Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Purvys, sekretoriaujant Daliai Antanavičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui TRA1, jo ir UAB „X“, RAB „V“ (ООО „V“), MB „A“ atstovui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenkai, Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovei Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus įgaliotai atstovei G. S. (nuotoliniu būdu per ZOOM programą), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „X“ vadovo TRA1, RAB „V“ (ООО „V“), MB „A“ atstovo advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenkos (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojos R. B. 2026 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-684-2026 administracinio nusižengimo byloje.

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija arba VTM) direktoriaus pavaduotojos R. B. 2026 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-684-2026 TRA1 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalį 3300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – daikto (3100 kg medienos) konfiskavimu už tai, kad 2026 m. kovo 26 d. NTKS priemonėmis muitinės procedūrai įforminti pateikta tranzito deklaracija Nr. 26LTVK30000137D8J6, kurioje deklaruota prekė – „krepšeliai pinti“ (pakuočių skaičius – 40, bruto masė – 4100 kg). Minėtoje tranzito deklaracijoje importuotojas/gavėjas – UAB „X“ (Lietuva), siuntėjas – OOO „V“ (Baltarusija). Deklaruotas prekės kodas 4602 19. Muitinio tikrinimo metu buvo paimtas deklaruotos prekės mėginys. Po atlikto mėginio tyrimo VTM buvo įformintas 2026 m. balandžio 2 d. Prekės klasifikavimo aktas Nr. 26V0211, kuriame nustatyta, jog deklaruotas 2026 m. kovo 26 d. tranzito deklaracijoje Nr. 26LTVK30000137D8J6 prekės KN kodas keistinas iš 4602 19 į 4415 10 10 00. Prekės KN kodas 4415 10 10 00 patenka į 2022 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 2022/355, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006) dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje, 1o straipsnį, pagal kurį draudžiama į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardintus medienos gaminius, jei jų kilmės šalis Baltarusija arba jie eksportuoti iš Baltarusijos (b. l. 8-10).

UAB „X“ vadovo TRA1, RAB „V“, MB „A“ (toliau – ir pareiškėjai) atstovas advokato padėjėjas J. Kovalenka pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2026 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-684-2026 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, turtą grąžinti. Skundas grindžiamas tuo, kad nei RAB „V“, nei RAB „V“ naudos gavėjai, įskaitant akcininkus ir galutiniai naudos gavėjai nėra ir niekada nebuvo įtraukti į juridinių asmenų sąrašus ar registrus, kuriems taikomos (JAV, JT, JK, ES ar k.t.) sankcijos, pateikė tai patvirtinančius įrodymus į bylą. Įsigydama minėtas prekes iš Baltarusijos bendrovė UAB „X“ vadovavosi Lietuvos muitinės, Muitinės laboratorijos (toliau – ir ML) 2024 m. sausio 31 d. UAB „X“ adresuotu raštu Nr. (1.5 Mr) 2B-34 su pridedamu Muitinės laboratorijos 2024 m. sausio 30 d. tyrimo protokolu Nr. 24MLT0104, taip pat Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės 2023 m. rugpjūčio 9 d. skyriaus raštu Nr. 2VE-9343, kuriuose nustatyta, kad rankų darbo pintas krepšelis su viena trumpa rankenėle klasifikuojamas KN kodu 4602 19 90, TARIC kodu – 4602 19 90 10. Minėti muitinės institucijų dokumentai suklaidino sulaikytos produkcijos gamintoją, pirkėją bei vežėjus arba šiuos Muitinės sprendimus tikslingai ar per klaidą nepagrįstai ignoravo Vilniaus teritorinė muitinė aktualioje administracinio nusižengimo byloje. Taip pat institucija nepagrįstai nusižengimo sudėtį grindė Privalomosios tarifinės informacijos (toliau – ir PTI) 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 023-APP-0007/20 UAB „X“ atžvilgiu, kuriuo krepšeliams, kurių sandaroje trūksta pynimo elementų, buvo nustatytas ribojamas prekės KN kodas 441510 10. Siekiant gauti 2023 m. balandžio 25 d. PTI sprendimą, vertinimui buvo pateikti kitokie krepšeliai (juose akivaizdžiai nebuvo pynimo), nei buvo teikiami Vilniaus teritorinei muitinei 2023 m. rugpjūčio 10 d. ir 2024 m. sausio 30 d. bei buvo pateiktos nuotraukos ir patys prašymai bei sprendimai su nuotraukomis, kuriose akivaizdžiai matėsi esminiai produkcijos skirtumai, tačiau būtent ši aplinkybė nutarime yra ignoruota. Gamintojas siekė gaminti tokius krepšelius, kurie nepažeistų jokių draudimų ir sankcijų, o pirkėjas siekė užsakyti pas gamintoją būtent tokius krepšelius, kurie nepažeistų jokių draudimų ir sankcijų bei tiktų muitinei. 2023 m. rugpjūčio 10 d. ir 2024 m. sausio 30 d. Muitinės sprendimams gauti buvo pateikti jau modifikuoti (kiti) pinti krepšeliai su pynimo elementais, todėl būtent dėl šių priežasčių Lietuvos muitinės, Muitinės laboratorijos 2024 m. sausio 31 d. raštu Nr. (1.5 Mr) 2B-34 su pridedamu 2024 m. sausio 30 d. Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu Nr. 24MLT0104, Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2023 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 2VE-9343, nustatė, kad rankų darbo pintas krepšelis su viena trumpa rankenėle klasifikuojamas KN kodu 4602 19 90, TARIC kodu – 4602 19 90 10. Pažymi, kad 2023 m. balandžio 25 d. priimtas PTI sprendimas Nr.023-APP-0007/20 galiojo iki 2026 m. balandžio 24 d., tačiau pats bylos nagrinėjimas vyko ir skundžiamas nutarimas buvo priimti jau po PTI galiojimo pabaigos. Negana to, pagal nusistovėjusią ES Teisingumo Teismo praktiką tarifinės klasifikacijos srityje prekės paskirtis (t. y. kur, kam, kokiu tikslu ji skirta naudoti) taip pat gali būti laikoma objektyviu kriterijumi, jei ji yra būdinga šiai prekei, ir būtent ji taip pat turi būti vertinama atliekant ginčo prekių tarifinį klasifikavimą. Šiuo aspektu papildomai atkreiptinas dėmesys, jog teritorinės muitinės surašyti prekių klasifikavimo aktai ginčų dėl muitinės įstaigų veiksmų ir sprendimų nagrinėjimo metu neturi jokios išskirtinės prejudicinės galios, nesaisto ginčą nagrinėjančių institucijų ir jais gali būti nesivadovaujama, jei ginčą nagrinėjanti institucija nustato, jog klasifikavimas buvo atliktas netinkamai. Iš nusistovėjusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę, prekių tarifinę klasifikaciją lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatomas atsižvelgiant į prekių požymius ir objektyvias savybes, išvardytas KN pozicijos tekste ir skyriaus ar skirsnio pastabose. Europos Sąjungos muitų teisėje prekių tarifinis klasifikavimas privalo būti grindžiamas pačių prekių objektyviais požymiais ir savybėmis. Šią taisyklę ne kartą yra pabrėžęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), aiškindamas Kombinuotosios nomenklatūros taikymą. Esminis kriterijus, lemiantis klasifikavimą, paprastai nustatomas atsižvelgiant į paties gaminio objektyvias charakteristikas, kurios aprašytos KN pozicijos tekste bei atitinkamose skyriaus ar skirsnio pastabose. Tuo tarpu subjektyvūs kriterijai, pavyzdžiui, prekės numatomas naudojimas ar jos „kokybė“, jei jie nėra išreikšti objektyviuose požymiuose, neturi lemiamos reikšmės (nebent pati nomenklatūra konkrečiai tai numato). Kitaip tariant, prekė klasifikuojama pagal tai, kas ji yra iš tikrųjų, o ne pagal tai, kaip kas nors mano ją naudosiant ar kokia ji „turėtų būti idealiu atveju“. Šis objektyvumo principas užtikrina teisinį tikrumą ir vienodą praktikos taikymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo importuotos prekės pagal objektyvius požymius buvo pinti krepšiai, dėl kurių pati Muitinė 2023 m. ir 2024 m. nurodė, kad pateiktas gaminys yra pinti krepšiai, kurie gamybos technologija, medžiagų kiekiu, išvaizda, dizainu ir k.t. skiriasi nuo krepšių, kuriems buvo gautas PTI. Pažymėtina ir tai, kad tarifinio klasifikavimo srityje galioja teisėtų lūkesčių principas: ūkio subjektas turi pagrįstą lūkestį, jog muitinė klasifikuos prekes nuosekliai, remdamasi teisės aktų nuostatomis bei oficialiais išaiškinimais (pvz., KN aiškinamosiomis pastabomis, ES teismų praktika). Jeigu pareiškėjas deklaravo prekes sąžiningai, pagal jam žinomus objektyvius požymius, muitinė privalėjo arba priimti tą klasifikaciją, arba aiškiai ją paneigti objektyviais įrodymais. Šiuo atveju muitinė nepateikė jokių patikimų duomenų, kad prekės yra vienodos išduotam (nuo 2026 m. balandžio 23 d. nebegaliojančiam) PTI ar neatitinka 2024 m. sausio 31 d. Lietuvos muitinės, Muitinės laboratorijos rašte Nr. (1.5 Mr) 2B-34 su pridedamu 2024 m. sausio 30 d. Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu Nr. 24MLT0104, 2023 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus raštu Nr. 2VE-9343, nustatytoms aplinkybėms, - kad rankų darbo pintas krepšelis su viena trumpa rankenėle klasifikuojamas KN kodas 4602 19 90, TARIC kodas – 4602 19 90 10 (b. l. 2-6).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsakydama į skundo argumentus nurodė:

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2026 m. kovo 26 d. muitinės tarpininko UAB „Flumina ČT“ atstovas NTKS priemonėmis pateikė tranzito deklaraciją Nr. 26LTVK30000137D8J6 (importuotojas/gavėjas – UAB „X“, siuntėjas – OOO „V“, Baltarusijos Respublika; vežėjas – UAB „S“). Tranzito procedūrą per sieną vykdė Estijos įmonė „TARDEK OU“. Deklaracijoje krovinys deklaruotas kaip „Krepšeliai pinti“, priskiriant jam prekės kodą 4602 19. Krovinys buvo gabenamas pagal tarptautinį važtaraštį CMR Nr. (duomenys neskelbtini), naudojant MB „A“ nuosavybės teise priklausančias transporto priemones: vilkiką Mercedes-Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės ir krovinys buvo sulaikyti 2026 m. balandžio 8 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. MD-VM00-ANR_T-475-2026 (toliau – DDPP). Muitinio tikrinimo metu Vaidotų geležinkelio poste 2026 m. kovo 27 d. buvo paimtas deklaruotos prekės mėginys (mėginio ėmimo protokolas Nr. 26VG200201). Muitinės laboratorijoje atlikus tyrimą, 2026 m. balandžio 1 d. buvo surašytas Tyrimo protokolas Nr. 26MLT0290 (toliau – Tyrimo protokolas), kuriame konstatuota, kad krepšelis pagamintas iš kryžmai sudėtų, tačiau tarpusavyje neperpintų, o tik metalinėmis „skabėmis“ sutvirtintų medienos juostelių. Vadovaujantis Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimų IX skyriaus 4602 pozicijos 2 pastaba, krepšeliai iš nesupintų medienos juostelių negali būti klasifikuojami 4602 pozicijoje. Atsižvelgiant į šias faktines savybes, VTM 2026 m. balandžio 2 d. surašė prekės klasifikavimo aktą Nr. 26V0211 (toliau – PKA), kuriuo prekės kodas pakeistas iš deklaruoto 4602 19 į 4415 10 10 00 (medinė tara: dėžės, narvai, būgnai ir panaši pakuotė). Buvo nustatyta, kad prekės, kurių KN kodas 4415 10 10 00, yra įtrauktos į 2006 m. balandžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą X priedą, o, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1o straipsniu, yra taikomas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti, pirkti ar gabenti X priede išvardytus medienos gaminius, jei jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jie yra iš jos eksportuoti. UAB „X“, veikdama kaip šio krovinio užsakovė bei gavėja, inicijavo šių draudžiamų prekių gabenimo procedūrą iš Baltarusijos Respublikos įmonės OOO „V“. Šiais veiksmais buvo pažeistos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1o straipsnio nuostatos, už kurių nesilaikymą administracinė atsakomybė numatyta ANK 515 straipsnio 1 dalyje.

Toliau atsiliepime nurodoma, kad skunde nurodyti argumentai, kad ML Tyrimo protokolas ir 2023 m. rugpjūčio 9 d. VTM TMĮKS raštas Nr. 2VE-9343, kuriuose buvo nustatyta, kad rankų darbo pintas krepšelis su viena trumpa rankenėle klasifikuojamas KN kodu 4602 19 90, suklaidino sulaikytos produkcijos gamintoją, pirkėją bei vežėjus arba šiuos muitinės sprendimus VTM tikslingai ar per klaidą nepagrįstai ignoravo šioje nusižengimo byloje, laikytini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybine versija ir atmetami kaip nepagrįsti, kadangi anksčiau ML Tyrimo protokole nustatydama nesankcionuojamą kodą 4602 19 90 10, vertino tik konkretų jai tuo momentu pateiktą individualų prekės mėginį, kuris vizualiai ir techniškai atitiko pynimo kriterijus. Nagrinėjamu atveju gabentas krovinys turėjo atitikti Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos bei KN reikalavimus faktinio sienos kirtimo momentu. Be to, visi ML išduoti raštai ir atsakymai el. paštu yra tik rekomendacinio-konsultacinio pobūdžio. Pareiga užtikrinti, kad gabenamos prekės nepažeistų nustatytų tarptautinių draudimų ir ribojimų, tenka pačiam gabenimą inicijavusiam asmeniui, todėl ML pateikti el. pašto atsakymai ar rekomendaciniai raštai neatleidžia verslo subjekto nuo pareigos laikytis tarptautinių sankcijų nuostatų ir neatleidžia nuo atsakomybės už jų pažeidimą.

Taip pat atsiliepime paneigti skunde nurodyti argumentai, kad siekiant gauti 2023 m. balandžio 25 d. PTI buvo pateikti vieni krepšeliai, kuriose akivaizdžiai nėra pynimo, o 2023 m. rugpjūčio 10 d. ir 2024 m. sausio 30 d. Muitinės sprendimams gauti buvo pateikti jau kiti – modifikuoti pinti krepšeliai su papildomais elementais, bei buvo pateiktos nuotraukos, kuriuose akivaizdžiai matėsi esminiai produkcijos skirtumai, todėl buvo nustatyta, kad rankų darbo pintas krepšelis su viena trumpa rankenėle klasifikuojamas KN kodu 4602 19 90, tačiau būtent ši aplinkybė Nutarime yra tiesiog ignoruota. VTM pakartotinai nori pabrėžti, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Europos Sąjungos PTI duomenų bazėje UAB „X“ 2023 m. balandžio 25 d. buvo priimtas PTI sprendimas Nr. 2023-APP-0007/20, dėl kurio bendrovė pati kreipėsi, galiojantis iki 2026 m. balandžio 24 d.. Šiuo sprendimu krepšeliams, kurių sandaroje trūksta pynimo elementų, buvo nustatytas ribojamas prekės KN kodas 4415 10 10, o pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 33 straipsnio 2 dalies b punktą, PTI sprendimai yra privalomi sprendimo adresatui jo santykiuose su muitinės tarnybomis. Taigi, žinodamas apie šios kategorijos prekėms taikomus apribojimus bei konkrečiam gaminio tipui nustatytą ribojamą kodą, UAB „X“ direktorius bylos nagrinėjimo metu sąmoningai nutylėjo apie minėto PTI sprendimo egzistavimą ir gynyboje rėmėsi išskirtinai jam palankiomis, teisiškai neįpareigojančiomis ML rekomendacijomis. Šios aplinkybės patvirtina asmens kaltę (netiesioginę tyčią) pažeidžiant tarptautines sankcijas. Pabrėžtina, jog TRA1 paaiškinimas, kad muitinės postų pareigūnai anksčiau neįleisdavo transporto priemonių su šiuo kroviniu, tik dar kartą įrodo, jog gabenimo rizikos pobūdis bei prekės kodo parinkimo problemiškumas bendrovei buvo žinomi. Taigi, inicijuodamas šių prekių gabenimą ir sutikdamas, kad deklaracijoje būtų nurodytas ribojimų nenumatantis kodas 4602 19, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai prisiėmė riziką dėl galimo tarptautinių sankcijų pažeidimo ir abejingai reagavo į neigiamas pasekmes, kas įrodo, kad jis veikė netiesiogine tyčia. 2026 m. kovo 27 d. atliktas sulaikyto krovinio fizinis tikrinimas ir PKA objektyviai įrodė, kad nagrinėjamu atveju gabentas krovinys skyrėsi nuo 2024 m. tirto mėginio – jame trūko esminių pynimo elementų (juostelės buvo tik sukryžiuotos ir sutvirtintos „skabėmis“), o tai pagal galiojančias klasifikavimo taisykles lemia prekės priskyrimą kodui 4415 10 10 00. Faktas, kad šis krovinys neatitiko anksčiau tirto mėginio savybių, patvirtina, jog UAB „X“ direktorius neatliko profesionaliam verslo subjektui keliamos pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, todėl ankstesnis prekių kodo vertinimas negali būti laikomas muitinės klaida.

VTM sutiko su skunde išdėstyta nuomone, kad PTI iki VTM bylos išnagrinėjimo datos buvo pasibaigęs galioti (galiojo iki 2026 m. balandžio 24 d.) ir Nutarimas buvo priimtas jau po PTI galiojimo pabaigos, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu jis galiojo, todėl buvo privaloma juo remtis.

Vertinant pažeidėjo asmenybę ir kaltės formą, faktas, kad asmuo praeityje jau buvo nubaustas už identišką veiklą (inicijuodamas medienos gaminių gabenimą ir sutikdamas, kad deklaracijoje būtų nurodytas nesankcionuojamas kodas 4602 19, siekiant išvengti kodo 4415 kontrolės), aukščiau aptartos aplinkybės visiškai paneigia jo gynybinę versiją, kad jokio jo dalyvavimo neteisėtoje veikloje požymių nėra. Tai patvirtina, kad asmuo visiškai suvokė savo veiksmų priešingumą teisei, numatė padarinius ir sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Atsižvelgiant į tai, jam buvo paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda – 3 300 Eur bauda.

ANK 515 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas prekių, kurios buvo nusižengimo dalykas, konfiskavimas. Ši poveikio priemonė nagrinėjamu atveju skiriama atsižvelgiant į tai, kad prekių savininkas – Baltarusijos Respublikos įmonė OOO „V“ vykdė gamybos procesą, komplektavo krovinį, žinojo faktines prekių savybes bei pynimo elementų trūkumą ir organizavo krovinio gabenimą, tranzito deklaracijoje nurodant kodą 4602 19, kuriam ribojamosios priemonės netaikomos. Atsižvelgiant į tai, kad PKA nustatyta, jog nagrinėjamu atveju gabentas krovinys priskiriamas draudžiamam kodui 4415 10 10 00, neteisingo kodo pasirinkimas leido išvengti nustatytų draudimų prekių pateikimo muitinei momentu. Vertinant tai, buvo nuspręsta taikyti poveikio priemonę – konfiskuoti DDPP sulaikytą krovinį (3100 kg medienos gaminių), kaip tiesioginį nusižengimo dalyką.

Įvertinus išdėstytą, VTM mano, jog nagrinėjant bylą ne teismo tvarka ir priimant Nutarimą visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės buvo išsamiai ištirtos bei įvertintos visapusiškai, teisingai ir pagrįstai. Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra (b. l. 65-67).

Pareiškėjų atstovas advokato padėjėjas J. Kovalenka teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, konfiskuoto turto savininkas, transporto priemonių savininkai veikė sąžiningai, teisėtai ir apgalvotai. Tiek transporto bendrovės, tiek UAB „X“ patikrino gamintoją, esantį Baltarusijoje, ar jam nėra taikomos sankcijos, ar jo vadovams nėra taikomos sankcijos ir ar jų produkcijai nėra taikomos sankcijos. Visą tą informaciją pateikė Vilniaus teritorinei muitinei. Administracinėn atsakomybėn traukiamas TRA1 nurodė, kad minėtų prekių importu UAB „X“ užsiima nuo 2015 m ar net ir anksčiau, jau daugiau negu 10 metų šios prekės gabenamos iš Baltarusijos į ES šalis, ne tik į Lietuvą. Šiuo metu gamintojas toliau importuoja tas prekes į kitas ES šalis. Atsižvelgiant į dabartinę pasaulinę situaciją, buvo bijoma dėl tų krepšelių, buvo gauta tam tikrų pastabų dėl jų, kad trūksta pynimo, todėl 2023 m., 2024 m. UAB „X“ atstovas veikdamas teisėtai, iš anksto apgalvotai ir atsakingai, kreipėsi į muitinę, kad ši nustatytų importo kodą, kad nebūtų spekuliacijų muitinės pasienio poste, kur dirba pareigūnai, ne visada teisininkai. Buvo gauti dokumentai iš Muitinės departamento Vilniaus teritorinės muitinės institucijos – Muitinės laboratorijos dėl šiai prekei suteikto kodo. Tie krepšeliai buvo importuojami į ES, šiuo atveju į Lietuvą, nurodant šį suteiktą Muitinės laboratorijos kodą. Šiai dienai nėra kitos institucijos, kuri išduotų tą vienareikšmę išvadą dėl prekės klasifikavimo. Tačiau kaip matyti iš VTM atsiliepimo į skundą, muitinės laboratorijos išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio. UAB „X“ prieš pat importuojant prekes, papildomai dar klausė VTM ML, ar 2025 m. dienai yra galiojantis jos 2024 m. sausio 31 d. atsakymas. Muitinės laboratorija atsakė: „taip, jis galiojantis“. Norėtųsi paklausti proceso dalyvių – kuo skiriasi frazės „kryžmai sudėti“ ir žodis „perpinti“? Iš lituanistikos žodyno žodis „perpintas, perpynimas“ – tai būtent kryžmai sudėti tie patys arba skirtingi elementai. Pvz., jei vertinti plaukų supynimą į kasą – supinta kasa nesilaiko be fiksacijos, t. y. supynus kasą reikia uždėti sagę ar kokią tai gumytę tam perpynimui užfiksuoti, reikalingas fiksatorius, nes kasa išsipina. Ar kas matė nors vieną pintą krepšį, kuris nebūtų fiksuotas arba skabėmis, arba virve, arba viela? Muitinės laboratorija mėgina atrasti iš naujo kažkokius kriterijus, kažkokius daiktus arba jų funkcionalumą arba jų gamybą ir šiuo atveju ir šioje byloje. Tai dabar kvestionuoti tą klausimą ar kryžminis perkišimas tarp juostų yra perpynimas ar ne, tai tada kyla pagrįstas klausimas – gal muitinė turi kažkokį klasifikatorių, standartų knygą, kad gauti pažymą, kokiems standartams turi atitikti perpynimas arba neperpynimas. Bet jų nėra visoje ES. Matyti iš išorinių, vizualinių požymių, iš gamintojo dokumentacijos, kad tai yra krepšys ir būtent, kad jis yra perpintas. UAB „X“ į Muitinės laboratoriją, į pačią Vilniaus teritorinę muitinę kreipėsi 5-6 kartus ir dar buvo nuolatiniai skambučiai. Buvo padaryta krūva namų darbų prieš prekių importavimą, kad nebūtų tokių problemų. Institucija remiasi 2023 m. PTI sprendimu, tačiau nuotraukose matyti, kad vieni krepšeliai, kurie buvo vertinti PTI, yra be perpynimo elementų, kiti, vertinti Muitinės laboratorijos 2023 m. ir 2024 m., su perpynimo elementais: jų dugnas yra perpintas, jų šonai yra perpinti. Tiek šios Muitinės laboratorijos išvados, tiek 2026 m. išvada, kuriomis grindžiamas nutarimas, yra galiojančios, nors jos akivaizdžiai prieštaringos. Viešai institucijai, kuri panaikina kažkokį tai savo sprendimą ar išduotą leidimą, yra keliamas reikalavimas – panaikinti prieš tai galiojusį kažkokį tai sprendimą, kuris sukelia tretiesiems asmenims ar kažkam tai kažkokias pasekmes ar kažkokius rezultatus (b. l. 84-86).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo TRA1 teismo posėdyje palaikė savo atstovo poziciją, paaiškino, jog UAB „X“ per 15 mėnesių kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę gal 10 kartų konsultacijų, skambino, rašė, gavo atsakymus. Pirmas raštiškas kreipimasis buvo 2022 m. lapkričio 24 d. Muitinės laboratorijos atsakymus su klasifikavimo kodu pateikė prekės gamintojui, kuris įrašė juos į transportavimo dokumentus. Nebuvo taip, kad jis tyčia importavo prekes neteisingu kodu, tai žinodamas, norėdamas apgauti muitinę. Jis tiesiogiai į PTI Vokietijoje nesikreipė. Yra bendra ES duomenų bazė, kurioje jis pateikė informaciją, galvodamas, kad tą informaciją priima Vokietija ar Briuselis, o vėliau suprato, kad ji funkcionuoja tame pačiame Lietuvos Muitinės departamente, nes jam paskambino iš Lietuvos muitinės informuoti, kad jis neteisingai pildo PTI. Tuo metu bendrovė tiekė gal 10 tų krepšelių rūšių ir jų buvo visokių formų. Dabartinis krepšelis, kuris yra byloje, irgi buvo tame sąraše. Jis gavo neigiamą atsakymą ir muitinės darbuotojai konsultacijų metu patarė ką nors sugalvoti, padaryti perpynimus. UAB „X“ per pusę metų su gamintoju sugalvojo kitą krepšelių konstrukciją – perpynė dugną ir perpynė šoną. Tada 2023 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į Muitinės laboratoriją, užpildė visus prašymus ir gavo teigiamą atsakymą, kad supinti dugnai ir perpinti šonai atitinka KN 4602 klasę. Pvz., 2026 m. kovo 26 d. buvo įleista mašina su šiomis prekėmis ir išmuitinta. Vienai muitinės pamainai tas jų Muitinės laboratorijos sprendimas yra galiojantis, jie praleido krovinį, o kiti pradėjo abejoti. Kai prasidėjo abejonės, tada muitinė sugalvojo, kad reikia dar papildomo tyrimo, ir 2026 m balandžio 1 d. jie persigalvojo, kad čia jau ne KN 46 kodas, o yra 44 kodas, kuris yra sankcionuotas. Tie krepšeliai, kurie yra sulaikyti, niekuo nesiskyrė nuo tų, dėl kurių gavo Muitinės laboratorijos atsakymus ir rekomendacijas. Vairuotojas su prekių dokumentais visada turėdavo Muitinės laboratorijos sprendimą, nes irgi buvo tokia praktika, kad nuotraukų nepridedi ir tada pareigūnai argumentuoja: „jūs čia ne tuos vežat, kurie yra įrašyti”. Tai 2024 m. sausio mėn. kodus nustatė ir nuotraukas padarė, po to nuotraukas papildė su kodais, kad būtų nuotrauka ir krepšelio kodas ir kad kodas būtų į dokumentus įrašytas ir tikrai atitiktų. Daugiau nesikreipė dėl naujo PTI išdavimo, nes pasitikėjo muitinės dokumentais, sprendimais. 2023 m., kai buvo nustatytas pažeidimas, tai buvo kitokios formos krepšeliai, kurie gali būti gaminami arba iš dviejų lakštų arba iš trijų lakštų, t. y. gaminami iš smulkesnių lakštų. Tie, kurie gaminami iš dviejų lakštų, yra traktuojami kaip 44 prekės kodas. Klasifikatoriuje jie nėra traktuojami kaip krepšeliai, tai dėžės, būgnai, stambūs gaminiai. Tai stambios medienos pakuotės. O krepšeliai yra tik 46 grupėj. Ten situacija buvo tokia, kad gamintojas buvo įdėjęs ir tokių, ir tokių krepšelių be jo žinios ir patikrinus – taip, nustatyta, kad šitie jau sankcionuoti. Bet ten vizualiai visai kitokios rūšies gaminiai, nei tie, apie kuriuos dabar kalbama. Sulaikyti krepšeliai priklauso Baltarusijos bendrovei. Anksčiau minėtos medinės dėžės buvo konfiskuotos (b. l. 87).

Vilniaus teritorinės muitinės atstovė G. S. teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundo netenkinti, paaiškino, kad Vilniaus teritorinė muitinė palaiko savo kaltinimą, remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais, su pateiktu skundu nesutinka bei mano, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Papildomai paaiškino, jog specializuotame skyriuje klasifikaciją apsprendžiantys asmenys taip jai paaiškino, kuo skiriasi pinti ir nepinti gaminiai. Iš nuotraukų matyti, kad tirtų krepšelių šonuose yra viena tokia (pinta) juostelė įdėta ir šiuo atveju, jeigu tas metalines skabes išimti, tai visas tas krepšelis iširs ir nesilaikys, todėl jis nelaikomas pintu. Jeigu iš tikrųjų krepšelis būtų perpintas bent jau dviem juostelėmis, tai tas kabes nuėmus, jis laikytųsi. Kadangi buvo įdėta tik viena juostelė, nuėmus metalines kabes krepšelio visa apačia iširtų ir visi šonai. Šiuo atveju buvo klasifikuojamos nustatytos formos būtent šių krepšelių, dėl kurių buvo pateikti Muitinės laboratorijos tyrimų protokolai. Iš medžiagos nėra konkrečiai aišku, ar iš tikrųjų tokie patys krepšeliai 2024 m. buvo pateikti, nes jie mato Muitinės laboratorijos tyrimų protokolą, bet nemato, kokie būtent tie krepšeliai buvo pateikti ir kokia konkrečiai buvo pateikta laboratorijos išvada. PTI sprendimas galiojo, kai buvo daromas pažeidimas, todėl Institucija turėjo juo remtis (b. l. 88-89).

Iš muitinės deklaracijos Nr. 26LTVK30000137D8J6 nustatyta, jog 2026 m. kovo 26 d. muitinės tarpininko UAB „F“ atstovas NTKS priemonėmis pateikė tranzito deklaraciją Nr. 26LTVK30000137D8J6 (importuotojas/gavėjas – UAB „X“, siuntėjas – OOO „V“, Baltarusijos Respublika; vežėjas – UAB „S“). Tranzito procedūrą per sieną vykdė Estijos įmonė „TARDEK OU“. Deklaracijoje krovinys deklaruotas kaip „Krepšeliai pinti“, priskiriant jam prekės kodą 4602 19. Krovinys buvo gabenamas pagal tarptautinį važtaraštį CMR Nr. (duomenys neskelbtini), naudojant MB „A“ nuosavybės teise priklausančias transporto priemones: vilkiką Mercedes-Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).

2026 m. balandžio 2 d. prekės klasifikavimo akte Nr. 26V0211 nurodyta, jog muitinės deklaracijoje 26LTVK30000137D8J6 deklaruotos prekės turėtų būti klasifikuojamos TARIC kodu 4415 10 10 00, kadangi tyrimo metu nustatyta, jog KN 4602 pozicijoje yra klasifikuojami panašūs krepšeliai arba dėžės iš supintų medienos juostelių. Krepšeliai iš nesupintų medienos juostelių neįtraukiami (SS paaiškinimų IX skyriaus 4602 pozicijos 2 pastaba) (b. l. 14).

Muitinės laboratorijos 2026 m. balandžio 1 d. tyrimo protokole Nr. 26MLT0290 nurodyta, jog buvo tirtas 2026 m. kovo 27 d. pristatytas prekės mėginys Nr. 26VG200201-001. Mėginys aprašytas kaip krepšelis iš juostelių. Krepšelis yra ovalo formos, kurio išmatavimai 22 cm x 13 cm x 10 cm. Krepšelis pagamintas iš vertikaliai sudėtų juostelių, kurios sutvirtintos lanku apjuosiančia juostele gaminio viršutinėje ir apatinėje dalyje. Krepšelio pagrindą sudaro kryžmai sudėtos, bet neperpintos, o tik tarpusavyje sutvirtintos juostelės. Krepšelis turi pritvirtintą rankeną, o viduje kartoninį įdėklą su kiaurymėmis, piešiniais ir užrašais SELECTION. Remiantis tyrimo duomenimis nustatyta, kad krepšelis yra pagamintas iš kryžmai sudėtų, bet tarpusavyje neperpintų, o tik sutvirtintų medienos juostelių. Krepšelis skirtas vaisiams, uogoms transportuoti ir laikyti. KN 4602 pozicijoje yra klasifikuojami panašūs krepšeliai arba dėžės iš supintų medienos juostelių. Krepšeliai iš nesupintų medienos juostelių neįtraukiami (SS paaiškinimų IX skyriaus 4602 pozicijos 2 pastaba). Medinės dėžės, dėžutės, grotelinės dėžės, būgnai ir panaši tara klasifikuojama KN 4415 pozicijoje. Tyrimui pateikto krepšelio iš juostelių rekomenduojamas TARIC kodas – 4415 10 10 00 (b. l. 15).

2026 m. balandžio 8 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokoluose nurodyta, jog iš TRA1 buvo paimta 40 vnt. pakuočių (3100 kg) medienos, pavadinimu „krepšeliai pinti“. Daiktų savininku nurodytas TRA1; iš J. S. buvo paimtos transporto priemonės: vilkikas „Mercedes Benz“, 21 590 Eur vertės, puspriekabė „Krone“, 5330 Eur vertės, 2 vnt. transporto priemonių registravimo liudijimų (b. l. 11-12).

Byloje pateikta 2025 m. balandžio 25 d. sutartis Nr. 2504/25 tarp firmos „X Ltd“ ir OOO „V“ dėl piktų krepšelių įgijimo (b. l. 25-26).

2026 m. kovo 12 d. UAB „X“ užsakymas UP „P“ dėl krovinio – 5000 kg pintų krepšelių ant padėklų pervežimo maršrutu Juratiški (Baltarusijoa) – BY/LT pasienis – Vilnius, 2026 m. kovo 12 d. UAB „P“ paraiška pervežimui UAB „S“ dėl krovinio 120 kub. m. (krepšiai) pervežimo, tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. kovo 16 d. OOO „V“ sąskaita -faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-22, 27, 36-37, 43).

Pareiškėjas pateikė Ivjės rajono vykdomojo komiteto 2026 m. balandžio 22 d. pranešimą Nr. 602/4656224 ir bendrojo valstybinio juridinių asmenų ir individualių verslininkų registro išrašą apie juridinį asmenį 2026 m. balandžio 22 d. dienos duomenimis apie ribotos atsakomybės bendrovę „V“, kuri registruota 2010 m. liepos 20 d., jos vykdomos veikos rūšis – medinės taros gamyba, taip pat šios įmonės steigėjus ir dalyvius (b. l. 31-34).

UAB „X“ 2026 m. balandžio 7 d. pateikė paaiškinimą, kad UAB „X“ ketino įvežti į Lietuvos Respubliką medinių pintų krepšelių krovinį, taikydama muitinės prekės kodą 4602 19 90 10. Šio kodo taikymas buvo pagrįstas daugeliu konsultacijų su Vilniaus teritorinės muitinės Tarifikacijos skyriumi bei Muitinės laboratorija. Buvo gautos raštiškos rekomendacijos: 1. Muitinės laboratorija – 2023 m. sausio 3 d., Nr. (1,5)2., 2. VTM Tarifikacijos skyrius – 2023 m. rugpjūčio 10 d. Nr. (9.2/33)-2VE3, Muitinės laboratorija – atliktas PKA, 2024 m. sausio 4 d., Nr. (1.5) 2BĮ, Tyrimo protokolas dėl BOM2-1 krepšelių, Nr. 24MTL0104. Paskutinį kartą dėl prekės kodo naudojimo buvo kreiptasi į Muitinės laboratoriją el. paštu 2026 m. kovo 23 d. – tą pačią dieną buvo gautas atsakymas (pridėta), kad 2024 m. sausio 4 d. Tyrimo protokolas dėl BOM2-1 krepšelių yra galiojantis, teisingas prekės kodas - 4602 19 90 10. Todėl UAB „X“, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas muitinės institucijų rekomendacijas, priėmė sprendimą importuojant BOM2-1 krepšelius naudoti prekės kodą 4602 19 90 10 (b. l. 54).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Šio nusižengimo dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad tarptautinių sankcijų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo tyčia arba dėl neatsargumo pažeidžiamos Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės sankcijos; tarptautinių sankcijų pažeidimu yra laikomos veikos, nurodytos šio įstatymo 13¹ straipsnyje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už tarptautinių sankcijų pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 13¹ straipsnio 4 punkte kaip vienas iš tarptautinių sankcijų pažeidimų nurodyta prekių importas, eksportas, pardavimas, pirkimas, perdavimas, gabenimas tranzitu ar vežimas, taip pat tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ar kitų paslaugų, susijusių su tomis prekėmis, teikimas, kai Lietuvos Respublikoje įgyvendinant tarptautines sankcijas nustatytas tokio elgesio draudimas ar apribojimas.

Skundžiamu nutarimu TRA1 kaltinamas pažeidęs Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – ir Reglamentas), iš dalies pakeisto 2022 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2022/355, 1o straipsnio 1 dalį, numatančią draudimą į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei: i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos.

Nutarimo išvada dėl ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo grindžiama Vilniaus teritorinės muitinės 2026 m. balandžio 2 d. prekės klasifikavimo aktu Nr. 26V0211, kuriame padaryta išvada, jog muitinės deklaracijoje 26LTVK30000137D8J6 deklaruotos prekės turėtų būti klasifikuojamos TARIC kodu 4415101000.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – administracinio teisės pažeidimo sudėtis; nenustačius bent vieno būtinojo administracinio teisės pažeidimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Taigi, nagrinėjant nutarimo pagrįstumą bei teisėtumą, TRA1 veiksmuose būtina nustatyti visus jam inkriminuojamų nusižengimų sudėties požymius.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pirmiausiai pažymėtina, kad Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1o straipsnio a) punkte įtvirtintas į Europos Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei: i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos. Į Reglamento X priede nustatytą 1o straipsnyje nurodytų medienos gaminių sąrašą įtrauktos prekės pavadinimu „Mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys“, kurių Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas – 44.

Taigi, tikslus importo deklaracijoje 26LTVK30000137D8J6 nurodytų prekių TARIC kodo nustatymas yra reikšmingas sprendžiant, ar šioms prekėms yra taikytini Reglamento 1o straipsnyje nurodyti importo apribojimai, taip pat ir nustatant ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymį.

Iš byloje esančių dokumentų: UAB „X“ atstovo 2026 m. balandžio 29 d. ir 2026 m. balandžio 13 d. prašymuose pateiktų paaiškinimų, PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), CMR važtaraščio, importo deklaracijos Nr. 26LTVK30000137D8J6 neabejotinai nustatyta aplinkybė, kad UAB „X“ iš Baltarusijos įmonės RAB „V“ importavo prekes, kurios 2026 m. kovo 26 d. MDAS priemonėms pateiktoje importo deklaracijoje 26LTVK30000137D8J6 buvo deklaruotos prekės kodu (KN) 4602 19 ir apibrėžtos kaip „krepšeliai pinti“.

Kombinuotoji nomenklatūra buvo patvirtinta Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo. Ji yra kasmet atnaujinama ir skelbiama viešai. 2026 m. Kombinuotosios nomenklatūros versija patvirtinta 2025 m. rugsėjo 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/1926. Pagal viešai skelbiamą Kombinuotąją nomenklatūrą kodu 4415 10 10 yra klasifikuojami „Dėžės, dėžutės, grotelinės dėžės, būgnai ir panaši tara“, o kodu 4602 – „Pintinės, pinti dirbiniai ir kiti dirbiniai, tiesiogiai suformuoti iš pynimo medžiagų arba iš prekių, priskiriamų 4601 pozicijai; dirbiniai iš šiūruoklių“.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas paaiškino, kad TRA1 vadovaujama UAB „X“ užsiima pintų gaminių importu iš Baltarusijos nuo 2015 m., RAB „V“ gaminius importuoja ne tik į Lietuvą, bet ir į kitas Europos Sąjungos valstybes. Nagrinėjamu atveju minėtoje deklaracijoje nurodytos prekės yra pinti krepšeliai, kurios pagal sutartį buvo įgytos ir importuotos iš Baltarusijos firmos RAB „V“, šios prekės visąlaik muitinei buvo deklaruojamos kaip pintinės pagal KN 4602 19 poziciją. Tokius jo parodymus patvirtina ir byloje esantys įrodymai: tarp UAB „X“ su Baltarusijos įmone RAB „V“ 2025 m. balandžio 5 d. sudaryta sutartis Nr. 2504/25 dėl prekių pirkimo (pagal Sutarties 1.1 punktą sutarties dalykas – pinti krepšeliai (b. l. 25-26); UAB „X“ atstovo 2026 m. balandžio 29 d. ir 2026 m. balandžio 13 d. rašte išdėstyti paaiškinimai (b. l. 17, 30). Pareiškėjų atstovas skunde ir teismo posėdyje traktuoja, kad importuoti gaminiai yra rankų darbo pinti krepšeliai iš tarpusavyje perpintų (t. y. kryžmai perkištų tarp juostų) medienos juostelių, kurios, kad konstrukcija laikytųsi, kabėmis yra sutvirtintos su kitomis krepšelių konstrukcijos juostomis pintinės dugne ir viršuje, minėti gaminiai pagal paskirtį yra pinti krepšeliai, skirti vaisiams ir uogoms laikyti/gabenti.

Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2026 m. balandžio 2 d. prekės klasifikavimo akte Nr. 26V0211 konstatuota, kad importo deklaracijoje 26LTVK30000137D8J6 nurodytos prekės turi būti klasifikuojamos TARIC kodu 4415 10 10 00 („Dėžės, dėžutės, grotelinės dėžės, būgnai ir panaši tara“). Tokia išvada motyvuojama tuo, jog atlikus prekės mėginio apžiūrą, nustatyta, kad krepšelis yra pagamintas iš kryžmai sudėtų, bet tarpusavyje neperpintų, o tik sutvirtintų medienos juostelių. Krepšelis skirtas vaisiams, uogoms transportuoti ir laikyti. KN 4602 pozicijoje yra klasifikuojami panašūs krepšeliai arba dėžės iš supintų medienos juostelių. Krepšeliai iš nesupintų medienos juostelių neįtraukiami (b. l. 14). Pareiškėjai kategoriškai nesutinka su šiuo klasifikavimo aktu, nurodydami, kad medienos juostelių supynimas savo esme ir yra jų sukryžiavimas tarpusavyje, todėl minėtame klasifikavimo akte nurodytas krepšelio gamybos technologijos požymis – juostelių kryžiavimas ir apibrėžia šį krepšelį kaip iš esmės pintą gaminį.

Teismas nesutinka su pareiškėjų atstovo teismo posėdyje išsakyta pozicija, kad medienos juostelių kryžminis sudėjimas ir pynimas yra tos pačios reikšmės terminai. Medienos juostelės gali būti kryžmai sudėtos dedant jas viena ant kitos kryžiumi, tačiau neprakišant po kita juostele – neperpinant. Pagal Lietuvių kalbos žodyną, žodžio pinti pirmoji ir tradicinė reikšmė „daryti kokį daiktą perkaišant kuo (pvz., karnomis, vytelėmis, šakomis ir pan.)“. Pynimas – tai pintų gaminių gamybos būdas, kai vytelės, juostelės, pluoštai ar kitos lanksčios medžiagos gijos pinamos tarpusavyje, sudarant įvairios paskirties gaminius. Pvz., Visuotinėje Lietuvos enciklopedijoje pynimas apibrėžiamas kaip „audinio metmenų ir ataudų siūlų ar mezginio sandaros elementų susipynimo tvarka, lemianti gaminio sandarą, savybes ir paviršiaus vaizdą. Sudaromas kuriant sumanyto audinio ar mezginio raštą. Mažiausias pynimo elementas, pasikartojantis visame audinio ar mezginio plote, vadinamas pynimo raportu“. Išeinant iš šio apibrėžimo pinto gaminio esminis požymis yra pynimo (prakišimo) elemento pasikartojimas. Pintas gaminys – gaminys, kurio pagrindinė konstrukcinė struktūra suformuota tarpusavyje supinant, supynus arba tarpusavyje persipinant atskiriems siūlams, virvelėms, juostelėms, pluoštams ar kitoms lanksčioms medžiagos gijoms, sudarant vientisą gaminio struktūrą. Esminis gaminio požymis yra juostelės persikryžiavimas ir jos dalių tarpusavio persipynimas, kai konstrukcija formuojama ne klijuojant, kalant, liejant, presuojant, siuvant ar naudojant kitą nepynimo technologiją. Iš byloje pareiškėjo pateiktų gaminio nuotraukų matyti, kad esminę krepšelio struktūrą sudaro ne vientisas pynimo raštas, pvz., krepšelio sienelė yra iš vertikaliai sudėtų, tarpusavyje nesupintų, bet viršuje ir apačioje prie sienelės apvadų kabėmis pritvirtintų juostelių (b. l. 5, 55-57). Krepšelio sienelėje yra tik viena medienos juostelė, kuri perpinta ją prakišant per sienelės kas antrą vertikalią juostą, bet akivaizdžiai ji gaminio struktūros vientisumo nelemia. Analogiškai skunde pateiktoje BOM2-1 krepšelio nuotraukoje (b. l. 5, 4-a nuotrauka) jo dugne tik vidurinė vertikali juostelė yra perpinta per penkias horizontaliai einančias juosteles, tuo tarpu vertikalios dvi šoninės juostelės nepintos, o tik uždėtos ant viršaus kryžmai horizontalioms juostelėms ir sutvirtintos kabėmis, kad dugno struktūra neiširtų. Krepšelio BOM2-1 dugno vientisumas užtikrinimas ne pynimo būdu, o kabėmis. Akivaizdu, kad naudoti du aptartieji pynimo elementai nelemia vientisos gaminio struktūros, jie pastoviai nesikartoja gaminyje.

Skunde pabrėžiama, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) aiškinimus dėl Kombinuotosios nomenklatūros taikymo Europos Sąjungos muitų teisėje prekių tarifinis klasifikavimas privalo būti grindžiamas pačių prekių objektyviais požymiais ir savybėmis. Esminis kriterijus, lemiantis klasifikavimą, paprastai nustatomas atsižvelgiant į paties gaminio objektyvias charakteristikas, kurios aprašytos KN pozicijos tekste bei atitinkamose skyriaus ar skirsnio pastabose. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju KN kodas buvo nustatomas nepažeidžiant šių prekės klasifikavimo principų, atsižvelgiant į mėginio tyrimo metu nustatytas gaminio objektyviąsias savybes – jo pagaminimo būdą, sutvirtinimo būdą. Prekės klasifikavimo akte nurodyta, kad klasifikuojant prekę buvo vadovautasi ne tik 2025 m. rugsėjo 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu ES Nr. 2025/1926, bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, bet ir Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimais (HSENs, 2022), Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (b. l. 14). Šiuo atveju lemiamas klasifikavimui buvo SS paaiškinimas, kad KN 4602 pozicijoje klasifikuojami panašūs krepšeliai arba dėžės iš supintų medienos juostelių, bet krepšeliai iš nesupintų medienos juostelių neįtraukiami ir klasifikuojami 4415 pozicija (b. l. 55). Kaip minėta anksčiau, tyrimo metu konstatuota, kad krepšeliai iš esmės pagaminti ne pynimo būdu, o kryžmai sudėjus juosteles ir jas sutvirtinus skabėmis. Dėl to pagrįstai Muitinės laboratorijos vyr. specialistė I. V. rekomendavo prekėms naudoti, o VTM vyr. inspektorė R. B. prekių klasifikavimo akte Nr. 26V0211 nustatė ne 4602 19 kodą, bet 441510 10 00 kodą. Pažymėtina, kad prekės klasifikavimo aktas savaime yra specialių žinių taikymo rezultatas, kuriame pateikiama išvada dėl prekės priskyrimo konkrečiam Kombinuotosios nomenklatūros kodui, remiantis objektyviais prekės požymiais ir ją apibūdinančiais duomenimis.

Kadangi UAB „X“ 2026 kovo 25 d. įvežė iš Baltarusijos Respublikos Baltarusijos Respublikos kilmės prekes, klasifikuojamas KN 44 kodu (mediena ir medienos gaminiai), buvo pažeistas Reglamento 1o straipsnio a) punkte įtvirtintas tarptautinis draudimas. Tai yra TRA1 veikoje nustatyti objektyvieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Kita vertus, sprendžiant TRA1 atsakomybės klausimą pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį nepakanka konstatuoti tik objektyviųjų šio nusižengimo požymių buvimą, būtina konstatuoti ir subjektyvųjį požymį – kaltę, kuri yra būtinasis nusižengimo sudėties elementas. Administracinis nusižengimas gali būti padarytas viena iš kaltės formų – tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 8, 9 straipsniai).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju TRA1 veiksmuose nėra jokios kaltės. Teismas sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jis neturėjo jokios tyčios pažeisti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, nustatytas ES Reglamentu Nr. 765/2006 Baltarusijos atžvilgiu. Prekybos sandoryje ir krovinio dokumentuose jo įgytos prekės yra įvardijamos kaip pinti krepšeliai (b. l. 34, 40, 99-100), jis šių prekių pavadinimo nekeitė, manydamas, kad importo deklaracijose prekes apibrėžia ir klasifikuoja teisingai, jos nepriklauso tarptautinėmis sankcijomis draudžiamų įvežti iš Baltarusijos Respublikos prekių kategorijoms. Pagal ANK 9 straipsnio 3 dalį administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Šiuo atveju TRA1 veikoje nėra nustatyta jokių nerūpestingumo požymių. Kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kai Baltarusijos ūkio subjektų atžvilgiu buvo pradėtos taikyti ES ribojamosios priemonės ir sankcijos, jiems kilo abejonių dėl RAB „V“ produkcijos importavimo teisėtumo, kadangi ir muitinės pareigūnai šiuo klausimu nebuvo vienodos nuomonės: vienus krovinius sulaikydavo, kitus praleisdavo. TRA1 nurodė, kad jis apie 10 kartų konsultavosi su Vilniaus teritorine muitine telefonu ir teikdamas rašytinius prašymus pateikti konsultacijas dėl prekių klasifikavimo kodo. Jo byloje pateikti duomenys patvirtina šiuos teiginius (b. l. 28-29, 44-46, 48-50).

Kaip matyti iš 2023 m. balandžio 25 d. PTI sprendimo Nr. 2023-APP-007/20, krepšeliams buvo nustatytas KN kodas 4415 10 10 būtent dėl to, kad jų sandaroje nebuvo pynimo elementų. Teismas pripažįsta pagrįstu skundo teiginį, kad PTI sprendimu buvo įvertinti iš esmės kito modelio medienos juostelių krepšeliai, nei buvo vertinti ir importuoti 2024 m. ir 2026 m. Iš ES privalomosios tarifinės informacijos duomenų bazės išrašo (b. l. 5, 15-16), kuriame įkeltos 2023 m. tirtos prekės nuotraukos, matyti, kad jame nėra per kitas juosteles perpintų juostelių nei krepšelio dugne, nei sienelėse. Reaguodami į šias išvadas RAB „V“ bendradarbiaudama su UAB „X“ pakeitė krepšelių gamybos technologijas, įvesdama tam tikrus pynimo elementus. Teismas sutinka su skundo teiginiais, kad 2023 m. PTI sprendimu vertinti krepšeliai objektyviais požymiais skiriasi nuo vėliau 2023 m. ir 2024 m. Vilniaus teritorinės muitinės Muitinės laboratorijos vertintų ir 2026 m. kovo 25 d. transportuotų bei sulaikytų krepšelių (kaip minėta aukščiau dėl vienos perpintos juostelės sienelėje ir krepšelio dugne). Norėdamas būti tikras dėl naujųjų modifikuotų krepšelių tikslaus klasifikavimo, UAB „X“ 2023 m. rugpjūčio 2 d. ir 2024 m. sausio 24 d. kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę dėl atnaujinto gaminio įvertinimo. 2024 m. sausio 24 d. prašyme suteikti konsultaciją dėl prekės tarifinio klasifikavimo (b. l. 52) nurodyta, kad prašoma įvertinti BOM2-1 modelio ovalų pintą krepšelį, t. y., to paties modelio, kuris nurodytas ir 2026 m. kovo 16 d. važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27, 43). Vilniaus teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius 2023 m. rugpjūčio 10 d. rašte nurodė, kad remiantis UAB „X“ prašyme pateikta informacija nustatyta, kad rankų darbo pinti krepšeliai iš medienos skiedrų juostelių klasifikuojami TARIC kodu 4602 19 90 10 (b. l. 46), Muitinės laboratorijos 2024 m. sausio 30 d. rašte „Dėl prekės klasifikavimo“ nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, jog krepšelis (pintinė) yra rankų darbo, iš lukštintos medienos juostelių, su rankenėle, ovalios formos (22 cm ilgio, 12, 5 cm pločio ir 9,5 cm aukščio), dugnas ir šonai pinti, prie krašto viršuje ir apačioje metalinėmis kabėmis papildomai pritvirtintos medienos juostelės; „medienos juostelės tinkamos pagal savo formą ir pavidalą pynimui, priskiriamos pynimo medžiagoms (KN 46 skirsnio 1 pastaba, KN2023). Pintinės, pinti dirbiniai ir kiti dirbiniai, tiesiogiai suformuoti iš pynimo medžiagų arba iš prekių, priskiriamų 4601 pozicijai, klasifikuojami KN4602 pozicijoje. Krepšelio, kurio dugnas ir šonai yra pinti iš lukštintos medienos juostelių, rankų darbas, KN kodas 4602 19 90, TARIC kodas – 4602 19 90 10 (b. l. 48). Nors skundžiamame nutarime nurodyta, jog nagrinėjamu atveju gabentas krovinys skyrėsi nuo 2024 m. tirto prekės mėginio, jame trūko esminių pynimo elementų, teismas šį teiginį laiko nepagrįstu. Pažymėtina, kad Muitinės laboratorijos 2024 m. sausio 30 d. tyrimo protokole nurodyta, jog buvo vertinti BOM2-1 modelio krepšeliai (b. l. 49). 2024 m. sausio 31 d. Muitinės laboratorijos rašte nurodyta, kad jo dugnas ir šonai pinti. Iš byloje pateiktų 2024 m. tirtų krepšelio nuotraukų (b. l. 5), ir 2026 m. vežtų krepšelio nuotraukų (b. l. 55-58), matyti, jog pynimo elementai (pvz., viena horizontali perpinta per vertikalias sienelės juosteles) tapatūs. Krepšelio šonas perpintas papildoma juostele ir pagrindas (dugnas) iš perpintų juostelių (žr., krepšelio požymių aprašymą UAB „X“ 2024 m. sausio 24 d. prašyme suteikti konsultaciją dėl prekės tarifinio klasifikavimo). Vadovaudamasis 2024 m. sausio 24 d. Muitinės laboratorijos išvada, TRA1 krovinio dokumentuose nurodė Vilniaus teritorinės muitinės Muitinės laboratorijos nurodytąjį KN prekės kodą, laikydamas jį tinkamai nustatytu. Taigi, TRA1 neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti muitinės vertintojais, klasifikavimo vertinimo specialistais, taip pat abejoti jų krepšeliui BOM2-1 nustatytu prekės TARIC kodu. UAB „X“ vadovas nesielgė nerūpestingai, jis ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų laiku ir tinkamai nustatytas numatomų importuoti prekių kodas, pateikė modifikuotų prekių mėginius Muitinės laboratorijai tyrimui, kad gautų išvadas dėl joms taikytino kodo. TRA1 teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2024 m. krepšelio modelis BOM2-1 nesikeitė. Teismas sutinka su skundo teiginiu, kad šiuo atveju UAB „X“ vadovas pagal veikos aplinkybes neturėjo ir negalėjo numatyti, kad krovinio TARIC kodas bus kitoks nei 2024 m. sausio 24 d. nustatytas tai pačiai prekei, dėl ko krovinyje esančių prekių įvežimas pažeis Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas.

Pažymėtina, jog ANK 21 straipsnis numato, jog pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Klaidingos oficialios konsultacijos apibrėžtis ir sąlygos, kuriomis klaidinga oficialia konsultacija vadovavęsis asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, nustatomos kituose įstatymuose. ANK 21 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindas susijęs su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 32 straipsniu, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jei ūkio subjektas vadovaujasi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu administraciniu sprendimu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga), ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos. Šio straipsnio 3 dalis nustato išimtis, kai ši taisyklė netaikoma: 1) po konsultacijos pateikimo buvo keičiamas teisinis reglamentavimas, dėl kurio buvo konsultuota; 2) ūkio subjektas buvo informuotas, kad konsultacija klaidinga, ar kitu būdu turėjo realią galimybę gauti informaciją, kad konsultacija klaidinga, ir terminas nuo šios informacijos gavimo iki ūkio subjekto veiklos patikrinimo buvo pakankamas ūkio subjektui pažeidimams, kuriuos lėmė klaidinga konsultacija, ištaisyti; 3) jeigu poveikio priemonės yra būtinos ir neišvengiamos siekiant užkirsti kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti; 4) jeigu kituose ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose vadovavimasis klaidinga konsultacija yra nustatytas kaip ūkio subjekto atsakomybę lengvinanti aplinkybė skiriant ir (ar) taikant poveikio priemones. Kaip matyti, VTM savo išvadą dėl kitokio prekės klasifikavimo TARIC kodo iš esmės pagrindė Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimais (HSENs, 2022), kuris galiojo ir 2024 m. Esant toms pačioms KN ir SS nuostatoms, Vilniaus teritorinės muitinės Muitinės laboratorijos specialistai tai pačiai prekei BOM2-1 iš esmės davė dvi skirtingas išvadas dėl taikytino Taric kodo. Nors 2024 m. sausio 4 d. konsultacija jokiu oficialiu sprendimu nebuvo pripažinta netinkama ar klaidinga, priešingai, kaip nurodė TRA1, VMT 2026 m. kovo 23 d. patvirtino, kad prekių sulaikymo metu ji galiojo, VMT Muitinės laboratorijos konsultacijų dėl prekės klasifikavimo prieštaringumas 2026 m. kovo 30 d. Muitinės laboratorijos tyrimo protokolui ir jo pagrindui surašytam 2026 m. balandžio 2 d. prekių klasifikavimo aktui pagrindžia, kad šiuo atveju prekės klasifikavimo kodas nėra akivaizdus ir neabejotinas. Anksčiau ML vertinimo išvadoje buvo akcentuojama ne tik krepšelio gamybos technologijos būdas, bet ir medžiaga, iš kurios ji pagaminta – pynimo medžiaga, nagrinėjamu atveju pynimo medžiaga nevertinta, akcentuota gamybos technologija.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padaro ANK 515 straipsnyje numatytą nusižengimą, nes buvo nerūpestingas ir nepasinaudojo teisės aktuose numatytomis teisėmis, užtikrinančiomis galimybę tinkamai nustatyti prekių savybes, reikšmingas jų teisingam deklaravimui, taip pat ir teise prašyti imti prekės mėginius tyrimams (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties Nr. eAN2-330-935/2025 41 punktas). Šiuo atveju TRA1 tokiomis galimybėmis naudojosi atsakingai, kreipėsi į Muitinės laboratoriją prašydamas atlikti prekių tyrimus, gavo išvadas apie prekių atitikimą atitinkamiems KN ir TARIC kodams. Institucija atsiliepime nurodo, kad Muitinės laboratorijos konsultacijos dėl prekės klasifikavimo kodo yra tik rekomendacinio pobūdžio ir teisinės reikšmės neturi. Kita vertus, VMT formindama prekės klasifikavimo aktą taip pat remiasi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu, t. y., tos pačios institucijos vertinimu, jos atliktu prekės mėginio aprašymu. Tokiu atveju sukuriama dviprasmiška situacija, kad importuotojas atsiduria teisiškai nepalankioje padėtyje, kai vadovaujasi Muitinės laboratorijos pateiktomis išvadomis, jei su jomis nesutinka kitas Muitinės laboratorijos specialistas, kurio nuomonė dėl prekės mėginio savybių ir klasifikavimo pagal KN, yra skirtinga. Tokiu būdu pažeidžiamas ir importuotojo teisėtų lūkesčių principas. Teismas sutinka su skundo teiginiu, kad šiuo atveju TRA1 pagal veikos aplinkybes neturėjo ir negalėjo numatyti, kad krovinio TARIC kodas 2026 m. bus kitoks nei krovinių, vežtų 2023 ir 2024 m., dėl ko krovinyje esančių prekių įvežimas pažeis Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad skundas dalyje dėl pareiškėjo kaltės padarius ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nebuvimo yra pagrįstas. Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta pilnos ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties (būtinųjų subjektyvinės pusės požymių), nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena TRA1 atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalie 2 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Pareiškėjų UAB „X“ vadovo TRA1, ir RAB „V“ (ООО „V“), MB „A“ atstovo advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenkos skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojos R. B. 2026 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-684-2026 ir TRA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.