Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) ATS1 apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2 dėl skolos priteisimo, institucija teikianti išvadą – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus apygardos teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ieškovė, ESO) prašė priteisti iš atsakovų 1045,44 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Pastatas (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Tarp ieškovės (buvęs pavadinimas – AB LESTO) ir atsakovo ATS1 2015-11-17 sudaryta Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis Nr. 310586-52422/150053. Sutarties specialiosios sąlygos – priedas prie šio ieškinio Nr. 2, Objektų sąrašas pagal Sutartį. Objekte ieškovė teikia elektros energijos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas. Objektas yra komercinės paskirties, kuriam buvo suteikta leistinoji naudoti galia 36 kW. Atsižvelgiant į tai, atsakovas priskiriamas prie trečiosios grupės vartotojų, privalantis mokėti galios dedamosios mokestį net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama ir / ar nėra sudaryta rašytinė sutartis. Vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024-02-15 nutarimu Nr. O3E-171 paskelbta AB „Energijos skirstymo operatorius“ Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkos 1 priedo VI skyriaus nuostatomis, trečiosios grupės vartotojai, gaunantys elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų, už galios dedamąją moka po 3,00 Eur/kW/mėn. (be PVM). Laikotarpiu nuo 2024-04-01 iki 2024-11-30 ieškovė išrašė atsakovui aštuonias PVM sąskaitas faktūras už Objektui suteiktą leistinąją naudoti 36 kW galią. Bendra už laikotarpį nuo 2024-04-01 iki 2024-11-30 susidariusi suma už Objektui suteiktą leistinąją naudoti galią 1 045,44 Eur, kurios atsakovai nėra apmokėję. Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nors atsakovai nenaudoja elektros energijos, ieškovė vis tiek priskaičiavo dedamosios galios mokestį bei nesumokėjo ir neužskaitė jokios kompensacijos už atsakovų žemės sklype esančią elektros tinklų apsaugos zoną. Teisės aktai suteikia paslaugų Tiekėjui teisę diferencijuoti paslaugų kainas į galios ir elektros energijos dedamąsias. Taip pat paslaugų teikėjai, šiuo atveju ieškovė, turi teisę diferencijuoti paslaugos kainas pagal objektyvius požymius. Pagal 2015-11-17 Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties Nr. 310586-52422/150053 11.2 punktą, atsakovas įsipareigojo sumokėti LESTO (ankstesnis elektros tiekėjas) už suteiktą persiuntimo paslaugą (sunaudotą ir/ar į LESTO tinklą perduotą) energiją, taip pat už paslaugas, susijusias su elektros energijos persiuntimo nutraukimu, apribojimu bei atnaujinimu, pagal LESTO pateiktą apmokėjimo dokumentą. Šioje sutartyje nėra jokios atsakovo pareigos mokėti mokestį už galios dedamąją dalį. Ieškovės siekis skaičiuoti elektros dedamąją galią, kai atsakovai visiškai nenaudoja elektros energijos, nesąžiningas ir prieštarauja teisė aktų nuostatoms, pagal kurias reikia diferencijuoti paslaugų kainas pagal atitinkamus požymius. Be to, Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartyje nenumatyta galimybė skaičiuoti ieškovės nurodytus mokesčius. Sutarties pakeitimo atsakovai nėra pasirašę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, galios dedamosios mokestis negali būti skaičiuojamas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir VERT, Taryba) išvadoje nurodė, kad atsakovams bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio objekto įrenginiai yra prijungti prie ieškovės tinklo ir atsakovai naudojasi ar gali naudotis persiuntimo paslauga; elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis tarp šalių nenutraukta ir elektros apskaitos prietaisai ir elektros atvadas nedemontuoti; objektas yra gamybos/pramonės paskirties, todėl atsakovai yra ne buitiniai vartotojai, o trečiosios grupės vartotojai ir turi mokėti galios dedamąją; atsakovai turi mokėti galios dedamąją net ir tuo atveju, kai elektros energija objekte faktiškai nėra vartojama ar jos tiekimas nutrauktas; ieškovės atlikti paskaičiavimai yra teisingi ir pagrįsti.

Teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovų Objektas yra komercinės paskirties, kuriam suteikta 36 kW leistinoji naudoti galia. Atsižvelgiant į tai, Atsakovai priskiriami prie trečiosios grupės vartotojų (Tvarkos 4.3 punktas), privalantys mokėti galios dedamosios mokestį net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama ir / ar nėra sudaryta rašytinė sutartis.

Nuostata dėl objekto savininko pareigos mokėti už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą (nagrinėjamu atveju – galios dedamosios mokestį), yra nustatyta ir Tvarkos 3 punkte, kuriame nustatyta, kad galios dedamoji – vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Jokių šios nuostatos taikymo išimčių nėra numatyta, todėl Atsakovai, kaip Objekto savininkai, privalo šį mokestį mokėti.

Pagal CK 6.385 straipsnio 4 dalį energijos kaina (tarifai) nustatomi įstatymų nustatyta tvarka. EEĮ 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainos reguliuojamos Tarybai nustatant viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomenines elektros energijos kainas ir tarifus nustato ir keičia paslaugos teikėjas.

EEĮ 69 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama, kad Tarybai nustačius viršutines kainų ribas, paslaugų teikėjai turi teisę diferencijuoti paslaugos kainas pagal objektyvius požymius. Paslaugų teikėjai, diferencijuodami kainas, privalo laikytis nediskriminavimo principo ir tinkamai atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumo didinimo principą. [...] Perdavimo paslaugos kaina, persiuntimo paslaugos kaina, skirstymo paslaugos kaina visais atvejais, išskyrus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalį, gali būti diferencijuojamos į galios ir elektros energijos dedamąsias.

Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad leistinoji naudoti galia – didžiausia galia, kurią vartotojas gali naudoti iš Bendrovės tinklų bet kuriuo metu. Leistinoji naudoti galia nurodama Bendrovės vartotojui išduotose objekto prijungimo prie elektros tinklų techninėse sąlygose, o jas įvykdžius – elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartyje, nuosavybės ribų aktuose ir (ar) kituose dokumentuose.

Leistinosios naudoti galios nustatymas yra siejamas ne su elektros, kaip vienos iš energijos rūšių, konkrečiu suvartotu kiekiu, bet su objektu, kuriam rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia. Nustatant mokestį už leistinąją naudoti galią, siekiama racionalizuoti elektros galių panaudojimą ir taip optimizuoti elektros tinklų įmonių investicijas. Tuo pačiu siekiama siųsti teisingus signalus vartotojams, kurie turėdami perteklines galias, turi arba mokėti už jų palaikymą, arba jų atsisakyti. Nepaisant to, kad vartotojas nepasinaudoja galimybe naudotis jam priklausančiam objektui rezervuota leistinąją galia, elektros energetikos įmonės visą laiką turi prižiūrėti, remontuoti bei atnaujinti elektros tinklus pagal vartotojų maksimalią galią, kad būtų užtikrintas patikimas elektros energijos tiekimas ir paslaugų kokybės reikalavimai. Kuo vartotojų užsakyta maksimali galia didesnė, tuo yra laikomi didesni pajėgumai sistemos pikinės apkrovos atvejui ir didėja elektros energetikos įmonių išlaidos brangesnei tinklo įrangai, investicijoms bei eksploatacijai. Taigi neefektyvus elektros energijos vartojimas dirbtinai didina sąnaudas paslaugų teikėjams, o kartu ir visiems vartotojams, kadangi kai kuriems vartotojams neapmokant proporcingai jiems tenkančių išlaidų, jas dengia kiti vartotojai.

Kaip matyti iš nurodytų teisės aktų analizės, kaina už elektros energiją, kaip visuma, susideda iš atskirų dedamųjų – elektros energijos dedamosios ir galios dedamosios, o pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, galios dedamoji mokama nepriklausomai nuo vartotojo (objekto savininko ar kito teisėto objekto naudotojo) suvartotos elektros energijos kiekio, elektros energijos vartojimo fakto.

Galios dedamoji yra taikoma visiems antrosios ir trečiosios grupės vartotojams, kurių objektai yra prijungti prie Operatoriaus elektros skirstomųjų tinklų. Atsakovų Objekte elektros įrenginiai laikomi prijungti prie Ieškovo skirstomųjų tinklų, nes elektros apskaitos prietaisas ir elektros atvadas nebuvo ir iki šiol nėra demontuoti nei Atsakovų prašymu, nei Taisyklių 42 punkte nustatyta tvarka, todėl Atsakovų Objektui Operatoriaus tinkle yra rezervuota galia. Dėl šios priežasties, nepriklausomai nuo to, kad faktiškai elektros energija Objekte nebuvo vartojama, pareiga mokėti galios dedamosios mokestį Objekto savininkams neišnyko.

EEĮ 2 str. numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui bei numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Ta pati nuostata įtvirtinta Taisyklėse, kur reglamentuojama, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 58.5, 98, 105 punktai).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo Apeliantas prašo prijungti prie bylos prie apeliacinio skundo pridėtus papildomus įrodymus: AB ESO vidinį dokumentą – užduotį Nr. 72452495; Europos Komisijos patvirtinimą, kad atsakovo skundas dėl Lietuvos energetikos sektoriuje taikomų mokesčių mechanizmo neatitikimo ES teisei yra priimtas, skundui suteiktas Nr. CPLT(202600959); Pretenziją VERT ir VERT atsakymą; 2026-04-23 registruotos pašto siuntos kvitą dėl papildomos medžiagos teikimo Europos Komisijai; skambučio išrašo nuotrauką; nuotrauką iš skolų išieškojimo bendrovės; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų pranešimą. Apelianto vertinimu, AB ESO vidinis dokumentas (užduotis Nr. 72452495) patvirtina, kad atsakovams priklausantis Objektas buvo fiziškai atjungtas dar 2019-07-10, kas paneigia ieškovės byloje dėstytus argumentus, kad paslauga neva yra teikiama ar galia rezervuojama. Europos Komisijos oficialus patvirtinimas, kad atsakovo skundas dėl Lietuvos energetikos sektoriuje taikomų mokesčių mechanizmo neatitikimo ES teisei yra priimtas, skundui suteiktas Nr. CPLT(202600959), leidžia spręsti, kad šio tyrimo baigtis tiesiogiai siejasi su šios bylos esme. Pretenzija Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai bei jos atsakymas atskleidžia, kad administracinis ginčas nėra baigtas. 2026-04-23 registruotos pašto siuntos kvitas dėl papildomos medžiagos teikimo Europos Komisijai atskleidžia naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl ginčo peraugimo į tarptautinį lygį. Skambučio išrašo nuotrauka patvirtina ieškovės nesąžiningumą, nes, esant neįsitesėjusiam teismo sprendimui, per trečiuosius asmenis ieškovė daro psichologinį spaudimą atsakovui. Ieškovės nesąžiningą spaudimą patvirtina ir nuotrauka iš skolų išieškojimo bendrovės, ieškovei ne teismo tvarka siekiant išsireikalauti už neegzistuojančias paslaugas. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų pranešimas patvirtina agresyvią ieškovės taktiką, jai inicijuojant teisminius ginčus skirtinguose teismuose, nors ginčo esmė ir objektai yra tie patys. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad elektros įrenginiai yra nedemontuoti, elektros energijos tiekimas nutrauktas, tačiau elektros energijos tiekimo sutartis nenutraukta, jau buvo žinoma bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsakovai turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui 2019 metų Objekto atjungimo užduotis. Europos Komisijos patvirtinimas, kad atsakovo 2026 m. vasario 26 d. skundas dėl Lietuvos energetikos sektoriuje taikomų mokesčių mechanizmo neatitikimo ES teisei gautas paštu, nepatvirtina jokių reikšmingų aplinkybių ar pradedamą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš valstybę narę. Atsakovo pateikta pretenzija VERT ir VERT atsakymas yra formalaus pobūdžio, nes jame nurodoma tik, kad VERT esant teisme nagrinėjamai bylai skundų iš esmės nenagrinėja. Kitų teismų pranešimai apie nagrinėjamas kitas šalių tarpusavio bylas dėl kitų skolų nesusiję su nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų teikiami įrodymai neatitinka CPK 314 straipsnyje nustatytų naujų įrodymų priėmimo kriterijų, todėl prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo atmetamas.

Dėl ginčo esmės

Savo reikalavimą Ieškovas grindė tarp Ieškovės (buvęs pavadinimas - AB LESTO) ir atsakovo ATS1 sudaryta 2015-11-17 Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartimi Nr. 310586-52422/150053, laikotarpiu nuo 2024-04-01 iki 2024-11-30 Ieškovo išrašytomis aštuoniomis PVM sąskaitomis faktūromis už Objektui suteiktą leistinąją naudoti 36 kW galią, EEĮ nuostatomis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (Taisyklės), Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau - Taryba) 2024-02-15 nutarimu Nr. O3E-171 paskelbtos AB „Energijos skirstymo operatorius“ Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkos (Tvarka) nuostatomis bei teismų praktika šios kategorijos bylose.

Į bylą kaip išvada teikianti institucija buvo įtraukta VERT, kurios pagrindinės funkcijos yra energetikos įmonių veiklos licencijavimas ir kontrolė; Valstybės reguliuojamų kainų bei tarifų (elektros, gamtinių dujų, šilumos, vandens) nustatymas ir derinimas; rinkos dalyvių ginčų ne teismo tvarka nagrinėjimas bei vartotojų teisių apsauga. VERT pateiktoje išvadoje nurodė, jog objekto, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų elektros tinklų, tiesioginės linijos, savininkas (antrosios ir trečiosios grupės vartotojas), privalo mokėti galios dedamąją; Objektui esant gamybos/pramonės paskirties, atsakovai priklauso trečiosios grupės vartotojų kategorijai, atitinkamai atsakovai turi mokėti galios dedamąją; atsižvelgiant į tai, kad galios dedamąją turi mokėti antrosios ir trečiosios grupės vartotojai, nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto, Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties nutraukimas šiuo atveju, Tarybos vertinimu, nepanaikintų Atsakovų pareigos mokėti už galios dedamąją.

Objektas yra komercinės paskirties, kuriam suteikta 36 kW leistinoji naudoti galia. Atsižvelgiant į tai, atsakovai priskiriami prie trečiosios grupės nebuitinių vartotojų (Tvarkos 4.3 punktas), privalantys mokėti galios dedamosios mokestį net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama ir / ar nėra sudaryta rašytinė sutartis.

Nuostata dėl objekto savininko pareigos mokėti už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą (galios dedamosios mokestį), yra nustatyta ir Tvarkos 3 punkte, kuriame nustatyta, kad galios dedamoji - vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Jokių šios nuostatos taikymo išimčių nėra numatyta, todėl Atsakovai, kaip Objekto savininkai, privalo šį mokestį mokėti.

Pagal CK 6.385 straipsnio 4 dalį energijos kaina (tarifai) nustatomi įstatymų nustatyta tvarka. EEĮ 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainos reguliuojamos VERT nustatant viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomenines elektros energijos kainas ir tarifus nustato ir keičia paslaugos teikėjas.

EEĮ 69 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama, kad VERT nustačius viršutines kainų ribas, paslaugų teikėjai turi teisę diferencijuoti paslaugos kainas pagal objektyvius požymius. Paslaugų teikėjai, diferencijuodami kainas, privalo laikytis nediskriminavimo principo ir tinkamai atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumo didinimo principą. Perdavimo paslaugos kaina, persiuntimo paslaugos kaina, skirstymo paslaugos kaina visais atvejais, išskyrus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalį, gali būti diferencijuojamos į galios ir elektros energijos dedamąsias.

Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad leistinoji naudoti galia - didžiausia galia, kurią vartotojas gali naudoti iš Bendrovės tinklų bet kuriuo metu. Leistinoji naudoti galia nurodama Bendrovės vartotojui išduotose objekto prijungimo prie elektros tinklų techninėse sąlygose, o jas įvykdžius - elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartyje, nuosavybės ribų aktuose ir (ar) kituose dokumentuose.

Taigi, leistinosios naudoti galios nustatymas yra siejamas ne su elektros, kaip vienos iš energijos rūšių, konkrečiu suvartotu kiekiu, bet su objektu, kuriam rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia. Ieškovė, kad nustatant mokestį už leistinąją naudoti galią, siekiama racionalizuoti elektros galių panaudojimą ir taip optimizuoti elektros tinklų įmonių investicijas, logiškas. Tuo pačiu siekiama siųsti teisingus signalus vartotojams, kurie turėdami perteklines galias, turi arba mokėti už jų palaikymą, arba jų atsisakyti. Nepaisant to, kad vartotojas nepasinaudoja galimybe naudotis jam priklausančiam objektui rezervuota leistinąją galia, elektros energetikos įmonės visą laiką turi prižiūrėti, remontuoti bei atnaujinti elektros tinklus pagal vartotojų maksimalią galią, kad būtų užtikrintas patikimas elektros energijos tiekimas ir paslaugų kokybės reikalavimai. Kuo vartotojų užsakyta maksimali galia didesnė, tuo yra laikomi didesni pajėgumai sistemos pikinės apkrovos atvejui ir didėja elektros energetikos įmonių išlaidos brangesnei tinklo įrangai, investicijoms bei eksploatacijai. Taigi neefektyvus elektros energijos vartojimas dirbtinai didina sąnaudas paslaugų teikėjams, o kartu ir visiems vartotojams, kadangi kai kuriems vartotojams neapmokant proporcingai jiems tenkančių išlaidų, jas dengia kiti vartotojai.

Teismų praktika tokio pobūdžio ginčuose yra aiški. Objektų (negyvenamosios paskirties), kurių įrenginiai prijungti prie elektros tinklų, savininkai turi pareigą mokėti už įrengtą leistinąją naudoti galią, nepaisant to, ar yra sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, šis mokestis taip pat nepriklauso nuo elektros energijos suvartojimo. Taip yra todėl, kad operatorius tokiam objektui turi rezervuoti leistinąją naudoti galią, užtikrindamas galimybę bet kada atnaujinti elektros (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-617-614/2022, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. ggeužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1017-232/2017).

Galios dedamoji yra taikoma visiems antrosios ir trečiosios grupės vartotojams, kurių objektai yra prijungti prie Operatoriaus elektros skirstomųjų tinklų. Atsakovų nuosavybės teise valdomame Objekte elektros įrenginiai laikomi prijungti prie skirstomųjų tinklų, nes elektros apskaitos prietaisas ir elektros atvadas nebuvo ir iki šiol nėra demontuoti nei atsakovų prašymu, nei Taisyklių 42 punkte nustatyta tvarka, todėl atsakovų Objektui Operatoriaus tinkle yra rezervuota galia. Dėl šios priežasties, nepriklausomai nuo to, kad faktiškai elektros energija Objekte nebuvo vartojama, pareiga mokėti galios dedamosios mokestį Objekto savininkams neišnyko. Objektui yra suteikiama leistinoji naudoti galia, pirmą kartą prijungiant elektros įrenginius, įrengtus Objekte, prie Ieškovo skirstomųjų tinklų. Tik objekto savininko prašymu gali būti atjungiami vartotojo elektros įrenginiai nuo operatoriaus elektros tinklų ir demontuojami elektros apskaitos prietaisas bei elektros atvadas, išskyrus Taisyklių 40, 41 ir 43 punktuose nustatytus atvejus, kai šie veiksmai gali būti atliekami operatoriaus iniciatyva. Ieškovas, vadovaujantis Taisyklių 42 punktu turi teisę (pabrėžtina, bet ne pareigą) atjungti vartotojo elektros įrenginius nuo operatoriaus elektros tinklų ir demontuoti elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadą, ir tai atliekama tik tada, kai sudarytos sutartys nutraukiamos su vartotoju Taisyklių 40, 41 ir 43 punktuose nustatytais atvejais. Kitais atvejais, vadovaujantis teisės aktais, pats objekto savininkas turi informuoti Operatorių, kad nepageidauja ir ateityje nepageidaus vartoti elektros energijos objekte, ir tuo pagrindu pateikti rašytinį prašymą dėl objekto savininko elektros įrenginių demontavimo, nes tik nuo objekto likvidavimo leistinoji naudoti galia yra nebeskaičiuojama, tačiau Atsakovai tokio prašymo Ieškovui nepateikė.

Atsakovai teise nutraukti sutartį ir atsisakyti Objektui rezervuotos galios nepasinaudojo. Teismo posėdžių metu pripažino, kad ne kartą Operatoriaus buvo informuoti apie teisę atsisakyti Objektui rezervuotos leistinosios naudoti galios ir demontuoti atvadą, tačiau paaiškino, kad nenori atsisakyti Objektui suteiktos leistinosios naudoti galios, tačiau nesutinka už ją mokėti. Patys atsakovai priėmė sprendimą nenutraukti sutarties su Ieškove, neteikti prašymo dėl elektros atvado demontavimo, nors ne vieną kartą apie tokią galimybę buvo informuoti.

Ieškovė teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo atsakovų mokėtinas sumas, nurodytas į Bylą pateiktose PVM sąskaitose faktūrose. Mokestis už galios dedamąją Atsakovams skaičiuojamas vadovaujantis teisės aktais.

Atsakovų argumentai dėl kompensacijų už Ieškovės naudojamą atsakovų žeme nesusiję su ginčo pagrindu ir dalyku, todėl šioje byloje nevertinami.

Dėl procesinės baigties

Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nepažeidė materialiosios bei proceso teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismas sistemiškai įvertino šalių santykį reglamentuojančias teisės normas, jas tarpusavyje lygino, analizavo, o sprendime išsamiai motyvavo savo išvadas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.