Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Emilijai Sakovič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo padidinimo, bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Trakų rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 17 punktas). Jei tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas apriboti tėvų valdžią. Tėvų valdžiai apriboti pakanka nustatyti, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina jų kaltais veiksmais, pagrindžiančiais netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009).

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas, kai yra pagrindo manyti, kad padėtis gali pasikeisti ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl turi būti nustatyti tėvų veiksmai, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Nustatyta, kad D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 vaikas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-280-804/2024, ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta, atsakovas nepilnamečio sūnaus D. S. išlaikymui įsipareigojo teikti išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki vaikų pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo teismo sprendimu patvirtinta sekanti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka: 1) Sūnus D. S. bendrauja su tėvu ATS1 nepertraukiamai keturias dienas iš eilės; 2) ATS1 bendrauja su sūnumi pusę jo rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Dėl konkretaus laiko šalys susitaria iš anksto. Pirmenybė pasirinkti atostogų laiką lyginiais metais tenka mamai, nelyginiais tėvui; 3) Švenčių dienomis tėvas ATS1 su sūnumi bendrauja tokia tvarka: nelyginiais metais Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną ir Naujųjų metų išvakares, lyginiais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną ir sausio 1 d., nelyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, lyginiais metais Šv. Velykų antrą dieną; 4) Kitas šventines dienas, oficialiai patvirtintas Lietuvos Respublikoje (kurios šios Sutarties pasirašymo dieną yra vasario 16 d., kovo 11 d., gegužės 1 d., birželio 24 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d. ir lapkričio 1 d., lapkričio 2 d.), sūnus praleidžia paeiliui su vienu iš tėvų. T. y. jei sūnus vasario 16 d. praleidžia su mama, tai su tėvu praleidžia kovo 11 d. ir t. t. Bendravimo tvarka šių šventinių dienų laikotarpiu gali būti pakeičiama abiejų tėvų bendru sutarimu; 5) Tėvo gimimo dieną sūnus praleidžia kartu su juo. Atitinkamai motinos gimimo dieną sūnus praleidžia kartu su motina; 6) Sūnaus gimimo dieną abu tėvai dalyvauja gimtadienio šventėje. Vaiko gimtadienio šventę tėvas organizuoja lyginiais metais, mama - nelyginiais metais; 7) Sūnaus išvykimas į užsienį su vienu iš tėvų, turi būti suderintas su kitu tėvu, ir apie tai jam/jai pranešta nė vėliau kaip prieš dvi savaites iki konkrečios sūnaus planuojamos kelionės; 8) J. S. privalo informuoti ATS1 apie sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą per tris darbo dienas; 9) Bendravimo tvarkos su sūnumi pakeitimai galimi ir vykdomi šalių bendru sutarimu, atsižvelgiant į jų interesus, poreikius bei norą.

Byloje nustatyta, kad ieškovė turi kitą nepilnametį vaiką D. R., gimusią (duomenys neskelbtini) , gyvena nuomojamame bute kartu su sugyventiniu ir vaikais. Ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos šalių nepilnamečio vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2025 m. rugsėjo 10 d. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos.

Antstolės Birutės Čereškienės 2026 m. balandžio 4 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimas dėl išlaikymo vaikui, sudaro 5012,927 Eur patvirtina atsakovo išlaikymo vaikui neteikimo faktą. Tėvas nedalyvauja vaiko gyvenime nuo 2025 m. vidurio, juo nesirūpina, nebendrauja, nesidomi vaiko sveikata, pasiekimais ugdymo įstaigoje. Nors pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, vaiką turi prižiūrėti atsakovas 4 dienas betarpiškai, tačiau vaikas nuolatos gyvena pas ieškovę.

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas elgiasi nerūpestingai, tinkamai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, jo ugdymu, sveikata. Atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui, neatsakingai žiūri į savo kaip tėvo pareigas puoselėti ir palaikyti šeimos ryšį aktyviais savo veiksmais, rūpintis vaiku, tenkinti jo fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Atsakovas nedalyvauja vaiko auklėjime, nesuteikia visaverčio gyvenimo.

Kita vertus, byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo žalingą įtaką sūnui. Nors ieškovė teigė, jog sūnaus ir jos santykiai tapo daug geresni su sūnumi atsakovui išvažiavus į užsienį, tačiau, teismo vertinimu, byloje nepakanka duomenų, jog tokį motinos ir sūnaus santykių pagerėjimą įtakojo būtent atsakovo nusišalinimas.

Ieškovės teiginiai, kad atsakovas dažnai elgiasi neadekvačiai, jo elgesys kartais būna sunkiai prognozuojamas, vertinami kaip deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais.

Teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys atitinka dvi įstatyme numatytas tėvo valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus ir nesirūpinimą vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečiui vaikui.

Kaip jau buvo pažymėta, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Iš 2026 m. kovo 2 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 3ŠTA-62 matyti, kad ieškovė pastebėjusi padidėjusią atsakovo iniciatyvą po to kai kreipėsi į teismą dėl atsakovo neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Taip pat ieškovė nurodė, kad kol atsakovas nebuvo išvykęs į užsienį, jo ir vaiko ryšys buvo labai stiprus, jis lepindavo vaiką, pirkdavo vaikui žaislus ar kitus norimus daiktus ko nenupirkdavo ji. Tačiau viskas pasikeitė kai atsakovas išvyko į užsienį. Atsakovui sužinojus apie ieškovės pateiktą ieškinį, jo sesuo perdavė nuo jo siuntą, kurioje buvo sūnui nauji drabužiai.

Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus, atsiliepimo neteikė, tačiau epizodiški atsakovo veiksmai (siuntos vaikui perdavimas) rodo, kad atsakovas nėra visiškai abejingas vaiko atžvilgiu. Pati ieškovė patvirtina, kad atsakovo išvykimas į užsienį sąlygojo tėvo ir vaiko ryšio nutrukimą. Todėl kategoriškai teigti, kad nėra požymių, kad atsakovo elgesys nesikeis negalima. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, būtų neproporcinga priemonė. Todėl išdėstytų aplinkybių pagrindu atsakovui taikytinas laikinas tėvo valdžios apribojimas jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Išaiškintina atsakovui, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina ar/ir tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad laikinai ar neterminuotai, apribojus tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), taip pat išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis).

Dėl išlaikymo padidinimo.

Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu priteistas iš ATS1 , išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. S., po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iš antstolės Birutės Čereškienės 2026 m. balandžio 4 d. pažymos matyti, kad atsakovas nedirba, registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje duomenų bazės išraše duomenų apie atsakovui nustatytą nedalyvumą, nėra. Atsakovas yra jauno amžiaus (35 m.), darbingas.

Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Ieškovė neteikė duomenų apie tai, kad vaikui nenustatyti individualūs padidinti poreikiai, kurie reikalautų didesnės, nei įprasta tokio amžiaus vaikui, išlaikymo sumos. Ieškovė prašydama padidinti priteistą vaikui išlaikymą 350 Eur išlaikymo kas mėnesį, vertina ne tik savo pačios galimybę teikti vaikui išlaikymą, bet ir atsakovo turinę padėtį. Nurodė, kad atsakovas uždarbiauja užsienyje, todėl turi galimybę teikti vaikui išlaikymą. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ir (ar) jam būtų nustatytas dalyvumo lygis, dėl ko negalėtų susirasti apmokamo darbo, nėra. Nors atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, tačiau tai neeliminuoja jo prievolės išlaikyti mažametį vaiką. Atsakovas civilinėje byloje buvo pasyvus, neteikė teismui atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvavo teismo posėdyje, t. y. savo pozicijos ieškinyje nurodytais klausimais neteikė, nors tokią galimybę turėjo. Tarnyba, vertindama prašomo padidinti išlaikymo dydį, išvadoje nurodė, kad išlaikymui prašoma suma neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo tenkintinas visiškai ir materialinio išlaikymo suma didinama iki 350 Eur per mėnesį, nustatant, kad priteistas išlaikymas indeksuojamas nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl bendravimo tvarkos (ne)pakeitimo

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos būtina vadovautis būtent vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais, vien ta aplinkybė, jog teismo nustatyta dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka vaiko tėvams ar vienam iš jų, jų subjektyviu vertinimu, yra nepatogi, vaiko tėvai ar vienas jų šios tvarkos laikytis nenori, nenustačius neigiamos nustatytos bendravimo tvarkos įtakos pačiam vaikui, negali būti pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-181-823/2022).

Tačiau teismas pažymi, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiko tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitinka vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-280-804/2024 dalyje dėl bendravimo tvarkos 1 punkte nustatyta, kad sūnus D. S. bendrauja su tėvu ATS1 nepertraukiamai keturias dienas iš eilės. Ieškovė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-280-804/2024 skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. S. tvarkos 1 punktą ir nustatyti, kad: vaikas gyvena su ieškove (mama) ir atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 18 valandos iki sekmadienio 15 val. Atsakovas vaiką paima iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristato į vaiko gyvenamąją vietą.

Vaiko nuomonės išklausymo akte Tarnyba pažymėjo, kad nepilnametis vaikas D. S. išreiškė norą su tėvu bendrauti. Tarnyba laikosi pozicijos, kad konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku leidžia užtikrinti vaikų gyvenimo ritmo stabilumą ir ateityje išvengti nesutarimų tarp šalių bei užtikrintų vaiko teises būti auklėjamam abiejų tėvų bei nuolat bendrauti su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų. Tarnyba palaikė ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Byloje nenustatyta, kad ieškovė sudarytų kliūtis atsakovui bendrauti su vaiku, kaip tik priešingai, skatina vaiką bendrauti su tėvu, sukūrė sūnui socialinių tinklų paskyrą „Facebook“ platformoje, jog vaikas galėtų betarpiškai bendrauti su atsakovu.

Nustatyta, kad vaikas yra mažo amžiaus (6 m.), todėl jam būtina stabili aplinka ir dienotvarkė. Atsakovas jau ilgą laiką nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos 1 punkto sąlygos, kad atsakovas su vaiku praleidžia nepertraukiamai keturias dienas iš eilės. Siekiant nustatyti nepilnamečio vaiko interesus labiausiai atitinkančią bendravimo tvarką, atsižvelgiant į Tarnybos pateiktą poziciją, teismas sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-280-804/2024 dalyje dėl bendravimo tvarkos 1 punkte nustatyta bendravimo tvarkos nuostata keistina į ieškovės siūlomą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p.).

Ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu dėl išlaikymo dydžio padidinimo, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju žyminis mokestis sudaro 41 Eur = (150 Eur × 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Todėl 41 Eur žyminis mokestis dėl išlaikymo padidinimo priteisiamas valstybei iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovei 2025 m. liepos 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) sprendimu Nr. (8.28MR)ATP-C-2025-02632 buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ieškovė buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo mokėtinas 121 Eur žyminis mokestis. Ieškovės reikalavimai tenkinti pilnai, todėl iš atsakovo valstybei priteisiamas 121 Eur žyminis mokestis.

Iš Tarnybos 2026 m. rugpjūčio 5 d. patikslintos pažymos Nr. APD-2026-08119 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, jog už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 427,09 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir tai patvirtina kartu su prašymu pateikti įrodymai, o ieškinys iš esmės patenkintas, iš atsakovo valstybei priteistina 427,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , tėvo valdžią nepilnamečio vaiko D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , atžvilgiu.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-280-804/2024 priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , padidinant iš ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iki 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2026 m. vasario 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-280-804/2024 nustatytos skyrium gyvenančio tėvo ATS1 bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. S. tvarkos 1 punktą nustatant, atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 18 valandos iki sekmadienio 15 val. Atsakovas vaiką paima iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristato į vaiko gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 427,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188/659752), įmokos kodą (2222), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalba).

Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 162 Eur žyminį mokestį valstybei. Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybei, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą (2222).

Sprendimo dalis dėl laikino tėvo valdžios apribojimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.