- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-15
- Bylos Nr.
- e2YT-5645-759/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00577-2026-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- SUA4, SUA3, notarui Mindaugui Statkevičiui, VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims SUA3, notarui Mindaugui Statkevičiui, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ „Turto bankas“, SUA4, SUA3, notaras Mindaugas Statkevičius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas PRS1 priėmė palikimą po motinos V. M. (mirusios (duomenys neskelbtini)) pagal testamentą per 3 mėnesius, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė šias faktines aplinkybes: pareiškėjo motina V. M., mirusi (duomenys neskelbtini) paliko testamentą patvirtintą (duomenys neskelbtini) Ukmergės raj. 3-ojo notaro biure notarės Vaidotos Majūtės not. reg. VM-320. Pagal mamos V. M. mirties (duomenys neskelbtini) likęs paveldimas turtas yra garažas 18G1 /p-10 (duomenys neskelbtini) Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijoje (duomenys neskelbtini).
V. M., mirusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu jai priklausantį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 0,77 ha (duomenys neskelbtini) ir 47/100 dalis buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paliko sūnui SUA3. V. M. jai priklausantį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 2,28 ha (duomenys neskelbtini), žemės sklypo 4,43 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paliko pareiškėjui PRS1. V. M. visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris jai priklausys jos mirties dieną paliko dukrai SUA4.
Po mamos V. M. mirties palikėjai pagal įstatymą ir pagal testamentą yra vaikai SUA4, SUA3 ir pareiškėjas PRS1. Pareiškėjas priėmė jam paliktus pagal testamentą žemės sklypus (duomenys neskelbtini),V, M, testamento neginčys. Pareiškėjo tėvas, o jo mamos V. M. sutuoktinis V. M. mirė (duomenys neskelbtini).
Paveldėjimo bylą užvesta pas Kauno m. 24-ojo notaro biuro notarą Mindaugą Statkevičių. Pareiškėjas priėmė iš karto po mamos mirties pradėjo valdyti garažą 18G1 /p-10 (duomenys neskelbtini) Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijoje (duomenys neskelbtini). Mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį už žemės sklypą (duomenys neskelbtini) po garažu Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijoje (duomenys neskelbtini) bei kitus mokesčius. Garažą naudoja savo poreikiams, laiko jame įvairius daiktus. Garažą tvarkė bei remontavo. Priėmė iš mamos garažo inventorizacijos bylą, ją saugo. Po motinos mirties mokėjimus tęsia pareiškėjas.
Pažymėjo, kad jo tėvai vertėsi bitininkyste. Mama V. M. laikė bites. Jis po mamos mirties jas perėmė. Toliau tęsią bitininkavimą. Priėmė po mamos mirties bitininkavimo įrankius, reikmenis. Šiuos daiktus laiko garaže. Priėmė mamos bičių avilius su bitėmis.
Suinteresuotas asmuo SUA4 priėmė palikimą po mamos V. M. mirties (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Kauno m. 24-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė į notarų biurą, pareiškimo priimti palikimą nepateikė. Palikimą priėmė pradėjęs faktiškai valdyti palikėjos turtą per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos, atlikdamas nurodytus aktyvius veiksmus. Priimdamas palikimą šiuo būdu, kaip įpėdinis savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai įrodo, kad palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti turto savininku.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - NŽT) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, jog jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikins, kad įstatymo nustatytu terminu pareiškėjas priėmė savo motinos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, NŽT neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo SUA4 pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad pagrindinė ir vienintelė priežastis dėl kurios pareiškėjas per nurodytą įstatyme laikotarpį nepriėmė mamos palikimo yra ta, kad jis negali pats priimti palikimo, nes antstoliai daug metų siekia išieškoti iš jo skolas. Po tėvo V. M. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas taip pat nepriėmė palikimo dėl antstolių, palikimą vietoj savęs įkalbėjo priimti savo sugyventinę D. N.. Pažymėjo, kad dalis garažo adresu (duomenys neskelbtini), pagal paveldėjimą priklauso jai. Nuo (duomenys neskelbtini) moka mokesčius už žemės nuomą ir rinkliavas už komunalinių atliekų tvarkymą. Pareiškėjas jai niekada neleido pasinaudoti jai priklausančia garažo dalimi, nesutiko duoti pakeisto garažo rakto.
Suinteresuotam asmeniui SUA3 procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jis atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Atsiliepimas
Pareiškėjas PRS1 teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Savo atsiliepime sesuo SUA4 teigė, kad jis negali priimti palikimo, nes turi skolų, kurias išieško antstoliai. Pažymėjo, kad jo skola buvo išieškoma ir tai nebuvo ir nėra kliūtis priimti palikimą. Jis palikimą priėmė po mamos mirties, pradėdamas faktiškai valdyti mamos turtą ir siekia įforminti paveldėjimo teises. Be to, pripažįsta, kad tik dalis garažo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra paveldėta sesers SUA4. Šiame garaže laiko bitininkystės inventorių, medsukį, meduvių dėžes, korius ir kitą turtą. Per Covido pandemiją sesuo SUA4 su broliu SUA3 "suko" medų ir naudojosi garaže esančiu inventoriumi. Sesuo SUA4 turi kitą, asmeninį garažą toje pačioje garažų bendrijoje "(duomenys neskelbtini)" ir ten laiko savo seną automobilį. Ji niekada jam nesakė, kad jis neleidžia jos į tėvų garažą. Sesuo galėjo įeiti į garažą, nei raktų, nei spynos niekada nekeitė. Visada garažo raktą ant virvutės laikė rašomojo stalo stalčiuje mamos bute, kurį galėjo paimti bet kas iš šeimos narių.
Akcentavo, kad mama V. M. buvo psichologiškai spaudžiama dėl palikimo priėmimo po jo tėvo V. M. mirties. Mama paliko jam testamentu dalį savo turto. Butą (duomenys neskelbtini) pardavė sesuo SUA4 iki mamos mirties. Po tėvo V. M. mirties palikimą priėmė, paveldėjimo teisę perleido D. N.. SUA4 psichologiškai spaudė, kad visą turtą palikčiau mamai V. M.. Po SUA4 psichologinio teroro grąžintas turtas mamai V. M., dėl ramybės viską gražino mamai, nes bijojo dėl mamos silpnos sveikatos ir nuolat liejamų ašarų. SUA4 tik kas antrą savaitgalį atvykdavo į Ukmergę aplankyti mamą, nupirkti mamai maisto produktų. Kai mama gyveno Ukmergės mieste jai buvo būtina nuolatinė priežiūra ir kasdieninis šiltas maistas, bet sesuo nevykdė savo įsipareigojimo mamos priežiūrai, tačiau tvarkė mamos dokumentus ir valdė banko sąskaitą, pardavė butą. Pareiškėjas lankė mamą, atveždavo jai šilto maisto, nupirkdavo maisto produktų, prižiūrėjo ją, jai padėdavo, nuveždavo kur reikėdavo. Nurodė, kad savo adreso Londone niekada neslėpė, gyvena Londone nuo 2005 m. ir jau virš 20 m., nes turi JK nuolatinio rezidento - gyventojo statusą. Yra dviejų valstybių pensininkas. Dėl sveikatos problemų žiemas leidžia šiltesnio klimato zonoje, o per vasaras visada dirba bityne, nes jam tai yra įdomus, patinkantis darbas ir hobis viename. Nors SUA4 nurodo, kad viena priėmė palikimą, jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau šio liudijimo ji nepateikia. Ji pateikia notaro liudijimą, kad ji, SUA4 pateikė pareiškimą palikimui priimti ir ji yra įpėdinė po mamos mirties. Visi šeimoje ir giminėje žinojo, kad paskutinis mamos pageidavimas buvo, kad jai mirus, dalis pinigų už parduotą butą bus skirta šeimos kapo sutvarkymui, t.y. kapas bus uždengtas marmuro plokštėmis, taip, kaip padaryta seserų E. S. ir J. V. – G. ir kaimyniniuose kapuose. SUA4 pardavusi mamos butą (duomenys neskelbtini), pinigais disponuoja viena. Šeimos kapas pagal mamos valią nėra tvarkomas, nors buvo raginama mamos seserų G. ir E. S.. Mamos valia buvo jos kapavietę sutvarkyti uždengiant marmuro plokšte, kas nepadaryta iki šiol.
Šalies argumentai
Pareiškėjas PRS1 teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad po motinos mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Jo motina buvo palikusi testamentą, kurį patvirtino Ukmergės 3-iojo notaro biuro notarė Vaidota Majūtė. Testamentu paveldima yra garažo dalis bei dviejų žemės sklypų dalys. Jo tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi dar brolį bei seserį. Po tėvo mirties priėmė jo palikimo dalį bei savo priimtą dalį padovanojo savo draugei D. N.. Vėliau po tėvo mirties paveldėtą turtą perleido savo motinai. Akcentavo, kad garažą naudojo ir iki motinos mirties ir naudoja iki šiol (po jos mirties). Garaže laikomas bitino inventorius ir kiti daiktai, sandėliuoja medų. Savo lėšomis remontavo garažo stogą, nuogrindą, mokėjo mokesčius, žemės sklypo nuomos mokesčius. Už žemės sklypus negalėjo mokėti mokesčių, nes nebuvo dar savininkas.
Pareiškėjo atstovė advokatė Virginija Bradulskienė vykusiame teismo posėdyje pareiškimą palaikė, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo SUA4 teismo posėdžio metu nurodė, kad po tėvo mirties visi vaikai susitarė, jog motinai paliks visą paveldimą turtą, o jau vėliau motina visiems padalins. Tačiau kitą dieną PRS1 atsisakė taip daryti, nes neva jis bus apgautas ir jis priėmė tėvo paliktą turtą. SUA4 nurodė, kad prieštarauja pareiškėjo pareiškimui tik dėl to, kad negali naudotis savo garažo dalimi, nes ginčo garaže yra sudėti pareiškėjo daiktai ir jai nėra laisvos vietos. Ji sutinka, kad tik ¼ dalis jai priklauso. Už garažą ir ji mokėjo mokesčius. Pripažįsta, kad garaže yra pareiškėjo daiktai, jis juo naudojasi, o ji neturi galimybės naudotis garažo dalimi. Sutinka su pareiškėjo pozicija, jog neįmanoma tarpusavyje susitarti dėl žemės dalių nustatymo, bus aišku tik po atidalinimo.
Suinteresuoto asmens NŽT atstovas Kęstutis Chrapačas vykusiame teismo posėdyje patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes, pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:
1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;
2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;
3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis,
445 straipsnis).
Šios bylos nagrinėjimo dalykas ir yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Remiantis nurodytomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, spręstina, ar yra teisinis pagrindas nustatyti faktą, jog pareiškėjas priėmė palikimą po motinos V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtiną turtą.
Byloje pateiktas mirties įrašas patvirtina, jog V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro centro duomenimis V. M. vaikai yra SUA4, gimusi (duomenys neskelbtini), SUA3, gimęs (duomenys neskelbtini) ir PRS1, gimęs (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis V. M. mirė (duomenys neskelbtini).
Po palikėjos mirties pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog palikėja V. M. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, notarinio registro Nr. VM - 320. Iš byloje pateikto Ukmergės r. sav. 3-iojo notaro biuro patvirtinto testamento matyti, jog V. M. po savo mirties jai nuosavybės teise priklausantį turtą padalino taip: V. M. priklausantį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 0,77 ha (duomenys neskelbtini) ir 47/100 dalis buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paliko sūnui SUA3. V. M. priklausantį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 2,28 ha (duomenys neskelbtini), žemės sklypo 4,43 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paliko pareiškėjui PRS1. Visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris V. M. priklausys jos mirties dieną paliko dukrai SUA4. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, V. M. vardu registruota nuosavybės teisė į 111/443 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir ¾ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti palikimo, atsiradusio pagal (duomenys neskelbtini) surašytą testamentą, mirus jo motinai V. M., priėmimo faktą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio
13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Iš pareiškėjo, jo atstovės žodinių paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog palikimą po savo motinos mirties pareiškėjas, kaip testamentinis įpėdinis, priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti – jis toliau naudojasi ir valdo kaip savo palikėjui priklausančiu turtu (du žemės sklypus, garažą). Pareiškėjas dar motinai esant gyvai, faktiškai naudojosi garažu, prižiūrėjo jį, rūpinosi, mokėjo mokesčius, tą patvirtino ir suinteresuotas asmuo SUA4 bei liudytoja D. N., kuri teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas garaže laiko velionės mamos baldus, bitininkystei reikalingus daiktus, turi inventorizacijos bylą. Nurodė, kad kartu grybaudami miške, PRS1 nurodė, kad tai jo tėvų miškas. Taip pat liudytoja L. B., kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad dar prieš mamos mirtį PRS1 valdė garažą ir jį naudojo savo reikmėms. Jame buvo sudėti PRS1 daiktai. Nuo senų laikų pareiškėjo motina minėjo, kad garažas atiteks PRS1.
Nors suinteresuotas asmuo SUA4 procesiniame dokumente nurodė nesutinkanti su tuo, kad pareiškėjas yra paveldėjęs garažą, tačiau jos teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija iš esmės patvirtina, kad ginčo dėl paties pareiškėjo nuosavybės teisių į paveldėtą garažo dalį nėra. SUA4 teismo posėdžio metu pripažino, kad pareiškėjas jau ilgą laiką valdo garažą, jame laiko savo daiktus, garažu naudojasi, taip pat nurodė, kad jos nesutikimas yra susijęs ne su tuo, jog pareiškėjas yra paveldėjęs garažo dalį, tačiau su tuo, kad ji pati negali naudotis jai priklausančia garažo dalimi. Taigi, vertinant suinteresuoto asmens paaiškinimus visumoje, darytina išvada, kad SUA4 iš esmės pripažįsta pareiškėjo paveldėjimo ir nuosavybės teisių į garažą faktą, tačiau nesutinka su susiklosčiusia faktine naudojimosi garažu tvarka. Šiuo atveju SUA4 priklauso ¼ garažo dalis. Todėl suinteresuoto asmens nesutikimas iš esmės kyla ne dėl pareiškėjo teisės paveldėti jam priklausančią garažo dalį, bet dėl to, kad, jos teigimu, nėra užtikrinama galimybė realiai naudotis jai priklausančia ¼ garažo dalimi. SUA4 pripažįsta pareiškėjo ilgalaikį garažo valdymą ir naudojimąsi juo, taip pat tai, kad garaže yra pareiškėjo daiktai, pats pareiškėjo nuosavybės teisių į garažo dalį faktas jai yra žinomas ir iš esmės pripažįstamas. Todėl suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose išreikštas bendro pobūdžio nesutikimas su pareiškėjo paveldėjimu vertintinas sistemiškai, atsižvelgiant į teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus.
NŽT atstovas Kęstutis Chrapačas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog jis žemės sklypus paveldėjo pradėjęs juos faktiškai valdyti. NŽT atstovas savo abejones grindė tuo, kad pats pareiškėjas nurodė, jog žemės sklypai nėra šienaujami, todėl, NŽT atstovo vertinimu, tokios aplinkybės nepatvirtina faktinio žemės sklypų valdymo. Tačiau pažymėtina, kad baigiamųjų kalbų metu NŽT atstovas pareiškimo tenkinimui neprieštaravo. Taigi, nors bylos nagrinėjimo metu NŽT atstovas kėlė abejones dėl vienos iš pareiškėjo nurodomų aplinkybių – faktinio žemės sklypų valdymo, galutinės procesinės pozicijos dėl pareiškėjo prašymo patenkinimo jis neišreiškė neigiamai ir pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.
Teismas taip pat pažymi, kad NŽT atstovo teismo posėdžio metu išsakytos abejonės savaime nepaneigia kitų byloje esančių duomenų ir aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjo teises į paveldimą turtą. Aplinkybė, kad žemės sklypai nėra šienaujami, savaime nereiškia, jog pareiškėjas jų faktiškai nevaldė, kadangi faktinis turto valdymas negali būti tapatinamas vien tik su konkretaus turto naudojimu ar jo priežiūros atlikimu tam tikru būdu. Vertinant faktinio valdymo aplinkybę, turi būti atsižvelgiama į visų byloje nustatytų aplinkybių visumą. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT, kaip suinteresuotas asmuo, baigiamųjų kalbų metu pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, taip pat į tai, kad teismo posėdžio metu išsakytos abejonės buvo susijusios tik su pareiškėjo faktinio žemės sklypų valdymo aplinkybe ir savaime nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti, jog NŽT prieštarauja pareiškėjo prašymo patenkinimui. NŽT atstovo išsakyta pozicija vertintina kaip abejonės dėl tam tikrų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, tačiau ne kaip galutinis prieštaravimas pareiškimo tenkinimui.
Kiti suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėjas po motinos V. M. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Faktiškai valdydamas palikimą sudarantį turtą, pareiškėjas išreiškė savo valią priimti V. M. palikimą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties. Paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jam nebuvo išduotas.
Įvertinęs pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, kurių duomenys neprieštarauja vieni kitiems, teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėjas po motinos V. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis).
Kaip minėta, įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po motinos V. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtiną turtą. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.