Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-08-17 · Civilinė byla Nr. e2-2769-580/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-08-17
Bylos Nr.
e2-2769-580/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00917-2026-2
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Ieškovas
IES1
Atsakovas
ATS1, ATS2
Trečiasis asmuo
Kredito unija Magnus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2769-580/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00917-2026-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2026 m. rugpjūčio 17 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IES1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2 dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir sandorio negaliojimo teisinių pasekmių, trečiasis asmuo kredito unija „Magnus“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė IES1 prašo:

pripažinti 2025 m. rugpjūčio 13 d. ATS1 ir ATS2 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio (duomenys neskelbtini) IES1 atžvilgiu nuo jos sudarymo momento;

nukreipti ieškovės IES1 reikalavimo ATS1 patenkinimą į pagal 2025 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį ATS2 perleistą 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 429/1750 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ieškovės reikalavimo dydžio apimtimi

priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas pagal iki bylos nagrinėjimo iš esmės

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

ieškovė ir atsakovas 2010-12-18 sudarė santuoką. 2010-12-17 ikivedybine sutartimi šalys pasirinko visiško turto atskirumo režimą. Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-213-1032/2025 2025-10-15 daliniu sprendimu išspręstas šalių santuokos nutraukimo klausimas, toje pačioje byloje toliau nagrinėjami šalių turtiniai reikalavimai, įskaitant IES1 29 785 Eur ir 90 000 Eur reikalavimus;

Šalies argumentai

IES1 2024-10-29 pareiškė priešieškinį, prašė priteisti iš ATS1 29 875 Eur už jos asmeninėmis lėšomis įvykdytus jo skolinius įsipareigojimus. 2025-05-19 patikslintu priešieškiniu santuokos nutraukimo byloje papildomai prašo 90 000 Eur kaip be teisinio pagrindo ATS1 įgytą turtinę naudą. Bendra turtinių reikalavimų suma – 119 785 Eur. 90 000 Eur reikalavimas grindžiamas 2006–2017 m. ATS1 naudai suteikta finansine parama: 24 000 Eur iki santuokos perduotomis lėšomis, 28 000 Eur išlaidomis jam atliekant laisvės atėmimo bausmę ir 38 000 Eur jo pragyvenimo išlaidomis. ATS1 įsipareigojimą jas kompensuoti patvirtino 36 paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais po 2 500 Eur;

Žemesnės instancijos teismas

2025-08-13 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 5816 ATS1 pardavė ATS2 jam priklausiusią turto dalį: 1/2 dalį buto / patalpos–buto, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 429/1750 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Sandorio vertė – 193 000 Eur. Visa kaina finansuota kredito unijos „Magnus“ ATS2 suteiktu kreditu. 103 223,47 Eur kainos dalis buvo skirta ATS1 prievolei kredito unijai „Magnus“ padengti, o 89 776,53 Eur pervesta į ATS1 sąskaitą. Ieškovės turimais duomenimis, sutartis įvykdyta ir visa 193 000 Eur kaina sumokėta;

ieškovė yra ATS1 kreditorė. Jos reikalavimo teisę sudaro iki ginčijamo sandorio pareikšti 29 785 Eur ir 90 000 Eur turtiniai reikalavimai. Pirmasis reikalavimas kildinamas iš jos asmeninėmis lėšomis įvykdytų ATS1 prievolių jo kreditoriams, antrasis – iš ATS1 be teisinio pagrindo įgytos turtinės naudos grąžinimo pagal CK 6.237 ir 6.242 straipsnius. Galutinis IES1 reikalavimo dydžio klausimas bus išspręstas civilinėje byloje Nr. e2-213-1032/2025, kurioje po 2025 m. spalio 15 d. dalinio sprendimo toliau nagrinėjami šalių turtiniai reikalavimai;

ATS1 perleido visą likusią registruoto nekilnojamojo turto dalį. Po atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi ATS1 buvo pervesta 89 776,53 Eur, o santuokos nutraukimo byloje jam jau buvo pareikšti 119 785 Eur turtiniai reikalavimai. Ieškovės turimais duomenimis, nekilnojamasis turtas buvo pakeistas piniginėmis lėšomis, kurios neišliko. Dėl to IES1 galimybė patenkinti teismo patvirtintą reikalavimą tapo apsunkinta.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir viešame Nekilnojamojo turto registre įrašyti draudimą perleisti nuosavybės teises į ginčijamu 2025 m. rugpjūčio 13 d. sandoriu perleistą 1/2 dalį buto ir 429/1750 dalį žemės sklypo, taip pat uždrausti ATS2 šias turto dalis įkeisti ar kitaip papildomai apsunkinti, paliekant teisę turtą valdyti ir naudoti. Nurodo, kad:

2025 m. rugpjūčio 21 d. Nekilnojamojo turto registro išraše dėl žemės sklypo įregistruotas juridinis faktas – apribojimas valdyti, naudoti nekilnojamąjį daiktą ir (arba) juo disponuoti, kurio įregistravimo pagrindas – 2025 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 5816. Išraše konkretus apribojimo turinys nenurodytas, o duomenys yra 2025 m. rugpjūčio 21 d. Todėl šis įrašas nepatvirtina, kad ieškinio pateikimo metu ginčijamos turto dalys negali būti perleistos ar papildomai apsunkintos;

ginčijamas sandoris susijęs su 1/2 dalimi buto ir 429/1750 dalimi žemės sklypo. Šias turto dalis perleidus tretiesiems asmenims arba papildomai apsunkinus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik ginčijamu sandoriu perleistoms turto dalims ir nevaržo ATS2 teisės turtą valdyti bei naudoti, todėl yra proporcingos.

Prašymas tenkintinas. Ieškovė, vadovaudamasi CPK 144 straipsniu ir 145 straipsnio 1 dalies 2 bei 6 punktais, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas. Pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pareiga pagrįsti šių aplinkybių egzistavimą tenka prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinyje pareiškusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

Ieškovės pateikto ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluoti ieškinio reikalavimai, ieškinio faktinis ir teisinis pagrindai, pateikti įrodymai, kurie, ieškovo įsitikinimu, patvirtina jo nurodytus argumentus ir reikalavimus. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas būtų pasirinkęs akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Preliminariai įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendžia, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Papildomai pažymėtina, kad preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas nėra ginčo išsprendimas iš esmės, nes ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą.

Civilinio proceso kodeksas numato, kad antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Teismų praktikoje yra pažymima, kad vienu iš svarbiausių kriterijų sprendžiant dėl reikalingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra kitos šalies veiksmų vertinimas sąžiningumo aspektu. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1352-943/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Reiškiamo ieškinio pobūdis, kai ieškovė actio Pauliana pagrindu siekia nukreipti išieškojimą į atsakovo perleisto turto dalį, nurodo, jog po ginčijamo sandorio sudarymo neliko ATS1 vardu registruoto nekilnojamojo turto, ieškovės turimais duomenimis, pagal sutartį gautos lėšos jo turto sudėtyje neišliko, o kito turto kitoje byloje nagrinėjamiems ieškovės reikalavimams patenkinti, sprendžiama, kad yra pagrindas iki šios bylos išnagrinėjimo taikyti ribojimą ginčijamos nuosavybės perleidimui. Ieškovė nurodo, kad atsakovė ATS2 dalyvavo ankstesnėje civilinėje byloje dėl pirmosios to paties nekilnojamojo turto dalies perleidimo ir žinojo apie IES1 turtinius reikalavimus ATS1 , todėl pagal šiuo metu teismui pateiktus duomenis pagrįsta manyti, jog atsakovė ATS2 galėjo dalyvauti veiksmuose, dėl kurių galėjo būti sumažinta atsakovo ATS1 galimybė įvykdyti ieškovės reikalavimus, jeigu jie būtų patenkinti toliau nagrinėjamoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-213-1032/2025. Tuo remiantis sprendžiama, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju, gali būti sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą šioje byloje, jeigu būtų patenkintas ieškovės ieškinys. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės vertinamos kaip proporcingos, kadangi apribojama tik teisė turtą parduoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, teisė turtą valdyti ir naudotis yra paliekama. Teismas, vadovaudamasis CPK 290 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės IES1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ieškinio užtikrinimui viešame Nekilnojamojo turto registre įrašyti draudimą atsakovei ATS2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės teises į pagal 2025 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5816 įgytą 1/2 dalį buto / patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir 429/1750 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti ATS2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , šias turto dalis įkeisti ar kitaip papildomai apsunkinti, paliekant teisę turtą valdyti ir naudoti, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui, ieškovui ir atsakovams. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą. Nutarties apskundimas nesustabdo nutarties vykdymo.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė