Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos būstas“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos būstas“ ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2 dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Būsto imperija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus apygardos teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žemaitijos būstas“ (ankstesnis pavadinimas – „Butų ūkio valdos“) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės ATS1 553,85 Eur skolą, 11,51 Eur metines palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, o iš atsakovo ATS2 priteisti 1 089,33 Eur skolą, 31,88 Eur metines palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė yra (duomenys neskelbtini) buto savininkė, o atsakovas – (duomenys neskelbtini) buto savininkas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų susidariusį įsiskolinimą už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir kitas su bendrojo naudojimo objektų priežiūra susijusias paslaugas, į kurias įtrauktos ir sumos už atliktus stogo remonto darbus. Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose nurodė, kad daugiabučio namo stogo remonto darbai atlikti nekokybiškai, ieškovė nereagavo į išryškėjusius rangovo atliktų darbų defektus ir atsakovų reikalavimus. Atsakovė buvo priversta kreiptis į nepriklausomą vertintoją MB „Stalsera“ dėl rangovo atliktų darbų įvertinimo. 2024 m. birželio 7 d. Rangovas teikė atsakymą Atsakovei, raštu pripažindamas, kad trūkumai egzistuoja ir pasiūlė sumažint darbų kainą 10 proc. nuo atliktų darbų vertės. Atsižvelgiant į kvalifikuoto inžinieriaus nustatytus rangos darbų defektus, atsakovai pagrįstai sustabdė bet kokius mokėjimus. Be to, gyventojai nebuvo davę sutikimo papildomiems darbams, jie buvo atlikti Ieškovės iniciatyva tuo pažeidžiant Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Ieškovė elgėsi savo rizika, atlikdama darbus be bendraturčių (Atsakovų) sutikimo ir be įrodymų apie tokių darbų būtinumą. Tai patvirtina, kad ieškinys yra nepagrįstas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu.

Teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas nesilaikė pareigos vertinti byloje pateiktų įrodymų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais bei pareigos tinkamai pagrįsti padarytas išvadas.

Teismas, viena vertus, konstatavo, kad ne visi defektai įrodyti pakankamu tikrumo laipsniu, nėra vienareikšmio priežastinio ryšio tarp rangovo veiksmų ir žalos. Tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad dalis darbų trūkumų buvo realiai ir remiasi tuo, kad rangovas, o ne atsakovas, pasiūlė 10 procentų nuolaidą. Teismas neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių visumos. Skundžiamame sprendime teismas pasirėmė trečiojo asmens (rangovo) neva pasiūlyta nuolaida, tam suteikė didesnę įrodomąją reikšmę, tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė rašytiniais įrodymais savo pozicijos, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.

Byloje nėra rašytinio įrodymo dėl trečiojo asmens pasiūlyto kainos sumažinimo 10 procentų. Teismas pripažino, kad defektų mastas byloje nenustatytas, tačiau pritaikė kainos sumažinimą 10 procentų.

Teismo posėdžio metu rangovo pateiktą derybinį pasiūlymą teismas nepagrįstai vertino kaip įrodymą dėl kaltės ir defektų pripažinimą.

Byloje pateiktas 2025-09-17 darbų priėmimo aktas. Jame nėra nustatyta jokių defektų. Teismas pats pripažino, kad darbų priėmimo aktas nėra nuginčytas. Todėl nėra teisinio pagrindo taikyti nuolaidą dėl nenustatytų darbų trūkumų.

Teismas nepagrįstai priteisė atsakovams bylinėjimosi išlaidas, nors atsakovai nebuvo pateikę sąskaitų faktūrų. Nepagrįsti teismo argumentai, kad iš mokėjimų galima spręsti, kad patirtos išlaidos yra už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas, nes mokėjimuose tokia informacija nenurodyta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas dviem pagrindais, pirma, ar teismas pagrįstai sumažino 10 procentų dalimi namo bendrojo naudojimo objektų (stogo) remonto išlaidas, priteistas iš buto savininkų, antra, ar teismas pagrįstai priteisė atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors atsakovai nebuvo pateikę sąskaitų faktūrų.

Dėl remonto darbų išlaidų sumažinimo

Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis taikyti galima tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; kt.).

Taigi, atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus valios.

Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“. Pagal šio Reglamento 5 punkto nuostatą, prie privalomųjų reikalavimų visumos yra priskirti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (Reglamento 7 punktas). Reglamento priede pateikto Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašo 4 punkte prie kitų darbų, būtinų namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, nurodytas namo bendrųjų konstrukcijų (sienų, stogo, cokolio, pamatų ir kitų) saugaus naudojimo palaikymas.

Atsakovė byloje pateikė 2024 m. balandžio 24 d. MB „Stalstera“ parengtą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros-defektų nustatymo aktą. Apžiūrą atliko MB „Stalsera“ vadovas atestuotas statybos inžinierius INZ1. Aktu nustatyti defektai: 1) Rangovas turėjo išvalyti/ utilizuoti ūkines šiukšles iš patalpų, tačiau patalpos išvalytos dalinai, palikta dalis šiukšlių, stogo šiferio lakštų; 2) difuzinė plėvelė sumontuota netinkamai, užfiksuota daugybė plyšių, netinkamai įtempta, tarpusavyje nesuklijuota; 3) atliekant kaminų tinkavimo/ armavimo/ dažymo vidaus patalpose darbus tinkamai neužsandarintas lietaus vandens patekimas į patalpas; 4) stogo sandarinimui nuo lietaus vandens pasirinktas netinkamas sandarinimo metodas (pripurkšta sandarinimo putų, kurios nėra tinkama medžiaga sandarinimui); 5) stogo konstrukcijos dalių skardos montavimo darbai atlikti netinkamai, nauji skardos gaminiai montavimo metu buvo sulankstyti, tinkamai neprisukti, hermetinimas atliktas neestetiškai; 6) kamino armavimo/tinkavimo darbai, lauko dalies darbai atlikti nekokybiškai, matomi įtrūkimai, naujas tinkas vietomis atšokęs; 7) dviejų stogo šlaitų sandūra atlikta netinkamai, sandarinimo juosta per trumpa, atvipusi, tinkamai neužsandarinta.

Teisėje ir logikoje galioja principas, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, o ne tam, kas neigia (lotyniškai ei incumbit probatio qui dicit, non qui negat).

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad būtent šalis, teigianti, jog daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą (Vilniaus apygardos teismo 2016-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2246-656/2016; 2019-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1104-275/2019; Šiaulių apygardos teismo 2025-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-550-883/2025).

Reikšminga aplinkybė yra ta, kad pats rangovas, gavęs 2024 m. birželio 7 d. pretenziją, pasiūlė sumažinti atliktų darbų kainą 10 proc. Tokį pateiktą pasiūlymą patvirtino ir trečiojo asmens UAB „Būsto imperija“ atstovas teismo posėdžio metu, taip pat, su tokiu trečiojo asmens pasiūlymu sutiko ir atsakovai. Sutiktina, kad toks pasiūlymas nėra besąlyginis visų akte nurodytų defektų pripažinimas, tačiau jis akivaizdžiai rodo, kad ir pats rangovas nelaikė atliktų darbų visiškai ginčų nekeliančiais bei buvo pasirengęs taikiai kompensuoti bent dalį gyventojų reiškiamų pretenzijų šalinant galimus Rangos darbų trūkumus. Nesant kitų tiesioginių įrodymų, išskyrus atsakovės pateiktą 2024 m. balandžio 24 d. MB „Stalstera“ parengtą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros-defektų nustatymo aktą, pasiūlymą sumažinti 10 procentų atliktų darbų kainą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip reikšmingą įrodymą, patvirtinantį, jog dalis darbų trūkumų ar bent jau nepakankama darbų kokybė, buvo reali, nors jų tikslus mastas byloje nenustatytas.

Ieškovei nepaneigus atsakovės pateiktų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo dalį dėl bendrojo naudojimo objektų (stogo) remonto išlaidų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovės ATS1 atstovas advokato padėjėjas pateikė 2026-02-25 prašymą dėl 3100 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašyme pateiktas išlaidų apskaičiavimas. Taip pat atsakovės atstovas pateikė banko mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina, kad išlaidos faktiškai apmokėtos. Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis, nei Advokatūros įstatymo 50 straipsnis „Apmokėjimas už advokato teikiamas teisines paslaugas, advokato veiklos išlaidos ir kitos įmokos” nenumato advokato/advokato padėjėjo pareigos pateikti PVM sąskaitas (tai reglamentuoja mokestiniai teisės aktai), tačiau atsakovės atstovas pateikė išlaidų paskaičiavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės apeliacinį skundą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.