- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-924-656/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00300-2025-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Inga Staknienė
- Ieškovas
- IES1, Sigitas Petrikas
- Atsakovas
- ATS1, TAR2, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui
- Trečiasis asmuo
- TAR2, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, notarė TAR1, Luminor Bank AS, Lietuvos sk.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ingos Staknienės, išnagrinėjo ieškovo IES1 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys TAR2 , Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, atsakovės ATS1 patikslintą priešieškinį ieškovui IES1 , atsakovams TAR2 , Luminor Bank AS Lietuvos skyriui dėl buto pirkimo-pardavimo ir kredito sutarties modifikavimo, trečiasis asmuo notarė TAR1 ir trečiojo asmens TAR2 patikslintus savarankiškus reikalavimus dėl pirkimo pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir jos modifikavimo, kredito sutarties modifikavimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas IES1 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove ATS1 priklausantį butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini) , priteisiant ieškovui iš atsakovės ½ dalį buto, iš ieškovo priteisiant atsakovei 26 658,45 Eur piniginę kompensaciją.
Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2021-03-29 Pirkimo-pardavimo sutarties (toliau vadinama ir Sutartimi) pagrindu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (po ½) įgijo butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini) (toliau vadinamas ir Butu). Buto įsigijimas buvo finansuojamas banko Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (toliau – Bankas) lėšomis, paėmus kreditą. Telšių apylinkės teismas 2024-05-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-54-1081/2024 nutraukė jo ir atsakovės santuoką ir išsprendė visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, butas nebuvo dalinamas, nes buvo įgytas po 2018-12-05 povedybinės sutarties sudarymo, kiekvienos šalies asmeninės nuosavybės teise. Po santuokos nutraukimo su atsakove nebendrauja, bendras nekilnojamojo daikto valdymas yra neįmanomas, šiuo metu butas nėra naudojamas, tačiau už jį reikia mokėti mokesčius, paskolą bei palūkanas bankui.
Žemesnės instancijos teismas
Abiejų šalių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, tačiau atidalijimas objektas yra dviejų kambarių butas, kurio bendras plotas tik 43,66 kv. m., todėl atsidalijimo būdas, kuomet iš šio daikto būtų suformuoti du atskiri daiktai (butai), būtų neprotingas ir neracionalus. Įvertinus tai, atsidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas jam priteisiant iš atsakovės ½ dalį buto, o atsakovei sumokant ½ dalies rinkos vertę atitinkančią kompensaciją (rinkos vertė 99 500 Eur). Negrąžinto kredito, kuris buvo panaudotas šio buto įsigijimui, dalis sudaro 46 183,09 Eur. Iš buto vertės atėmus negražinto kredito sumą gaunasi 53 316,91 Eur. Šią sumą padalinus per pusę mokėtina piniginė kompensacija atsakovei sudarytų 26 658,45 Eur.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog Butas faktiškai priklauso dukrai - TAR2 , kuri atsakingai vykdo susitarimą ir iki šios dienos savo lėšomis moka įmokas už paskolą, apmoka visus su buto išlaikymu susijusius mokesčius. Butas buvo įsigytas dukros noru ir prašymu. Kadangi dukra dirbo užsienyje bankas negalėjo jai suteikti paskolą, todėl ieškovas ir atsakovė gavo Banke paskolą ir nupirko dukrai Butą. Sutarė, jog dukrai grįžus į Lietuvą 2021 m. gegužės mėnesį, Butą perrašys dukrai, sudarant dovanojimo sutartį. Taip pat nesutinka su prašomu kompensacijos dydžiu, be to jokia kompensacija ieškovui nepriklauso.
Trečiasis asmuo TAR2 su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog butas turėjo būti įregistruotas jos vardu, tačiau 2021 m. kovo mėnesį gyveno užsienyje, todėl butas buvo įsigytas tėvų vardu. Ji moka paskolą bankui už būstą, komunalinius mokesčius.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti, kad Buto pirkimo-pardavimo sutartis dalyje dėl pirkėjų ieškovo ir atsakovės yra negaliojanti, pripažįstant, jog tikrasis nurodyto buto su rūsiu pirkėjas yra TAR2 ; kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Banko ir kredito gavėjų ieškovo IES1 ir atsakovės ATS1 (toliau vadinama ir Kreditavimo sutartimi), kurioje nurodyta, kad 62 400 Eur kredito gavėjai yra ieškovas ir atsakovė, modifikuoti, pripažįstant, jog šio kredito gavėja yra TAR2 ir tai yra jos asmeninė prievolė Bankui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad Butas buvo pirktas jos ir ieškovo vardu tik todėl, kad pagal galiojančius banko nuostatus, dukrai nepavyko gauti kredito, nes tuo metu ji gyveno ir dirbo užsienyje. Šalys susitarė, kad dukrai pareikalavus, butą perrašys jos vardu, sudarant dovanojimo sutartį. Tačiau ieškovo pozicija dukros atžvilgiu pasikeitė, jo iniciatyva pradėjus santuokos nutraukimo procesą su atsakove. Dukra, įsigydama butą, investavo savo santaupas ir iki šios dienos kiekvieną mėnesį apmoka ne tik visas buto išlaikymo išlaidas, bet perveda pinigus už kredito įmokas. Dukra į jos Banko sąskaitą buto pirkimui pervedė 7 502,76 Eur, o ji iš savo sąskaitos atliko pervedimus (depozitą) pardavėjoms 13 600 Eur sumoje. Taip pat buto pardavėjoms dar buvo sumokėti 2 000 Eur grynaisiais, kuriuos mokėjo lygiomis dalimis kartu su ieškovu. Mokėta trūkstama pinigų suma depozitui ir mokėjimai už dokumentų parengimą buto pirkimui buvo ir yra dovana dukrai. Nuo 2023 m. kovo mėn. iki šios dienos dukra į jos Banko sąskaitą iš viso yra pervedusi 22 610 Eur už buto paskolos dengimą, buto draudimą ir mokesčius už komunalines paslaugas. Dukra TAR2 už buto paskolą ir komunalinius mokesčius iš viso į abiejų tėvų sąskaitas yra pervedusi 34 837,76 Eur. 2025-08-24 lieka neišmokėta buto paskolos dalis 44 756,87 Eur, kurią dukra toliau sąžiningai ir atsakingai mokės. Sutinka būti dukros buto paskolos laiduotoja ir padėti jai vykdyti visus bankinius įsipareigojimus.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priešieškinį atmesti ir nurodė, kad tikroji Buto įgijimo priežastis, yra ieškovo ir dukters TAR2 susitarimas kartu investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Dukra buvo susitaupiusi 7 500 Eur, kuriuos pervedė savo mamai (atsakovei). Butas buvo įgytas už 78 000 Eur, iš kurių šalys 62 400 Eur gavo kaip kreditą iš Banko, o 15 600 Eur sumokėjo pardavėjoms iki sudarant Sutartį. Pagal trečiojo asmens ir atsakovės susitarimą 7500 Eur TAR2 pervedė į mamos sąskaitą, o ši iš jų atliko reikalingus mokėjimus. Likusius 8 100 Eur asmeninėmis lėšomis sumokėjo ieškovas. Buto pirkėjais turėjo būti jis ir dukra, lygiomis dalimis, tačiau tuo metu dukra dirbo užsienyje, todėl dukra susitarė su mama, kad vietoje jos sandorio šalimi būtų atsakovė. Paskolos dengimo ir buto išlaikymo klausimais pastaruoju metu rūpinasi atsakovė su dukra, tačiau po buto įgijimo, kurį laiką, tai darė jis, ir nuo ieškovo sąskaitos banke kas mėnesį buvo nurašomos lėšos paskolos ir palūkanų mokėjimui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Bankas prašė priešieškinį atmesti. Teigė, jog kredito gavėjų – atsakovės ir ieškovo bei jų dukters tarpusavio susitarimai, įsipareigojimai bei jų vykdymas ar nevykdymas dalyje dėl turto negali pažeisti ar įtakoti banko teisių ir teisėtų interesų. Teismui nusprendus patenkinti priešieškinio reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo dalyje dėl pirkėjo, prašo TAR2 įtraukti į prievolę pagal kreditavimo sutartį kaip solidariąją bendraskolę kartu su ieškovu bei atsakove. Aplinkybė, kad TAR2 savo laisva valia ir noru mokėjo kredito ir palūkanų įmokas už kredito gavėjus ar už vieną iš jų, nėra ir negali būti pagrindas Kreditavimo sutarties modifikavimui ir įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį perkėlimui TAR2 .
Trečiasis asmuo TAR2 pareiškė savarankiškus reikalavimus: pripažinti, kad Buto pirkimo- pardavimo sutartis dalyje dėl pirkėjo yra negaliojanti, pripažįstant, jog tikrasis nurodyto buto su rūsiu pirkėjas yra TAR2 ; Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) TAR2 ir tai yra jos asmeninė prievolė bankui. Nurodė:
Butas tėvų nuosavybės teisė buvo įregistruota tik todėl, kad iškilo tam tikrų problemų butą pirkti jos vardu, nes tuo metu gyveno ir dirbo užsienyje, todėl bankas, pagal galiojančias nuostatas, negalėjo suteikti jai kredito. Dėl to su tėvais sutarė, kad tam, kad neprarastų buto, jie savo vardu paims kreditą, o po to ji jį gražins ir mokės visus buto komunalinius mokesčius. Viskas pasikeitė pašlijus pačių tėvų tarpusavio santykiams ir tėvo iniciatyva nutarus nutraukti santuoką. 2023-08-21, tėvas el. laiške nurodė, kad pilnai jai išmokėjus likusią kredito sumą, jis su mama butą perrašys jai. Civilinėje byloje Nr. e2-54-1081/2024 dėl tėvų santuokos nutraukimo ir turto padalijimo 2024-05-20 Telšių apylinkės teismo buvo priimtas sprendimas, kuriame konstatuota, kad IES1 , nurodė, kad nupirko (duomenys neskelbtini) namą, atsakovė jį tvarkė, o ieškovas Klaipėdoje nupirko butą dukrai ir pusę metų mokėjo už jį.
Įsigyjant Butą, TAR2 investavo savo santaupas ir iki šios dienos savo lėšomis apmoka ne tik visas išlaikymo išlaidas, bet ir reguliariai moka pinigus už būsto paskolą. Banke buvo gautas 62 400 Eur kreditas tėvų vardu ir pagal 2021-03-29 pirkimo-pardavimo sutartį už Butą buvo sumokėti 78 000 Eur. Prieš perkant Butą į mamos sąskaitą iš viso pervedė 7 502,76 Eur, o ji šiuos ir dalį savo pinigų, kaip depozitą, pervedė buvusioms buto savininkėms. Pardavėjoms abu tėvai lygiomis dalimis grynaisiais taip pat sumokėjo 2 000 Eur.
Ieškovo mokėjimai pagal 2021-03-29 buto kreditavimo sutartį sudaro 10 321,86 Eur, 2021 metais ieškovui grąžino 1 400 Eur, o 2022 metais grąžino 3 325 Eur, iš viso 4 725 Eur. Iš ieškovo sumokėtos sumos atėmus gražintus pinigus, galutinė asmeniškai tėvo už butą sumokėta suma būtų 5 596,86 Eur.
Nuo 2023-03-01 kiekvieną mėnesį, įmokas už paskolą ir kt. pervedė į mamos banko sąskaitą ir dabar yra sumokėjusi 25 312,76 Eur, iš kurių 7 502,76 Eur sudaro depozitas ir 17 810 Eur paskolos dengimas. Šiuo metu už butą iš viso jau yra pervedusi 31 349,30 Eur ir likusi neišmokėta paskolos dalis sudaro 46 183,09 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė atsakovės priešieškinį ir trečiojo asmens reikalavimus atmesti. Nurodė, kad dukra Buto įgijimo sandoriuose veikė per savo motiną, kuriai vedė pinigus, o pastaroji iš tų pinigų atliko mokėjimus. Tai visiškai atitinka jų susitarimą su dukra, kad jie perka butą po ½, tačiau, kadangi dukra tuo metu buvo užsienyje. Dukra 2022-01-03 pervedė atsakovei 8 000 Eur, kitos paskolos dengimui ir tai niekaip nesusiję su ginčo buto pirkimu. Ta aplinkybė, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo šalių santuokos nutraukimo byloje neginčijo šalių nuosavybės teisių į ginčo butą lygybės (po ½ dalį), patvirtina faktą, jog ginčo tuo klausimu tarp šalių niekada nebuvo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Bankas prašė priešieškinio reikalavimus atmesti, nurodė, jog teismui nusprendus patenkinti priešieškinio reikalavimą - pripažinus, kad Buto pirkimo - pardavimo sutartis, dalyje dėl pirkėjo yra negaliojanti, pripažįstant, jog tikrasis nurodyto buto su rūsiu pirkėjas yra TAR2 , įtraukti TAR2 į prievolę pagal Kreditavimo sutartį kaip solidariąją bendraskolę kartu su ieškovu ir atsakove.
Atsakovė ATS1 prašė trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus patenkinti.
Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas nusprendė patikslintą ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies ir trečiojo asmens TAR2 savarankiškus reikalavimus tenkinti iš dalies. Teismas pripažino Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notarės TAR1 patvirtintos 2021-03-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1AK-2775 dalį, kuria pirkėjai ATS1 ir IES1 įgijo po ½ dalį nuosavybėn butą, (duomenys neskelbtini) , apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šį sandorį perkelti TAR2 , likusius reikalavimus atmesti.
Teismas, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, liudytojų parodymus, visapusiškai išanalizavęs ir įvertinęs juos, taip pat rašytinę bylos medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovas ir atsakovė iš tiesų veikė savo dukters trečiojo asmens TAR2 vardu.
Liudytojo Buto pardavėja ir nekilnojamojo turto agentė parodė, kad prieš įsigydami Butą jo apžiūrėti buvo atvykę ieškovas ir atsakovė, nurodė, kad butą perka dukrai. Atsakovė vaizdo skambučio pagalba parodė trečiajam asmeniui TAR2 buto patalpas. Sprendimą dėl buto įsigijimo priėmė ieškovas ir atsakovė kartu su dukra. Tai, kad Butą, įgijo dukrai patvirtino ir byloje kiti liudytojai, kurie nurodė tokias aplinkybes sužinoję iš ieškovo ir atsakovės.
Teismas atmetė ieškovo versiją, kad Butas buvo įgytas tikslu investuoti ieškovo ir trečiojo asmens TAR2 santaupas į nekilnojamąjį turtą. Pirmiausia, nei ieškovas, nei trečiasis asmuo TAR2 atskirai ar kartu neturėjo sukaupę pakankamai piniginių lėšų būstui įsigyti. Trečiasis asmuo TAR2 dėl gyvenimo užsienyje apskritai negalėjo gauti kredito būstui įsigyti Lietuvoje, nes bankas tokių asmenų nefinansavo. Antra, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, jog ieškovas, pasiskolintomis iš brolio lėšomis, sumokėjo 8 100 Eur avansą buto pardavėjoms. Kaip matyti, bendrą avanso už butą sumą sudarė 15 600 Eur. Liudytoja Buto pardavėja TAR4 patvirtino, kad 15 600 Eur dydžio avansas jai buvo sumokėtas grynaisiais ir bankiniais pavedimais, grynaisiais iš ieškovo gavo 2 000 Eur, o likusi avanso dalis padengta atsakovės bankiniais pavedimais. Atsakovė 2021-02-03 bankiniu pavedimu TAR4 sumokėjo 3 000 Eur, o 2021-03-29 atliko bankinį pavedimą 10 600 Eur sumoje. Trečiasis asmuo TAR2 bankiniu pavedimu atsakovei pervedė 7 502,76 Eur. Ieškovas neginčija tos aplinkybės, kad trečiasis asmuo TAR2skyrė 7 500 Eur avansui už butą. Iš ko spręstina, kad 7 502,76 Eur avanso buvo sumokėta trečiojo asmens TAR2, 6 097,24 Eur (13 600 Eur – 7 502,76 Eur) padengta tuo metu atsakovės atsiskaitomojoje sąskaitoje buvusiomis lėšomis, o likusi avanso dalis, tai yra 2 000 Eur, sumokėta ieškovo grynaisiais pinigais.
Prasidėjus ieškovo ir atsakovės teisminiam santuokos nutraukimo procesui trečiasis asmuo TAR2 el. laiškais kreipėsi į ieškovą bei nurodė, kad toliau visus susijusius klausimus, įskaitant paskolinius santykius su kredito įstaiga, vykdys su motinos (atsakovės) pagalba bei paprašė ieškovo, kad šis padovanotų atsakovei jo vardu registruotą ½ dalį Buto. Iš el. laiškų turinio aiškiai matyti, jog trečiasis asmuo TAR2 save laiko teisėta Buto savininke, neginčijo to fakto, kad Butas yra asmeninė trečiojo asmens nuosavybė, tačiau nesutiko perleisti jo vardu registruotos ½ dalies atsakovei. Nurodė, kad tik pilnai išmokėjus likusią kredito dalį bankui, ieškovas su atsakove Butą perrašys dukters naudai.
Trečiasis asmuo laikotarpiu nuo 2021-11-24 iki 2022-08-29 mokėjo Buto išlaikymo mokesčius ir jame gyveno. Iš atsiskaitomosios sąskaitos duomenų AB „Swedbank“ taip pat matyti, kad 2021-2023 metais trečiasis asmuo TAR2 periodiškai pervedinėjo pinigines lėšas į ieškovo ir atsakovės vardu atidarytas atsiskaitomąsias sąskaitas. 2021-2023 metų laikotarpiu TAR2 pervedė ieškovui iš viso 4 725 Eur, o atsakovei – 17 810 Eur, atliktų bakinių mokėjimų paskirtis – kreditorinių įsipareigojimų vykdymui pagal 2021-03-29 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Teismo vertinimu, ieškovo pozicija nenuosekli. Iš vienos pusės ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove. Atsiliepimu į priešieškinį jau teigiama, kad butas buvo nupirktas kaip bendra jo ir dukters investicija bei priklauso jam su dukra lygiomis dalimis. Ieškovo vertinimu jo sumokėta dalis avanso, įmokos bankui, patirtos kitos išlaidos turi būti kompensuotos trečiojo asmens. Pagal trečiąjį asmenį TAR2 visa tiek ieškovo, tiek atsakovės suteikta jai finansinė pagalba būstui įsigyti yra neatlygintinė tėvų parama (dovana) jai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad 2021-03-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1AK-2775 dalis dėl subjekto (pirkėjo) buvo apsimestinis sandoris ir faktinis pirkėjas bei įgijėjas pagal 2021-03-29 pirkimo-pardavimo sutartį yra trečiasis asmuo TAR2 . Todėl teismas atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą dėl Buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą ir trečiojo asmens TAR2 savarankišką reikalavimą dėl 2021-03-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1AK-2775 dalies, kuria prašoma pripažinti, kad pirkėjai ieškovas ir atsakovė įgijo nuosavybėn Butą, ir pripažino šią sąlygą dėl pirkėjo apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šį sandorį perkėlė trečiajam asmeniui TAR2 (CK 1.87 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Konkrečiu atveju nustačius, kad sandoris yra apsimestinis, neigiamos apsimestinio sandorio pasekmės tenka sandorio šalims. Sąžiningi tretieji asmenys negali nukentėti dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų.
Dėl 2021-03-29 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė sudarė 2021-03-29 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1AK-2775, siekdami nuslėpti tikrąjį buto pirkėją, tai yra trečiąjį asmenį TAR2 . Ieškovas, atsakovė bei trečiasis asmuo laikytini nesąžiningomis 2021-03-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1AK-2775 šalimis, kadangi jie nuslėpė nuo kredito įstaigos faktinį Buto įgijėją. Todėl šioje situacijoje teismas CK 1.87 straipsnio 3 dalies normos pagrindu turi ginti kredito įstaigos kaip sąžiningo trečiojo asmens teises.
Teismas padarė išvadą, kad nei ieškovas, nei atsakovė ar trečiasis asmuo šiuo atveju negali apsimestinio sandorio (2021-03-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1AK-2775) panaudoti prieš sąžiningą trečiąjį asmenį Banką. Pažymėjo, jog Bankas, suteikdamas kreditą būsto įsigijimo, nevertino trečiojo asmens finansinės būklės, jos galimybių mokėti kreditą, kaip jau minėta šalys apie trečiąjį asmenį jokių duomenų bankui neteikė. Taigi ieškovui ir atsakovei teko pareiga prisiimti neigiamas apsimestinio sandorio sudarymo pasekmes, todėl tikslu apsaugoti sąžiningo trečiojo asmens Banko interesus, ieškovas bei atsakovė ir toliau palikti bendraskoliais pagal 2021-03-29 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nors ieškovas ir atsakovė nėra kredito įstaigai įkeisto turto savininkai, nekilnojamasis turtas paliktas įkeistas hipoteka bankui, ieškovas ir atsakovė yra bendraskoliai pagal kreditavimo sutartį ir tokiu būdu kreditoriaus teisės ir interesai, nėra pažeidžiami. Teismui netekinus atsakovės ir trečiojo asmens TAR2 reikalavimo dėl kreditavimo sutarties modifikavimo, kreditoriaus teisės pagal kreditavimo sutartį išlieka nepakitusios, todėl trečiojo asmens TAR2 įtraukimas kredito gavėja į kreditavimo sutartį laikytinas perteklinis veiksmas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai
Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui IES1 su atsakove ATS1 priklausantį Butą priteisiant ieškovui IES1 iš atsakovės ATS1 1/2 dalį Buto, o atsakovei ATS1 iš ieškovo IES1 priteisiant 26 658,45 Eur piniginę kompensaciją.
Ieškovo teigimu, priimdamas sprendimą teismas išvadą dėl įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimo padarė remdamasis ne įrodymų visuma, o tik pavieniais įrodymais, iš esmės remdamasis tik subjektyviais atsakovės ir trečiojo asmens teiginiais bei bylą išnagrinėjo neišsamiai, t. y. nesugebėjo atkurti buvusių teisinių santykių ir nustatyti realių faktinių aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas apsimestinumą šalies atžvilgiu iš grindė liudytojų parodymais, kad „tėvai pirko butą dukrai“, tuo, kad trečiasis asmuo TAR2 mokėjo komunalinius mokesčius ir vėlesnes kredito įmokas bei Ieškovo el. laiškais, kuriuose Ieškovas neva pripažįsta moralinį faktą, jog butas įgytas dukrai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad apsimestinis sandoris yra išimtinis atvejis, kai sudaromi du susitarimai: išorinis, neatitinkantis tikrosios valios, ir tikrasis, kuris paprastai neviešinamas; apsimestinumas negali būti preziumuojamas. Sprendžiant dėl apsimestinumo dėl subjekto, būtina aiškiai nustatyti faktinį pirkėją, kuris derėjosi, atsiskaitė savo lėšomis ir faktiškai valdė bei naudojo daiktą, o formalus sutartyje nurodytas „statytinis“ tik imituoja sandorį. Apsimestinumo konstatavimui būtina įrodyti, kad ginčijama sutartis neatitinka tikrųjų šalių ketinimų, o vien moralinis tikslas (pvz., noras artimam asmeniui padėti ar dovanoti) dar nereiškia, kad sutartis apsimestinė. Pirmosios instancijos teismas apsimestinumą grindė iš esmės vien moraliniu tikslu „pirkti dukrai“.
Nei preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje, nei notarinėje pirkimo-pardavimo sutartyje ar kokiuose nors kituose rašytiniuose susitarimuose, elektroniniuose laiškuose, SMS žinutėse ar panašiai nėra įtvirtinama šalių valia ar nurodoma, jog Butas yra trečiojo asmens V TAR2 nuosavybė. Ieškovas savo lėšomis apmokėjo visus dokumentų įforminimo kaštus tiek Banke sudarant paskolos ir sutartinės hipotekos sutartį, tiek notaro kontoroje, sudarant buto pirkimo-pardavimo sandorį.
Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo teismui nepateikė jokių duomenų, kad trečiasis asmuo TAR2 kreipėsi į Banką dėl kredito suteikimo.
Jei trečiasis asmuo TAR2 ir pervedė atsakovei pinigus, skirtus buto avansui, tai buvo pervesta tik dalis avanso pinigų - 7502,76 Eur, kitas pinigų sumas pardavėjams pervedė Atsakovė (atsakovė 2021-02-03 bankiniu pavedimu sumokėjo Buto pardavėjai TAR4 3 000 Eur, o 2021-03-29 bankiniu pavedimu sumokėjo TAR4 10 600 Eur), kuriuos gavo iš Ieškovo (ieškovas, pasiskolintomis iš brolio TAR5 lėšomis, sumokėjo 8100 Eur avansą, perduodamas minėtą pinigų sumą atsakovei). Pažymėtina, jog trečiasis asmuo pirmąjį didesnį pavedimą savo mamai (atsakovei) atliko tik 2021-02-17 (pervedė 3499,74 Eur), o 3000 Eur (avanso dalis) pardavėjoms buvo pervesta ženkliai anksčiau - 2021-02-03.
Pagal Banko duomenis nuo 2021-03-29 iki 2023-02-22 įmokos kredito ir palūkanų dengimui pagal 2021-03-29 Kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos. Nors pirmosios instancijos teismas neginčijamai nustatė, kad 23 mėnesius ieškovas mokėjo kredito ir palūkanų dengimo įmokas, tačiau visiškai nepasisakė dėl minėtų aplinkybių, nepagrindė, kodėl minėta aplinkybė, kartu su kitomis, nelaikytina įrodančia tikrąjį savininką.
Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Bute gyveno TAR2, kuri dar iki Buto įsigijimo gyvena užsienio šalyse, savo ateities su Lietuva nesieja. Tuo tarpu Ieškovas ne tik sudarė pirkimo-pardavimo/kredito/hipotekos sutartis, tačiau ir mokėjo avansą, kredito įmokas bei po ginčo turto įsigijimo investavo nemažai savo asmeninių lėšų į turtą, pirko buitinę techniką ir pan. (duomenys buvo pateikti pirmosios instancijos teismui).
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024-05-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 54-1081/2024 buvo nutraukta šalių santuoka, tačiau šalys ginčo dėl buto nuosavybės tame procese nekėlė, sutiko, jog turtas šalims priklauso lygiomis dalimis. Atkreiptinas dėmesys, jog ir trečiasis asmuo, žinodamas apie tėvų santuokos nutraukimo procesą ir jame sprendžiamus turto padalinimo klausimus, jokių savarankiškų reikalavimų nekėlė ir neprašė pripažinti sandorio apsimestiniu, perkelti pirkėjo pareigas ar pan. Iš esmės trečiasis asmuo turėjo visas galimybes ir teises ginti savo tikrus ar tariamus interesus jos tėvų santuokos nutraukimo byloje. Trečiajam asmeniui buvo žinoma tiek apie šalių sudarytos povedybinės sutarties egzistavimą, tiek apie turto dalybas santuokos nutraukimo byloje, tačiau tuo metu ji jokių savo reikalavimų tėvams nepareiškė.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios teisėtumą bei pagrįstumą patvirtino valstybės įgaliotas pareigūnas - notaras.
Ieškovas dalyvavo buto paieškose ir derybose dėl buto įsigijimo, sumokėjo dalį avanso iš savo lėšų (įskaitant skolintas lėšas iš artimųjų), prisiėmė kredito gavėjo ir hipotekos davėjo statusą, faktiškai dengė kredito įmokas ir palūkanas ir kt. Toks elgesys būdingas tikram pirkėjui, o ne formaliam „statytiniui”.
Apelianto teigimu, atsakovė priešieškiniu bei trečiasis asmuo TAR2 savarankišku reikalavimu prašė modifikuoti 2021-03-29 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) TAR2 ir tai yra jos asmeninė prievolė trečiajam asmeniui Bankui. Trečiasis asmuo Bankas nesutiko su minėtu reikalavimu ir prašė papildomai įtraukti trečiąjį asmenį TAR2 į prievolę pagal kreditavimo sutartį kaip solidariąją bendraskolę kartu su Ieškovu ir Atsakove. Pirmosios instancijos teismas atmetė minėtus reikalavimus, nurodydamas, kad nei Ieškovas, nei Atsakovė ar Trečiasis asmuo šiuo atveju negali apsimestinio sandorio (2021-03-29 pirkimo- pardavimo sutarties Nr. K1AK-2775) panaudoti prieš sąžiningą trečiąjį asmenį Banką.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog Bankas nebuvo informuotas apie Šalių vidinius susitarimus dėl buto pirkimo dukrai, todėl, pripažinus pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine, Bankas laikytinas sąžiningu trečiuoju asmeniu ir turi būti ginamos kredito įstaigos kaip sąžiningo trečiojo asmens teisės.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės per siaurai interpretavo sąžiningo trečiojo asmens apsaugą - ją suprato kaip draudimą keisti skolininkų sudėtį net tuomet, kai tai neblogina, o gerina kreditoriaus padėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokios formalistinės, mechaniškos CK 1.87 straipsnio 3 dalies interpretacijos nėra - priešingai, pabrėžiama, kad svarbiausia yra trečiojo asmens teisių nepabloginimas, o ne „įšaldyta“ pradinė šalių sudėtis.
Ieškovas, atsakovė bei trečiasis asmuo pripažinti nesąžiningomis sutarties šalimis, tačiau neigiamas pasekmes patiria tik ieškovas ir atsakovė, o trečiasis asmuo gauna itin didelę finansinę naudą - didelės vertės turtą bei nėra atsakinga kreditoriui pagal kredito sutartį. Šiuo konkrečiu atveju šalių pusiausvyra yra visiškai iškreipta - ieškovas, taip pat ir atsakovė, neteko turto, bet išlaikė visą kreditorinę riziką ir privalo toliau mokėti kredito įmokas ir palūkanas už turtą, kurio neturi.
Atsakovės ATS1 atsiliepimo argumentai
Atsakovė ATS1 prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, pripažindamas dukros nuosavybės teisę į butą. Teismas išsamiai ir kruopščiai įvertino visus pateiktus duomenis, tiek finansinius, tiek faktinius, liudytojų parodymus ir kitus įrodymus, kurie patvirtina, kad butas buvo įsigytas tik dukros naudai ir kad visos su juo susijusios išlaidos buvo apmokėtos jos pačios. Butas, nors pagal teisinius dokumentus pirktas tėvų, vardu, iš tikrųjų buvo įsigytas ir priklauso dukrai. Ji investavo savo santaupas, kurios buvo dedamos tiek į pradinę įmoką, tiek į paskolos įmokas, ir nuosekliai apmoka visas su butu susijusias išlaidas, įskaitant mokesčius, komunalines paslaugas bei draudimą.
Dukra nors ir negalėjo pati pirkti buto dėl laikinų finansinių sunkumų (dėl gyvenimo užsienyje), tačiau visą laiką buvo pagrindinis šio turto naudotojas ir atsakingas asmuo. Ji patvirtino savo teisę į butą tiek bankiniais pavedimais, tiek liudytojų parodymais, kurie patvirtino, kad Butas buvo jos pasirinkimas ir tėvai tiesiog padėjo jai atlikti pirkimo sandorį, laikydamiesi bendro susitarimo.
Visi mokėjimai, įskaitant trūkstamą pinigų sumą depozitui ir sumas už dokumentų parengimą buto pirkimui, buvo atlikti iš atsakovės ATS1 sąskaitos, tačiau jie nebuvo laikomi ATS1 ar ieškovo asmeniniu turtu. Šie mokėjimai buvo ir yra dovana dukrai, kurią tėvai suteikė dukrai, norėdami padėti įsigyti jos svajonių butą. Tai buvo bendras sprendimas, kad padėtų dukrai gauti nuosavą būstą, nes, kaip buvo aiškiai nurodyta, tuo metu dukra negalėjo gauti paskolos savo vardu dėl gyvenimo užsienyje. Todėl, norėdami užtikrinti, kad ji galėtų įsigyti savo būstą, tėvai susitarė įsigyti butą savo vardu, tačiau tik su aiškiu tikslu, kad nuosavybės teisės vėliau būtų perrašytos dukrai.
Teismas tinkamai įvertino ir faktą, kad, paėmus paskolą dėl dukros buto, įmokos nuo IES1 sąskaitos Banke buvo skaičiuojamas tik dėl to, kad tuo metu nuo atsakovės sąskaitos Banke buvo skaičiuojamos įmokos už dvi bendras atsakovės ir ieškovo paimtas paskolas, iš viso įmokoms už du kreditus buvo pervesta 20 867,09 Eur. Remiantis šiais faktais, atsakovė patvirtino, kad ATS1 padaryti mokėjimai už dvi bendras su IES1 kredito prievoles pilnai padengia IES1 sumokėtą paskolų įmokų dalį už dukros butą. Atsakovė patvirtino, kad kartu su ieškovu nusprendė, kad iš jo sąskaitos sumokėta kredito įmokų už suma už butą - 5 596,86 Eur yra dovana dukrai.
Dukra, prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, laiškais kreipėsi į IES1 ir aiškiai nurodė, jog toliau ją atstovaus ATS1, kaip mama, dėl buto. Teismas nurodė, kad jau iš šių laiškų turinio galima daryti išvadą, jog dukra laikė save buto savininke, ir IES1 šiam faktui neprieštaravo, o tik patvirtino, kad butas priklauso dukrai.
Dukra kiekvieną mėnesi periodiškai atlieka bankinius pavedimus. Atsakovė pateikė galutinę 2025 m. gruodžio mėn. įmokų sumą. Anksčiau buvo pateikti duomenys tik iki 2025 m. rugsėjo mėn., tačiau dabar, per praėjusius tris mėnesius (spalio, lapkričio ir gruodžio mėn.), buvo atlikti papildomi mokėjimai, todėl įmokų suma padidėjo. Remiantis banko dokumentais, dukra, V TAR2 iš viso už savo buto paskolą, komunalinius mokesčius į abiejų tėvų sąskaitas jau yra pervedusi 37 437,76 Eur: pradinio įnašo dalis -7 502,76 Eur; į IES1 sąskaitą - 4 725 Eur, į mano sąskaitą - 25 210 Eur. Šiai dienai neišmokėta kredito dalis lieka - 43.267,38 Eur, kurią dukra toliau sąžiningai ir atsakingai mokės.
Savo nenuosekliu elgesiu ir keičiamomis pozicijomis ieškovas ne tik siekė manipuliuoti teismo procesu, bet ir rodė visišką nepagarbą bei nesąžiningumą savo dukros atžvilgiu.
Trečiojo asmens TAR2 argumentai
Trečiasis asmuo TAR2 atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad teismo išvados grindžiamos ne pavieniais įrodymais, bet visų įrodymų visuma, patvirtinančia patį ginčo dalyką. Dėl to teiginys apie tai, kad teismas dėl nežinomų priežasčių suabsoliutino vienos šalių parodymus yra visiškai nepagrįstas. Priešingai, byloje buvo išsamiai ištirtos visos aplinkybes, kurias, būtent, pats IES1 ir buvo nurodęs, o tai, kad kiekvienas jo išsakytas sakinys tapo įrodymu prieš jį patį, buvo dėsningas ir natūralus jo veiksmų sekos rezultatas.
Įvertinus ne tik liudytojų parodymus, bet ir byloje surinktus įrodymus apie Buto išlaikymo išlaidas, taip pat reguliariai pervedamus pinigus už būsto paskolą, abejonių nekyla, kokiu tikslu, ir kas faktiškai buvo tikrasis buto pirkėjas. Tiek TAR2, tiek ir atsakovė ATS1 byloje yra pateikusios išsamią informaciją apie sumokėtus mokesčius ir gražintą kreditą, tačiau IES1 dėl šių aplinkybių skunde nepateikė jokio paaiškinimo. Jeigu ieškovas save laikė buto dalies savininku ir kažko tikėjosi teisme, tad nutylėti ir nepaaiškinti nieko apie sumokėtus pinigus tikrai negalėjo. Tokiomis aplinkybėmis bet kuris kitas jo vietoje esantis asmuo bent turėtų paaiškinti, kodėl tiek daug metų pats nemokėjo jokių mokesčių už buto išlaikymą ir nedengė Banko paskolos.
Pagal atliktus mokėjimus 2021 metais IES1 buvo sugražinta 1 400 Eur, 2022 metais - 3 325 Eur. Taigi apie kokį ,,moralinį tikslą“ galima kalbėti, kada aiškiai matoma, dėl ko, už ką ir kam mokami pinigai. IES1 niekada neatsisakė paimti šių pinigų ir nepadarė to, ką, kaip save laikantis buto savininku, privalėjo padaryti, t. y. prisidėti prie komunalinių mokesčių mokėjimo ir dengti banko paskolą. Praėjo beveik ketveri metai, kai buvo pasirašyta buto pirkimo- pardavimo sutartis, tačiau IES1, išskyrus pirminius mokėjimus, daugiau už Butą nieko nėra mokėjęs ir iki šiol tai darė tik TAR2. Byloje taip pat buvo įrodyta, kad Bute yra ne IES1, o tik TAR2 priklausantys daiktai.
IES1 veiksmai prieštarauja geros moralės principui. Asmuo, kuris nuosavybės teise valdo beveik dvi dešimtis nekilnojamojo turto objektų- butų, dar kėsinasi atimti butą ir iš savo vienturtės dukros. Žinant, kad šių artimų žmonių tarpusavio santykiai visą laiką buvo normalūs, IES1 elgesys peržengia bet kokio padorumo ribas. Byloje yra pateikti banko išrašai ir atliktų pervedimų paskaičiavimo lentelė, iš kurios matyti, jog už butą TAR2 iš viso jau yra pervedusi 31 349,30 Eur ir likusi neišmokėta paskolos dalis sudaro 46 183.09 Eur.
Nurodytos aplinkybės, kad būtent Ieškovas ir Atsakovė vykdė Buto paiešką ir derybas, esminės reikšmės neturi ir nepaneigia sprendimo išvadų. Teisės požiūriu yra aišku, kad ieškoti tinkamo buto galėjo bet kas, t. y. net ir visiškai svetimas asmuo. Nustatyta, kad tuo metu, kai buvo ieškomas butas, TAR2 gyveno (duomenys neskelbtini), todėl normalu, kad tėvai galėjo ir turėjo teisę veikti jos vardu ir interesais. Byloje yra pateiktas Buto vaizdo įrašas, kurį tėvai išsiuntė dukrai ir iš jo aiškiai galima suprasti, kad kalbama apie dukrai surastą butą.
Kiekviena sudaryta sutartis turi atitikti tikrąją šalių valią, neprieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms, bendriems civilinės teisės principams bei sudaromos sutarties esmei. TAR2, kaip trečiasis asmuo, turėjo teisę inicijuoti procedūrą dėl sutarties pakeitimo ir jos sąlygų modifikavimo. Dėl to Buto pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinis sandori ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Byloje surinkti įrodymai aiškiai patvirtina, kad Butas turėjo būti perkamas TAR2 vardu. Jos tėvai visai nesiekė patys įsigyti nurodytą butą ir savo vardu sudaryti pirkimo- pardavimo sutartį. Iš tiesų jie tenorėjo tik padėti savo dukrai, nes tuo metu TAR2 negalėjo gauti kreditą buto pirkimui ir sudaryti tokią sutartį. IES1 pateiktas ieškinys tik parodė, kad, pasikliaudamas apsimestiniu sandoriu, jis įgijo tam tikrų teisių, kas dabar ir lemia jo interesą išlaikyti šio sandorio pagrindu įgytas teises ne tik galiojančias, bet ir iš to gauti žymią turtinę naudą. Taigi toks sandoris yra naudingas tik IES1, ir jis tuo nesąžiningai nori pasinaudoti.
Asmuo, siekiantis, kad turtas būtų pripažintas asmenine nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias jo siekį šį konkretų turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Šiuo atveju buvo įvertinta, kad realiai ginčas dėl buto kilo tik tarp TAR2 ir jos tėvo, o atsakovė ATS1 pilnai palaikė jos reikalavimą ir pripažino visas jos nurodytas aplinkybes. Skunde IES1 teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl banko paskolos kreipėsi TAR2. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, dėl kokios priežasties su TAR2 nebuvo pasirašyta buto pirkimo- pardavimo sutartis. Bankui atsisakius suteikti jai būsto kreditą, tokia paskola buvo suteikta jos tėvams.
Banko argumentai
Trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius prašė apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad iš esmės TAR2 vykdė ir vykdo prievolę pagal Kreditavimo sutartį, šiuo metu atlikdama mokėjimus į savo motinos ATS1 banko sąskaitą, nuo kurios yra nuskaičiuojamos įmokos Bankui pagal Kreditavimo sutartį, tą atliko ir atlieka nuosekliai ir periodiškai, be to, tikėtina, kad tą darys ir ateityje, siekdama išlaikyti ir apsaugoti nuo galimo išieškojimo Butą, Bankas šiai dienai nemato pagrindo ir galimybės dėl kitokio šalių santykio sureguliavimo Kreditavimo sutarties atžvilgiu ir/ar turto padalijimo būdo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija spendimo dalį, kuria 2021-03-29 pirkimo-pardavimo sutarties dalis. Ginčijama sutartis dalis, kurioje nurodyta, kad pirkėjai ATS1 ir IES1 įgijo po ½ dalį nuosavybėn Butą, pripažinta apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises perkeltos TAR2 . Šalys nedėstė argumentų dėl bendrosios dalines nuosavybės atidalijimo būdo, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinę bylą nagrinėja 2021-03-29 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine aspektu.
Teismo nustatytos aplinkybės
Teismas konstatavo, kad tikrasis Buto pirkėjas yra trečiasis asmuo TAR2 . Ieškovas teigia, kad su dukra įgijo kartu butą siekdami investuoti sukauptas santaupas į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Butas buvo nupirktas už 78000 Eur. Prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį buvo sumokėtas 15600 Eur dydžio avansas buto pardavėjams: 7500 Eur avanso dalis padengta trečiojo asmens TAR2 , o 8100 Eur avanso sumokėjo pats ieškovas, pasiskolintomis iš brolio TAR4 lėšomis. Likusi banko kainos dalis, tai yra 62 400 Eur, apmokėta gautu kreditu iš Banko. Buto įgijimo metu TAR2 dirbo ir gyveno užsienyje, todėl būsto paskolos davėjas Bankas nesutiko suteikti būsto paskolos asmeniui, dirbančiam užsienyje ir gaunančiam pajamas svarais, todėl vietoje dukters buto pirkėja buvo įvardyta atsakovė, kreditavimo sutarties šalimis taip pat nurodomi ieškovas bei atsakovė. Tuo tarpu atsakovė ir trečiasis asmuo TAR2 teigia, kad ginčo butas įgytas išimtinai tik kaip trečiojo asmens TAR2 asmeninė nuosavybė. Kadangi 2021 m. trečiasis asmuo TAR2 gyveno ir dirbo užsienyje, ji neturėjo galimybės iš kredito įstaigos Lietuvoje gauti paskolos būstui. Ieškovas ir atsakovė nusprendė padėti dukrai gauti paskolą būstui, jų vardu sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį, o po to ir būsto kreditavimo sutartį su kredito įstaiga. Žodžiu sutarta, kad baigus išmokėti būsto paskolą, butas bus perrašytas trečiajam asmeniui TAR2 . Trečiasis asmuo TAR2 buvo įsitraukusi į būsto paiešką ir ji nusprendė kurį butą pirkti, sumokėjo 7500 Eur dydžio avansą už butą, kai atvyksta į Lietuva gyvena bute, taip pat visą laiką mokėjo su būstu susijusius patarnavimo mokesčius, o paskolinių įsipareigojimų vykdymui bankiniais pavedimais ieškovui pervedė 4 725 Eur, o atsakovei – 17 810 Eur.
Dėl ginčo esmės
Esminis apeliacinio skundo argumentas yra teiginys, kad neįrodytas Sutarties apsimestinumas. Apelianto teigimu, nei preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje, nei notarinėje pirkimo-pardavimo sutartyje ar kokiuose nors kituose rašytiniuose susitarimuose, elektroniniuose laiškuose, SMS žinutėse ir kituose šaltiniuose nėra įtvirtinama šalių valia ar nurodoma, jog ieškovo ir atsakovės vardu įgytas butas yra trečiojo asmens TAR2 nuosavybė. Ieškovas savo lėšomis apmokėjo visus dokumentų įforminimo kaštus tiek Banke sudarant paskolos ir sutartinės hipotekos sutartį, tiek notaro kontoroje, sudarant buto pirkimo-pardavimo sandorį.
Apsimestiniai sandoriai yra sandoriai su valios trūkumu. Sprendžiant dėl sandorio, sudaryto esant šalių valios trūkumui, kvalifikavimo, svarbu vadovautis tiek CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis, tiek kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir nustatyti tikruosius šalių ketinimus, kurių šalys siekė sudarydamos ginčijamą sandorį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Remiantis CK 1.87 straipsnio 1 dalies reguliavimu, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reguliavimas reiškia, jog apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi, apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012). Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017 41 punktas).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant konkrečiai dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo ir jomis iš tikrųjų naudojosi. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Taigi, būtent dengiamasis sandoris rodo tikruosius šalių ketinimus, jis kyla iš sutarties laisvės principo, todėl ir turėtų lemti tolimesnius santykius tarp sandorio šalių. Siekiant įrodyti, jog sandoris apsimestinis, reikia įrodyti tokio sandorio motyvus, t. y. pagrįsti sandorio tikslą, ko realiai buvo siekiama sudarant apsimestinį sandorį.
Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad pagal šalių sumanymą Butas turėjo būti perkamas TAR2 vardu ir, jog ji turėjau būti tikroji buto pirkėja. Byloje nustatyti šalių motyvai, kodėl Butas buvo perkamas tėvų vardu, kad tėvai visai nesiekė patys įsigyti nurodytą butą ir savo vardu sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį. Iš tiesų tėvai norėjo tik padėti savo dukrai, nes tuo metu TAR2 dėl gyvenimo užsienyje negalėjo gauti kreditą buto pirkimui ir sudaryti tokią sutartį. Ieškovas IES1pasinaudodamas apsimestiniu sandoriu, įgijo nuosavybės teises ir motyvas išlaikyti nuosavybę lėmė jo interesą išsaugoti Sutartį nepakeistą.
Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas dėl nežinomų priežasčių suabsoliutino vienos iš šalių parodymus, teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepagrįsti. Teismo išvados grindžiamos ne pavieniais įrodymais ar atskirais faktais, bet visų įrodymų visuma, patvirtinančia patį ginčo dalyką. Dėl to teiginys apie tai, yra nepagrįstas. Teismas, nustatė kiekvieną faktinę aplinkybę, ją pagrindė analizuodami šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus apie įmokas už perkamą Butą, paskolos grąžinimui ir komunaliniams mokesčiams. Teismas, vertindamas šiuos įrodymus, motyvavo, kodėl jais remiasi arba atmeta, vertindamas šalių ir liudytojų paaiškinimus bei parodymus, atsižvelgė į jų nuoseklumą, juos duodančiųjų objektyvumą. Apeliacinis skundas grindžiamas pavienių įrodymų subjektyviu vertinimu, o pirmosios instancijos teismas darydamas išvadas pagrindė jas byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teismas vertino visus byloje esančius įrodymus, o aplinkybė, kad ieškovas neįrodė savo teiginių, nereiškia, jog teismas priėmė neteisingą sprendimą.
Byloje yra pateikti banko išrašai ir atliktų pervedimų paskaičiavimo lentelė patvirtina, kad dukra TAR2 iš viso už savo buto paskolą, komunalinius mokesčius į abiejų tėvų sąskaitas jau yra pervedusi 37 437,76 Eur: pradinio įnašo dalis - 7 502,76 Eur; į IES1 sąskaitą - 4 725 Eur, į mano sąskaitą - 25 210 Eur. Bankui neišmokėta kredito dalis lieka - 43.267,38 Eur, kurią, kaip pati nurodė, toliau sąžiningai ir atsakingai mokės.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad dėl Buto ieškovo IES1 sumokėta pinigų suma už butą yra nežymi.
Liudytojos Buto pardavėja TAR4 ir nekilnojamojo turto agentė TAR6, apklausti teisme, patvirtino, kad būtent dukra buvo pagrindinis asmuo, kuris pasirinko butą, o tėvai tik suteikė jai finansinę pagalbą įsigyjant šį turtą. Liudytojais apklausti TAR7, TAR8 ir TAR9 nurodė tokias aplinkybę, kad Butas perkamas dukrai, sužinoję iš ieškovo ir atsakovės. Jie patvirtino, kad nebuvo jokių nesutarimų dėl to, kad butas priklausytų dukrai ir kad tėvai padėjo jai įsigyti būstą, siekiant užtikrinti jos gyvenimo kokybę ir stabilumą, kai ji grįžo į Lietuvą.
Reikšminga aplinkybė, kad šalių, prasidėjus šalių santuokos nutraukimo procesui, TAR2 laiškais kreipėsi į IES1 ir aiškiai nurodė, jog toliau ją atstovaus atsakovė, kaip mama, dėl Buto. Teismas pagrįstai konstatavo, kad jau iš šių laiškų turinio galima daryti išvadą, jog dukra laikė save buto savininke, ir IES1 šiam faktui neprieštaravo, o tik patvirtino, kad butas priklauso dukrai.
Ieškovas IES1 atliko veiksmus, patvirtinančius neginčijamą faktą apie buto priklausomybę. Viename savo elektroninių laiškų, išsiųstame TAR2 2023.08.21, ieškovas apie Butą rašė: ,,šiuo metu dėl šio buto nevyksta jokios derybos, nes šitas turtas bendru mūsų susitarimu yra padalintas po ½ man ir ½ mamai. Jis yra tavo, ir mes su mama atstovaujame tau. Pilnai tau išmokėjus likusią kredito sumą, mes su mama, kaip buvome sutarę, šį turtą- butą, perrašysime tau. Dar kartą rašau ir teigiu- dėl buto (duomenys neskelbtini)- niekas nesikeičia. Susitarimas yra susitarimas, nes daviau žodį.“
Civilinėje byloje Nr. e2-54-1081/2024 dėl tėvų santuokos nutraukimo ir turto padalijimo 2024.05.20 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų buvo priimtas sprendimas, kuriame taip pat konstatuota, kad ieškovas, t .y. IES1 , nurodė, kad nupirko (duomenys neskelbtini) namą, žmona jį tvarkė, o jis (duomenys neskelbtini) nupirko butą dukrai ir pusę metų mokėjo už jį. Visi šie duomenys yra byloje, ir jie buvo tinkamai įvertinti.
Teismas tinkamai įvertino faktą, kad, atsakovams gavus paskolą Buto pirkimui, įmokos nuo ieškovo IES1 Banko buvo skaičiuojamas tik dėl to, kad tuo metu nuo atsakovės sąskaitos Banke buvo skaičiuojamos įmokos už dvi bendras su IES1 paimtas paskolas, iš viso įmokoms už du kreditus buvo pervesta 20 867,09 Eur. Atsakovė patvirtino, kad atsakovės padaryti mokėjimai už dvi bendras su IES1 kredito prievoles pilnai padengia IES1 sumokėtą paskolų įmokų dalį už dukros butą. Atsakovė patvirtino, kad kartu su ieškovu IES1 nusprendė, kad iš jo sąskaitos sumokėta kredito įmokų už suma už butą - 5 596,86 Eur yra dovana dukrai.
Ieškovas IES1 nurodė teismui, kad jis sumokėjo 8 000 Eur už butą. Tačiau, remiantis ieškovo pateiktu banko išrašu, matyti, kad ši suma buvo pervesta tik 2022 m. sausio 3 d., t. y. praėjus daugiau nei metams po dukros buto įsigijimo. Šis laiko tarpas ir pati suma nesutampa su Buto pirkimo datomis, bet ir rodo, kad šie pinigai neturi nieko bendra su dukros įsigytu turtu.
Reikšminga aplinkybė, kad nuo Buto įsigijimo dukra periodiškai pervedinėjo ir iki šios dienos perveda pinigines lėšas į atsakovės bei ieškovo sąskaitas, apmokėdama įmokas už buto paskolos dengimą, buto draudimą bei mokesčius už komunalines paslaugas. Ieškovas neginčija faktų dėl dukros atliktų ir vis dar atliekamų bankinių pavedimų už kreditą butui ir visus kitus mokesčius. Dukra, gyvendama bute 2021 - 2022 m., sumokėjo iš savo SEB AB sąskaitos 1 311,54 Eur už komunalinius mokesčius.
Kadangi dukra kiekvieną mėnesi periodiškai atlieka bankinius pavedimus už butą, norėčiau teismui patikslinti galutinę, t. y. 2025 m. gruodžio mėn. įmokų sumą. Anksčiau buvo pateikti duomenys tik iki 2025 m. rugsėjo mėn., tačiau dabar, per praėjusius tris mėnesius (spalio, lapkričio ir gruodžio mėn.), buvo atlikti papildomi mokėjimai, todėl įmokų suma padidėjo. Remiantis bankiniais dokumentais, kuriems tikrai negali prieštarauti ieškovas IES1, dukra, TAR2 iš viso už savo buto paskolą, komunalinius mokesčius į abiejų tėvų sąskaitas jau yra pervedusi 37 437,76 Eur: pradinio įnašo dalis -7 502,76 Eur; į IES1 sąskaitą - 4 725 Eur, į mano sąskaitą - 25 210 Eur. Šiai dienai neišmokėta kredito dalis lieka - 43.267,38 Eur, kurią dukra toliau sąžiningai ir atsakingai mokės.
Reikšminga aplinkybė, kad Bankas neteikė apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo, nes teismo sprendimu buvo pakankamai užtikrintos Banko teisės ir teisėti interesai, t. y. nemodifikuojant 2021-03-29 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), bet pripažįstant, kad pirkėjo teisės pagal buto, kuris įkeistas Bankui, sandorį perkeliamos TAR2 . Tokiu būdu prieš Banką tapo įsipareigoję trys asmenys.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias proceso ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Trečiasis asmuo TAR2 , kurios procesinis interesas buvo priešingas apelianto interesui, patyrė 1800 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Apeliacinį skundą atmetus, trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi apeliacinės bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti trečiajam asmeniui TAR2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš ieškovo IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.