Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1684-794/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-24
Bylos Nr.: e2S-1684-794/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-35170-2025-4
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjas: Vaclovas Paulikas
Pareiškėjas: PRS1 ir uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“, UAB Romiris
Suinteresuotas asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Larėjas“

Kategorijos

3.4.6.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.5.12pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2S-1684-794/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35170-2025-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.11; 3.5.12; 3.3.2.6.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 24 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (išieškotojų) PRS1 ir uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties pagal pareiškėjų PRS1 ir uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis, SUA2, SUA3, uždaroji akcinė bendrovė „Larėjas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai kreipėsi į antstolį su skundu, prašydami pripažinti negaliojančiu ir panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2025 m. lapkričio 18 d. patvarkymą Nr. S-25-8-45009 dėl turto realizavimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodė, kad patvarkymu antstolis nutarė realizuoti skolininkės turtą – turtines teises į 1.2000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), skolininkės pasiūlytam pirkėjui UAB „Larėjas“. Minėtas žemės sklypas skolininkei nuosavybės teise nepriklauso ir nebuvo vykdomojoje byloje areštuotas, todėl negali būti realizuotas, antstolis pažeidė CPK 704 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo teigimu, antstolio patvarkyme nurodyta, kad bus perleidžiama teisė į žemės sklypą, tačiau vykdomojoje byloje areštuota yra turtinė teisė gauti išmoką, o ne teisė į sklypą, todėl skolininkė pasiūlyti įgyti gali tik tą turtą, kuris yra areštuotas, pirkėjas pareikšti sutikimą pirkti tik tą turtą, kuris areštuotas, antstolis priimti patvarkymą dėl turto, sudaryti sutartį 704 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, taip pat tik dėl to turto, kuris yra areštuotas. Pirkėjas UAB „Larėjas“ dėl antstolio įveltos klaidos, išreiškė valią/suvokimą/nuomonę, jog perka sklypą, o ne turtines teises į piniginę išmoką, todėl skundžiamas patvarkymas iš esmės yra neteisėtas ir jis negali būti užbaigtas surašant turto – žemės sklypo, perleidimo aktą pagal 704 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skolininkė neišreiškė savo valios perleisti areštuotą teisę į išmoką, nes skolininkė pati tokio prašymo antstoliui neteikė. Antstolio patvarkymas pažeidžia viešą interesą, nes antstolis pardavinėja žemės sklypą, kurio skolininkė negalėjo paveldėti, žemės sklypas pardavinėjamas ne pagal bendrą žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarką bei apeinama kitų asmenų pirmumo teisė įgyti parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5 straipsnis, 6 straipsnis).

Antstolis 2025 m. gruodžio 15 d. patvarkymu Nr. S-25-8-53588 pareiškėjų skundo netenkino ir vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą kartu su vykdomosios bylos medžiaga teismui. Antstolis nurodė, kad pareiškėjai klaidingai nurodo, jog vykdomojoje byloje areštuotos tik lėšos, gautinos realizavus paveldėtiną turtą. Vykdymo procese areštuotos visos skolininkės turtinės teisės į žemės sklypą, todėl antstolis realizuoja tai, ką ir yra areštavęs – turtinę teisę į sklypą, o ne teisę į gautinas pinigines išmokas. Notarės išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina, kad skolininkė yra priėmusi palikimą po sutuoktinio E. R. mirties ir paveldėjo žemės sklypą. Skolininkė turi turtinę teisę į žemės sklypą, kuris ir buvo areštuotas bei yra realizavimo vykdymo procese objektas, parduodant jį skolininkės pasiūlytam pirkėjui CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka. Žemės sklypo pirkėjas UAB „Larėjas“ antstoliui yra pateikęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) sutikimą įsigyti patį žemės sklypą. Pareiškėjai skunde klaidina šalis, kad areštuota ir realizuojama ne turtinė teisė į žemės sklypą, o teisė gauti pinigines lėšas už realizuotą žemės sklypą.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens (skolininkės) SUA2 atstovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą ir formaliai pateiktą. Pareiškėjui PRS1 už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 5 000 Eur baudą, 50 procentų skiriant skolininkės naudai. Antstolis surašė patikslinantį turto arešto aktą, kuriuo areštavo visas skolininkės turtines teises į žemės sklypą pagal paveldėjimo liudijimą. Taigi skolininkės paveldėtos turtinės teisės yra areštuotos ir įtrauktos į išieškojimo procesą. Skolininkė pasinaudojo teise iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją ir 2025 m. lapkričio 17 d. pateikė antstoliui prašymą, siūlydama konkretų pirkėją – UAB „Larėjas“. Pastarasis sutiko nupirkti skolininkės turtines teises į žemės sklypą už 500 000 Eur. Pirkėjas tą pačią dieną raštu patvirtino sutikimą pirkti areštuotą turtą. Antstolis nustatė, kad pasiūlyta kaina yra pakankama visiems įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms padengti. Pirkėjas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą leisti jam įsigyti žemės sklypą.

Suinteresuotas asmuo UAB „Larėjas“ pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjų skundą atmesti. Nurodo, kad UAB „Larėjas“ šiuo atsiliepimu patvirtina, jog UAB „Larėjas“ 2025 m. gruodžio 17 d. teikdamas sutikimą aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią, kad „UAB „Larėjas“ sutinka pirkti turtines teises į 1.2000 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris bei adresas (duomenys neskelbtini)) už 500 000 Eur.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktu atsiliepimu prašo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad vien tai, jog pareiškėjai nesutinka su antstolio patvarkymu, kuriuo antstolis nutarė realizuoti skolininkės SUA2 turtą – turtines teises į 1.2000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), skolininkės pasiūlytam pirkėjui UAB „Larėjas“ už 500 000 Eur nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolio atlikti procesiniai veiksmai yra pažeidžiantys kreditorių interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjų PRS1 ir UAB „Romiris“ skundas dėl antstolio veiksmų atmestas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jame nurodytas paveldimas turtas, tame tarpe 1.2000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijime padaryta žyma, kad įpėdinė negali turėti nuosavybės teisės į žemės sklypą Lietuvos Respublikoje ir ši teisė negali būti registruojama nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nustatyti apribojimai užsieniečiams). Teismas darė išvadą, kad skolininkė faktiškai yra paveldėjusi turtinę teisę į žemės sklypą – teisę reikalauti to sklypo vertės (pinigų sumos) realizavus paveldėtą turtą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamo atvejo specifika pasireiškia tuo, kad visas skolininkės turtas, įskaitant turtines teises, susijusias su ginčo žemės sklypu, yra areštuotas ir yra prasidėjęs priverstinis skolų išieškojimas, kurį reglamentuoja specialios CPK vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos.

Taip pat teismas nurodė, kad prasidėjus priverstiniam skolos išieškojimo iš areštuoto turto (turtinių teisių) procesui, skolininkės, kaip asmens pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalinčio turėti nuosavybės teisių į žemę, teisė parduoti žemės sklypą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 475 „Dėl žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka jo nurodytam pirkėjui ar aukcione nebegali būti įgyvendinama, nes ši teisė neįtvirtinta vykdymo procesą reglamentuojančiose normose. Be to, dėl šios teisės įgyvendinimui Taisyklėse nustatytos kitokios tvarkos, įtvirtinančios skolininko teisę žemės sklypą parduoti jo paties pasirinktu metu už jo paties pasirinktą kainą, nebūtų užtikrinti vykdymo proceso tikslai ir atsirastų prielaidos pažeisti dalyvaujančio vykdymo procese kreditoriaus (išieškotojo) teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš areštuoto turto.

Teismas sprendė, jog pareiškėjų argumentai, kad skolininkė, kaip mirusio sutuoktinio įpėdinė, negali paveldėti turtinių teisių; kad antstolis realizuoja turtą, kurio skolininkė negalėjo paveldėti, neturi nuosavybės teisių ir vykdymo procese yra neareštuotas - yra nepagrįsti. Teismas nurodė, kad skolininkė turi turtinę teisę į žemės sklypą, kuri ir buvo areštuota bei yra realizavimo vykdymo procese objektas, parduodant jį skolininkės pasiūlytam pirkėjui CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka; pirkėjas yra LR veikiantis juridinis asmuo, kuris neturi jokių kliūčių įsigyti iš skolininkės jos turtines teises į žemės sklypą ir įvykdyti teisinę sklypo registraciją savo vardu; pirkėjas antstoliui yra pateikęs NŽT sutikimą įsigyti patį žemės sklypą, todėl skolininkės turtinių teisių į žemės sklypą realizavimas vykdymo procese yra teisėta ir prioritetinė skolininkės turto (turtinių teisių) realizavimo forma (CPK 700 straipsnis).

Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų argumentą, jog pirkėjas UAB „Larėjas“ neišreiškė valios pirkti turtinių teisių į žemės sklypą, o iš tiesų perka patį žemės sklypą, nes UAB „Larėjas“ 2025 m. gruodžio 17 d. antstoliui teiktu sutikimu aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią, kad UAB „Larėjas“ sutinka pirkti turtines teises į žemės sklypą (žemės sklypą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), k. v., plotas 1.2000 ha už 500 000 Eur. Sutikimą atspindi sutikimo turinys, valia, siektinas lūkestis į civilines pasekmes.

Taip pat teismas nesutiko su pareiškėjų skundo argumentu, kad skolininkė antstoliui nepateikė prašymo bei sutikimo dėl žemės sklypo turtinių teisių pardavimo, kadangi iš 2025 m. lapkričio 17 d. skolininkės sutikimo kartu su vertimu į lietuvių kalbą nustatyta, kad skolininkė pateikė prašymą bei sutikimą parduoti turtines teises į žemės sklypą pagal CPK 704 straipsnio tvarką; vertimas patvirtintas vertėjos G. B. parašu.

Teismo vertinimu, vykdymo procesas yra specifinis procesas, kuriame turto savininko (skolininko) teisės ir pareigos yra kitokios, ir jam nėra taikoma Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nustatyta pareiga pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Ši pareiga negali būti taikoma ir antstoliui. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentus, dėl CPK 704 straipsnio ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio nuostatų netinkamo taikymo, teismas laikė nepagrįstais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Išieškotojai PRS1 ir UAB „Romiris“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2026 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei priimti naują sprendimą - skundą tenkinti; skirti žodinį bylos nagrinėjimą; spręsti dėl Nacionalinės žemės tarnybos įtraukimo į procesą, SUA3, kaip skolininkės atstovo, teisių panaikinimo, pripažinimo skolininkės bei antstolio Irmanto Gaidelio dalyvavimo būtinu; prijungti prie bylos įrodymą (nekilnojamojo turto išrašą). Atskirojo skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas esminių skundo dėl antstolio veiksmų argumentų nenagrinėjo, klaidingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teises normas, dėl to neteisingai išnagrinėjo bylą priėmė įstatymui prieštaraujančią nutartį.

Esminį skundo pagrindą sudarė tai, jog procese nebuvo teisingai apibrėžtas turtas, kurį skolininkė turi, kuris buvo areštuotas ir į kurį gali būti antstolio nukreiptas išieškojimas, kuriam įgyti skolininkė gali pasiūlyti pirkėją.

Kaip matyti iš pridedamo nekilnojamojo turto registro išrašo apie nekilnojamąjį turtą – žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis 2019 m. spalio 3 d. turto arešto aktu, kaip ir 2019 m. lapkričio 21 d., taikė ne visų turtinių teisių areštą, tik toms turtinėms (daiktinėms) teisėms, kurios nurodytos skolininkei notarės išduoto papildomo paveldėjimo liudijimo. Antstolis turto arešto aktu neareštavo teisių į minėtą žemės sklypą, nes pastaroji nuosavybės teisės į jį neturėjo. O kaip matyti iš turto arešto akto turinio ir nekilnojamojo turto registro išrašo antstolis areštavo skolininkės kitas daiktines (ne nuosavybės) turtines teises - teisę į pinigų sumas, gautinas LR Vyriausybės 1996 balandžio 18 d. nutarimo Nr. 476 nustatyta tvarka pardavus žemės sklypą.

Teismo nebuvo atkreiptas dėmesys, jog skolininkė turi turtinę teisę ne į nekilnojamąjį daiktą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, o į kitą turtinę (daiktinę) teisę - piniginę išmoką. Atitinkamai to, teismas neįvertino, jog antstolis realizuoti, ar leisti skolininkei nurodyti pirkėją gali tik tai teisei, kurią realiai ji turi – šiuo atveju nurodyti pirkėją daiktinės teisės gauti piniginę išmoką po žemės ūkio žemės pardavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Skolininkė neturi nuosavybės į turtą, ji negali pasiūlyti pirkėjo turtui įgyti, o teturi teisę pasiūlyti įgyti jos teisę gauti piniginę išmoką turtą pardavus.

Laikantis imperatyvios nuostatos, jog visais atvejais CPK suteikia skolininkui teisę parduoti tik tą turtą, kuris priklauso jo nuosavybei, turtui, kuriuo asmuo nedisponuoja, nevaldo, ir nenaudoja dėl įstatymo ribojimų, įgyti skolininkas pasiūlyti pirkėjo negali.

Pabrėžtina, kad tokiu atveju žemės valdytoju yra Nacionalinė žemės tarnyba, kuri ir turi vykdyti, kai ir numatyta atitinkamam vyriausybes nutarime, turto pardavimą. Nacionalinė žemės tarnyba į procesą nebuvo įtraukta, apie jį nežino, bei nuomonės dėl skundžiamo patvarkymo bei skundo nebuvo pareiškusi.

Priešingai nei mano teismas, teisė pasiūlyti parduoti žemės sklypą vykdymo procese CPK nustatyta tvarka, šiuo atveju skolininkei nesuteikta jokiais norminiais aktais. Sklypo pardavimas bei pirkėjo siūlymas galimas tik Vyriausybės nutarimo nustatyta tvarka. Kadangi skolininkė neišreiškė valios perleisti areštuotą daiktinę teisę (teisę į išmoką), jos prašymas laikytinas niekiniu.

Teismo argumentai grindžiami vien klaidinga išvada esą skolininkė turi turtines teises į žemės sklypą. Skundžiama nutartis prieštarauja nustatytam materialiam reguliavimai bei naikintina dėl absoliučių sprendimo/nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 330 str., 329 str. 2 d. 4 p.).

Be to, ir pati skolininkė į procesą neįtraukta. Nėra duomenų apie jos informavimą, neužtikrinta jos teisė žinojimo apie procesą. SUA3, būdamas byloje išieškotoju, negalėjo būti ir nebuvo jos atstovu. Jo pateiktas atsiliepimas skolininkės vardu yra niekinis. Kaip matyti iš bylos, skolininkė yra Kinijos liaudies respublikos pilietė, lietuvių kalbos nesupranta ir ja nekalba, apie jos informavimo ir žinojimo apie procesą (tuo labiau jai realiai gyvenant užsienyje) duomenų byloje nėra. Byloje nepateikta SUA3 teises atstovauti skolininkę advokato paslaugų sutartis.

Esant areštuoto ir realizuotino turto akivaizdžiam neatitikimui, antstolio patvarkymas laikytinas iš esmės nepagrįstu ir neteisėtu, pažeidžiant Žemės ūkio žemės įgijimo įstatymą, 1996 m. balandžio 18 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 475. Sklypas negali būti parduodamas, bei antstolio pardavimo aktas surašomas remiantis CPK 704 straipsnio 6 ir 7 dalimis.

Antstolis neatlieka NŽT funkcijų, dėl to gali perleisti ne patį sklypą, o tik reikalavimo teisę gauti išmoką už parduotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Teisiškai reglamentuota, jog tokiu atveju perleidimas vykdomas NŽT.

Be to, teismas nurodo, esą skolininkė pateikė „sutikimą parduoti turtines teises į žemės sklypą pagal CPK 704 straipsnio tvarką. Vertimas patvirtintas vertėjos G. B. parašu”. Tačiau dokumentas laikytinas niekiniu dėl to, jog jis neatitinka reikalavimams dėl nurodyto prašymo formos ir turinio, t. y. skolininkas turi pateikti „prašymą”, o ne „sutikimą“; nei dokumente, nei jo vertime, nei teismo nutartyje nenurodyta iš kokios kalbos daromas vertimas, bet tai, jog supainiotos teisinės sąvokos, nurodant, jog tai „sutikimas”, kelia abejones vertimu bei tuo ką gi iš tikrųjų skolininkė savo prašyme nurodė.

Byloje nepateikti Europos Sąjungoje galiojantis skolininkės dokumentai; antstolis nepatikrino skolininkės pateikto asmens dokumento, neturi jo vertimo, nenustatė ar jis veiksmų atlikimo metu galiojo bei negavo teisėto patekimo į Lietuvos Respubliką galiojančio dokumento.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens (skolininkės) SUA2 atstovas advokatas SUA3 pateikė atsiliepimą į pareiškėjų atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas leidžia išieškojimą nukreipti ne tik į materialiuosius daiktus, bet ir į turtines teises (CPK 668 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turtą, o 669 straipsnis – kad į turtines teises). Šiuo atveju skolininkės paveldėta teisė į žemės sklypą yra vertingas turtinis interesas, todėl teisėtai buvo areštuotas ir gali būti priverstinai parduotas. Antstolis, realizuodamas šią teisę, veikė teisėtai: patvarkymas parduoti skolininkės turtinę teisę yra teisėtas turto realizavimo veiksmas, numatytas CPK (pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra viena iš priverstinio pardavimo formų, turinčių tokią pačią teisinę reikšmę kaip pardavimas iš varžytynių). Taigi ginčo patvarkymo teisėtumas šiuo aspektu nenuginčytas – skolininkės turtinės teisės buvo realiai areštuotos ir antstolis pardavė būtent jas.

Skolininkė turėjo teisę pasiūlyti pirkėją savo areštuotam turtui, ir šia teise pasinaudojo teisėtai. Antstolis, vykdydamas pardavimą skolininkės pasiūlytam pirkėjui, griežtai laikėsi CPK 700–704 straipsniuose nustatytos tvarkos. Nė viena iš privalomų sąlygų nebuvo pažeista: turtas buvo areštuotas, pirkėjas surastas iki varžytynių, kaina pakankama padengti skoloms, avansas sumokėtas, pirkėjas atitinka įstatymo reikalavimus, sandoris dokumentuotas pagal vykdymo instrukciją.

Svarbu ir tai, kad antstolis užtikrino visų viešosios teisės reikalavimų laikymąsi: pirkėjas gavo NŽT leidimą, reiškia, jog patikrinta, kad nei Konstitucijos 47 straipsnis, nei Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos nebus pažeistos – žemę įgis leistinas subjektas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis pateikė atsiliepimą į pareiškėjų atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

Realizuojama turtinį objektą vykdymo procese sudaro visos skolinink4s turtinės teisės į 1.2000 ha ploto žemes sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kylančios iš Vilniaus m. 38-ojo notaro biuro notarės G. P. 2013 m. gruodžio 5 d. papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama teismo nutartimi yra tiksliai nustatyta, kad skolininkė, kaip mirusio sutuoktinio įpėdinė, turi turtinę teisę į žemės sklypą, kuri buvo areštuota bei yra realizavimo vykdymo procese objektas, parduodant ją skolininkės pasiūlytam pirkėjui CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka.

Vyriausybės 1996 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 475 „Dėl Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo ne Lietuvos Respublikos piliečiai, pardavimo tvarkos patvirtinimo (Dėl Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių patvirtinimo)“ reglamentuoja tuos žemės sklypų pardavimo atvejus, kai įpėdinis neturi įsiskolinimų.

Šiuo atveju įpėdinė turi įsiskolinimų, išieškojimas iš jos yra vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka vykdymo procese, todėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris CK nustatyta tvarka (notarine tvarka) esant įregistruotiems antstolio (ir teismo) apribojimams negalėtų būti tvirtinamas, kas įrodo, kad vienintelis ir realus skolininkės turtinių teisių į žemės sklypą realizavimas galimas tik vykdymo procese, kurio eigoje būtų išregistruoti ir registruose esantys apribojimai (CPK 693 straipsnis).

Skolininkė negali atlikti paveldėto turto teisinės registracijos, nes nėra Lietuvos pilietė. Skolininkei įgijus Lietuvos/ES šalies pilietybę, ji įgytų ir teisę įregistruoti sklypą savo vardu. Šiuo atveju skolininkė turi turtinę teisę į žemės sklypą, kuri ir buvo areštuota bei yra realizavimo vykdymo procese objektas, parduodant ją skolininkės pasiūlytam pirkėjui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacine tvarka keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų PRS1 ir UAB „Romiris“ skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo bei žodinio bylos nagrinėjimo

Pareiškėjai atskirajame skunde pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas, taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai nenurodė jokių objektyvių motyvų, dėl ko prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas nutaria, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymas bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Be to, pareiškėjai kartu su atskiruoju skundu pateikė 2019 m. lapkričio 25 d. Valstybės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto išrašą iš kurio matyti, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise registruotas E. R. vardu; turtui taikytas areštas – apribota SUA2 disponavimo teisė, areštuota turtinė teisė. Pareiškėjai prašo prijungti prie bylos minėtą įrodymą, nes dokumentas svarbus bylai bei įrodo kokias teises antstolis areštavo, kokias gali būti prašoma parduoti pasiūlytam pirkėjui, bei kokias pirkėjas gali sutikti pirkti.

Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama ir su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, ši praktika neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020, 50 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantų kartu su atskiruoju skundu pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad jie jau yra pateikti byloje su skundu dėl antstolio veiksmų, todėl tokie įrodymai nelaikytini naujais ir jų priėmimas apeliaciniame procese būtų perteklinis veiksmas, taigi, juos atsisakoma priimti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo priverstinį skolų išieškojimą iš skolininkės SUA2 pagal: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1537-600/2013 dėl 30,54 Eur skolos išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0171/14/00700) išieškotojo UAB „Romiris“ naudai; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2082-728/2012 dėl 150,80 Eur išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0179/14/00370) išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; 3) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-3911-603/2017 dėl 62 320,87 Eur skolos ir 4 215,21 Eur palūkanų (vykdomoji byla Nr. 0008/17/01182) išieškotojo PRS1 naudai; 4) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-3977-603/2017 dėl 150 Eur skolos (vykdomoji byla Nr. 0008/17/01445) išieškotojo PRS1 naudai; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-38526-872/2016 dėl 20 293 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų bei 304,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (vykdomoji byla Nr. 0008/17/02154) išieškotojo PRS1 naudai; 6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1445-868/2018 dėl 57 924,03 Eur skolos bei 72 Eur bylinėjimosi išlaidų (vykdomoji byla 0008/19/00764) išieškotojo PRS1 naudai; 7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1537-600/2013 dėl 663,52 Eur skolos, 435,63 Eur palūkanų, 20,85 Eur žyminio mokesčio (vykdomoji bylą Nr. 0171/19/04372) išieškotojo UAB „Romiris“ naudai; 8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-42293-936/2019 dėl 5000 Eur skolos, 2764,43 Eur palūkanų, 139,47 bylinėjimosi išlaidų (vykdomoji byla Nr. 0008/20/00344) išieškotojo PRS1 naudai.

Antstolis 2019 m. lapkričio 22 d. turto arešto aktu Nr. PTA1182/17-9(JD) (patikslinusiu 2018 m. kovo 7 d. turto arešto aktą Nr. S-18-8-3995 ir 2019 m. spalio 2 d. turto arešto aktą Nr. S-19- 8-27684) areštavo skolininkės SUA2 turtines teises į 1.2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kylančias iš 2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus m. 38 notarų biuro išduoto papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, apimančias teises į pinigų sumas, gautinas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pardavus 1.2000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat apimančias teises Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 475 pagrindu pasiūlyti žemės sklypo pirkėją, kainą ir/ar pardavimo tvarką Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos (ir/ar jos padaliniui), uždraudžiant skolininkei naudoti, valdyti, disponuoti turtinėmis teisėmis.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas asmeninės nuosavybės teise E. R. vardu pagal 2013 m. spalio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 49S-653; taikytas areštas - apribota SUA2 disponavimo teisė. Areštuota turtinė teisė, kylanti iš 2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus m. 38 notarų biuro išduoto papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus m. 38-ojo notarų biuro išduoto Papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad paveldimą turtą sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); turtą paveldi SUA2; pastabos – vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, SUA2 negali turėtu nuosavybės teisės į žemę Lietuvis respublikoje ir ši teisė negali būti registruojama Nekilnojamojo turto registre; <...> SUA2 turi teisę į pinigų sumą, gautą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pardavus daiktą.

Skolininkė SUA2 2025 m. lapkričio 17 d. pateikė antstoliui Irmantui Gaideliui prašymą bei sutikimą turtines teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduoti UAB „Larėjas“ už 500 000 Eur CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka

Pirkėjas UAB „Larėjas“ 2025 m. lapkričio 17 d. antstoliui Irmantui Gaideliui pateikė prašymą-pranešimą, kuriuo sutiko pirkti turtines teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris bei adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1.2000 ha ploto, už 500 000 Eur.

Antstolis, vykdydamas priverstinio vykdymo veiksmus, 2025 m. lapkričio 18 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-8-45009 dėl turto realizavimo CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriuo nutarė realizuoti skolininkės SUA2 turtą – turtines teises į 1.2000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), skolininkės pasiūlytam pirkėjui UAB „Larėjas“ už 500 000 Eur.

UAB „Larėjas“ 2025 m. lapkričio 17 d., įmokėjo 10 procentu parduodamo turto kainos, t. y. 50 000 Eur į antstolio Irmanto Gaidelio depozitinę sąskaitą, o likusią 450 000 Eur sumą turėjo įmokėti iki 2025 m. gruodžio 17 d.

2025 m. lapkričio 24 d. Nacionalinė žemės tarnyba pateikė sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į pateiktą informaciją, gautus duomenis iš valstybės registrų, ir informacinių sistemų, sutinkama, kad UAB „Larėjas“ įsigytų pageidaujamą žemės sklypą.

Dėl teismo nutarties (ne)teisėtumo

Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad: 1) pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino ginčo dalyką bei skolininkės vykdomojoje byloje areštuotų turtinių teisių turinį; 2) skolininkė, būdama užsienio valstybės pilietė ir negalėdama įgyti nuosavybės teisės į atitinkamą žemės ūkio paskirties žemę, negalėjo pasiūlyti pirkėjui įsigyti jai nepriklausančio žemės sklypo; 3) skolininkės paveldėjimo pagrindu atsiradusių teisių įgyvendinimui taikytina speciali Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 475 nustatyta tvarka, pagal kurią žemės sklypo pardavime ir jo pirkėjo nustatyme dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba; 4) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad minėta speciali žemės sklypo realizavimo tvarka netaikytina vien dėl to, jog skolininkės atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas; 5) nebuvo tinkamai nustatytas skolininkės atstovo SUA3 dalyvavimas vykdymo procese, t. y. jo teisė veikti skolininkės vardu.

Pirma, pareiškėjai atskirajame skunde pateikė prašymą spręsti dėl SUA3, kaip skolininkės atstovo, teisių panaikinimo. Nurodo, kad SUA3, būdamas byloje išieškotoju, negalėjo būti ir nebuvo skolininkės atstovu; jo pateiktas atsiliepimas skolininkės vardu yra niekinis; byloje nepateikta SUA3 teisės atstovauti skolininkę advokato paslaugų sutartis.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vykdomųjų bylų medžiaga, kuri pateikta kartu su pareiškėjų skundu (priedas „Vykdomoji byla Nr. 0008_17_01182_V_dalis (pagrindinė_el.byla)“ 95-97 lapai) pažymi, jog 2021 m. rugpjūčio 24 d. įgaliojimu, kurį patvirtino Vilniaus miesto 26-ojo notaro biuro notarė R. V., SUA2 įgaliojo SUA3 atlikti nurodytus konkrečius veiksmus, susijusius su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimu; jos vardu atstovauti antstolių kontorose; atstovauti visais klausimais visose Lietuvos Respublikos įstaigose, įmonėse, organizacijose, valstybės institucijose, ir kt. Įgaliojimas galioja penkerius metus. Taip pat vykdomosiose bylose pateikta neterminuota atstovavimo sutartis, sudaryta tarp SUA2 ir advokato SUA3, pagal kurią advokatas atstovauja klientei visuose Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjant civilines ir baudžiamąsias bylas, ir kt. (sutarties 1.1., 3.3. punktai).

Taigi byloje esantys duomenys (tiek notaro patvirtintas įgaliojimas, tiek su atstovaujamąja sudaryta atstovavimo sutartis) patvirtina SUA3 teisę veikti SUA2 vardu. Pareiškėjai taip pat nepateikė konkrečių duomenų, kad SUA3 ir SUA2 sudaryta atstovavimo sutartis būtų nutraukta, jos galiojimas būtų pasibaigęs ar kad notaro patvirtintas 2021 m. rugpjūčio 24 d. įgaliojimas būtų panaikintas. Priešingai, byloje esantys minėti dokumentai patvirtina, kad nagrinėjamo ginčo metu SUA3 atstovavimo teisė buvo galiojanti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo panaikinti SUA3, kaip skolininkės atstovo, teises ar pripažinti jo skolininkės vardu pateiktus procesinius dokumentus niekiniais.

Antra, pareiškėjai atskirajame skunde pateikė prašymą spręsti dėl Nacionalinės žemės tarnybos įtraukimo į procesą. Nurodo, kad šiuo atveju žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju yra Nacionalinė žemės tarnyba, kuri ir turi vykdyti, kaip ir numatyta Vyriausybės 1996 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 475 3, 10 ir 14 straipsniuose, turto pardavimą. Nacionalinė žemės tarnyba į procesą nebuvo įtraukta, apie jį nežino bei nuomonės dėl skundžiamo patvarkymo ir skundo nebuvo pareiškusi. Pažymi, kad antstolis skundžiamu patvarkymu neturi teisės parduoti ginčo žemės sklypo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. 475 „Dėl Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo ne Lietuvos Respublikos piliečiai, pardavimo tvarkos patvirtinimo (Dėl Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių patvirtinimo)“ reglamentuotos žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 3 straipsnyje nurodyta, kad privačios žemės savininko įpėdinis, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, kreipiasi pagal žemės sklypo buvimo vietą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys) su prašymu parduoti paveldėtą žemės sklypą jo nurodytam pirkėjui arba aukcione. Taisyklių 10 straipsnyje nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų nuo privačios žemės savininko įpėdinio prašymo gavimo organizuoja žemės sklypo pardavimą, prieš tai atlikęs šiame straipsnyje nurodytus darbus. Be to, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas. Pardavus žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie tai per 15 darbo dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo informuoja privačios žemės savininko įpėdinį, įteikdamas pasirašytinai arba išsiųsdamas jam registruotu laišku vieną žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorių ir pažymą, kurioje nurodyta pinigų suma, gauta pardavus žemės sklypą, ir žemės sklypo pardavimo ar aukciono organizavimo išlaidos, ir perveda pinigų sumą, gautą atskaičius žemės sklypo pardavimo ar aukciono organizavimo išlaidas į privačios žemės savininko įpėdinio nurodytą sąskaitą (Taisyklių 14, 15 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju antstolis pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad minėtos Taisyklės reglamentuoja tuos žemės sklypų pardavimo atvejus, kai įpėdinis neturi įsiskolinimų. Be to, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad skolininkės pasiūlytas pirkėjas UAB „Larėjas“ antstoliui yra pateikęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimą įsigyti patį žemės sklypą, todėl skolininkės turtinių teisių į žemės sklypą realizavimas vykdymo procese yra teisėta ir prioritetinė skolininkės turto (turtinių teisių) realizavimo forma pagal CPK 700 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą.

Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos 2025 m. lapkričio 24 d. sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turinio matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į pateiktą informaciją, gautus duomenis iš valstybės registrų, ir informacinių sistemų, sutinkama, kad UAB „Larėjas“ įsigytų pageidaujamą žemės sklypą (1,2000 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nurodytas sutikimas iš esmės neatspindi į kokią pateiktą informaciją bei gautus duomenis Nacionalinė žemės tarnyba atsižvelgė. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta duomenų kokią informaciją bei duomenis pirkėjas UAB „Larėjas“ pateikė Nacionalinei žemės tarnybai siekiant gauti sutikimą, t. y. kokiu konkrečiu pagrindu ir kokiomis aplinkybėmis UAB „Larėjas“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo, kokius dokumentus ir informaciją jai pateikė, taip pat ar Nacionalinė žemės tarnyba buvo informuota apie tai, kad pageidaujamo pirkti žemės sklypo realizavimas vykdomas vykdymo procese ir kad antstolis ketina realizuoti skolininkės turtines teises CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka. Šių aplinkybių nustatymas yra reikšmingas sprendžiant, ar Nacionalinės žemės tarnybos išduotas sutikimas gali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, jog UAB „Larėjas“ gali būti skolininkės pasiūlytas pirkėjas CPK 704 straipsnio prasme ir kad ginčo žemės sklypo realizavimas šiuo būdu neprieštarauja specialiam teisiniam reglamentavimui.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjų pateiktu skundo dėl antstolio veiksmų turiniu, pažymi, kad prašymo dėl Nacionalinės žemės tarnybos įtraukimo į procesą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjai neteikė. Vis dėlto vien ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo apsiriboti konstatavimu, kad toks prašymas negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, kadangi sprendžiant dėl skundžiamo 2025 m. lapkričio 18 d. antstolio patvarkymo Nr. S-25-8-45009 teisėtumo būtina nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija ir jos funkcijomis realizuojant skolininkės paveldėjimo pagrindu įgytas turtines teises.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju būtina išsiaiškinti, ar minėtose Taisyklėse nustatyta speciali žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo tvarka taikytina ir tais atvejais, kai įpėdinio atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas, ir, jeigu taip, kaip ši tvarka derintina su CPK 700 ir 704 straipsniuose nustatytu turto realizavimu vykdymo procese. Vien antstolio atsikirtimas, kad Taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai įpėdinis neturi įsiskolinimų, savaime neleidžia padaryti išvados dėl šių teisės normų taikymo apimties, todėl ši aplinkybė turėjo būti išsamiai išnagrinėta ir teisiškai įvertinta.

CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 dalies normą, nurodyta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; kt.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su specialios žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo tvarkos taikymu, Nacionalinės žemės tarnybos funkcijomis ir pozicija šioje byloje bei 2025 m. lapkričio 24 d. sutikimo išdavimo aplinkybėmis. Šios aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su esminiu byloje spręstinu klausimu – ar antstolis turėjo teisę CPK 704 straipsnio pagrindu realizuoti skolininkės turtines teises į ginčo žemės sklypą jos pasiūlytam pirkėjui UAB „Larėjas“.

Šioje nutartyje išdėstyti teisiniai argumentai, lemia išvadą, kad byla dėl skundžiamo antstolio Irmanto Gaidelio 2025 m. lapkričio 18 d. patvarkymo Nr. S-25-8-45009 dėl turto realizavimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, įtraukiant į bylos nagrinėjimą Nacionalinę žemės tarnybą bei išsiaiškinant jos poziciją, tiriant ir vertinant faktinius ir teisinius argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei riboja šalių teisę į apeliaciją.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 339 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų PRS1 ir uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“ skundą dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas