- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-08-06
- Bylos Nr.
- eA6.-117-1091/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00808-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Rasa Paulauskaitė-Šiaulė
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 7.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paulauskaitė-Šiaulė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) buvęs vadovas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S., nuo 2025 m. kovo 28 d. iki 2026 m. kovo 6 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu asmeniu, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, t. y. žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais (akcine draudimo bendrove „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas, R. B.), todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką, taip pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teises. Tokiais veiksmais A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. į teismo posėdžius neatvyko. Jam procesiniai dokumentai bei teismo šaukimai buvo siunčiami VMI nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris yra deklaruotas Mokesčių mokėtojų registre. 2026 m. liepos 30 d. gautas atsakymas, jog asmuo sutinka su sprendimu. Įvertinus tai, kad asmeniui buvo tinkamai ir laiku išsiųsti procesiniai dokumentai, jis teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo bei jo priedų turinio matyti, kad juo VMI prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. S. ir paskirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį, t. y. 2 200 Eur. Šiame pareiškime VMI išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia A. S. pareikštą kaltinimą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. gegužės 27 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 35 380,85 Eur (pelno mokestis su delspinigiais 35 145,65 Eur, pridėtinės vertės mokestis su delspinigiais 235,20 Eur). Mokestinė nepriemoka susidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Siekdama išanalizuoti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI 2026 m. kovo 25 d. parengė ir 2026 m. kovo 27 d. išsiuntė (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriui prašymą suteikti informaciją – pateikti sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 10 d. iki atsakymo pateikimo dienos. 2026 m. balandžio 15 d. iš (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus gautas „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kortelės išrašas. Įvertinus „(duomenys neskelbtini)“ banko pateiktus sąskaitų išrašus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. VMI duomenimis, bendrovės vardu yra atidaryta „(duomenys neskelbtini)“ banko atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini). Iš sąskaitos buvo vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais. Pareiškime taip pat nurodoma, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu buvusi nepriemoka nėra padengta ir šiai dienai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veiksmai pažeidė VMI kaip kreditoriaus teises, nes mokesčių administratoriaus analizuotu laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 19 d. iki 2026 m. kovo 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir/ar paslaugų teikėjais, akcininku ar kitais, žemesnės eilės nei VMI, kreditoriais. Į teismo posėdį neatvykus nei VMI atstovui, nei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (pranešta tinkamai apie teismo posėdį), gavus VMI prašymą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, ir vadovaujantis ANK 630 straipsnio 3 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.
ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl, vertinant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, be kita ko, CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis.
CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).
Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo matyti, kad A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad 2026 m. gegužės 27 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 35 380,85 Eur. Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į posėdžius neatvyko, paaiškinimų raštu neteikė. Vis dėl to, iš teismui pateikto „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 10 d. iki 2026 m. balandžio 15 d. matyti, kad bendrovė aptariamu laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais – 2025 m. gegužės 19 d. atliktas atitinkamai 358 Eur mokėjimas akcinei draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, 2025 m. birželio 29 d., rugsėjo 16 d., gruodžio 6 d. atlikti 985,33 Eur, 1 477,50 Eur, 470 Eur mokėjimai „(duomenys neskelbtini)“ AS filialui, 2025 m. gruodžio 6 d., gruodžio 17 d. atlikti 3 000 Eur, 2 000 Eur mokėjimai R. B. Visi šie mokėjimai atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau turint susidariusią mokestinę nepriemoką, taigi žinant, kad turimų lėšų nepakankama visiems reikalavimams patenkinti.
Nagrinėjamu atveju A. S., kaip įmonės vadovo, veiksmai, iš esmės nesprendžiant problemos dėl įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir toliau sąmoningai atsiskaitinėjant su kitais kreditoriais (nesilaikant eiliškumo), rodo, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė veikdamas tyčia.
Konstatuotina, jog aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog A. S., nuo 2025 m. kovo 28 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu asmeniu, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, atsiskaitinėjo su kitais bendrovės kreditoriais (akcine draudimo bendrove „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ AS filialu, R. B.) ir neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeidė kreditorės VMI teises. Tokie A. S. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Teismas, skirdamas A. S. nuobaudą už padarytą nusižengimą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (veika padaryta tyčia, padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – A. S. į teismo posėdžius neatvyko, paaiškinimų neteikė, Sodros duomenimis, bendrovei šiuo metu jis jau nevadovauja. A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. S. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą ir VMI pareiškime prašomą 2 200 Eur piniginę nuobaudą. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda padės įgyvendinti nuobaudos tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą. Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; įmoka mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: 1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; 2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; 3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; 4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas; 5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“ bankas; ar 6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – eA6.-117-1091/2026. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis). Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.