- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-31
- Bylos Nr.
- e2VP-31441-909/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19743-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Suinteresuotas asmuo
- M. N., L. N.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išieškotoja) pateiktą prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys: M. N. (skolininkas), L. N., antstolis Irmantas Gaidelis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui M. N. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. N. priklauso ½ dalis esamų/būsimų skolininko sutuoktinės pajamų, gautų iš darbinės ir/ar intelektinės veiklos, nuolatinių išmokų, dividendų.
Antstolis Irmantas Gaidelis pateikė teismui vykdomąsias bylas Nr. 0008/25/01988, Nr. 0008/25/02027, Nr. 0008/25/02104, Nr. 0008/26/00200.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. N. pateikė teismui atsiliepimą, prašydama atmesti pareiškėjos prašymą; įpareigoti antstolį sudaryti taikos sutartį su skolininku M. N. dėl skolos grąžinimo dalimis; ir teismui tenkinus pareiškėjos prašymą leisti sudaryti taiko sutartį mokant po 150 Eur per mėnesį netaikant skolininko ir/ar suinteresuoto asmens sąskaitų arešto, o jau pateiktus areštus panaikinti ir leisti laisvai disponuoti banko sąskaita.
Suinteresuotas asmuo L. N. atsiliepime nurodė, kad 2017 m. gruodžio 12 d. buvo įregistruota santuoka tarp suinteresuotų asmenų. Suinteresuotam asmeniui L. N. yra žinoma, kad antstolio Irmanto Gaidelio kontoroje skolininko M. N. atžvilgiu yra vykdomas skolos išieškojimas pareiškėjos naudai iš skolininko darbo užmokesčio, išieškojimą vykdo antstolis Irmantas Gaidelis. Nurodė, kad skolininkas M. N. niekada nesislapstė nuo antstolių, yra dirbantis, tačiau 2025 m. lapkričio 30 d. dėl įvykusio nelaimingo atsikimo buvo atlikta d. kairio blauzdikaulio intramedulinė osteosintezė, dėl ko skolininkas ne tik, kad negalėjo dirbti, bet skolininkui buvo reikalinga slauga ir pagalba. Teisės aktų nustatyta tvarka skolininkui nebuvo išduotas apmokamas nedarbingumo pažymėjimas, o tik išduota neatvykimą į darbą pateisinanti pažyma. Iš ambulatorinio apsilankymo išrašo, kuris buvo išduotas 2026 m. gegužės 14 d. 11:55, matyti, kad gydymas ir nedarbingumo pažyma buvo pratęsti iki 2026 m. birželio 11 d. Skolininkas liko nedarbingas ilgą laiką, nedirbo, negavo jokių netekto darbingumo išmokų ir suinteresuoto asmens L. N. pajamos buvo ilgą laiką vienintelės šeimos pajamos. Skolininkui pasveikus ir grįžus į darbą, teisės aktų nustatyta tvarka, mokėjimai yra atnaujinti ir pats skolininkas toliau tęsia savo įsiskolinimų vykdymą ir mokėjimus antstoliui. Iš VSDFV duomenų apie skolininko valstybinį socialinį draudimą ir jo laikotarpius už laikotarpį nuo 2025 m. spalio 1 d. iki suvestinės formavimo dienos matyti, kad skolininkas niekada nebuvo atleistas iš darbo, tačiau nedirbo dėl ligos, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka skolininkui nebuvo mokama netekto darbingumo (ligos) išmoka. Suinteresuoto asmens pajamos ilgą laiką buvo vienintelės pajamos skirtos būtinųjų šeimos poreikių tenkinimui. Suinteresuotas asmuo pervedė 600 Eur į skolininko sąskaitą, kadangi skolininko sąskaita yra areštuota antstolio sprendimu, dėl nežinomų priežasčių nepaliekant laisvai disponuojamos sumos, t. y. atimant iš skolininko bet kokią galimybę savo poreikių tenkinimui naudoti nustatyta piniginių lėšų dalį, ir visas pajamas pasiima antstolis Irmantas Gaidelis, tuo pažeidžiant pamatines skolininko teises. Skolininkui kilusios prievolės nėra traktuotinos kaip prievolės, kurios būtų laikomos solidariomis skolininkui ir suinteresuotam asmeniui, todėl suinteresuoto asmens dalies nustatymas bendro turto dalyje yra perteklinis.
Suinteresuotas asmuo M. N. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai M. N. įteikti per šeimos narį – sutuoktinę (2026 m. rugpjūčio 7 d.).
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkintinas. Suinteresuoto asmens prašymas dėl įpareigojimo antstolį sudaryti taikos sutartį atmestinas.
Iš teismui antstolio pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis skolininko M. N. atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/25/01988 Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. gegužės 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą – institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. 10-ANR_N-11082-2025 dėl 1 230 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. N. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai; vykdomąją bylą Nr. 0008/25/02027 Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. liepos 28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą – institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. 10-ANR_N-18125-2025 dėl 1 220 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. N. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai; vykdomąją bylą Nr. 0008/25/02104 Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. spalio 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą – institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-153493 dėl 900 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. N. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai; ir vykdomąją bylą Nr. 0008/26/00200 Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. gruodžio 29 d. išduotą vykdomąjį dokumentą – institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-199227 dėl 525 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. N. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.
Pagal teismui pateiktą antstolio Irmanto Gaidelio informaciją nustatyta, kad skolininkas M. N. yra sudaręs santuoką su L. N.. Iš Vedybų sutarčių registro informacijos nustatyta, kad sutuoktiniai vedybų (povedybinės) sutarties nėra sudarę, todėl po santuokos sudarymo turtas (ir piniginės lėšos) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 667 straipsniu, procedūra dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo pradedama ne dėl skolininko slapstymosi ar nesąžiningumo, o atsiradus objektyviam faktui, kad jo asmeninio turto nepakanka skolai padengti. Skolininko elgesys (sąžiningumas, bendradarbiavimas ar nesislapstymas) nekeičia fakto, kad egzistuoja nepadengtas kreditorinis reikalavimas. Teismas, spręsdamas klausimą pagal CPK 667 straipsnį, vertina tik turto teisinį statusą bei nuosavybės dalis, o ne skolininko geranoriškumą.
Remiantis vykdomųjų bylų duomenimis, nustatyta, kad skolininkas neturi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Skolininkui priklausantis bendras su kitais asmenimis turtas areštuotas 2026 m. birželio 5 d. turto arešto aktu Nr. S-26-8-24420. Skolininkas neturi jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Skolininko sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) bei gauna darbo užmokestį. Antstolis išsiuntė skolininkui 2026 m. birželio 5 d. patvarkymą dėl turto dalies nustatymo Nr. S-26-8-24419, kurio pasiūlė pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Vadovaujantis CPK 604 straipsnio nuostatomis pastarasis dokumentas laikomas įteiktu skolininkui praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos. Antstolis, negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir jo sutuoktinės susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2026 m. liepos 16 d. patvarkymu dėl turto dalies nustatymo Nr. S-26-8-29350 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.
Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis). Skolininkas su sutuoktine nėra sudaręs vedybų (povedybinės) sutarties, todėl turtas (piniginės lėšos) po santuokos sudarymo yra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atitinkamai sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.88 straipsnis). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją.
Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys M. N. ir L. N. yra sutuoktiniai, suinteresuoto asmens L. N. iš darbinės veiklos gautos ir kitos lėšos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismui byloje nenustačius aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, daroma išvada, kad suinteresuoto asmens L. N. gaunamos piniginės lėšos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitoms išmokos, abiem sutuoktiniams nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis. Teismas pažymi, kad suinteresuoto asmens argumentas, kad skolininkas M. N. niekada nesislapstė nuo antstolių, yra dirbantis ir geranoriškai vykdo prievoles, teisiškai nėra pagrindas atmesti pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Nors skolininkas dirba ir iš jo darbo užmokesčio atliekami išskaitymai, kreditorius (Valstybinė mokesčių inspekcija) turi teisę reikalauti kuo greitesnio ir efektyvesnio skolos padengimo iš viso skolininkui priklausančio turto (įskaitant jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje), o ne laukti ilgalaikio išmokėjimo mažomis dalimis. Suinteresuoto asmens atsiliepime nurodoma, kad dėl patirtos traumos skolininkas ilgą laiką negavo pajamų ir negalėjo vykdyti įsipareigojimų. Ši aplinkybė kaip tik patvirtina, kad asmeninių skolininko lėšų nepakako savalaikiam prievolės vykdymui, o tai suteikia teisinį pagrindą kreditoriui nukreipti išieškojimą į kitą sutuoktinių turtą (pajamas). Teismas pažymi, kad šioje stadijoje asmeninės ir solidariosios prievolės atribojimo klausimas apskritai yra neaktualus, kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje siekia tik nustatyti skolininko turto dalį (vykdymo proceso tvarka), o ne konstatuoti solidariąją sutuoktinių atsakomybę.
Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkui M. N. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. N. priklauso ½ dalis esamų/būsimų skolininko sutuoktinės pajamų, gautų iš darbinės ir/ar intelektinės veiklos, nuolatinių išmokų, dividendų (CK 3.87, 3.88 straipsniai, 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 667 straipsnio 1 dalis).
Suinteresuotas asmuo L. N. pateikė teismui prašymą įpareigoti antstolį Irmantą Gaidelį sudaryti taikos sutartį su skolininku M. N. dėl skolos grąžinimo dalimis, tačiau šis prašymas šioje byloje negali būti tenkinamas. Teismas pažymi, kad antstolis nėra teisinio santykio (ginčo) šalis, tuo tarpu taikos sutartis pagal savo teisinę prigimtį yra dviejų ar daugiau šalių (kreditoriaus ir skolininko) savanoriškas susitarimas, kai antstolis šiuo atveju nėra skolos savininkas (kreditorius). Antstolis yra tik valstybės įgaliotas asmuo, kuris vykdo teismo sprendimus ar kitus vykdomuosius dokumentus. Todėl antstolis neturi materialinės teisės reikalauti skolos ar savo nuožiūra sudaryti sutarties dėl skolos sumažinimo ar išdėstymo. Taip pat teismas negali įpareigoti antstolio pasirašyti sutarties už tikrąjį kreditorių (Valstybinę mokesčių inspekciją). Vykdymo procese taikos sutartį pasirašo skolininkas ir išieškotojas, o ne antstolis. Kita vertus, šios bylos dalykas yra tik skolininko turto dalies nustatymas bendrojoje nuosavybėje, o ne vykdymo veiksmų teisėtumas ar skolos grąžinimo grafiko nustatymas. Norėdamas išdėstyti skolą dalimis, skolininkas turi kreiptis į sprendimą priėmusį teismą arba tiesiogiai į kreditorę (Valstybinę mokesčių inspekciją) su prašymu dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, o ne prašyti to atsiliepime dėl turto dalies nustatymo. Teismas šioje byloje negali spręsti klausimų, kurie peržengia pareikšto pareiškimo ribas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 ir 667 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti. Suinteresuoto asmens L. N. prašymą dėl įpareigojimo antstolį sudaryti taikos sutartį atmesti. Nustatyti, kad skolininkui M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esamų/būsimų skolininko sutuoktinės pajamų, gautų iš darbinės ir/ar intelektinės veiklos, nuolatinių išmokų, dividendų. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.