Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2026 m. vasario 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-122-2023 (ROIK: 26296565125).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia, o kvalifikuojant asmens veiką pagal šio straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir (ar) naudoja valstybinę ar privačią žemę, mišką ar vandens telkinius, suprasdamas, kad ne jis, o valstybė ar kitas asmuo yra jų savininkas. Skundžiamoje nutartyje tyčios buvimas grindžiamas iš esmės vieninteliu argumentu – 2019 m. sausio 28 d. atlikti kadastriniai matavimai ir pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame žemės sklypo plane M 1:500, todėl „turėjo ir privalėjo žinoti“ sklypo ribas. Tokia argumentacija sutapatina dvi savarankiškas teisines kategorijas: sklypo ribų žinojimą (objektyvi informacija) ir tyčia užimti valstybinę žemę (aktyvus subjektyvus valios elementas, nukreiptas į svetimos žemės priskyrimą sau). Galima žinoti savo ribas ir nedaryti nieko, kas atitiktų „užėmimą“, galima taip pat nežinoti ribų ir tyčia savintis svetimą žemę. Apeliantas nedarė jokių užimto ploto plėtros valstybinėje žemėje veiksmų. Pasyvus iki nuosavybės įsigijimo egzistavusios infrastruktūros buvimas savaime nesudaro tyčinio užėmimo subjektyviojo požymio, kadangi nebuvo nustatyti A. J. tyčiniai veiksmai ar konkretus žemės užėmimas, nes žemės sklypo dalis buvo įsigyta po Institucijos nustatytų veiksmų. A. J. veiksmai negali būti vertinami kaip savavališkas žemės užėmimas. Šiuo atveju segmentinė tvora su vartais ir varteliais, betoninių trinkelių automobilių stovėjimo aikštelė ir sandėliukai įrengti iki žemės sklypo įsigijimo pagal 2017 m. birželio d. pirkimo-pardavimo sutartį, tai reiškia, kad jis nenumatė, negalėjo numatyti ir neturėjo tyčios užgrobti žemę.

Šiuo metu Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjamas ginčas administracinėje byloje dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, kuriuo iš esmės S. Š. siekia įsigyti SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijai priklausantį geodeziškai pamatuotą plotą, minėtas plotas apima su žemės sklypu šiaurinėje pusėje besiribojantį laisvą valstybinės žemės plotą. Šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir šiai nagrinėjamai bylai, nes būtų sudarytos sąlygos S. Š. išpirkti iš valstybės papildomos žemės plotą iki 0,04 ha. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės iš esmės nesvarstė ir net nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo galimybės. Tai sudaro ANK 567 ir 641 straipsnių pažeidimą.

Nepagrįsti apelianto argumentai dėl tariamai netinkamo ex injuria jus non oritur principo taikymo. Minėtas principas reiškia, kad teisė negali kilti iš neteisėtų veiksmų, todėl vien aplinkybė, jog tam tikra faktinė situacija egzistavo iki nuosavybės teisės įgijimo, nesudaro pagrindo ją toliau palaikyti ar naudotis valstybine žeme neturint tam teisinio pagrindo.

Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos dalykas yra apelianto atsakomybė už konkretų žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, t. y. savavališką valstybinės žemės naudojimą, konstatuotą patikrinimo metu. Tuo tarpu apelianto nurodyta administracinė byla yra susijusi su galimu ateityje valstybinės žemės ploto suformavimu, pertvarkymu ar įsigijimu, todėl jos nagrinėjimo rezultatas neturi prejudicinės reikšmės vertinant jau nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo faktą. Galimi būsimi administraciniai sprendimai dėl valstybinės žemės naudojimo teisinio statuso savaime nepaneigia anksčiau konstatuoto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo stabdyti bylos nagrinėjimo, nes nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje visos reikšmingos aplinkybės galėjo būti nustatytos savarankiškai, nelaukiant kitos bylos išnagrinėjimo rezultatų. Be to, apeliantas pirmosios instancijos teisme tokio prašymo net nebuvo išreiškęs, todėl apelianto argumentai dėl tariamo ANK 567 ir 641 straipsnių pažeidimo yra visiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su sprendimu jį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Apelianto teigimu, segmentinė tvora su vartais ir varteliais, betoninių trinkelių automobilių stovėjimo aikštelė ir sandėliukai įrengti dar iki žemės sklypo įsigijimo, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip savavališkas žemės užėmimas. Apygardos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Visais atvejais taikant administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, būtina byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyti bent vieną ar abu alternatyvius šio administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius – savavališką žemės, miško, vandens telkinio užėmimą ir (ar) savavališką tokio žemės, miško, vandens telkinio naudojimą, neturint tam teisinio pagrindo. Taip pat svarbu nustatyti tai, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir (ar) naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra jo savininkas.

Institucijos 2026 m. vasario 24 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo A. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis naudojo jam priklausantį žemės sklypą ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. valstybinėje žemėje be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo aptvertas ir naudojamas 318 kv. m valstybinės žemės plotas, kuris atribotas: iš šiaurinės pusės – 54,10 m ilgio segmentine tvora, iš vakarinės pusės – 25,03 m ilgio segmentine tvora su vartais ir varteliais, aptvertos valstybinės žemės 157 kv. m plote įrengta betoninių trinkelių automobilių stovėjimo aikštelė ir pastatyti sandėliukai. Institucijos nutarime nurodyta, kad A. J. tokiais savo veiksmais pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, kuriame numatyta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ar kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymuose saugomų interesų. Šis teisinis reglamentavimas imperatyviai numato, kad žemės sklypo savininkas privalo žinoti savo žemės ribas ir jomis naudotis teisėtai, o statinius statyti tik turint teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus leidimus.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad A. J. 2017 m. birželio 14 d. įsigijo Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Institucijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2025 m. spalio 14 d. atliko Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) neplaninį patikrinimą ir 2025 m. spalio 17 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-994, kuriame konstatuotas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtas žemės sklypas naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. valstybinėje žemėje, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, aptvertas ir naudojamas 318 kv. m valstybinės žemės plotas, kuris atribotas: iš šiaurinės pusės – 54,10 m ilgio segmentine tvora, iš vakarinės pusės – 25,03 m ilgio segmentine tvora su vartais ir varteliais. Aptvertos valstybinės žemės 157 kv. m plote įrengta betoninių trinkelių automobilių stovėjimo aikštelė ir pastatyti sandėliukai; užimtas valstybinės žemės plotas (318 kv. m) naudojamas kaip vientisas masyvas su žemės ūkio paskirties Sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), taip ribojama teisė naudotis valstybine žeme; tvoros, vartai ir varteliai, betoninių trinkelių automobilių stovėjimo aikštelė, valstybinėje žemėje įrengtos neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Prie patikrinimo akto pridėtos 2025 m. spalio 14 d. darytos nuotraukos, kuriose užfiksuoti valstybinėje žemėje esantys vakarinėje dalyje segmentinė tvora (vartai ir varteliai), betoninių trinkelių automobilių stovėjimo aikštelė, pastatyti sandėliukai bei šiaurinėje dalyje segmentinė tvora (b. l. 11–15).

Iš 2019 m. sausio 28 d. žemės sklypo plano ir Nustatytų faktinių aplinkybių schemos M1:500 matyti, kad šiaurinėje dalyje pastatyta 54,10 m ilgio segmentinė tvora, vakarinėje dalyje pastatyta 25,03 m ilgio segmentinė tvora su vartais ir varteliais, valstybinės žemės 157 kv. m plote įrengta betoninių trinkelių automobilių stovėjimo aikštelė ir pastatyti sandėliukai. Šie valstybinės žemės plotai ir A. J. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra naudojami kaip vientisas masyvas (b. l. 16, 44). Apygardos teismo vertinimu, iš minėtų duomenų aiškiai matyti, kad A. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos yra išplėstos, išimtinai priskiriant šiuos valstybinės žemės plotus sau ir neleidžiant į juos patekti kitiems asmenims.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. J. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus 2019 m. sausio 28 d. Kaip minėta, A. J. žemės sklypą įgijo 2017 m. birželio 14 d., t. y. naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko po vienerių metų ir septynių mėnesių po žemės sklypo įsigijimo. Be to, A. J. įsigijo žemės sklypą su tiksliomis žemės sklypo ribomis. Iš atliktų kadastrinių matavimų aiškiai matyti žemės sklypo ribos ir tai, kad segmentinė tvora (vartai ir varteliai), betoninių trinkelių automobilių stovėjimo aikštelė ir sandėliukai stovi ant valstybinės žemės. Be to, A. J. susipažino su minėtomis žemės sklypo ribomis, sutiko su nustatytu plotu ir tai patvirtino savo parašu. Taigi, A. J., įgydamas šį žemės sklypą, turėjo ir privalėjo žinoti savo žemės sklypo ribas bei tai, kad segmentinė tvora (vartai ir varteliai), betoninių trinkelių automobilių stovėjimo aikštelė ir sandėliukai yra pastatyti valstybinėje žemėje. Nors sutiktina, kad minėti sandėliukai, segmentinė tvora bei betoninių trinkelių automobilių stovėjimo aikštelė buvo pastatyti ir įrengti dar iki žemės sklypo įgijimo, tačiau tai savaime nepaneigia administracinio nusižengimo padarymo fakto. A. J. pakankamai ilgą laiko tarpą žinojo apie tai, kad savavališkai naudojasi valstybinės žemės dalimi kaip savo nuosavybe bei ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų spręsti susiklosčiusią situaciją (atlaisvinti naudojamą valstybinę žemę). Byloje nėra duomenų apie valstybinės žemės įgijimą nuosavybės teisėmis ar jos valdymą kitokiu teisiniu pagrindu. Taip pat nėra duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybė A. J. būtų išdavusi leidimą (sutikimą) minėtus valstybinės žemės plotus naudoti ar juose laikyti įrengtus statinius, tokių duomenų nepateikė ir A. J.. Kol valstybinė žemė nėra išpirkta, nesant kito teisėto pagrindo, A. J. šios žemės naudojimas laikytinas pažeidimu, užtraukiančiu jam administracinę atsakomybę pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.

Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju yra suėjęs administracinėn atsakomybėn patraukimo senaties terminas, numatytas ANK 39 straipsnyje, tačiau apygardos teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio, t. y. toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba tol, kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Trunkamasis teisės pažeidimas laikomas paaiškėjusiu nuo patikrinimo atlikimo momento. Nagrinėjamu atveju Institucijos Patikrinimo akte konstatuota, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimo padarymo laikas yra 2025 m. spalio 14 d., t. y. Institucija patikrinimą atliko 2025 m. spalio 14 d. ir iki šios dienos A. J. valstybinės žemės užėmimo nepašalino, t. y. administracinis nusižengimas nebuvo nutrauktas ir toliau yra daromas, todėl laikytinas trunkamuoju. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, senaties terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (nagrinėjamu atveju – Institucijos 2025 m. spalio 14 d. atlikto patikrinimo), o ne nuo 2019 metų, kaip nurodo A. J., todėl laikytina, kad šiuo atveju patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas nėra suėjęs.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo metu Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjamas ginčas administracinėje byloje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo stabdyti nagrinėjamos bylos nagrinėjimą. Apygardos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Pirmiausia pažymėtina, kad ANK nėra numatyta galimybė stabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos nagrinėjimo sustabdymas galimas tik tada, kai tarp teisme nagrinėjamos bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019). Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra susidariusi analogiška situacija. Pastebėtina, kad Regionų administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla dėl Lietuvos Administracinių ginčų komisijos 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimo, kuriuo patenkintas SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narės S. Š. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. A256-1221/25 „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ panaikinimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigota iš naujo išnagrinėti S. Š. pateiktą prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, panaikinimo, o nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje vertinama, ar A. J. veiksmai atitinka jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Akivaizdu, kad vien tai, jog bylos yra tarpusavyje susijusios, dar nesudaro pagrindo stabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Be to, net jeigu Regionų administraciniame teisme būtų priimtas palankus A. J. sprendimas, susijęs su galimu ateityje valstybinės žemės ploto suformavimu, pertvarkymu ar įsigijimu, tai savaime nepaneigia konstatuoto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad A. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti jos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. apeliacinio skundo netenkinti. Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.