Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1234-1100/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-19350-2026-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.10.4

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Mildai Bašinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P. (nuotoliniu būdu), viešame teismo posėdyje (nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos Sandros Matulienės 2026 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16176-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

Pagrindiniai skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados

A. P. skundas tenkinamas.

A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. P. nusipirko automobilį BMW 320D ir kitą dieną pardavė transporto priemonę asmeniui (duomenys neskelbtini). Tas asmuo atvažiavo autobusu iš (duomenys neskelbtini). Tą dieną A. P. dirbo ir jam reikėjo nuvykti į darbą (duomenys neskelbtini). Dėl to jie susitiko 6.30 val. netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Jie „perrašė“ automobilį ir tas asmuo nuvežė pareiškėją į darbą (duomenys neskelbtini). Po to, tas asmuo važinėjo automobiliu ir padarė administracinį nusižengimą. Tuo metu A. P. jau nebebuvo automobilio savininkas. Automobilio pardavimo skelbimą buvo įkėlęs į „(duomenys neskelbtini)“. A. P. pateikė pirkimo–pardavimo sutartį ir jis su (duomenys neskelbtini) pasirašė toje sutartyje. Jo elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini). Iš policijos negavo administracinio nusižengimo protokolo, šis dokumentas tiesiog atėjo į elektroninį paštą po pusės metų, tik tuomet sužinojo apie nubaudimą arba gal tokią informaciją pamatė VMI sistemoje. Tada pradėjo ieškoti, kaip galima pateikti skundą, ir kažkur rado informaciją, kaip galima.

AB „Regitra“ 2026 m. rugpjūčio 28 d. raštu dėl duomenų ir dokumentų kopijų pateikimo nurodė, kad Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2026 m. kovo 5 d. A. P. pateikė transporto priemonės BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, transporto priemonės įgijėjas K. P., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, minėta transporto priemonė nuo 2026 m. kovo 3 d. iki 2026 m. kovo 5 d. nebuvo įregistruota. Su raštu pridėtos deklaravimo metu pateiktų dokumentų kopijos: 1) Savininkų apskaitos informacinės sistemos duomenų išrašas; 2) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje užfiksuota, kad A. P. automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. kovo 4 d. 6.35 val. pardavė K. P.; 3) transporto priemonės perleidimo deklaracija, kurioje užfiksuotas deklaracijos pateikimo laikas – 2026 m. kovo 5 d. 22:09:54 val.; 4) pranešimas dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo (b. l. 35–39).

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ar jos nebuvimu.

Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal šio straipsnio 5 dalį administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti (ANK 567 straipsnio 3 dalis).Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju A. P. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2026 m. kovo 4 d. 10.24 val. Vilniuje, Geležinio Vilko–Gerosios Vilties g. sankirtoje, vairuodamas automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, pažeidė kelio ženklinimo Nr. 1.1. (siaura ištisinė linija) reikalavimus, taip pažeidė KET 8 punkto reikalavimus.

A. P. skunde nesutinka su nubaudimu, nes, pasak jo, administracinio nusižengimo padarymo metu jis nevairavo automobilio BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ši transporto priemonė buvo parduota kitam asmeniui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tokia A. P. versija nėra paneigta byloje surinktais įrodymais. Byloje yra vos viena nuotrauka (b. l. 6), iš kurios negalima nustatyti, koks konkretus asmuo vairavo automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pavyzdžiui, nėra užfiksuotas vairuotojo veidas). A. P. su skundu pateikė 2026 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią šią dieną 6.35 val. (dar iki administracinio nusižengimo) pardavė minėtą automobilį K. P. (b. l. 13, 44). Teismas neturi pagrindo abejoti 2026 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties tikrumu. Tokios išvados nepaneigia tai, kad A. P. pateikė tokį dokumentą tik su skundu dėl Institucijos vyriausiosios tyrėjos S. Matulienės 2026 m. liepos 3 d. nutarimo. Pareiškėjas skundą nagrinėjant teisme nurodė, kad po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo jis perdavė automobilį (duomenys neskelbtini) naudotis pirkėjui. Tokia A. P. versija taip pat nėra paneigta.

Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad A. P. dėl nagrinėjamo įvykio buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas 2026 m. gegužės 15 d. (b. l. 11–12). Kita vertus, pareiškėjas dar iki tol (2026 m. kovo 5 d.) informavo AB „Regitra“ pateikdamas transporto priemonės perleidimo deklaraciją dėl automobilio (duomenys neskelbtini), taip pat tos pačios 2026 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties kopiją (b. l. 35–39). Taigi A. P. informavo AB „Regitra“ apie automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimą dar iki tol, kol jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nagrinėjamo įvykio, t. y. dar jis nežinojo, kad gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Vien tai, kad A. P., nedelsdamas po automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo, nedeklaravo AB „Regitra“ apie šios transporto priemonės pardavimą, savaime neįrodo, kad būtent jis padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal 2026 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį automobilis (duomenys neskelbtini) buvo parduotas kitam asmeniui 2026 m. kovo 4 d. 6.35 val., o administracinis nusižengimas padarytas 10.24 val., t. y. per gana trumpą laiką (mažiau kaip keturias valandas). Per tokį gana trumpą laiką automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo nedeklaravimas AB „Regitra“ savaime neįrodo nesąžiningo / nerūpestingo asmens veiksmų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. su 2026 m. gegužės 15 d. administracinio nusižengimo protokolu buvo išsiųstas tos pačios dienos pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 10-ANR_PR-12186-2026, kuriuo buvo pateikta informacija, kad, jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, A. P. gali informuoti apie tai Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą nurodydamas tokio asmens duomenis (b. l. 6 antra pusė–7). Šie dokumentai buvo išsiųsti pareiškėjui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10 antra pusė), kuriuo pareiškėjas naudojasi ir kurį pareiškėjas yra išviešinęs valstybės informacinėje sistemoje (b. l. 46). Kita vertus, pažymėtina, kad A. P. šioje byloje traukiamas administracinėn atsakomybėn ne už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą (transporto priemonių savininkams (valdytojams) nustatytų reikalavimų nevykdymą), o už konkretų KET pažeidimą, už kurį kyla administracinė atsakomybė pagal atitinkamą ANK straipsnį – šiuo atveju ANK 417 straipsnio 1 dalis. Taigi A. P. informacijos nepateikimas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pagal siųstą pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 10-ANR_PR-12186-2026 taip pat savaime neįrodo, kad būtent jis padarė administracinį nusižengimą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymi, kad, kaip ir baudžiamojoje teisenoje, administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naštos, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją (pareigūną) išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis išvadomis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nagrinėjamu atveju vien iš byloje esančios vienos nuotraukos, kuri aptarta nutarties 11. punkte, nepakanka daryti neabejotinos išvados, kad A. P. šioje byloje padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Iškilusių abejonių nėra galimybės paneigti kitais įrodymais, todėl visos abejonės vertinamos pareiškėjo naudai. Nutarimas naikintinas neįrodžius, kad 2026 m. kovo 4 d. 10.24 val. Vilniuje, Geležinio Vilko–Gerosios Vilties g. sankirtoje, automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo A. P.

Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). ANK neįtvirtinta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tuo atveju, kai nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo. Be to, ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte, pagal kurią teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taigi tuo atveju, kai teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi ANK 565¹ straipsnio 1 punktu (pagal iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusią redakciją ANK 591 straipsnio 1 punktu), 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020). Atsižvelgiant į pateiktą išaiškinimą, nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai spręsti klausimą dėl veikos, kuri turi administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

A. P. skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Sandros Matulienės 2026 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16176-2026 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.