Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

KAL2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas keturis kartus, paskutinį kartą 2024 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 50 MGL (2500 Eur) baudą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas aštuonis kartus, paskutinį kartą 2026 m. balandžio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

KAL2 ir KAL1 nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. jie, veikdami bendrai, 2024 m. balandžio 19 d., apie 21.45 val., būdami pirčių komplekso zonoje šalia restorano „HBH“, adresu Žirgų g. 2, Raudondvario k., Riešės sen., Vilniaus raj., prasidėjus prie įėjimo į pirtį Nr. 3 durų žodiniam konfliktui, kuris vėliau persikėlė į prie pirties buvusią teritoriją, KAL1 ne mažiau nei du kartus sudavus nukentėjusiajam NKA1 kumščiu į veido sritį, o po to nukentėjusiajam ne mažiau nei du kartus į veido sritį kumščiu sudavus KAL2, NKA1 nukritus, bendrais tyčiniais veiksmais ne mažiau nei keturiais trauminiais poveikiais padarė NKA1 nosies kaulų bei kairės pusės apatinio žandikaulio kūno ir šakos lūžius, tai yra sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir taip tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo NKA1 sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis KAL2 teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2024 m. balandžio 19 d. planavo gimtadienį, (duomenys neskelbtini) irgi gimtadienis balandį, tai šventė kartu, po kiek laiko atvažiavo į sodybą nukentėjusiojo draugai, kurie buvo jau išgėrę, visi susipažino, bendravo. Po kiek laiko jis su LUD5 susiruošė išvykti, bet ji pastebėjo, jog nėra KAL2 dovanotų butelių. KAL2 matė kaip ji bando tuos butelius paimti iš nukentėjusiojo ir jo draugų. Susikrovę daiktus, KAL2 su LUD5 stovėjo ir rūkė, ir tada iš galo priėjo nukentėjusysis, pradėjo kabinėtis, LUD5 atsisukusi nukentėjusįjį nustūmė, KAL2 irgi užlindo priešais ir klausė ką jis čia dirba, tuomet nukentėjusysis KAL2 trenkė, iš inercijos pastarasis trenkė atgal ir susistumdė. KAL2 stovėjo netoli laiptukų, o nukentėjusysis labiau prie durų pirties. Jie kai susistumdė, KAL2 nuo laiptų paėjo atgal ir į baseiną įkrito. Išlipęs pamatė, kad nukentėjusysis ant grindinio guli, vos ne prie namo kampo, pusiaukelėje tarp baseino ir terasos, daug žmonių aplink pastarąjį buvo, matė, jog spyriai buvo ne tik nukentėjusiajam, bet ir tarpusavyje. Kai pakėlė nukentėjusįjį, pastarasis paėmęs butelį agresyviai pažiūrėjo. KAL2 nežinojo, kad ten kažkas atsitiko. KAL2 su nukentėjusiuoju nebuvo pažįstami. Jie apskritai nelabai bendravo įvykio dieną. Prieš konfliktą buvo pirties pastate, o konfliktas prasidėjo, kai stovėjo lauke. Dar prieš tai jis buvo atėjęs į kubilą ir pasakė LUD5, kad mažiau gertų. Gailisi, kad ne žodžiais sprendė konfliktą. Pripažįsta, kad vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Tuo metu kai jie buvo terasoje, jis neatkreipė dėmesio kur buvo KAL1. Nematė KAL1 veiksmų, bet (duomenys neskelbtini) ir LUD5 ir pats KAL1 minėjo, kad pastarasis spardė nukentėjusįjį. Visi buvo lauke, buvo daug žmonių prie nukentėjusiojo, rėkė, sąmyšis buvo. (duomenys neskelbtini) vos paeiti galėjo. Kai įvyko susistumdymas, nematė, kad KAL1 bandytų atskirti KAL2 ir nukentėjusįjį, KAL1 iš už durų išėjo. KAL2 įvykio dieną buvo su balta striuke. Dėl žalos, tai KAL2 pasiryžęs atlyginti už savo vieną suduotą smūgį. Nosies lūžį nukentėjusiajam padarė, bet ne žandikaulio lūžį.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‒ ir BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino kaltinamojo KAL2 parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 4 d., kuomet jis nurodė, kad 2024 m. balandžio 19 d. buvo jo gimtadienis, kurį šventė Vilniaus r., Riešes sen., Raudondvario k., Žirgų g. 2, „HBH“ pirčių zonoje, kur buvo išnuomota pirtis. Kartu su juo savo gimtadienį šventė (duomenys neskelbtini). Gimtadieninio vakarėlyje buvo 9 žmonės, tarp jų jis, jo mergina LUD5, KAL1 (past. suklysta nurodant KAL1 pavardę), LUD4, LUD3 ir (duomenys neskelbtini) su savo trimis draugais vieno vardas (duomenys neskelbtini), kito (duomenys neskelbtini) ir trečio (duomenys neskelbtini), pavardės nežino. (duomenys neskelbtini) gyvena pas (duomenys neskelbtini) namuose, (duomenys neskelbtini) tiesiog pažįstamas jo. Tą vakarą pirtis buvo išnuomota nuo 15 val. iki 22 val. Gimtadienis prasidėjo ramiai, sėdėjo pirtyje, visi draugiškai bendravo, tačiau jau gimtadienio pabaigoje kai kurie prisigėrė. (duomenys neskelbtini) vos paeiti galėjo, KAL1 irgi buvo girtas, LUD5 buvo neblaivi irgi. Jiems susiruošus ir stovint terasoje, rūkė su LUD5. (duomenys neskelbtini) buvo terasoje, labiau prie staliuko. Pamatė, kad LUD5 atstūmė NKA1, sakydama nelįsti. NKA1 savo ruožtu užsimojo dešiniu kumščiu. Jis, nieko nelaukdamas, iškart pasakė ką jis čia daro ir užstojo LUD5. Po šių žodžių gavo smūgį į veidą nuo NKA1. Po to jie susimušė, o būtent apsistumdė, ir jis atbulomis nusileido nuo laiptų. Iš inercijos kažkaip įkrito į baseiną. Iškart perplaukė į kitą pusę ir išlipo. Matė, kad NKA1 guli ant grindinio prie pirties, o šalia jo buvo visi likę, o KAL1 kaip tik trenkė koja į galvą, matė, kad vieną kartą trenkė. Prie prities jis su NKA1 nesimušė, jų apsistumdymas buvo tik prie įėjimo į pirtį, terasoje. Kiek prisimena, NKA1 atsikėlęs paėmė tuščią butelį į rankas, po ko, pasirinkęs kovinę padėtį, norėjo eiti link jo, tačiau (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) neleido jam eiti, sulaikė jį. Jam parodė mostą eiti iš čia, kad toliau nekonfliktuoti. Po to jis išsikvietė taksi ir išvažiavo. Taksi automobilyje buvo visas šlapias. Išvažiavo jis, LUD5, LUD3 ir LUD4 (t. 1, b. l. 117–119).

Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad šventė KAL2 gimtadienį. NKA1 ir jo draugai kabinėjosi prie LUD5, pastarieji ramino nukentėjusįjį, tada ruošėsi išvažiuoti ir įvyko konfliktas. KAL1 norėjo išskirti KAL2 su NKA1, bet pats gavo smūgį, tada KAL1 smūgiavo atgal ir viskas. Jis buvo neblaivus įvykio metu ir praėjo du metai, todėl nelabai ką atsimena. Buvo išgėręs prieš važiuojant į sodybą. Sudavė tik tada, kai bandė išskirti nukentėjusįjį ir KAL2, vieną ar kelis smūgius sudavė iš dešinės rankos. NKA1 daug konfliktavo su LUD5. Apsistumdymas tarp KAL2 ir nukentėjusiojo buvo lauke, prie namo, tiksliau nepasakys. NKA1 sudavė į veidą daugiausiai iki trijų smūgių. Neatsimena, kad ir KAL2 suduotų NKA1, bet galėjo taip būti. Nukentėjusysis nenukrito po KAL1 smūgių. Kai KAL2 buvo baseine, nukentėjusysis gulėjo jau, ten gulėjo girtas ir (duomenys neskelbtini). Visi buvo aplink nukentėjusįjį. Negali pasakyti ar buvo spardymas ir judesiai kojomis. Tikrai nesigyrė, kad spardė nukentėjusįjį. Pirma smūgiai buvo iš NKA1 KAL2. Gailisi dėl savo veiksmų. Pripažįsta žalą už tuos tris smūgius. Ikiteisminio tyrimo metu labiau atsiminė įvykio aplinkybes.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino kaltinamojo KAL1 parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 20 d., kuomet jis nurodė, kad 2024 m. balandžio 19 d. buvo jo pažįstamo KAL2 gimtadienis, kuris buvo surengtas pirčių zonoje „HBH“. Kartu su KAL2 gimtadienį šventė (duomenys neskelbtini). Gimtadieninio vakarėlyje buvo 9 žmonės, tarp jų jis, KAL2 mergina LUD5, KAL2, LUD4, su kurio atvažiavo į gimtadienį, LUD3 ir (duomenys neskelbtini) su savo keliais draugais, vieno vardas (duomenys neskelbtini), kitų nežino, nes matė pirmą kartą. Gimtadienis prasidėjo ramiai, sėdėjo pirtyje, visi draugiškai bendravo, tačiau jau gimtadieniui įpusėjus (duomenys neskelbtini) draugas NKA1 su savo draugais pradėjo kabinėtis prie LUD5, nes pastaroji jiems nepatiko, tai matėsi iš nepagarbaus elgesio jos atžvilgiu. Kiek prisimena, norėjo ją įmesti į kubilą, dar kabinėjosi žodžiais. LUD5 tuo metu buvo neblaivi. Prisimena, kad NKA1 norėjo išgerti KAL2 padovanotą alkoholio butelį, o LUD5 iš jo atėmė jį. Tuo momentu galimai LUD5 su NKA1 apsižodžiavo, jis tiksliai neprisimena, nes sėdėjo už stalo kitoje pusėje. Vakaro pabaigoje, kai reikėjo jau skirstytis, lauke prie pirties įėjimo prasidėjo konfliktas tarp LUD5 ir NKA1. Dėl ko tiksliai įvyko konfliktas, nežino, viskas įvyko labai greitai. Kažkurio momentu NKA1 kaip ir užsimojo ant LUD5, atrodė norėjo smūgiuoti. Jis, pamatęs konfliktą, priėjo prie LUD5 ir NKA1, o tiksliau atsistojo tarp jų ir bandė juos išskirti. Tuomet NKA1 pirmas smūgiavo KAL2, kuris iš kažkur atsirado irgi prie jų. KAL2 savo ruožtu atgal smūgiavo NKA1. Tada prie jų priėjo (duomenys neskelbtini) draugas, kuris KAL2 įstūmė į baseiną. Jis tiksliai neprisimena, ar tikrai taip buvo, buvo išgėręs, be to, viskas vyko jam už nugaros. Po to, kai KAL2 buvo baseine, NKA1 stovėjo prie pirties. Jis nematė, kad kažkas būtų nukritęs (t. 1, b. l. 134–136).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis NKA1, parodė, kad 2024 m. balandžio 19 d. atvažiavo į „HBH“ pirčių kompleksą, į (duomenys neskelbtini) gimtadienį. Vakarėliui įsibėgėjus, asmenys, kurie jam nepažįstami, buvo apgirtę ir tarpusavyje konfliktavo. LUD5 išgėrė neblogai ir elgėsi gan vulgariai, prie visų lindo. Tada jis pakalbėjęs su (duomenys neskelbtini) išėjo į lauką, kur LUD5 stovėjo priešais NKA1 ir jį pastūmė, tada pastarasis LUD5 pirštu pagrūmojo, ir tada iš karto KAL1 jam dešiniu kumščiu trenkė į žandikaulį. Neatsimena kaip atsirado apačioje ant grindinio, bet toliau vyko žodinis konfliktas ir gavo dar, toliau prarado sąmonę. Buvo dar taip, kad NKA1 įstūmė KAL2 į baseiną, pastarajam išlipus, jie žodžiais apsirėkė ir viskas, jie pasišalino. Nuo grindinio jį pakėlė jam rodos LUD1 ir (duomenys neskelbtini). Jam (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad kuomet NKA1 gulėjo ant grindinio, pastarajam KAL2 kelis kartus iš kojos spyrė į galvą, bet pats NKA1 nelabai ką atsimena. Kai stovėjo ant grindinio, kelis kartus buvo gavęs iš KAL2 į veidą, o po to nukrito ant trinkelių. Pirmas smūgiavo KAL1, vėliau KAL2. Po įvykio patyrė stiprius galvos sužalojimus, žandikaulio lūžį, galvos traumą kairėje pusėje, buvo dvi operacijos, labai daug vaistų, labai skausmingi dalykai, kalbėti negalėjo, gulėjo ligoninėje, negalėjo dirbti, todėl prašo atlyginti 8000 Eur už patirtą moralinę žalą. Jaučia pasekmes iki šiol, dešinėje pusėje traška žandikaulis, negali kramtyti kieto maisto, o kai valgo jaučia skausmą. Viskas vyko ant terasos. 2024 m. balandžio 30 d. apklausoje geriau viską prisiminė, nes buvo pakalbėjęs su (duomenys neskelbtini), iš jo pasakojimų daug ką nurodė, nes pats neatsiminė. (duomenys neskelbtini) jam nurodė tik dėl smūgių suduotų kojomis, o smūgius į veidą NKA1 pats atsiminė. Pas jį buvo galvos trauma stipri, ne viską prisiminė akistatos metu, todėl nurodė, kad galimai smūgiavo pirmas KAL2.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino nukentėjusiojo NKA1 parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 30 d., kuomet jis nurodė, kad 2024 m. balandžio 19 d. jį pakvietė į gimtadienį draugas (duomenys neskelbtini). Pastarasis gimtadienį šventė pirčių zonoje „HBH“ restorane. Gimtadienyje buvo daug nepažįstamų asmenų, nieko nepažinojo, apart jubiliato. Vakarėliui įsibėgėjus, visi buvo apgirtę ir kažkurio momentu vienas iš gimtadienio dalyvių pradėjo konfliktuoti su savo mergina, kuri elgėsi gan vulgariai, lipo visiems ant sprando. Jam rūkant lauke su vakarėlio dalyviais, prie jo priėjo ta pati mergina ir pastūmė jį, nes jai kažkas nepatiko. Į tokius jos veiksmus sureagavo ramiai, tik pirštu pagrūmojo, kad taip elgtis negalima. Į tokią jo pastabą mergina nesureagavo. Tačiau beveik iškart gavo smūgį kumščiu į veidą. Jam trenkė dešine ranka du kartus KAL1. Po šių smūgių jis prarado pusiausvirą ir nukrito ant trinkelių. Gulėdamas ant grindinio, jis bandė atsistoti. Tuo metu prie jo pribėgo KAL2, kuris pradėjo jį daužyti kumščiais į veido sritį. Kiek smūgių buvo, jis nelabai prisimena. Ar daužė viena ranka, ar dviem, jam sunku pasakyti, nes nepamena. Po smūgių nuo KAL2 jis nukrito vėl ant grindinio. Kas vyko toliau, jis neprisimena, nes galimai buvo praradęs sąmonę. Kiek jam po įvykio sakė (duomenys neskelbtini), kad, jam nukritus dar kartą ant grindinio, KAL2 koja sudavė į galvą, kiek kartų, nesakė. Nori nurodyti, kad pirminėje apklausoje buvo nurodęs, kad buvo dar trečias asmuo, tačiau dabar, praėjus daugiau laiko, prisiminė, kad jį mušė tik du. Visą incidentą matė jo draugas (duomenys neskelbtini), todėl mano kad jis galėtų kažką daugiau papasakoti. Po kažkiek laiko jis atsipeikėjo ir kažkaip atsistojęs nuėjo iki pirties, kur išgėręs alkoholio, vėl išėjo į lauką. Lauke vėl sutiko KAL2. Ar jie kalbėjo, neprisimena, tik pamena, kad jis jį įstūmė į baseiną. Jam išlipus, jis dar kažką jam aiškino, bet ką, jis neprisimena. Prisimena, kad kažkas, paėmęs šlapią rankšluostį, išvalė kraujo dėmes ant trinkelių. Po to, kai išvalė kraujo dėmes, visi surinko savo daiktus ir pabėgo iš pirties. Jis iškvietė pagalbą (t. 1, b. l. 41–43).

Teismo posėdžio metu liudytojas LUD4 parodė, kad pažįsta KAL2 ir KAL1, buvo draugai. 2024 m. balandžio 19 d. „HBH“ pirtyje, KAL2 gimtadienyje nedalyvavo. Ten tik atvežė žmones ir viskas, nepasiliko. Neatsimena kokius žmones vežė.

Teismo posėdžio metu liudytoja LUD5 parodė, kad ji su KAL2 pora. Atsisako duoti parodymus, atsakys į klausimus tik kas susiję su KAL1. Matė konfliktą tarp nukentėjusiojo ir KAL1, matė kaip KAL1 spardė gulintį ant žemės NKA1. Spardė į kūną, į galvą. Po to kažkas juos išskyrė, jie neužilgo išvažiavo. Buvo konfliktas tarp jos ir nukentėjusiojo, bet nepasakytų, jog tai konfliktas. Buvo vartotas alkoholis. Konfliktas buvo pastato viduje dėl to, kad NKA1 norėjo paimti butelį, kuris buvo KAL2 dovana. O ji su KAL1 nenorėjo to butelio atiduoti, bet iš to nekilo didesnis konfliktas. Eiliškumo įvykių nepamena. Nežino dėl ko nukrito nukentėjusysis, ji jau matė kaip jis gulėjo.

Teismo posėdžio metu liudytojas LUD1 parodė, kad 2024 m. balandžio 19 d. vyko gimtadienis, buvo daug žmonių, išėjo į lauką parūkyti ir išėjo NKA1, kuris prisikabinėjo prie panelės vienos, tada išėjo jos draugas ir jie susikivirčijo. Tada LUD1 nuėjo į tualetą, o grįžęs pamatė, kad NKA1 guli sumuštas. Nematė kaip nukentėjusįjį mušė, aplink jį žmonių irgi nematė. NKA1 buvo pergerės, jie sakė pastarajam nelysti prie panelės. Viduje jokių smūgių nebuvo. Muštynės kai įvyko, visi greitai išsiskirstė. NKA1 buvo kruvinas. Daug ko nepamena, daug laiko praėjo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojo LUD1 parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 3 d., kuomet jis nurodė, kad 2024 m. balandžio 19 d. jį pakvietė (duomenys neskelbtini) į savo gimtadienį. Nurodė, kad kartu gimtadienį švęs ir jų pažįstamas KAL2. (duomenys neskelbtini) draugų buvo tik du, tai jis ir NKA1. Iš pradžių vakaras vyko gan sklandžiai, gėrė alkoholį, ėjo į pirtį, kubilą, baseiną, visi buvo linksmi. Gimtadienio šventėje buvo visi vaikinai ir viena mergina, vardu (duomenys neskelbtini). LUD5 prisigėrusi pradėjo ginčytis su NKA1, dėl ko būtent prasidėjo konfliktas, jis neprisimena. Prisimena, kad, jam užėjus į prities zoną, kur buvo stalai su maistu, viduryje kambario stovėjo NKA1, priešais jį KAL2 su LUD5, o už jų stovėjo KAL1. LUD5 kažką pasakė KAL2 ir pastarasis staiga sudavė kumščiu NKA1 į veidą, t. y. dešiniu kumščiu iš šono sudavė smūgį į dešinę NKA1 veido pusę. Kiek sudavė smūgių, nežino, jis matė tik vieną tą smūgį. Po smūgio NKA1 nukrito, jam pasipylė kraujas iš nosies. Tada jis atsistojo tarp NKA1 ir KAL2, bandė stabdyti konfliktą. KAL2 atslūgo, o LUD1, pasilenkęs prie NKA1, bandė jį pakelti. Klausė, ar reikia pagalbos. Iš pradžių viskas buvo gerai. NKA1 nusivalius kraują, jis išėjo į lauką parūkyti. Kartu su juo išėjo jis ir (duomenys neskelbtini). Parūkęs LUD1 grįžo į vidų persirengti, todėl, kas toliau vyko, jis nematė. Žino tik iš (duomenys neskelbtini) žodžių, kad lauke jie taip pat apsistumdė. Persirengęs ir grįžęs atgal į lauką, pamatė, kad KAL2 yra baseine su visais rūbais, o virš jo stovi NKA1 ir (duomenys neskelbtini). KAL2 išlipus iš baseino, kas toliau vyko jis nelabai prisimena, nes buvo girtas. Jis pamena, kaip su (duomenys neskelbtini) ėjo link aikštelės ieškoti telefono. Ar KAL2 draugas KAL1 mušė NKA1, jis neprisimena (t. 1, b. l. 74–75).

Teismo posėdžio metu liudytojas LUD2 parodė, kad dalyvavo KAL2 gimtadienyje. Jis atvažiavo anksti ir išvažiavo anksti, gimtadienyje buvo daug žmonių. Kol liudytojas buvo gimtadienyje, nebuvo niekas prisigėrę, nebuvo incidentų. Buvo viena KAL2 mergina. Po šventės (duomenys neskelbtini) jam pasakė, kad muštynės įvyko, sakė visis susimušė, vardais neišskyrė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojo LUD2 parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 23 d., kuomet jis nurodė, kad 2024 m. balandžio 19 d. buvo jo pažįstamo KAL2 gimtadienis, kuris buvo surengtas pirčių zonoje „HBH“, kur buvo išnuomota pirtis galimai Nr. 3. Kartu su KAL2 gimtadienį šventė (duomenys neskelbtini). Gimtadieninio vakarėlyje buvo apie 9 žmonės, tarp jų jis, KAL1, KAL2 mergina LUD5, KAL2, LUD4, LUD3 ir (duomenys neskelbtini) su savo 2 draugais, kuriuos matė pirmą kartą. Tą vakarą pirtis buvo išnuomota porai valandų, tačiau tiksliai neprisimena laiko. Kurią valandą prasidėjo gimtadienis, nelabai prisimena, senai buvo. Gimtadienis prasidėjo ramiai, sėdėjo pirtyje, visi draugiškai bendravo, ėjo į kubilą, baseiną. Jis pabuvo gimtadienyje tik apie valandą, nes jis nevartojo tą vakarą alkoholio, nuvyko tiesiog, nes norėjo pasveikinti pažįstamą KAL2 su gimtadieniu. Apie tą vakarą gimtadienyje įvykusias muštynes sužinojo iš (duomenys neskelbtini), nes po gimtadienio jo automobilyje buvo likę pastarojo daiktai. Pastarasis pasakojo, kad KAL2 elgėsi neadekvačiai susimušė su (duomenys neskelbtini) draugu. Jis pats asmeniškai nieko nematė, nes iš gimtadienio greitai išvyko namo, todėl apie tą įvykį nieko pasakyti negali (t.1, b. l. 85–87). Teismo posėdžio metu LUD2 nurodė, kad taip (duomenys neskelbtini) sakė, kad KAL2 elgėsi neadekvačiai ir susimušė su jo draugu.

Teismo posėdžio metu specialistė Rasa Gaidienė parodė, kad yra prisiekusi teisingumo ministerijoje, yra ekspertų sąraše. Norint padaryti nosies kaulo ir apatinio kairės pusės žandikaulio kūno ir šakos lūžį, reikia nemažiau dviejų trauminių poveikių į veido sritį. Kitiems sužalojimams, kurie buvo aprašyti jos apžiūros metu, t. y. viršugalvio kairėje esantis nubrozdinimas, reikia vieno poveikio. Taip pat vieno poveikio reikia, kad atsirastų kairio kelio priekiniame paviršiuje nubrozdinimas. Pataiso, kad trauminiai poveikiai buvo penki, nes abipusiai žandikaulio patinimai buvo nustatyti. Nes jeigu būtų buvęs tik vienas trauminis poveikis, tik į kairę pusę, tai tokiu atveju būtų patinimas tik kairėje pusėje, o šiuo atveju patinimas buvo ir dešinėje pusėje, vadinasi dešinėje pusėje taip pat turėjo būti trauminis poveikis. Nubrozdinimų veide nenustatyta, specialisto išvadoje turbūt bus techninė klaida. Nubrozdinimas viršugalvyje nebūdingas atsirasti nugriuvus, nugriuvus gali nebent kelio nubrozdinimas atsirasti. Viršugalviui labiau būdingas tiesioginis poveikis. Kelio sužalojimas galėjo atsirasti krentant ant žemės. Negali pasakyti pagal sužalojimus kokioje padėtyje buvo žmogus. Taip pat jie medicininiais tyrimais nenustato trauminių poveikių stiprumo jėgos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas (duomenys neskelbtini) parodė, kad 2024 m. balandžio 19 d. KAL2 surengė savo gimtadienį Vilniaus r., Riešes sen., Raudondvario k., Žirgų g. 2, pirčių zonoje „HBH“. Už viską mokėjo KAL2, o jis nemokamai norėjo atšvęsti savo gimtadienį, todėl pasikvietė į jo gimtadienį savo du draugus NKA1 ir LUD1. KAL2 tam neprieštaravo. Vakaras prasidėjo normaliai, visi linksminosi, gėrė, sėdėjo pirtyje, maudėsi kubile. Gimtadienyje buvo apie 10 žmonių. Kompanijoje buvo tik viena mergina, tai buvo KAL2 mergina. Vakaro pabaigoje buvo labai girtas, todėl buvo lauke, galimai rūkė. Kažkurio tai momentu KAL2 mergina LUD5 pastūmė NKA1. Jis atšoko atgal, susvirduliavo, galimai kažką pasakė ir tuo metu prišoko KAL2 prie NKA1 ir smūgiavo jam į žandikaulį, sudavė dešiniu kumščiu du kartus, pirmas smūgis buvo į žandikaulį, antras smūgis tiesiai į nosį. Po to NKA1 nukrito prie pat pirties. Toliau kas buvo, nelabai prisimena. Prisimena, kad kažkurio momentu KAL2 įkrito į baseiną, kaip tai įvyko, nelabai užfiksavo. Prisimena tik tai, kad KAL2 išlipus iš baseino, jis tapo dar agresyvesnis, dėl to vėl NKA1 sudavė į veidą. Kaip sudavė, nematė, tik matė, kad NKA1 gulėjo ant žolės prie baseino. NKA1 gulint ant žolės, pribėgo KAL2 draugas KAL1, kuris užsimojęs dešine koja, du kartus spyrė NKA1 į galvą – veidą. Po to smūgio pribėgo LUD1 ir pakėlė NKA1. Klausinėjo NKA1, ar reikia jam greitosios, nes pastarasis visas buvo kruvinas. Iš karto jis atsisakinėjo, tačiau vėliau iškvietė Greitosios medicinos pagalbą (toliau – ir GMP). Visi gimtadienio dalyviai, sužinoję, kad NKA1 iškvietė pagalbą, greit surinko savo daiktus ir pabėgo. Jam išėjus iš pirties zonos „HBH“ privažiavo policija, pradėjo klausinėti. Po to vakaro su juo susisiekė KAL2, kuriam pasakė, kad NKA1 yra ligoninėje su sulaužytu žandikauliu ir, kad jis parašė pareikšimą dėl sulaužyto žandikaulio. Į tai KAL2 atsakė, kad jis prikvietė visokius, kurie patys „raganėja“ ir vėliau rašo pareiškimus ir nurodė, kad iš vis jis gynė savo merginą LUD5, kurią pasak KAL2, NKA1 norėjo užpulti. Apklaustas papildomai, (duomenys neskelbtini) parodė, kad konfliktui prasidėjus, NKA1 ir KAL2 apsižodžiavo, tada NKA1 kažką pasakė ant LUD5. Po to KAL2 nieko nelaukdamas, trenkė NKA1 kumščiu į veidą. Eiliškumo tvarka jam sunku papasakoti įvykį, nes buvo neblaivus, prisimena tik esminius momentus. Kad visas konfliktas prasidėjo prie įėjimo į pirtį. Po to persikėlė prie baseino. NKA1 konfliktuojant su KAL2, pastarąjį įstūmė į baseiną. Išlipęs iš baseino KAL2 trenkė kumščiu į veidą NKA1. Po to smūgio jis nukrito, jam pradėjo kraujuoti iš nosies. Iš kažkur atsirado KAL1, visi buvo netoli vienas kito. Prisimena, kad gulinčiam NKA1 vieną kartą spyrė koja į veidą, sudavė dešine koja. KAL1 vienintelį kartą spyrė koja gulinčiam NKA1 į veidą, kumščiais smūgių KAL1 nesudavė. Visus kitus kartus NKA1 mušė KAL2. Daugiau nelabai prisimena, jau praėjo nemažai laiko, todėl tikrai nieko prisigalvoti nenori. Draugo NKA1 negynė, nes vos pats pastovėjo ant kojų, per daug neblaivus buvo, tačiau kas ką mušė, tikrai prisimena (t. 1, b. l.70–72, 77–79).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas LUD3 parodė, kad buvo pas draugą KAL2 gimtadienyje. Kas ten buvo neprisimena, nes buvo išgėręs. Vakaras visai gerai pavyko, gėrė, buvo kubile, šventė vyko „HBH“ kavinės pirčių komplekse. Kas įvyko, tiksliai nematė, prisimena viską miglotai, nes jam nuo vaistų atmintis šlubuoja, todėl nieko negali pasakyti (t. 1, b. l. 89–91).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad NKA1 iš jam pateiktų 5 nuotraukų, nuotraukoje Nr. 5 (nuotraukoje yra KAL1) atpažino asmenį, kaip (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jis jį mušė. Atpažino asmenį iš bendrų veido bruožų, nosies formos bei apgamo ant nosies, kuris yra didelis ir įsimintinas. Taip pat nuotraukoje asmuo yra su tokia pačia šukuosena, kaip ir incidento dieną (t. 1, b. l. 45–49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1331/2024(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad NKA1 nustatyta nosies kaulų ir kairės pusės apatinio žandikaulio kūno ir šakos lūžiai, odos nubrozdinimai viršugalvyje, veide, poodinė kraujosruva kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. balandžio 19 d. Sužalojimai dėl nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimų jam padarymo metu po to galėjo patirti fizinį skausmą, kurio intensyvumas priklausė nuo psichosomatinių organizmo savybių bei nuo narkotizacijos alkoholiu laipsnio tuo metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. NKA1 sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 1, b. l. 100–101).

Specialisto paaiškinimų protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad specialistė Rasa Gaidienė paaiškino, jog specialisto išvadoje Nr. G1331/2024(01) NKA1 nustatyti nosies kaulų ir kairės pusės apatinio žandikaulio kūno ir šakos lūžiai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 103).

2024 m. gegužės 25 d. peržiūrėjus du policijos pareigūnų kūno („body“) kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad pareigūnė, sėdėdama tarnybiniame automobilyje, bendrauja su neblaiviais vaikinais. Pastariesiems užduoda klausimą, kaip vienas iš jų buvo sužalotas. Vienas iš vaikinų atsako, kad muštynės. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad pirmą kartą girdi apie muštynes. LUD1 nurodo, kad visi matė, tačiau jo nepažįsta. Vėliau pareigūnas nurodo pasitikrinti blaivumą. Toliau pareigūnei paklausus NKA1, kur mušė, pastarasis atsako, kad mušė į veidą, labai skauda ir skauda akis. Pareigūnei paklausus, ar mušė į kitas kūno vietas, NKA1 atsakė, kad ne, tik į veidą. Atvyksta medikai, po ko NKA1 su visais daiktais išlipa iš tarnybinio automobilio (t. 1, b. l. 31).

2024 m. gegužės 25 d. perkalusius bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) pateiktą garso įrašą, nustatyta, kad į BPC paskambina vyras prisistatęs kaip NKA1. Nurodo, kad nori rašyti pareiškimą, nes jį sumušė prieš 10 minučių. Asmuo, kuris mušė, išvažiavo. Greitosios atsisako. Yra „HBH“. Turi asmens duomenis, kuris sumušė, nes pastarasis išmetė piniginę (t. 1, b. l. 32).

Tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. balandžio 19 d. apie 21.45 val. adresu Žirgų g. 2, Raudondvario k., Riešės sen., Vilniaus raj. sav., šalia restorano „HBH“ pirties Nr. 3, nenustatytas asmuo NKA1 dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą, ko pasėkoje NKA1 nukrito ant žemės, o po to nenustatyti trys ar keturi asmenys NKA1 kumščiais mušė į veido sritį. NKA1 nustatytas 1,13 promilių girtumas. Dėl galvos sužalojimų su GMP brigada 0849 pristatytas į Respublikinę Vilniaus Universitetinę Ligoninę. Ligoninėje pabendravus su daktarais, jie nurodė, kad NKA1 bus atliekamas galvos rentgenas, kuris užtruks apie 2-3 val., o po to bus pervežamas į Žalgirio kliniką dėl veido sužalojimų apžiūros (t. 1, b. l. 17–18).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra pirtis Nr. 3, kuri yra Žirgu g. 2, Raudondvario k., Riešės sen., Vilniaus raj. Prie pirties pastato yra baseinas. Pirties pastatas yra su terasa. Ant pirties laiptelių yra raudonos spalvos dėmės, nuo kurių paimta nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 1. Prie laiptelių, kairėj pusėje, guli medinė lenta ant kurios taip pat yra raudonos spalvos dėmės. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau reikšmingų objektų tyrimui nerasta. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 22–26).

2024 m. lapkričio 6 d. akistatos protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atlikta akistata tarp NKA1 ir KAL2. NKA1 paaiškino, kad tos dienos pavakarį jis nuvyko pas savo draugą (duomenys neskelbtini) į gimtadienį, kuris vyko Žirgų g. 2, Raudondvario k., Riešės sen., Vilniaus raj., šalia restorano „HBH“, pirčių komplekse. Gimtadienyje buvo kitų asmenų, jų nepažįsta. Kiek vėliau sužinojo, kad dar kitas asmuo, kurio vardas (duomenys neskelbtini), taip pat šventė gimtadienį. Atvykęs į gimtadienį pasveikino (duomenys neskelbtini), po ko pradėjo švęsti. Vartojo alkoholį. Gimtadienyje tarp KAL2 ir jo draugės LUD5 įvyko konfliktas. Kai išėjo į lauką parūkyti, kartu išėjo ir kiti asmenys, tarp kurių buvo KAL2, jo draugė LUD5. Stovėjo prie pirties ir rūkė, kalbėjo. LUD5 nepatiko jo kalba ir galimai jam pirmas trenkė KAL2, kuris stovėjo šalia jo ir LUD5. Tačiau tiksliai neprisimena ar taip buvo, nes viską prisimena kaip per miglą. Jis nusileido iš terasos į apačią. Ten toliau vyko konfliktas tarp jo ir kažko, neprisimena to asmens, nes per daug laiko praėjo, žino tik, kad nuo kažko gavo dar kelis smūgius į veidą. Kas jam sudavė neprisimena, tik pamena juodas striukes. Po to įvykio turi problemų su atmintimi. Prisimena tik pačią pabaigą, kai atsistojo padėdamas kitų asmenų, tada pamatė KAL2, kuris stovėjo į jį nugara. Tuomet jis įstūmė KAL2 į baseiną iš pykčio, po šio veiksmo KAL2 išlipo iš baseino, jie dar vienas ant kito parėkė ir išsiskirstė. KAL2 akistatos metu nurodė, kad su NKA1 nesutinka ir paaiškino, jog tą dieną šventė savo gimtadienį. Kartu su juo šventė gimtadienį (duomenys neskelbtini), kuris atsivedė savo draugus. Viskas iš pradžių buvo gerai, šventė ir tiek. Kažkurio tai momentu turėjo priekaištą LUD5, kad ji tiek daug negertų. Tačiau į jų kivirčą niekas nesikišo. Link gimtadienio pabaigos jie susirinko daiktus ir išėjo į terasą, kur kalbėjo, rūkė. Jis su LUD5 stovėjo terasoje, kai iš šono atėjo NKA1 ir bandė prie LUD5 prieiti, lįsti, tačiau LUD5 jį atstūmė. Tada NKA1 kažkaip užsimojo dešine ranka. Jis paklausė ką jis daro, po ko NKA1 trenkė jam į kairį žandą. Jis NKA1 sudavė atgal, jie apstumdė. Po to jis nusileido laiptais. Eidamas atbulomis atsidūrė baseine. Kol perplaukė baseiną ir išlipo pamatė, kad NKA1 jau guli ant grindinio, o aplink jį buvo keli žmonės. Po kurio laiko NKA1 atsikėlė bei nuėjęs paėmė butelį. Pastarasis stovėjo, buvo agresyvus. Jis tuo metu stovėjo prie prities kampo kai kažkas jam pasakė eiti iš ten. Po to jis išvažiavo namo. NKA1 atsakydamas į KAL2 klausimą nurodė, kad praėjo pusę metų, nieko neprimena, yra davęs parodymus prieš tai, prašo vadovautis jo parodymais duotais prieš tai (t. 1, b. l. 61–63).

Akistatos protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atlikta akistata tarp KAL1 ir NKA1. NKA1 nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir akistatoje su KAL2 (22 p.), papildomai paaiškino, kad kadangi LUD5 nepatiko kalba, todėl ji jį pastūmė. Jis jai pagrūmojo pirštu. Po to iš karto gavo du smūgius į veidą, t. y. į kairės pusės žandikaulį, nuo KAL2. Po to nusileido nuo terasos į apačią. Ten toliau vyko konfliktas. Tačiau jo dalyvių nepamena. Prisimena KAL1 siluetą, ką pastarasis darė nepamena, tik po to ir iškarto akyse pamatė žiežirbas. Po to veiksmo neprisimena nieko. Pamena, kad kai atsikėlė jis nuėjo į pirtį, kur paėmė butelį alkoholio, kurį išgėrė. Ar KAL1 jam trenkė, jis nežino, pats to neprimena. Iš kitų pasakojimų žino, kad jam gulint ant grindinio jis nuo KAL1 gavo du smūgius koja. KAL1 akistatos metu nurodė nesutinkantis su NKA1 ir paaiškino, jog tą dieną jis atvyko pas KAL2 į gimtadienį, kuris vyko Žirgų g. 2, Raudondvario k., Riešės sen., Vilniaus raj., šalia restorano „HBH“ pirčių komplekse. Kartu šventė gimtadienį pažįstamas (duomenys neskelbtini) su savo draugais. Šventė, vartojo alkoholį, viskas vyko ramiai. Po to kompanija iš (duomenys neskelbtini) pusės pradėjo šaipytis iš LUD5, kuri kai pavartoja per daug alkoholio, pasidaro neadekvati, pradeda sakyti nesąmones. Visi iš (duomenys neskelbtini) kompanijos bandė ją pakibinti, tai norėjo įmesti ją į baseiną, tai dar ką. Kai dauguma rūkė, tarp LUD5 ir NKA1 įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad vėl bandė kabinėtis prie LUD5. Po to kažkas trenkė KAL2. Po to KAL2 ir NKA1 apsistumdė, vienas kitam trenkė po kelis smūgius į veido sritį. Kai nusileido iš terasos į pačią jis priėjo prie besistumdančių vaikinų, norėjo vaikinus išskirti. Tuo metu pats gavo vieną smūgį kumščiu į veidą, po ko nesivaldė ir trenkė atgal du smūgius į veidą NKA1. NKA1 tuo metu stovėjo. Po to jis pasitraukė, kas toliau vyko neprisimena. Nori pažymėti, kad jis koja nespyrė NKA1. Kodėl gimtadienio dalyviai sako, kad jis NKA1 spyrė koja, jis nežino. Visi buvo neblaivūs, todėl sunku ką nors ir prisiminti. NKA1 atsakydamas į KAL1 klausimą nurodė, kad LUD5 pati atėjo į džiakuzį, prie jos niekas nelindo. Jie tik ją kalbino (t. 1, b. l. 66–68).

Akistatos protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atlikta akistata tarp KAL1 ir KAL2. KAL1 nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir pirmiau minėtoje akistatoje (žiūrėti 23 p.). Papildomai nurodė, kad kai dauguma rūkė, tarp LUD5 ir NKA1 įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad vėl bandė kabinėtis prie LUD5. Tada nežino kaip, bet kažkas trenkė KAL2. Tarp KAL2 ir NKA1 įvyko apsistumdymas, vienas kitam trenkė po kelis smūgius į veido sritį. Tai vyko nusileidus iš terasos į pačią. Jis taip pat priėjo prie besistumdančių vaikinų, kad juos išskirti. Pats gavo vieną smūgį kumščiu į veidą, po ko nesivaldė ir trenkė atgal du smūgius į veidą NKA1, tuo metu pastarasis stovėjo. Po smūgių jis pasitraukė nuo konflikto dalyvių, kas toliau vyko neprisimena. Koja nespyrė NKA1, tai yra netiesa. Nežino, kodėl KAL2 nurodė, kad jis spyrė koja, gal dėl to, jog visi buvo su juodom striukėm. KAL2 sutiko su KAL1 ir nurodė, kad tą dieną jis šventė savo gimtadienį, kartu su juo šventė gimtadienį (duomenys neskelbtini), kuris atsivedė savo draugus. Viskas iš pradžių buvo gerai, šventė ir tiek. Kažkurio tai momentu turėjo priekaištą LUD5, kad ji tiek daug negertų. Tačiau į jų kivirčą niekas nesikišo, link gimtadienio pabaigos jie susirinko daiktus, buvo iškviestas taksi ir turėjo išvykti. Išėjo į terasą, kur bendravo, rūkė, laukė atvykstančios taksi. Stovėjo jis su LUD5, kai iš šono atėjo NKA1 ir bandė kažką prie LUD5 prieiti, lįsti, tačiau pastaroji jį atstūmė, po ko jis įsikišo į konfliktą. Paklausė ką jis daro. Po to jam trenkė į kairį žandą, tada jis NKA1 atgal, jie apstumdė, po ko jis nusileido nuo laiptų, eidamas atbulom kažkaip atsidūrė baseine. Kol perplaukė baseiną ir išlipo iš jo pamatė, kad NKA1 jau guli ant grindinio, o netoli jo buvo beveik visi gimtadienio dalyviai, kurie stovėjo ir žiūrėjo į įvykusį konfliktą, kai kurie buvo aplink NKA1. Nežino kurio momentu, bet NKA1 atsikėlė, ar tai jį pakelė, bet prisimena, kad jis dar nuėjo ir paėmė butelį. Pastarasis stovėjo agresyviai nusiteikęs. Jis tuo metu stovėjo prie prities kampo, jam kažkas pasakė eit iš ten ir jis nuėjo, kad daugiau nesibart. KAL2 atsakydamas į tyrėjos klausimą kodėl pirminėje apklausoje jis nurodė, kad kai perplaukė baseiną pamatė, jog KAL1 iš kojos spyrė gulinčiam NKA1 bei kodėl tą patį pakartojo ir jų pažįstamas (duomenys neskelbtini) su LUD5, pastarasis atsakė, kad jam įteikus pranešimą apie įtarimą, ten perskaitė, jog jis primušė ir suspardė NKA1, todėl supykęs ir ant karštųjų pasakė, kad NKA1 spyrė KAL1. Kodėl taip pasakė nežino, buvo daug žmonių tamsu ir kažkas kažką darė, todėl padarė tokią prielaidą. Kodėl (duomenys neskelbtini) su LUD5 tą patį pasakė nežino, gal todėl, kad po šio įvykio dar pas (duomenys neskelbtini) gėrė kitą dieną ir apie tą įvykį kalbėjo, gal tada ir kažkas užsiminė, jog galimai KAL1 trenkė iš kojos gulinčiam NKA1. Po šio KAL2 atsakymo, KAL1 nurodė, kad kitą dieną po įvykio jis su KAL2 nebuvo susitikęs pas (duomenys neskelbtini). Todėl kai jie galimai pasakojo vienas kitam apie įvykį gimtadienyje, jo versijos negirdėjo ir pagalvojo, kad jis sudavė koja, nors tai netiesa (t. 1, b. l. 148–150).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atvykus adresu Vilniaus r., Riešės sen., Raudondvario k., Žirgų g. 2, pirčių zonoje „HBH“, NKA1 pasiūlius parodyti kur ir kaip jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, šis parodė vietą netoli pirčių zonos, o būtent Nr. 3, kur jam buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Prie įėjimo į pirtį terasoje įvykus žodiniam konfliktui, jį pastūmė dviem rankomis LUD5 į krūtinės sritį, po ko iš KAL1 gavo du smūgius į veido sritį, žandikaulį, kokie smūgiai buvo, neprisimena. Po šių smūgių NKA1 nusileido prie įėjimo į pirties terasą, kur yra trinkelės – kiemas. Būtent ten sulaukė smūgio į veido sritį iš KAL2, po ko krito ant dešinio šono prie pirties sienos, bandė savo jėgomis keltis tuo pačiu šonu, tačiau vėl sulaukė smūgio į kairės pusės žandikaulį iš KAL2. Tada krito ant dešinio šono ir galimai prarado sąmonę, neprisimena kas toliau vyko. Ar kas jam spyrė su koja į galvą, jam gulint, neprisimena. Toliau NKA1 nurodė, kad atsipeikėjo ir prisiminė, jog jį kažkas kėlė, tada pats atsikėlė ir nuėjo į pirties Nr. 3 vidų. Po kažkurio tai laiko grįžo ir pamatęs KAL2 prie baseino, dviem rankom pastūmė pastarąjį, po ko KAL2 įkrito į baseiną. Po šio veiksmo tarp jo ir KAL2 įvyko žodinis konfliktas, po kurio visi išsiskirstė (t. 1, b. l. 51–58).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia asmens sužalojimu ar susargdinimu (asmenį mušant ar kitaip nesunkiai pakenkiant jo sveikatai), padariniais – dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimu arba ilgu sirgimu arba nesunkiu sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus sužalojimo ar susargdinimo – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (dalies profesinio ar bendro darbingumo asmeniui praradimas arba ilgas sirgimas arba nesunkus sužalojimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Šioje byloje KAL2 ir KAL1 kaltinami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tuo, kad jie, veikdami bendrai, 2024 m. balandžio 19 d. apie 21.45 val., būdami pirčių komplekso zonoje šalia restorano „HBH“, adresu Žirgų g. 2, Raudondvario k., Riešės sen., Vilniaus raj., prie įėjimo į pirtį Nr. 3 žodinio konflikto metu, KAL2 NKA1 tyčia dešiniu kumščiu sudavus ne mažiau dviejų kartų į veido sritį, po ko NKA1 nukritus ant trinkelių prie prities įėjimo ir bandant atsikelti, KAL2 dešiniu kumščiu trenkus pastarajam į veidą, pataikant į žandikaulio sritį, KAL1 NKA1 taip pat sudavė ne mažiau dviejų kartų į galvos sritį. Tokiais bendrais tyčiniais veiksmais NKA1 ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais padarė odos nubrozdinimus viršugalvyje, veide, poodinę kraujosruvą kairiame kelyje, nosies kaulų bei kairės pusės apatinio žandikaulio kūno ir šakos lūžius, tai yra sužalojimus, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei tokiu būdu tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo NKA1 sveikatą.

Kaltinamieji savo kaltę, tiek KAL2, tiek KAL1, dėl jiems pirmiau minėto inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iš dalies. KAL2 pripažino tik vieną smūgį, suduotą NKA1 į veido sritį, o KAL1 pripažino iki trijų smūgių, suduotų dešine ranka į nukentėjusiojo veido sritį. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, įvertinęs joje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau kaltinime nurodytos jo padarymo faktinės aplinkybės pasitvirtino iš dalies, todėl tikslintinos.

Įrodymais pagrindžiančiais KAL2 ir KAL1 kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo laikytini nukentėjusiojo NKA1 viso proceso metu duoti parodymai, iš dalies pačių kaltinamųjų parodymai, iš dalies liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymai, specialistės R. Gaidienės duoti paaiškinimai, specialisto išvadoje užfiksuotos aplinkybės, BPC garso įrašas, akistatų protokoluose užfiksuoti duomenys, įvykio vietos apžiūros protokole esantys duomenys, parodymų patikrinimo vietoje esantys duomenys, kiti byloje surinkti įrodymai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nustatydamas faktines aplinkybes išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, byloje surinktus įrodymus – tiek kiekvieną jų atskirai, tiek kaip visumą, vertins atsižvelgdamas į tai, jog įvykio metu tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis ir liudytojai buvo neblaivūs (ši aplinkybė nustatyta byloje surinktais duomenimis). Taip pat į tai, kad minėtų proceso dalyvių parodymai viso proceso metu vienaip ar kitaip kito, nebuvo visiškai nuoseklūs. Taigi teismas, nustatydamas faktines įvykio aplinkybes, vadovausis proceso dalyvių paaiškinimais ta apimtimi kiek jie sutampa tarpusavyje, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus ir vieni kitus papildo, sudarydami nuoseklią ir logišką grandinę.

Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje atsirado tam tikras vartojamų sąvokų neaiškumas, kalbant apie įėjimą į pirtį. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad vartodami šią sąvoką vieni proceso dalyviai kalba apie terasą, esančią prie pat pirties durų, o kiti – apie trinkelėmis išklotą teritoriją, kuri taip pat yra prie įėjimo į pirtį, tačiau ją nuo terasos skiria trys laipteliai. Pvz. liudytojas (duomenys neskelbtini) savo parodymuose nurodė, kad NKA1 buvo nukritęs „prie pat pirties“, t. y. nurodė aplinkybę, kurią vietos prasme galima vertinti dvejopai. Pats NKA1 apklausiamas 2024 m. balandžio 30 d. nurodė, kad po jam suduotų smūgių nukrito ant grindinio, o parodymų patikrinimo vietoje metu jau nurodė, kad KAL1 jam du smūgius sudavė prie pirties durų, terasoje. KAL1 iš esmės visą laiką nuosekliai teigė, kad smūgiavo nukentėjusiajam jau būdamas kieme, trinkelėmis išklotoje teritorijoje. Kaltinamasis KAL2 nurodo, kad konfliktas prasidėjo, ir jis vieną kartą nukentėjusiajam sudavė prie įėjimo į pirtį durų. Skirtingai šias aplinkybes nurodo ir kiti proceso dalyviai. Įvertinus byloje surinktus įrodymus kaip visumą, teismas daro išvadą, kad fizinis smurtas, dėl kurio šioje byloje yra pareikšti kaltinimai KAL2 ir KAL1, prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas pirties kieme, trinkelėmis išklotoje teritorijoje.

Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo kilęs konfliktas prasidėjo prie įėjimo į pirtį Nr. 3 durų, tačiau vėliau jau tęsėsi kieme, nusileidus nuo prie įėjimo į pirtį esančią teritoriją. Teismas taip pat sprendžia, kad nukentėjusysis, pasakodamas įvykio aplinkybes, mini jau konflikto tęsinį, t. y. veiksmus, kurie prieš jį buvo atlikti ne prie įėjimo į pirtį durų, tačiau pirties kieme. Darydamas tokią išvadą, teismas visų pirma vadovaujasi paties nukentėjusiojo nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kurios, kaip jau buvo minėta, proceso metu šiek tiek kito, tačiau daugumoje atvejų esminės bylai reikšmingos aplinkybės nukentėjusiojo buvo nurodomos vienodai.

Nukentėjusysis NKA1 apklaustas 2024 m. balandžio 19 d. nurodė, kad gimtadienio šventimo metu trys‒keturi vyrai pradėjo konfliktuoti su kitais svečiais, rinkti nuo stalo alkoholio butelius. Jis su jais nekonfliktavo. Kai išėjo į lauką parūkyti su (duomenys neskelbtini), ten buvo minėti vyrai. Tuomet vienas jų sudavė jam du kartus kumščiu į veidą, jis nukrito. Bandė stotis, tačiau tas pats vyras jam ir vėl sudavė. Tada jį pradėjo į veido sritį mušti kitas vyras. Taip pat kelis kartus smūgiavo jam koja į veido sritį. Tai buvo tas vyras, kuris pametė dokumentus (byloje nustatyta, kad vyras, kuris pametė asmens dokumentus yra KAL2) (t. 1, b. l. 34‒36).

Apklausiamas 2024 m. balandžio 30 d. nukentėjusysis jau užsiminė apie KAL2 ir jo merginą, kuri, pasak jo, elgėsi gana vulgariai. Kai jis rūkė lauke, ta mergina prie jo priėjo ir jį pastūmė. Jai kažkas nepatiko. Tuomet jis pirštu pagrūmojo jai ir beveik iš karto gavo du smūgius dešine ranka į veidą. Smūgiavo KAL1. Tuomet jis nukrito ant grindinio, jam bandant atsistoti, prie jo pribėgo KAL2 kuris pradėjo jį daužyti kumščiais į veido sritį. Kiek buvo smūgių nurodyti negalėjo. Po to vėl nukrito ir galbūt prarado sąmonę, nes daugiau jau nieko nebeprisimena. Kaip pro rūką prisimena, kad buvo įstūmęs KAL2 į baseiną (t. 1, b. l. 41‒43).

Parodymų patikrinimo metu NKA1 parodė, kaip jis pastūmė (duomenys neskelbtini) į krūtinę, tuomet sulaukė dviejų smūgių iš KAL1 į veidą. Po šių smūgių nusileido prie įėjimo į pirties terasą, kur yra trinkelės. Ten sulaukė smūgio iš KAL2, tuomet nukrito, bandė atsikelti, bet tada gavo smūgį į kairės pusės žandikaulio į veidą. Vėl nukrito ir tikriausiai prarado sąmonę (t. 1, b. l. 51‒58).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nurodydamas, jog jis nukrito, NKA1 minėjo grindinį (trinkeles), t. y. sakė, kad jis nukrito ant trinkelių. Tačiau remiantis įvykio vietos apžiūros protokolu, prie įėjimo į pirtį, jokių trinkelių nėra. Nuotraukose yra užfiksuota, kad toje vietoje yra medinės grindys. Trinkelės yra kiemo teritorijoje, į kurią patenkama nusileidus laipteliais vedančiais link įėjimo į pirtį. Šios aplinkybės taip pat aiškiai užfiksuotos nuotraukose, kurios sudaro nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo dalį. Pastarieji duomenys, vertinant juos kaip visumą, patvirtina, kad prie įėjimo į pirtį durų nukentėjusysis nukritęs nebuvo. Taip pat teismas pažymi, kad proceso pradžioje, duodamas parodymus, nukentėjusysis, kaip ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nuosekliai teigė, kad pirmus smūgius jam sudavė KAL1, o KAL2 prieš jį smurtavo vėliau. Apie tai, kad pirmus smūgius jam sudavė ne KAL1, o KAL2, ikiteisminio tyrimo metu NKA1 prakalbo tik tarp jo ir kaltinamųjų atliktų akistatų metu.

Antai, akistatos su KAL2 metu, kuri buvo atlikta 2024 m. lapkričio 6 d., NKA1 nurodė, kad KAL2 pykosi su savo mergina. Jie stovėjo prie pirties ir galimai pirmas jam trenkė KAL2. To tiksliai nepamena, nes viskas kaip per miglą. Tada nusileido nuo terasos, kur toliau vyko viskas konfliktas, ten toliau vyko konfliktas tarp jo ir kažko. Nebeprisimena, nes per daug laiko praėjo. Taip pat prisimena, kad nuo to kito asmens dar gavo kelis smūgius į veidą. Tuomet beveik nieko neatsimena, prisimena tik pačią pabaigą, kai atsistojo, padėdamas kitų asmenų, ir įstūmė KAL2 į baseiną. Kai jis išlipo, jie dar vienas ant kito parėkė ir išsiskirstė.

Akistatos 2024 m. lapkričio 28 d. vykusios tarp nukentėjusiojo ir KAL1 metu, NKA1 paaiškino, kad jam, KAL2 bei (duomenys neskelbtini) būnant prie įėjimo į pirtį ir rūkant, kilus konfliktui, gavo du smūgius į veido sritį nuo KAL2. Tada nusileido į kiemą, kur toliau vyko konfliktas tarp jo ir kažko, tačiau neprisimena nieko konkretaus. Prisimena matęs ten (duomenys neskelbtini) siluetą, tada akyse žiežirbas ir viskas.

Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis patvirtino savo 2024 m. balandžio 30 d. duotus parodymus. Taip pat nurodė, kad įvykio metu LUD5 stovėjo priešais NKA1, ir jį pastūmė. Tada pastarasis LUD5 pirštu pagrūmojo, ir tada iš karto KAL1 jam dešiniu kumščiu trenkė į žandikaulį. Neatsimena kaip atsirado apačioje ant grindinio, bet toliau vyko žodinis konfliktas ir gavo dar, toliau prarado sąmonę. Buvo dar taip, kad NKA1 įstūmė KAL2 į baseiną, pastarajam išlipus, jie žodžiais apsirėkė ir viskas, jie pasišalino. Nukentėjusysis parodė, kad kai stovėjo ant grindinio, kelis kartus buvo gavęs iš KAL2 į veidą, o po to nukrito ant trinkelių. NKA1 tvirtino, kad pirmas smūgiavo KAL1, o vėliau KAL2.

Apklausiamas teisme KAL1 nurodė, kad NKA1 ir jo draugai kabinėjosi prie LUD5, pastarieji ramino nukentėjusįjį. Tada ruošėsi išvažiuoti ir įvyko konfliktas. KAL1 norėjo išskirti KAL2 ir NKA1, bet pats gavo smūgį, tada KAL1 smūgiavo atgal ir viskas. Jis buvo neblaivus įvykio metu ir praėjo dveji metai, todėl nelabai ką atsimena. Sudavė tik tada, kai bandė išskirti nukentėjusįjį ir KAL2, vieną ar kelis smūgius sudavė dešine ranka. NKA1 daug konfliktavo su LUD5. Apsistumdymas tarp KAL2 ir nukentėjusiojo buvo lauke. Tačiau kaltinamasis negalėjo tiksliai nurodyti, ar jis įvyko prie namo. NKA1 jis sudavė į veidą daugiausiai iki trijų smūgių. Neatsimena, kad ir KAL2 suduotų NKA1, bet galėjo taip būti.

Ikiteisminio tyrimo metu KAL1 nurodė, kad lauke prie įėjimo į pirtį prasidėjo konfliktas tarp KAL2 ir NKA1. Dėl ko tiksliai įvyko konfliktas, nežino, viskas įvyko labai greitai. Kažkurio momentu NKA1 kaip ir užsimojo ant LUD5, atrodė norėjo smūgiuoti. Jis, pamatęs konfliktą, priėjo prie LUD5 ir NKA1, o tiksliau atsistojo tarp jų ir bandė juos išskirti. Tuomet NKA1 pirmas smūgiavo KAL2, kuris iš kažkur atsirado irgi prie jų. KAL2 savo ruožtu atgal smūgiavo NKA1. Tada prie jų priėjo (duomenys neskelbtini) draugas, kuris KAL2 įstūmė į baseiną. Jis tiksliai neprisimena, ar tikrai taip buvo, buvo išgėręs, be to, viskas vyko jam už nugaros. Po to, kai KAL2 buvo baseine, NKA1 stovėjo prie pirties.

Akistatos, vykusios tarp jo ir nukentėjusiojo metu, KAL1 nurodė, kad kažkuriuo momentu kažkas trenkė KAL2. Tuomet tarp pastarojo ir NKA1 įvyko apsistumdymas – abu trenkė vienas kitam po kelis smūgius. Tuomet viskas nusileido į kiemą, kur pats KAL1 gavo smūgį į veidą, nesusivaldė ir sudavė kelis kartus NKA1 į veidą. Tuomet pasitraukė nuo jo (t. 1, b. l. 66‒68).

Akistatos, vykusios tarp kaltinamųjų metu, KAL1 nurodė, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvyko žodinis konfliktas. Tada kažkas trenkė (duomenys neskelbtini). Tuomet tarp jų įvyko apsistumdymas, vienas kitam trenkė po kelis smūgius į veido sritį. Tai vyko nusileidus nuo terasos į apačią, kur ir KAL1 prisidėjo prie besistumdančių vaikinų. Kažkuriuo momentu pats gavo smūgį į veidą ir, nesusivaldęs, trenkė atgal du smūgius į veidą (duomenys neskelbtini). Po to pasitraukė ir nelabai matė kas vyko toliau (t. 1, b. l. 148–149).

Taigi, vertinant pirmiau aptartus nukentėjusiojo ir kaltinamojo KAL1 parodymus kartu su kitais duomenimis, taip pat lyginant juos tarpusavyje darytina išvada, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir KAL2 prasidėjo prie įėjimo į pirtį durų. Tačiau vėliau persikėlė į kiemą, kur fizinis smurtas buvo vartojamas intensyviau. Būtent šiuos smurtinius veiksmus iš karto po įvykio ir nupasakojo nukentėjusysis, teigdamas, kad buvo nukritęs ant trinkelių. Teismo jau buvo minėta, kad jis niekaip negalėjo nukristi prie įėjimo į pirtį durų, nes ten paprasčiausiai nėra trinkelių. Taip pat tokiu atveju sutampa nukentėjusiojo ir KAL1 nurodytos aplinkybės, kuomet akistatų metu pastarasis aiškiai nurodė, kad sudavė du kartus nukentėjusiajam, kai jie jau buvo nusileidę į kiemą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu KAL1 nurodė neprisimenantis, kur būdamas jis sudavė nukentėjusiajam, prisiminė tik tai, kad tai buvo lauke. O duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prasidėjo prie įėjimo į pirtį. Tačiau vėliau duodamas parodymus ir nupasakodamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad vienas iš nukentėjusiojo draugų priėjo prie jų konflikto metu ir įstūmė KAL2 į baseiną. Pažymėtina, kad vadovaujantis nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis, darytina išvada, kad baseinas yra šalia kiemo teritorijos, išklotos trinkelėmis. Taigi būtent tos vietos, kur ir pasak nukentėjusiojo, prieš jį buvo vartojamas fizinis smurtas. Taip aiškinant įvykio aplinkybes įgauna prasmę ir nukentėjusiojo daugumoje atvejų nuosekliai nurodyta aplinkybė, kad pirmas jam smūgiavo KAL1, o ne KAL2.

Darydamas išvadą dėl pirmiau nurodytų įvykio aplinkybių nustatymo, teismas atsižvelgia ir į tai, kad KAL1, iš esmės viso proceso metu pripažįstant dviejų smūgių nukentėjusiajam sudavimo į veidą faktą, nėra prasmės klaidinti teismą, nurodant netikrą šių smūgių sudavimo vietą.

Minėta, kad pirmas apsistumdymas tarp KAL2 ir nukentėjusiojo tikėtina įvyko prie įėjimo į pirtį durų, tačiau įvertinus pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šių veiksmų atlikimas nėra inkriminuotas KAL2. Teismas daro išvadą, kad inkriminuojant KAL2 dviejų smūgių sudavimą nukentėjusiajam, kurie, kaip nurodoma kaltinime, buvo suduoti prie įėjimo į pirtį prieš KAL1 smurtavimą NKA1 atžvilgiu, valstybinis kaltinimas vadovavosi pirmiau nurodytos akistatos metu nukentėjusiojo nurodyta aplinkybe (žr. 38 p.), (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 2 d. apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 70‒72), taip pat iš dalies paties KAL2 ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Dėl nukentėjusiojo parodymų vertinimo teismo jau iš dalies yra pasisakyta pirmiau. Pažymėtina, kad kalbėdamas akistatų metu apie tai, kad jam iš pradžių du kartus smūgiavo ne KAL1, o KAL2, NKA1 nurodė tiksliai šios aplinkybės neprisimenantis. Taip pat nurodė prisimenantis, kad paskui nusileido į apačią, t. y. į kiemą, kur toliau vyko konfliktas tarp jo ir kito asmens, tačiau tiksliai, kaip jis atsidūrė kieme nupasakoti negalėjo. Teismo jau buvo minėta, kad visais kitais atvejis, tarp jų ir apklausiamas teisme, nukentėjusysis nurodė, kad pirmus smūgius, kuriuos jis atsimena, jam visgi sudavė KAL1.

(duomenys neskelbtini) apklausiamas 2024 m. gegužės 2 d. nurodė, kad vakaro pabaigoje, kai visi jau buvo labai girti, įvyko konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) ir NKA1. LUD5 pastūmė NKA1, šis susvyravo ir tuo metu prišoko KAL2, kuris du kartus sudavė NKA1 į veidą – pirmas smūgis buvo „kablys“ (smūgis į žandikaulį), o kitas smūgis tiesiai į nosį. Tada NKA1 prie pat pirties nukrito (past. teismo jau buvo minėta, kad smurtavimo vietos prasme, pastarasis pasakymas gali būti vertinamas dvejopai). Toliau kas buvo nelabai pamena, bet prisimena, kad kažkuriuo momentu KAL2 įkrito į baseiną, dar kartą trenkė NKA1. Kaip trenkė, nematė, bet matė kaip NKA1 gulėjo ant žolės. O tada pribėgo KAL1 ir du kartus jam spyrė (t. 1, b. l. 70‒72).

Pažymėtina, kad apklausiamas 2024 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) jau nurodė, kad buvo kilęs konfliktas dėl (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apsižodžiavo. Tada (duomenys neskelbtini) trenkė (duomenys neskelbtini) kumščiu į veidą. Nurodė prisimenantis tik esminius momentus. Nurodė, kad konfliktas prasidėjo prie įėjimo į pirtį, o paskui persikėlė prie baseino. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) konflikto metu įstūmė į baseiną. Išlipęs (duomenys neskelbtini) trenkė vėl (duomenys neskelbtini) kumščiu į veidą. Po šio smūgio (duomenys neskelbtini) nukrito ir jam pradėjo kraujuoti iš nosies. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vieną kartą trenkė koja gulinčiam (duomenys neskelbtini), kumščiais jo nemušė (t. 1, b. l. 77‒79).

Teismui nustačius, kad (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugsėjo 19 d. mirė, jo parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis. Vertindamas šio liudytojo nurodytas aplinkybes kartu su kitais byloje surinktais duomenimis, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) teigė, jog KAL1 nebuvo sudavęs nė vieno smūgio nukentėjusiajam kumščiu, kai šios aplinkybės neneigia net pats KAL1. Tačiau teigė, kad pastarasis spardė nukentėjusįjį, nors be jo, šios aplinkybės nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Ši aplinkybė taip pat nėra inkriminuota kaltinamajam, tačiau teismas pasisako šiuo klausimu, atlikdamas (duomenys neskelbtini) parodymų vertinimą. Apie tai, kad KAL1 buvo spyręs nukentėjusiajam be (duomenys neskelbtini) kalbėjo tik LUD5, tačiau vertindamas jos parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad ji yra KAL2 vaiko mama ir gali būti suinteresuota bylos baigtimi.

Ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) teigė nematęs, kad KAL1 būtų sudavęs ranka nukentėjusiajam į veidą, tačiau matė KAL2 smūgių sudavimą NKA1, leidžia teismui daryti išvadą, kad liudytojas stebėjo konflikto tęsinį, vykusį ne prie įėjimo į pirtį durų, bet kieme. Tai yra veiksmus, atliktus KAL2 jau po KAL1 smūgių kumščiu NKA1 sudavimo. Tokią teismo išvadą patvirtina nukentėjusiojo duotų parodymų analizė, kuomet jis teigė, jog pirmus smūgius, kuriuos jis prisimena pats, jam sudavė KAL1, o po to prie jo pribėgo KAL2, kuris pradėjo jį daužyti kumščiais į veido sritį. Būtent tokias aplinkybes nurodė nukentėjusysis 2024 m. balandžio 30 d. vykusios apklausos metu ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu. Taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu NKA1 taip pat teigė, jog kai stovėjo ant grindinio, kelis kartus buvo gavęs iš KAL2 į veidą, o po to nukrito ant trinkelių.

Tą aplinkybę, kad konfliktas paskui persikėlė prie baseino, nurodė ir (duomenys neskelbtini) jo papildomos apklausos metu. Dėl 2024 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, kad NKA1 nukrito prie pirties, teismo jau iš dalies yra pasisakyta pirmiau (žr. 36 p.). Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Priešingai, pirmiau teismo išnagrinėti bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis buvo nukritęs ant trinkelių išklotos teritorijos. Tokią išvadą darytina, be kita ko, įvertinus paties nukentėjusiojo 2024 m. balandžio 30 d. nurodytą aplinkybę, kad kažkas šlapiu rankšluosčiu nuvalė kraują nuo trinkelių, kai įvykio vietos apžiūros metu ant laiptų prie įėjimo į pirtį buvo rastos tik kelios kraujo dėmelės. Užtat visos trinkelės buvo drėgnos, taip pat nuotraukoje matosi kraujo pėdsakų valymo žymių (t. 1, b. l. 24‒26, konkrečiai žr. 4 nuotrauką). Įvertinus nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, nosies lūžį, galima pagrįstai teigti, kad kraujavimas iš nosies turėjo būti ženklus. Tai kad nukentėjusysis pakankamai gausiai kraujavo, nurodė ir kiti byloje apklausti liudytojai – LUD5, (duomenys neskelbtini), LUD1, taip pat pats nukentėjusysis.

Vertindamas liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymus, jo nurodytų aplinkybių nuoseklumą, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad įvykio metu jam buvo nustatytas net 2,91 prom. girtumas) (t. 1, b. l. 19).

Baigiamosios kalbos metu KAL2 gynėjas nurodė, kad liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymais teismas negali vadovautis, nes jų įrodomoji reikšmė menka, jie negali būti pripažinti įrodymais, nes buvo tik pagarsinti BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokie argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-255-746/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-431-746/2015 ir kt.). Būtent taip teismo ir buvo vertinami liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymai, t. y. jais teismas tikrino kitus byloje surinktus įrodymus ‒ nukentėjusiojo NKA1, kaltinamųjų KAL1 ir KAL2 parodymus, kitus rašytinius įrodymus.

Apklausiamas teisme kaltinamasis KAL2 nurodė, kad jis su LUD5 stovėjo ir rūkė, ir tada iš galo priėjo nukentėjusysis, pradėjo kabinėtis, LUD5 atsisukusi nukentėjusįjį nustūmė, KAL2 irgi užlindo priešais ir klausė, ką jis čia dirba, tuomet nukentėjusysis KAL2 trenkė. Iš inercijos pastarasis trenkė atgal, ir jie susistumdė. KAL2 stovėjo netoli laiptukų, o nukentėjusysis labiau prie pirties durų. Jie kai susistumdė, KAL2 nuo laiptų paėjo atgal ir į baseiną įkrito. Išlipęs pamatė, kad nukentėjusysis ant grindinio guli, vos ne prie namo kampo, pusiaukelėje tarp baseino ir terasos, daug žmonių aplink pastarąjį buvo, matė, jog spyriai buvo ne tik nukentėjusiajam, bet ir tarpusavyje. Kai pakėlė nukentėjusįjį, pastarasis paėmęs butelį agresyviai pažiūrėjo. KAL2 nežinojo, kad ten kažkas atsitiko. Iš esmės analogiškas aplinkybes kaltinamasis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau, atsižvelgdamas į pirmiau teismo nustatytas aplinkybes, jos vertintinos kaip KAL2 gynybinė versija.

Minėta, kad teismas sutinka, jog tikėtina pirmas apsistumdymas tarp KAL2 ir NKA1 įvyko prie įėjimo į pirtį durų. Tačiau, priešingai nei nurodo KAL2, dėl prie pirties įėjimo kilusio susistumdymo, jis negalėjo įkristi į baseiną. Taigi kaltinamasis nutyli aplinkybes, susijusias su pirmiau išnagrinėtais byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta aplinkybe, t. y. konflikto tęsiniu, kuris vyko KAL2 vartojant fizinį smurtą prieš NKA1 pirties kieme, prie baseino. Pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu darytų nuotraukų aiškiai matyti, jog nuo įėjimo į pirtį, kur prasidėjo konfliktas, iki baseino, į kurį įkrito KAL2, yra pakankamai didelis atstumas (vizualiai vertinant ne mažiau nei 30 m) (t. 1, b. l. 54). Taigi eidamas atbulai, praradęs pusiausvyrą, kaip kad nurodo KAL2, jis niekaip negalėjo įkristi į tokiu atstumu nuo tos vietos, kur jis neva prarado pusiausvyrą, buvusį baseiną. Tai tiesiog fiziškai neįmanoma ir logiškai nepaaiškinama. Juo labiau, kad duodamas parodymus teisme, KAL2 minėjo, jog būdamas terasoje, padarė tris žingsnius ir tuomet teigė pajutęs po kojomis tuštumą. Byloje nustatyta, kad baseiną nuo įėjimo į pirtį durų skiria tikrai ne trijų žingsnių atstumas. Kitu atveju kaltinamasis negalėjo pajausti po kojomis jokios tuštumos, nes nusileidus nuo laiptų, prasideda trinkelėmis klota teritorija, bet ne „tuštuma“.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis apklausiamas 2024 m. balandžio 30 d. nurodė, kad tai jis įstūmė KAL2 į baseiną (t. 1, b. l. 41). Tą pačią aplinkybę nukentėjusysis nurodė ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 57‒58), akistatos su KAL2 metu (t. 1, b. l. 61). Ją nurodė ir papildomos apklausos metu liudytojas (duomenys neskelbtini). O tai dar labiau sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad konfliktas, kurio metu kaltinamųjų prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas fizinis smurtas, dėl kurio kilo byloje nustatytos pasekmės, vyko būtent kieme, netoli baseino.

Pažymėtina, kad liudytojo LUD4 ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo LUD3 parodymai (parodymai buvo grasinti teismui gaus duomenų, kad liudytojas dėl savo sveikatos būklės negali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime) nei patvirtina, nei paneigia kaltinime nurodytas aplinkybes. Antai LUD3 apklaustas ikiteisminio turimo metu nieko konkrečiai nenurodė, o LUD4 nurodė, kad iš viso gimtadienyje nedalyvavo. Liudytojas LUD2 parodė, kad dalyvavo KAL2 gimtadienyje labai trumpą laiko tarpą. Jis atvažiavo anksti ir išvažiavo anksti, apie kilusias muštynes sužinojo iš (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad KAL2 elgėsi neadekvačiai.

Apklaustas liudytojas LUD1 teismo posėdyje patvirtino, kad įvykio dieną įvyko muštynės, tačiau pačių muštynių nematė. Viduje pirtyje fizinis smurtas vartotas nebuvo. Patvirtino, kad tarp KAL2 ir NKA1 kilo žodinis konfliktas dėl merginos, tačiau fizinio smurto vartojimo liudytojas teigė nematęs. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas buvo nurodęs, kad pirties viduje KAL2 buvo sudavęs NKA1 vieną smūgį (kablį) į veido sritį, tačiau byloje daugiau nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Priešingai, liudytoja LUD5 nurodė, kad viduje buvo konfliktas, tačiau tik žodinis, o ir pats nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad buvo sumuštas tik lauke. Be to, kaip minėta, šią aplinkybę apklausiamas teisme, paneigė ir pats liudytojas LUD1.

Nustatydamas kaltinamųjų nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių ir jų lokalizaciją, teismas vadovaujasi pirmiau išnagrinėtais įrodymais. Antai nukentėjusysis viso proceso metu (išskyrus dvi atliktas akistatas) nuosekliai teigė, kad KAL1 jam pirmas sudavė du smūgius į veido sritį, šią aplinkybę pripažino ir pats kaltinamasis. Nustačius, kad kaltinamasis smūgius sudavė ranka, kumščiu, ir būtent į veidą, teismas tikslina KAL1 pareikšta kaltinimą dalyje dėl jo suduotų smūgių, nurodant, kad KAL1 NKA1 sudavė kumščiu ne mažiau dviejų kartų į veido sritį.

Pasisakydamas dėl KAL2 nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus, teismas daro išvadą, kad jų buvo ne mažiau nei du, ir jie taip pat buvo suduoti nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį. Darydamas tokią išvadą, teismas vadovaujasi viso proceso metu nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, kur jis daugumoje atvejų nuosekliai teigė, kad KAL2 smurtavo prieš jį po KAL1. Sudavė jam kelis smūgius. Taip pat liudytojo (duomenys neskelbtini) nurodyta aplinkybe dėl KAL2 dviejų smūgių nukentėjusiajam sudavimo. Teismas laiko byloje nustatytu ir tai, kad po tokių KAL2 jam suduotų smūgių NKA1 nukrito. Baigiamosios kalbos metu gynėjas akcentavo, kad nukentėjusysis buvo labai nenuoseklus, nuolat keitė savo parodymus. Tačiau teismas su tokiais teiginiais sutikti negali. Nagrinėjamu atveju negalima neatsižvelgti į tai, kad NKA1 įvykio metu ne tik kad buvo neblaivus, bet ir patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo skubiai operuojamas. Tačiau nepaisant to jis nuo pat pirmos apklausos teigė, kad paskutinius smūgius (būtent buvo minimi smūgiai, bet ne vienas smūgis), nuo kurių jis nukrito, jam sudavė KAL2 (žr. 34, 35, 36, 39, 40 p.).

Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinime nurodytą aplinkybę, kad po to kai NKA1 nukrito, jam bandant atsikelti, KAL2 jam sudavė dar kartą, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad byloje esančioje specialisto išvadoje, be kita ko, NKA1 yra nustatyti šie sužalojimai – odos nubrozdinimas viršugalvyje, veide ir poodinė kraujosruva kairiame kelyje. Tačiau specialistė R. Gaidienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nubrozdinimo veide NKA1 nebuvo nustatyta, specialisto išvadoje padaryta techninė klaida. Taip pat specialistė paaiškino, kad nukentėjusiajam visgi buvo nustatytas patinimas žandikaulio dešinėje pusėje, vadinasi dar vienas trauminis poveikis buvo į dešinę pusę. Taigi specialisto išvadoje nurodytas trauminių poveikių skaičius nesikeičia. Nosies kaulo ir apatinės kairės pusės žandikaulio kūno ir šakos lūžiai padaryti nemažiau nei dviem trauminiais poveikiais. Taigi, iš specialistės paaiškinimų darytina išvada, kad NKA1 nustatyti sužalojimai, o būtent pirmiau minėti nosies ir žandikaulio lūžiai padaryti ne mažiau nei dviem trauminiais poveikiais. Taip pat nukentėjusiajam buvo nustatytas dešinės pusės žandikaulio patinimas. Minėta, kad pasak specialistės, jis taip pat buvo padarytas papildomu trauminiu poveikiu. Visgi teismo vertinimu, byloje nenustatyta, kad viršugalvio nubrozdinimas ir kraujosruvos kairiame kelyje nukentėjusiajam buvo padarytos kaltinamųjų neteisėtais veiksmais. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamųjų neteisėti veiksmai, jais padaryti trauminiai poveikiai būtų lokalizuojami šiose vietose – viršugalvyje ir dešinio kelio srityje. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko byloje įrodytu, kad bendrais tyčiniais veiksmais kaltinamieji padarė nukentėjusiajam nosies kaulų bei kairės pusės apatinio žandikaulio kūno ir šakos lūžius. Sutiktina, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam kaltinamųjų iš viso buvo suduota ne mažiau nei keturi smūgiai į veido sritį, tačiau specialisto išvadoje konstatuota, jog pirmiau nurodyti sužalojimai padaryti ne mažiau nei dviem trauminiais poveikiais. Taigi didesnis jų skaičius taip pat galimas.

Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko byloje įrodytu, kad KAL2 ir NKA1 nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. jie, veikdami bendrai, 2024 m. balandžio 19 d., apie 21.45 val., būdami pirčių komplekso zonoje šalia restorano „HBH“, adresu Žirgų g. 2, Raudondvario k., Riešės sen., Vilniaus raj., prasidėjus prie įėjimo į pirtį Nr. 3 durų žodiniam konfliktui, kuris vėliau persikėlė į prie pirties buvusią teritoriją, KAL1 ne mažiau nei du kartus sudavus nukentėjusiajam NKA1 kumščiu į veido sritį, o po to nukentėjusiajam ne mažiau nei du kartus į veido sritį kumščiu sudavus KAL2, NKA1 nukritus, bendrais tyčiniais veiksmais ne mažiau nei keturiais trauminiais poveikiais padarė NKA1 nosies kaulų bei kairės pusės apatinio žandikaulio kūno ir šakos lūžius, tai yra sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir taip tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo NKA1 sveikatą.

Tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1331/2024(01), kurioje nurodoma, kad NKA1 nustatyta nosies kaulų ir kairės pusės apatinio žandikaulio kūno ir šakos lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. balandžio 19 d. Sužalojimai dėl nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (t. 1, b. l. 100–101). BPC garso įrašas taip pat patvirtina, kad NKA1 buvo sumuštas, garso įraše užfiksuota kaip pats NKA1 paskambinęs į BPC nurodo, jog jį sumušė prieš 10 minučių (t. 1, b. l. 31). Byloje esantys nukentėjusiojo medicininiai dokumentai patvirtina, kad NKA1 vėliau buvo gydomas dėl šioje byloje tirto įvykio metu patirtų sužalojimų.

Baigiamosios kalbos metu KAL2 gynėjas akcentavo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuotą nusikaltimą bendrininkaudami, suvokdami, kad jie veikia bendrai. Anot gynėjo, byloje yra dvi atskiros veikos ir kiekvienas iš kaltinamųjų turi atsakyti už savo veiksmus. KAL2 atveju tai turėtų būti BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta veika, visas abejones, vertinant kaltinamojo naudai ir negalint nustatyti padarinių, kuriuos jis sukėlė savo veiksmais. Taip pat baigiamosios kalbos metu gynėjas daug laiko skyrė kaltinamųjų veikimui bendrininkų grupe aptarti, akcentuojant, kad byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Be to, nurodė, kad bendrininkavimas kaip o toks, be bendrininkavimo formos yra neįmanomas. Šiems teiginiams taip pat pritarė KAL1 gynėja. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais gynybos argumentais.

Visų pirma teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra nurodoma, jog nusikalstamos veikos aprašyme esanti formuluotė „veikdami kartu tarpusavyje“ ir pan. nelemia išvados, kad yra inkriminuotas veikimas bendrininkų grupe, ir galimybės veikimą bendrininkų grupe pripažinti asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Veikimo bendrininkų grupe požymis turi būti konstatuotas aiškiai ir vartojant būtent tą gramatinės išraiškos formą, kuri įtvirtinta baudžiamajame įstatyme. Jokie kiti pasakymai, pavyzdžiui, „veikdami kartu tarpusavyje“, „veikdami kartu“, „veikdami išvien“ ir kt., nėra vertinami kaip veikimo bendrininkų grupe konstatavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-697/2021 19 p.).

Taigi, nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos aprašyme esanti formuluotė „veikdami bendrai“ negali būti prilyginami veikimo bendrininkų grupe inkriminavimui. Priešingai, kaip baigiamosios kalbos metu patvirtino prokurorė, ši aplinkybė kaltinamiesiems nebuvo inkriminuota, tad teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Gynėjas taip pat nepagrįstai nurodė, kad bendrininkavimas negali būti inkriminuotas, nenurodant jokios jo formos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad asmenų bendrininkavimas gali ir neatitikti nė vienos iš BK 25 straipsnio 2–4 dalyse pateiktų bendrininkavimo formų, nes išvada apie bendrininkavimą gali būti daroma ir nustačius tik objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius, kurie yra įtvirtinti BK 24 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2011). Būtent tokia situacija susiklostė išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje.

Teismo nustatytomis aplinkybėmis KAL1 ir KAL2 nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrai. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdys yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (nurodytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veiksmų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-495/2021 9 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo abu kaltinamieji, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią padaryti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą. Nors KAL1 ir KAL2 tyčia nebuvo apibrėžta, ji neabejotinai apėmė ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Abu kaltinamieji sudavė nukentėjusiajam smūgius į gyvybiškai svarbią, lengvai pažeidžiamą kūno vietą – galvą. Normalaus protinio išsivystymo žmonės, kokie pagal bylos duomenis ir yra kaltinamieji, privalėjo suvokti ir suvokė, kad jie suduodami smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali sužaloti NKA1 ir nors nenorėjo konkrečiai šiuo atveju kilusių padarinių (būtent nosies kaulų ir kairės pusės apatinio žandikaulio kūno ir šakos lūžių), sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, tai yra veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Įvertinęs abiejų kaltinamųjų nukentėjusiajam suduotų smūgių pobūdį, jų lokalizaciją, vartoto smurto intensyvumą, teismas daro išvadą, kad bendrai veikusių KAL2 ir KAL1 tyčia buvo vienoda.

Šiuo atveju teismas pažymi ir tai, kad duodama paaiškinimus teisme specialistė R. Gaidienė nurodė, jog nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus ‒ nosies kaulų ir kairės pusės apatinio žandikaulio kūno ir šakos lūžius, galima padaryti smūgiuojant ranka, nes tai yra kietas bukas daiktas (t. 3, b. l. 67). Minėta, kad abu kaltinamieji smūgiavo nukentėjusiajam į veidą, o kiekvienas iš NKA1 nustatytų sužalojimų (tiek nosies kaulų lūžis, tiek kairės pusės apatinio žandikaulio kūno ir šakos lūžis), vertinant juos netgi atskirai, atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Kaip nurodė specialistė, kiekvienam jų padaryti pakaktų mažiausiai vieno trauminio poveikio, t. y. vieno smūgio, į skirtingą veido vietą. Taigi byloje nustačius, kad tiek KAL1, tiek KAL2 sudavė nukentėjusiajam kumščiu ne mažiau nei po du smūgius kiekvienas, o NKA1 kilę padariniai atsirado nuo šių smūgių visumos, teismas daro pagrįstą išvadą, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas taip pat sprendžia, kad kaltinamieji suvokė, jog dalyvauja bendrai padarant jiems inkriminuotą nusikaltimą. Jų susitarimas nagrinėjamu atveju pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. jie savo elgesiu pritarė vienas kito neteisėtiems veiksmams. Taip pat jie suvokė, kad nusikaltimą įvykdo bendrai ‒ abu smurtauja nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamųjų paaiškinimus, kad jie nematė vienas kito smurtavimo NKA1 atžvilgiu metu, teismas vertina kaip gynybinę versiją ir siekį padėti vienas kitam išvengti gresiančios griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismo nustatytas įvykio aplinkybes, kaltinamųjų atliktų neteisėtų veiksmų neskyrė ilgas laiko tarpas. Priešingai, visi proceso dalyviai nurodė, kad viskas įvyko greitai. Be to, byloje nustatyta ir tai, kad tuo metu šventės dalyviai buvo susirinkę kartu, nes jau ketino išvykti. KAL1 patvirtino įsikišęs į konfliktą pamatęs, kad konfliktuoja KAL2 ir NKA1 ‒ stebėjo jų apsistumdymą. Teismui nekyla abejonių, kad KAL2 taip pat matė KAL1 NKA1 suduotus smūgius, prieš suduodamas pastarajam smūgius, dėl kurių jis pripažįstamas kaltu šiuo teismo nusprendžiu. Vertinant kaltinamųjų atliktų veiksmų bendrumo suvokimą, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad abu jie neabejotinai suvokė, jog konfliktas kilo dėl iš pradžių tarp NKA1 ir LUD5 kilusio žodinio konflikto. Kaip nurodo pats KAL2, jis įsikišo į konfliktą gindamas savo merginą, o KAL1 ‒ siekdamas padėti KAL2. Taigi abiejų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų paskata buvo ta pati, ir jie sąmoningai, veikdami bendrai, smurtavo prieš NKA1, pritardami vienas kito neteisėtiems veiksmams.

Nustačius kaltinamųjų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad KAL2 ir KAL1 veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio nusikaltimo sudėties, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, požymius. Vadovaujantis nuoseklia šiuo klausimu suformuota teismų praktika, kvalifikuojant kaltininkų veiksmus kaip bendravykdžių, nenustatant konkrečios bendrininkavimo formos, nuoroda į BK 24 straipsnį nedaroma.

Dėl bausmių skyrimo

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę KAL2, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. KAL2 padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). KAL2 atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baigiamosios kalbos metu prokurorė prašė pripažinti kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad KAL2 ir KAL1 nusikaltimą padarė būdami neblaivūs ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad konstatuojant šią aplinkybę reikia nustatyti ne tik asmens neblaivumo faktą, bet ir tai, kad toks neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Manytina, kad pastarasis faktas, t. y. kad būtent kaltinamųjų neblaivumas įtakojo jų atliktus neteisėtus veiksmus, įvertinus teismo nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, jį lėmusias priežastis (tarp nukentėjusiojo ir LUD5 kilusį žodinį konfliktą), byloje nėra įrodytas. Tam nėra surinkta pakankamai duomenų. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad nustatyti šią kaltinamųjų ‒ KAL2 ir KAL1, baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę nėra pakankamo pagrindo.

Byloje nustatyta, kad KAL2 anksčiau teistas keturis kartus, tame tarpe ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (t. 3, b. l. 56–64), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu baustas devynis kartus, iš kurių ir už tai, jog būdamas neblaivus, koja trenkė policijos pareigūnui į galvą, dauguma baudų sumokėtos (t. 1, b. l. 160–164), vykdo individualią veiklą (t. 1, b. l. 165–166). Byloje nėra duomenų apie KAL2 gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad KAL2 baigęs Vilniaus kolegijoje elektronikos ir informatikos fakultete koleginių studijų programą bei programuotojo kursus „Vilnius Coding“ mokykloje (t. 3, b. l. 25–26, 28), dalyvavo ir baigė programą, skirtą asmenims, nuteistiems už vairavimą apsvaigus (t. 3, b. l. 27), augina mažametę dukrą (t. 3, b. l. 29).

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat tai, kad paskutinį kartą KAL2 buvo teistas 2024 m. liepos 15 d., nusikalstamą veiką, už kurios padarymą pripažįstamas kaltu šiuo teismo nuosprendžiu padarė 2024 m. balandžio 19 d., nuosprendžio priėmimo dieną teismas neturi duomenų apie tai, kad kaltinamasis per pastarųjų dvejų metų laikotarpį būtų ir vėl pažeidęs BK reikalavimus, 2025 m. rugsėjo mėnesį baigė studijas Vilniaus kolegijoje (t. 3, b. l. 33‒34), 2025 m. lapkričio 5 d. jam gimė dukra, įvertindamas ir dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų kilusių padarinių sunkumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti KAL2 paskyrus už nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 138 straipsnio 1 dalyje, 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, ir įpareigojant KAL2 bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad kaltinamajam taikytina nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 48 straipsnio redakcija (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija). Ši bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kilusių padarinių sunkumą, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

Baigiamosios kalbos metu prokurorė prašė kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti KAL2 įpareigojimą atlyginti neturtinę žalą. Teismas pažymi, kad BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte (veikos padarymo metu galiojusi 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) buvo nustatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu. Taigi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 48 straipsnio redakcijoje nebuvo numatyta įpareigojimo atlyginti neturtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, KAL2 negali būti skiriamas prokurorės nurodytas įpareigojimas, priešingu atveju būtų nepagrįstai pasunkinta jo teisinė padėtis.

Teismas, skirdamas bausmę KAL1, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (šiuo aspektu taip pat žr. 80 p.). Teismas sutinka, kad iš esmės viso proceso metu KAL1 neneigė ne mažiau nei du kartus smūgiavęs ranka į veidą nukentėjusiajam. Tačiau BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui yra būtinas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo. Tokio gailėjimosi teismas nagrinėjamu atveju nenustatė. Apie tai, kad gailisi padaręs nusikaltimą, kaltinamasis pasakė tik paskutinio žodžio metu. Viso proceso metu nė vienas iš kaltinamųjų nukentėjusiojo neatsiprašė, nebandė atlyginti net dalies pastarojo patirtos neturtinės žalos, nors smūgių sudavimo faktą pripažino abu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad KAL1 anksčiau teistas aštuonis kartus (t. 3, b. l. 46–55), remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2026 m. kaltinamajam yra priimti dar du apkaltinamieji teismo nuosprendžiai, vienas kurių dar nėra įsiteisėjęs, dar viena baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta. Teismo turimais duomenimis, šiuo metu KAL1 atlieka jam kitu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu baustas aštuonis kartus, dauguma baudų nėra sumokėtos (t. 1, b. l. 173–176). Iki patekimo į įkalinimo įstaigą KAL1 gydėsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms VšĮ „Alfa centras“(t. 2, b. l. 183‒188). Byloje nėra duomenų apie KAL1 gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse.

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, pavartoto smurto intensyvumą, kilusių pasekmių sunkumą bei tai, kad KAL1 po šios nusikalstamos veikos padarymo buvo ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tarp jų ir už smurtinių nusikaltimų padarymą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti KAL1 paskyrus už nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 138 straipsnio 1 dalyje, griežčiausią sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ‒ laisvės atėmimą. Be pirmiau nurodytų aplinkybių, atsižvelgdamas ir į tai, kad kaltinamasis pastaruoju metu siekė išsigydyti nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, iš esmės viso proceso metu neneigė sudavęs nukentėjusiajam ne mažiau nei du smūgius kumščiu į veidą, teismas sprendžia, kad jam skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

Teismas pažymi, kad kaltinamajam paskirta bausmė šiuo nuosprendžiu nebendrintina su kitais teismų procesiniais sprendimais prieš tai jam paskirtomis bausmėmis, teismui šio nuosprendžio priėmimo dieną neturint tikslių duomenų apie šių bausmių vykdymo eigą, atliktas bausmių dalis ir kt. Šis klausimas bus išspręstas teismo nuosprendžio vykdymo metu gavus atitinkamą prašymą iš įkalinimo įstaigos BPK nustatyta tvarka.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. ‏‏‎Nagrinėjamu atveju pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo KAL1 atžvilgiu, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis šią dieną yra daug kartų teistas, taip pat baustas administracine tvarka. KAL1 ne kartą buvo taikyta trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto, bausmė, šiuo metu jis atlieka jam kitu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors šios bausmės KAL1 buvo paskirtos po nusikalstamos veikos, dėl kurios jis pripažintas kaltu šiuo teismo nuosprendžiu, padarymo, minėti duomenys vertintini kaip neigiamai charakterizuojantys jo asmenybę ir rodantys jo polinkį pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Esant šioms aplinkybėms, manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nėra jokio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė byloje 1 630,85 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad NKA1 dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1 630,85 Eur. Taip pat Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašė priteisti iš kalto asmens 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 109–110). Byloje esantys nukentėjusiojo medicininiai dokumentai patvirtina, kad gydymo paslaugos 2024 m. balandžio 19 d. ir vėliau jam buvo suteiktos dėl apatinio žandikaulio kūno ir šakos bei nosies kaulų lūžių. Taip pat NKA1 buvo atlikti su šių sužalojimų diagnozavimu susiję medicininiai tyrimai (t. 1, b. l. 105, 106).

Šis civilinis ieškinys, jo dydis yra pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Pirmiau nurodyti NKA1 patirti sužalojimai atsirado dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, todėl, šiuo nuosprendžiu pripažinus KAL2 ir KAL1 kaltais, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant Valstybinei ligonių kasai iš KAL2 ir KAL1 solidariai 1 630,85 Eur ir penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ‒ CK) 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1190/1K-335 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ 1 punktu, nuo 2025 m. liepos 1 d. biudžetinę įstaigą Vilniaus teritorinę ligonių kasa (juridinio asmens kodas – 188783796) <...> prijungta prie biudžetinės įstaigos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas – 191351679), kuriai po reorganizavimo pereina visos reorganizuojamų įstaigų (tarp jų ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos) teisės ir pareigos. Esant šioms aplinkybėms, pirmiau nurodytas civilinis ieškinys priteistinas Valstybinei ligonių kasai, kaip Vilniaus teritorinės ligonių kasos teisių ir pareigų perėmėjai.

Nukentėjusysis NKA1 byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti patirtą 8 000 Eur neturtinę žalą ir priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiajam yra nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patirtas dėl tyčinių kaltinamųjų veiksmų panaudojant fizinį smurtą. Nukentėjusiajam konstatuoti nosies kaulų ir kairės pusės apatinio žandikaulio kūno bei šakos lūžiai. Po įvykio nukentėjusysis buvo gydomas ilgą laiko tarpą, pasekmes jaučia iki šiol. Jis patyrė baimę, stiprų stresą, ilgalaikį psichologinį diskomfortą, nesaugumo jausmą. Nukentėjusiojo galimybė bendrauti su kitais asmenimis sumažėjo, stengiasi nesilankyti viešose vietose (t. 2, b. l. 68‒71). Teismo posėdžio metu NKA1 palaikė savo civilinį ieškinį bei nurodė, kad po įvykio turėjo operacijas, labai daug vaistų vartojo, jautė didelius skausmus, kalbėti negalėjo, dirbti taip pat negalėjo.

Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 66 p.). Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Byloje nustačius, kad kaltinamųjų neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, konstatuotina, kad jis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Spręsdamas klausimą dėl NKA1 priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam nustatytą sveikatos sutrikdymą ir jo trukmę (NKA1 nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; laikotarpiais 2024 m. balandžio 20 d., 2024 m. balandžio 22 d. ir 2024 m. balandžio 24 d. jam buvo atliktos trys operacijos; siūlų šalinimas; nukentėjusysis iki šiol jaučia diskomfortą) (t. 1, b. l. 100), nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes (nukentėjusysis buvo sužalotas pavojingu būdu, suduodant jam smūgius į veidą ir taip padarant nosies kaulų ir kairės pusės apatinio žandikaulio kūno ir šakos lūžius).

Nustatydamas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, teismas pažymi ir tai, kad teismų praktikoje, be pirmiau šiame procesiniame sprendime jau aptartų teiginių, akcentuojama, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, į tai teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti.

Aukštesniųjų teismų procesiniai sprendimai, priimti baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą, patvirtina, kad nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydis tokiose bylose paprastai gali svyruoti nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227-697/2022 (kairės pusės VII šonkaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 1 000 Eur), 2K-193-648/2022 (apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis – 1 000 Eur), 2K-13-387/2022 (rankos stipinkaulio lūžis – 2 000 Eur), 2K-92-511/2022 (apatinio žandikaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 3 500 Eur), 2K-182-495/2023 (raktikaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 2 000 Eur), 2K-175-489/2023 (raktikaulio apatinio galo išnirimas, galvos ir plaštakos sumušimas, dviejų viršutinių priekinių dantų lūžis – 3 000 Eur), 2K-17-648/2023 (abipusis apatinio žandikaulio lūžis – 4 000 Eur), 2K-207-628/2023 (nosikaulių lūžiai, 33 danties šaknies lūžis ir kiti sužalojimai – 4 000 Eur) ir kt. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu išaiškinimu, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties baudžiamojoje byloje 2K-80-697/2025 11 p.), teismas sprendžia, kad 4 000 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, todėl NKA1 civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant jam solidariai iš KAL2 ir KAL1 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų).

Pasisakydamas dėl civilinio ieškinio reikalavimo priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 pateiktais išaiškinimais (10 p.), baudžiamajame procese procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant šioms aplinkybėms, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą NKA1 iš KAL2 ir KAL1 solidariai priteistinos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Teismas taip pat pažymi, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji savo bendrais veiksmais prisidėjo prie nusikaltimo, o kartu ir prie žalos, padarymo, todėl nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala iš jų priteistina solidariai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tuo atveju, jeigu asmenų (šiuo atveju kaltinamųjų) pareiga yra solidari, tai kreditorius (šiuo atveju nukentėjusysis) turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). O tai reiškia, kad solidariosios atsakomybės atveju atskiros, konkrečiai iš kiekvieno skolininko (šiuo atveju kaltinamųjų) priteistinų pinigų sumų dydžiai nėra nustatomi.

Dėl kitų klausimų

Dėl proceso išlaidų

Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo NKA1 įgaliotas atstovas advokatas O. Šibkovas prašė priteisti NKA1 naudai 2 420 Eur patirtų išlaidų, dėl teisinės pagalbos jam suteikimo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Advokato O. Šibkovo į bylą yra pateikti dokumentai ‒išankstinės sąskaitos, išrašytos 2 420 Eur, ir mokėjimo nurodymo kopija, patvirtinanti, kad NKA1 už teisinę pagalbą, atstovavimą advokatui O. Šibkovui yra sumokėjęs 2 400 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Pirmiau nurodytais byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad NKA1 realiai patirtos atstovavimo išlaidos sudaro 2 400 Eur. Duomenų, kad be pirmiau nurodyto mokėjimo pavedimo, jis būtų sumokėjęs dar 20 Eur iš prašomos priteisti jo naudai pinigų sumos, teismui nepateikta. Spręsdamas klausimą dėl pastarosios pateiktais dokumentais pagrįstos pinigų sumos priteisimo, jos dydžio proporcingumo, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamieji KAL2 ir KAL1 pripažinti kaltais dėl vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo. Dėl tokių jų veiksmų nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, dalyvauti baudžiamajame procese, kuriame jį atstovavo profesionalus teisininkas. Nagrinėjamoje byloje advokatas dalyvavo šešiuose teisiamosiose pasėdžiose, kuriuose buvo nagrinėjama ši baudžiamoji byla, ruošė civilinį ieškinį, visas teisminis procesas užtruko daugiau nei vienerius metus.

Esant šioms aplinkybėms ir vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad iš KAL1 ir KAL2 lygiomis dalimis, t. y. po 1 200 Eur, nukentėjusiojo NKA1 naudai priteistina 2 400 Eur pinigų suma nukentėjusiojo išlaidoms patirtoms dėl kreipimosi dėl teisinės pagalbos jam suteikimo atlyginimo (BPK 105 straipsnio 3 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam KAL1 suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 870,83 Eur, šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, jog yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimai, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pripažino KAL1 gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintas jo teisės į gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad gynėja kaltinamajam buvo paskirta teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo teismo nuosprendžiu jam taip pat yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, priteistų civilinių ieškinių dydžius, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo KAL1 netenkintinas.

Dėl kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti

KAL2 paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 120–123), paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

KAL1 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 137–138), paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai su CD diskais (keturi vienetai, du iš jų su teisiamųjų posėdžių vaizdo įrašais), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302‒307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

KAL2, asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), neskiriant intensyvios priežiūros, ir įpareigojant KAL2 bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

KAL2 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo faktinio šiuo teismo nuosprendžiu KAL1 paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paliktina nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Valstybinei ligonių kasai, kaip Vilniaus teritorinės ligonių kasos procesinių teisių perėmėjai, solidariai iš KAL2 ir KAL1 1 630,85 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt eurų 85 ct) žalai atlyginti ir penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Išaiškinti, kad ši pinigų suma turi būti pervedama į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 191351679.

Nukentėjusiojo NKA1 civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš KAL2 ir KAL1 solidariai nukentėjusiojo NKA1 naudai 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) jo patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl KAL1 suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 3 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, lygiomis dalimis, t. y. po 1 200 Eur (po vieną tūkstantį du šimtus eurų) iš KAL2 ir KAL1 priteisti NKA1 naudai 2 400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) jo išlaidoms patirtoms dėl kreipimosi dėl teisinės pagalbos jam suteikimo atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su CD diskais (keturis vienetus, du iš jų su teisiamųjų posėdžių vaizdo įrašais), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.