Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-616-468/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45209-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; (S)

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Kamilei Sipavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Iliukui (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą), teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo kaltinamojo V. U. gynėjo advokato Viktoro Firsovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-07-24 nutarties, kuria V. U. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas – 3 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

V. U. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su A. U., J. M., A. L., I. L., I. B. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal išankstinį organizuotos grupės narių susitarimą, užduočių pasiskirstymą, veikdamas atskirais, tačiau tarpusavyje susijusiais veiksmais, panaudodamas apgaulę, savo ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo bei pasikėsino įgyti labai didelės vertės svetimą turtą. Šiais savo veiksmai V. U. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 289 straipsnyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 198-1 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (8 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 289 straipsnyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 198-1 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje (3 veikos). V. U., vadovaujantis BPK 140 str., laikinai sulaikytas 2025-02-16 22.45 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-18 nutartimi, V. U. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2 mėnesiams, nuo 2025-02-16 iki 2025-04-16. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas. Paskutine, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-07-24 nutartimi, kaltinamajam V. U. kardomoji priemonė - suėmimas pratęstas 3 mėnesiams, nuo 2026-08-16 iki 2026-11-16, konstatavus, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti suėmimo pagrindai nėra išnykę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

Kaltinamojo V. U. gynėjas advokatas Viktoras Firsovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-07-24 nutartį pratęsti kaltinamajam V. U. kardomosios priemonės terminą į namų areštą ir intensyvią priežiūrą. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis skirti V. U. kardomąją priemonę - suėmimą yra nepagrista. Visus BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galimą pasiekti skiriant jam namų areštą ir intensyvią priežiūrą. V. U. pažada, kad jis niekur nebėgs ir nesislėps, neturi tam tikslo ir prasmės. Jis davė parodymus, pilnai prisipažino, papasakojo viską ką žinojo apie bendrininkus, anksčiau nebuvo teistas už analogišką nusikaltimą. Išėjęs į laisvę įsidarbins baldų fabrike, kur anksčiau dirbo, stengsis atlyginti padarytą žalą. Nurodė, kad gyventų pas mamą. V. U. mama ankščiau rašė prašymą, jog neprieštarauja, kad jis gyventų pas ją bei prašė skirti jam namų areštą. Iš pradžių, kol įsidarbintų V. U. padėtų pragyventi mama. V. U. nesunku būtų įsidarbinti baldų fabrike (duomenys neskelbtini), kur anksčiau jis dirbo, nes ten dirba ir jo sesuo. Gaudamas pajamas V. U. galės greičiau atlyginti padarytą žalą. Tai, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus yra tik prielaida.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-07-24 nutartis paliekama galioti

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad V. U. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 289 straipsnyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 198-1 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (8 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 289 straipsnyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 198-1 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje (3 veikos). Tokie duomenys užfiksuoti proceso dalyvių – kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, procesinės prievartos priemonių taikymo, procesinių veiksmų atlikimo – objektų apžiūros protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje bylos medžiagoje.

Teisėjų kolegija pasisakydama dėl gynybos nurodytų skunde argumentų, jog V. U. davė parodymus, pilnai prisipažino, papasakojo viską ką žinojo apie bendrininkus, pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju, yra sprendžiamas kaltinamojo skirto suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimas, tačiau jokiu būdu nenagrinėjama baudžiamoji byla, nesprendžiamas kaltės klausimas, nevertinamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar kaltinamojo paaiškinimai dėl įtarimo pagrįstumo. Baudžiamosios bylos duomenys vertinami tik tokia apimtimi, kuri yra reikšminga sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus, sprendžiant kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, yra vertinamasis, todėl šioje proceso stadijoje nėra būtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 1S-101-1243/2026).

Taigi, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti pratęsiamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytam pagrindui. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Skundžiama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas V. U. pratęsė suėmimo terminą, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstą manymą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir (ar) darys naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, suėmimas kaip kardomoji priemonė gali būti pratęsiama, jei yra pagrįstas pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti arba pasislėpti nuo teisėsaugos institucijų. Teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 2 dalyje yra numatyta aplinkybių visuma, į ką yra atsižvelgiama vertinant ar yra kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) rizika, t. y. vertinama kaltinamojo šeimyninė padėtis, nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesni teistumai, ryšiai užsienyje ir kitos reikšmingos aplinkybės, leidžiančios nustatyti tokios rizikos buvimą ar nebuvimą. Šios teisės normos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Todėl sprendžiant, ar egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas suėmimo pratęsimo pagrindas, gali būti vertinamos ne tik įstatyme tiesiogiai nurodytos, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, galinčios patvirtinti arba paneigti riziką, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

V. U. yra kaltinamas padaręs įvairių nusikaltimų kategorijoms priskiriamas veikas, t. y. sunkų nusikaltimą (BK 183 straipsnio 3 dalis), apysunkius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje) bei nesunkius nusikaltimus (BK 289 straipsnyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje). Už kaltinamajam inkriminuotą sunkų nusikaltimą įstatyme numatyta iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad nors vien nusikalstamos veikos priskyrimas konkrečiai nusikaltimų kategorijai ir gresiančios bausmės dydis savaime nesudaro pagrindo kaltinamajam pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau realios laisvės atėmimo bausmės tikėtinumas bei jos griežtumas kitų aplinkybių kontekste vertintini kaip veiksniai, galintys lemti kaltinamojo apsisprendimą bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pagrindžia minėtos rizikos egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-59-626/2026, Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-79-1076/2026). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sankcijos dydis negali būti vienintelė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą suėmimo pagrindą lemianti aplinkybė, šiuo atveju yra vertinami ir kiti byloje esantys duomenys.

Svarbu pažymėti, kad kaltinamojo nesieja tvirti ir ilgalaikiai socialiniai, ekonominiai ar šeiminiai ryšiai su Lietuva. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. U. Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, oficialiai nedirba, neturi legalaus ir nuolatinio pragyvenimo šaltinio, taip pat neturi Lietuvoje registruoto turto. Tuo tarpu kaltinamąjį sieja tvirtesni ryšiai su užsienio valstybėmis – jis ilgą laiką gyveno Latvijos Respublikoje, kur taip pat neoficialiai dirbo, be to, buvo išvykęs dirbti į Ukrainą ir Olandiją. Pažymėtina, jog kaltinamasis nėra vedęs ir neturi vaikų, tad jo nesaisto jokie šeiminiai įsipareigojimai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vien skunde nurodomos aplinkybės, jog V. U. ketina įsidarbinti ir gyventi pas savo motiną, savaime nepaneigia ir reikšmingai nesumažina nustatytos bėgimo (slėpimosi) nuo teisėsaugos institucijų rizikos. Be to, pažymėtina, jog BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo pagrindai yra perspektyvinio pobūdžio, t. y. grindžiami pagrįstu spėjimu ar prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą ir jas įvertinusi, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja rizika, jog kaltinamasis, turėdamas ryšių užsienyje, gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų ir skundžiamoje nutartyje BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas yra konstatuotas pagrįstai.

Taip pat skundžiamoje nutartyje suėmimas buvo pratęstas remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtoje straipsnio dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į kaltinamojo ankstesnį teistumą. Tai leidžia įvertinti kaltinamojo asmenybę, elgesį, gyvenimo būdą bei polinkį daryti nusikalstamas veikas. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. U. nors ir yra jauno amžiaus, tačiau jau buvo tris kartus teistas. Taip pat įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį ir tai, kad jos galimai buvo padarytos organizuotoje grupėje, yra pagrindas manyti, jog šios veikos galėjo būti ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuotos ir padarytos siekiant turtinės naudos. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir normų bei gyventi pagal visuomenėje priimtus elgesio standartus, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog egzistuoja rizika, kad, būdamas laisvėje, V. U. gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad šiam suėmimo pagrindui nustatyti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi jas daryti. Atsižvelgdama į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė V. U. suėmimą, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą.

BPK 121 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias nuostatas ir bylos aplinkybių visumą, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo kaltinamajam taikyti švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones. Nė viena iš jų atskirai, taip pat ir jų kompleksas, įskaitant skunde nurodytą namų areštą ir intensyvią priežiūrą, nebūtų pakankamas užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese ir (ar) ir užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui. Vertindama šių kardomųjų priemonių taikymo galimybę, teisėjų kolegija atsižvelgia į kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, ankstesnį jo elgesį bei kitus byloje nustatytus duomenis. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo. Tuo tarpu suėmimas nagrinėjamu atveju užkerta kelią kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Šių išvadų nekeičia ir nepaneigia ir tai, kad byla su kaltinamuoju aktu (2026-06-29) perduota teismui. Teisminis nagrinėjimas iš esmės tik pirminėje stadijoje, todėl atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimas trims mėnesiams, priešingai nei nurodyta skunde, yra proporcingas ir atitinka BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą bei kitus BPK reikalavimus.

Pažymėtina ir tai, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. U. gynėjo advokato Viktoro Firsovo skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-07-24 nutartimi pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.