- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-27
- Bylos Nr.
- e2S-1490-603/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04023-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) PRS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjos PRS1 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki skundo dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų išnagrinėjimo, suinteresuotas asmuo antstolis Darius Stakeliūnas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (skolininkė) PRS1 kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų – uždrausti antstoliui surašyti, pasirašyti, išduoti turto – buto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), pardavimo iš varžytynių aktą. Pareiškėja prašymą grindė šiais argumentais:
antstoliui Dariui Stakeliūnui pateiktas skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti patvarkymą dėl pareiškėjos buto, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), varžytynių paskelbimo; 2) priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios pareiškėjos turto – buto, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), varžytynės būtų paskelbtos neįvykusiomis; 3) vykdyti minėto buto pardavimą tik gavus prokuroro leidimą/nustojus galioti baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-487/2024 taikytam laikinajam nuosavybės apribojimui;
antstolis pirmąsias buto varžytynes vykdė nuo 2025 m. balandžio 24 d. iki 2025 m. gegužės 26 d., turtas buvo parduotas už 165 629 Eur sumą. Nurodė, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas dar nesurašytas. Antstoliui vykdant pareiškėjos turto dalies varžytynes ir neturint tiek baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo, tiek prokuroro leidimo pardavinėti tokį skolininkės turtą. Kadangi antstolis Darius Stakeliūnas turtą pardavinėjo neteisėtai ir pažeisdamas imperatyvias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 755 straipsnio 1 dalies nuostatas, pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų;
pareiškėjos nuomone, yra pagrindas ir būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant antstoliui surašyti pareiškėjos turto pardavimo iš varžytynių aktą. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjos turtas bet kada gali būti perleistas varžytynių laimėtojui turto pardavimo iš varžytynių aktu. Perleidus pareiškėjos turtą, iš pardavimo gautos lėšos bus paskirstytos išieškotojui ir antstoliui. Tokiu atveju neteks prasmės pareiškėjos skundo nagrinėjimas ir teismo sprendimas, kuriuo antstolis būtų įpareigotas panaikinti varžytynių rezultatus, o turto pardavimą vykdyti tik gavus prokuroro leidimą/nustojus galioti baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-487/2024 taikytam laikinajam nuosavybės ribojimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjos PRS1 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Teismas nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra išieškojimo ir/ar dalies jo veiksmų vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Remdamasis teismų praktika teismas pažymėjo, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis, o išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-678-889/2024 ir kt.).
Teismas nurodė, kad prieš spręsdamas procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, iš pradžių turi preliminariai (prima facie) įvertinti skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą. Tik nustačius, jog skundas dėl antstolio veiksmų nėra akivaizdžiai nepagrįstas – sprendžiama dėl skundo (galimai patenkinto reikalavimo) užtikrinimo priemonių taikymo pagrindų egzistavimo (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Spręsdamas dėl preliminaraus skundo pagrįstumo teismas nurodė, kad pareiškėja, kuri yra skolininkė, skunde dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio patvarkymą dėl pareiškėjos buto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), varžytynių paskelbimo. Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad pareiškėja jau ne pirmą kartą kreipiasi į teismą su skundais dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio patvarkymą dėl pareiškėjos buto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), varžytynių paskelbimo. Nors pareiškėja, teismo vertinimu, sąmoningai nenurodo prašomo panaikinti antstolio patvarkymo datos ir datos, kada pareiškėja buvo informuota apie varžytynių paskelbimą, tačiau iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-27647-1153/2025 nustatė, kad pareiškėja apie antstolio ketinimą skelbti varžytines 2025 m. kovo 28 d. antstolio patvarkymu Nr. S-25-32-8007 „Dėl informacijos suteikimo apie varžytynes“ buvo informuota 2025 m. balandžio 3 d., kai tuo tarpu skundas dėl antstolio patvarkymo panaikinimo antstolio kontorai pateiktas 2026 m. vasario 11 d., t. y. praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą dvidešimties dienų terminą nuo tos dienos, kurią pareiškėja sužinojo apie skundžiamo veiksmo atlikimą ir devyniasdešimt dienų terminą nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Teismas nenustatė, kad pareiškėja skundu prašytų praleistą terminą atnaujinti ir (ar) kad šis terminas pareiškėjai buvo atnaujintas, byloje nėra. Teismas laikė esant pagrįstoms abejonėms dėl pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo ir kartu nesavalaikio skundo dėl antstolio veiksmų teikimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad buto (duomenys neskelbtini), varžytynės pagal vykdymo proceso duomenis yra pasibaigusios, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti patvarkymą dėl buto pardavimo iš varžytynių paskelbimo nagrinėjimas yra netikslingas, kadangi nesukeltų teisinių pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą manyti, jog antstoliui atlikus konkrečius vykdymo veiksmus (šiuo atveju išdavus turto pardavimo iš varžytynių aktą) bei antstoliui (ar teismui) patenkinus pareiškėjos skundą, vėliau nebus galima pašalinti šiais veiksmais sukurtų pasekmių. Pažymėjo, kad pagal apygardos teismų praktiką suinteresuotam asmeniui, nesutikus su įvykusiomis varžytinėmis, vadovaujantis CPK 602 straipsniu, jis turi galimybę ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1262-855/2024).
Teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjos skundo esminius argumentus, sprendė, kad pareiškėjos skundas yra tikėtinai nepagrįstas ir juo siekiama tik stabdyti išieškojimą iš buto, o ne sąžiningai ginti galimai pažeistas teises (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Kadangi neįrodyta pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikomo sąlyga, teismas laikė nesant pagrindo teigti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki skundo išnagrinėjimo, kiltų grėsmė teismo procesiniam sprendimui įvykdyti. Pareiškėjai neįrodžius būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikė nesant pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantė (pareiškėja) PRS1 pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. nutarties, prašydamas ją panaikinti ir priimti naują nutartį - nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos PRS1 skundas dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti antstoliui surašyti, pasirašyti, išduoti turto – buto (unikalusNr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
spręsdamas, kad pareiškėja neįrodė skundo reikalavimo tikėtino pagrįstumo, teismas peržengė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimo ribas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad neva pareiškėja praleido CPK 512 straipsnyje įtvirtintą terminą skundui dėl antstolio veiksmų pateikti, kadangi tokio klausimo sprendimas nėra teismo prerogatyva. Pagal CPK 510 straipsnį termino skundui pateikti klausimą sprendžia antstolis, ne teismas, o antstolio priimtas patvarkymas gali būti skundžiamas teismui. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas procesinį prašymą nustatinėjo skundo pateikimo terminus, neteisingai nustatydamas skundo pateikimo termino pradžią / pabaigą. Taigi, teismui išėjus iš prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo ribų, nėra pagrindo laikyti, kad teismo padaryta išvada dėl skundo tikėtino pagrįstumo yra teisėta;
be to, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas ėmėsi nagrinėti ne prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet patį skundą, kuriuo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pareiškėja ir pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Negana to, teismas netinkamai kvalifikuoja skundo reikalavimus ir jų galimo tenkinimo pasekmes. Nepaisant to, jog Turto varžytynės yra pasibaigusios, turto pardavimo iš varžytynių aktas dar nėra surašytas, kas reiškia, kad skundo tenkinimo atveju, antstolio patvarkymas paskelbti varžytynes būtų panaikintas, o varžytynės – paskelbtos neįvykusiomis. Taigi, šiuo atveju teismas taip pat ne tik išėjo iš prašymo del laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo ribų, bet kartu netinkamai kvalifikavo skundo reikalavimų teisines pasekmes;
laikinosios apsaugos priemonės yra preliminari priemonė, kuria siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą. Dėl to sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą civilinėje byloje nėra analizuojamas ieškinio ir jame išdėstytų reikalavimų pagrįstumas ar kitos aplinkybės, tiesiogiai nepagrindžiančios rizikos dėl ateityje priimto teismo sprendimo nebuvimo. Taigi, argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, negali turėti jokios reikšmės. Įvertinus tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra preliminari priemonė, kurios imamasi siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų vykdymą, lemia skundžiamoje nutartyje išdėstytų teismo motyvų, jog pareiškėja neįrodė skundo pagrįstumo, paneigimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11181-964/2026 atsisakyta priimti pareiškėjos PRS1 skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad dėl minėtos nutarties atskirasis skundas nepateiktas, nutartis yra įsiteisėjusi (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Nenustatyta, kad pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų pagrindu būtų užvesta civilinė byla ir ji šiuo metu nagrinėjama. Tuo tarpu pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų – uždrausti antstoliui surašyti, pasirašyti, išduoti parduoto priverstine tvarka turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11181-964/2026 atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų, kad minėta nutartis įsiteisėjusi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjai reiškiant reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, nėra aktualus skundžiama nutartimi išspręsto laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo klausimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, t. y. nebeliko pagrindo klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręsti, kadangi vykdymo procese teikiant skundą dėl antstolio veiksmų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikiamas CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Aptartos aplinkybės pagrindžia, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas, kurį apeliantė prašė taikyti iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, objektyviai negali būti taikomas, kadangi skundas dėl antstolio veiksmų apskritai atsisakytas priimti.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantė teikdama atskirąjį skundą nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų parduodant turtą priverstine tvarka, atsisakytas priimti, o apeliacinis procesas yra pradėtas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų – uždrausti antstoliui surašyti, pasirašyti, išduoti parduoto priverstine tvarka turto pardavimo iš varžytynių aktą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nebeliko apeliacijos objekto (nepriimtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų), dėl kurio pareiškėja ir kėlė ginčą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Todėl ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo vertinimas atskirojo skundo argumentų aspektu apeliacine tvarka nebetenka teisinės prasmės.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog šiame apeliaciniame procese nebeliko apeliacijos objekto. Kadangi aplinkybė dėl apeliacinio proceso negalimumo atsirado jau pradėjus apeliacinį procesą, šis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės (pareiškėjos) PRS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. nutarties.