį, ją spardė. Liudytoja K. Č., apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad į jos buto duris pasibeldė J., prašydama pagalbos, verkė, sakė, kad A. ją sumušė ir atėmė telefoną, šlubavo, sakė, kad skauda kelį.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadoje Nr. G 3177/2025 (01) nurodyta, kad J. B. nustatyti odos nubrozdinimai su poodžio kraujosruvomis dešinio antakio srityje (padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu) ir kairėje šlaunyje (padaryti 2–3 trauminiais poveikiais); odos kraujosruvos kakle (padarytos 1–2 trauminiais poveikiais); poodžio kraujosruvos veide, abiejuose žastuose ir dilbiuose, kairiame juosmens šone, abiejose šlaunyse ir blauzdose, kairiame kelyje (padarytos 25–34 trauminiais poveikiais), odos įbrėžimas pilve (padarytas 1 trauminiu poveikiu). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. lapkričio 11 d.–2025 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadoje Nr. pG 4019/2025 (01) J. B. nustatyti papildomi sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą – kairio kelio sąnario sužalojimai: vidinio ir išorinio menisko plyšimai, priekinio kryžminio raiščio dalinis plyšimas, blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis. Įvertinus nukentėjusiosios nusiskundimus (kairio kelio skausmas, atsiradęs po įvykio) ir elektroninės sveikatos istorijos duomenis (nukentėjusioji prieš nurodytą įvykį gydymo įstaigoje dėl kairio kelio skausmo nesilankė), padaryta išvada, jog tikėtina, kad nustatyti kario kelio sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu, o sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui, t. y. kairio kelio sąnario sužalojimai galėjo susidaryti įspiriant į nukentėjusiosios kairį kelį ir/arba nukentėjusiajai griūvant.

Taigi iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadų matyti, kad J. B. sužalojimai padaryti mažiausiai 30 trauminių poveikių. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji galėjo pas jį ateiti jau susižalojusi, tačiau nukentėjusioji tai neigė, o jos kaimynė patvirtino pastebėjusi, kad nukentėjusioji yra neblaivi, tačiau ant kojų pastovėjo, negriuvinėjo, tik šlubavo dėl įvykio metu patirtos traumos.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos.

Teismų praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, Nr. 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015 ir kt.). Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-568-139/2015).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad A. M. nesunkiai sužalojo žmogų, kai 2025 m. rugsėjo 10 d. apie 16.34 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė J. B. į įvairias kūno vietas bei nukentėjusiąją smaugė, tuo pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadą Nr. G 3177/2025 (01) nukentėjusiajai J. B. vienu trauminiu poveikiu padarydamas odos nubrozdinimus su poodžio kraujosruvomis dešinio antakio srityje ir mažiausiai dviem trauminiais poveikiais kairėje šlaunyje; mažiausiai vienu trauminiu poveikiu padarydamas odos kraujosruvas kakle; mažiausiai dvidešimt penkiais trauminiais poveikiais padarydamas poodžio kraujosruvas veide, abiejuose žastuose ir dilbiuose, kairiame juosmens šone, abiejose šlaunyse ir blauzdose, kairiame kelyje bei vienu trauminiu poveikiu padarydamas odos įbrėžimą pilve, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. gruodžio 10 d. papildomą specialisto išvadą Nr. pG 4019/2025 (01) nukentėjusiajai J. B. nustatyti papildomi sužalojimai: kairio kelio sąnario sužalojimai: vidinio ir išorinio menisko plyšimai, priekinio kryžminio raiščio dalinis plyšimas, blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis, sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl to nukentėjusiajam asmeniui sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis, grumdamasis ir suduodamas smūgius stipriai apsvaigusiai nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, spirdamas į kairės kojos kelį (žinodamas, kad anksčiau šis (duomenys neskelbtini) jau buvo (duomenys neskelbtini)), suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir, nors nesiekė sužaloti nukentėjusiąją, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, todėl kaltinamojo veika padaryta netiesiogine tyčia.