Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1037-794/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-08-11
Bylos Nr.: e2A-1037-794/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-03495-2024-8
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjas: Vaclovas Paulikas
Atsakovas: ATS1
Trečiasis asmuo: TAR35, TAR29, TAR34, TAR32, TAR20, TAR23, TAR33, TAR24, TAR26, TAR30, TAR25, TAR22, TAR1, TAR31, TAR18, TAR19, TAR27, TAR37, TAR17, TAR21, Alytaus miesto savivaldybės administracija, TAR36, TAR11, TAR12, TAR9, TAR3, TAR2, TAR7, TAR6, TAR5, TAR8, TAR4, TAR10, TAR16, TAR14, TAR13, TAR15, Aytaus miesto savivaldybės administracija
Ieškovas: "Naujoji g. 20"

Kategorijos

2.2.2.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1037-794/2026 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03495-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.6.10.2; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS apygardos teismasN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 11 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) daugiabučio namo savininkų bendrijos IEŠ1 ir apeliantės (atsakovės) ATS1 apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos IEŠ1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys TAR35 , TAR29 , TAR34 , TAR32 , TAR20 , TAR23 , TAR33 , TAR24 , TAR26 , TAR30 , TAR25 , TAR22 , TAR1 , TAR31 , TAR18 , TAR19 , TAR27 , TAR37 , TAR17 , TAR21 , Alytaus miesto savivaldybės administracija, TAR36 , TAR11 , TAR12 , TAR9 , TAR3 , TAR2 , TAR7 , TAR6 , TAR5 , TAR8 , TAR4 , TAR10 , TAR16 , TAR14 , TAR13 , TAR15 .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo Daugiabučio namo savininkų bendrijos IEŠ1 naudai iš atsakovės ATS1 priteisti 2 805,36 Eur žalą, kurią atsakovė sukėlė veikdama kaip bendrijos pirmininkė, tačiau prieš Daugiabučio namo savininkų bendrijos IEŠ1 interesus; priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Ieškovė nurodo, kad atsakovė buvo bendrijos pirmininkė iki 2024 m. liepos 31 d., kuri per savo veiklos laikotarpį, nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., veikė nerūpestingai ir nesąžiningai, pažeidė bendrijos narių interesus. Kadangi bendrijos valdymo organų rinkimas 2022 m. kovo 16 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime vyko pažeidžiant teisės aktų ir bendrijos įstatų reikalavimus, bendrijos narė TAR9 2022 m. gegužės 26 d. skundu/prašymu kreipėsi į bendrijos valdymo organus, kad būtų panaikinti minėto visuotinio susirinkimo sprendimai ir bendrijos valdymo organai išrinkti pagal teisės aktų reikalavimus. Bendrijos valdymo organas TAR9 prašymą ignoravo, todėl ginčas persikėlė į teismą. 2022 m. rugpjūčio 18 d. bendrija, atstovaujama pirmininkės ATS1 , ginče su bendrijos nare dėl bendrijos sprendimų panaikinimo, sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu ADV1. Už teisines paslaugas ir atstovavimą bendrijai iš bendrijos kaupiamųjų lėšų advokatui sumokėjo bendroje sumoje 600,00 Eur. Tačiau bendrijai įvykdžius bendrijos narės TAR9 ieškiniu iškeltus reikalavimus ir išnykus ieškinio dalykui, TAR9 teismo prašė civilinę bylą Nr. e2-4146-558/2022 nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. lapkričio 21 d. Alytaus apylinkės teismas nutartimi civilinę bylą nutraukė ir priteisė iš atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos IEŠ1 ieškovei TAR9 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 255,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. 2022 m. gruodžio 12 d. bendrija priteistas išlaidas atlygino. Be to, TAR9 2022 m. gruodžio 2 d. su rašytiniu prašymu kreipėsi į bendrijos valdymo organą, pirmininkę ATS1, dėl konkrečios informacijos, susijusios su bendrijos valdymu, suteikimo, tačiau prašymas buvo ignoruotas. TAR9, negavusi prašomų duomenų, 2022 m. gruodžio 28 d. su skundu kreipėsi į bendriją dėl bendrijos valdymo organo (bendrijos pirmininkės) bendradarbiavimo pareigos pažeidimo. Skundo bendrijos valdymo organai nesvarstė. 2023 m. sausio 27 d. TAR9 su ieškiniu dėl bendrijos nario pažeistų teisių ir įpareigojimo atlikti veiksmus kreipėsi į teismą. Bendrija, atstovaujama pirmininkės ATS1 , ginče su bendrijos nare 2023 m. kovo 2 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu ADV1. Už teisines paslaugas ir atstovavimą bendrijai 2023 m. kovo 3 d. iš bendrijos kaupiamųjų lėšų advokatui sumokėjo bendroje sumoje 350,00 Eur. Teisminio proceso metu bendrijos pirmininkė ATS1 sutiko bendrijos narei pateikti prašomus bendrijos dokumentus, dokumentus pristatė į teismą. Kadangi bendrija įvykdė bendrijos narės reikalavimus, išnyko ieškinio dalykas. TAR9 teismo prašė civilinę bylą Nr. e2-1703-835/2023 nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2023 m. liepos 21 d. Alytaus apylinkės teismas nutartimi civilinę bylą nutraukė, tai pat priteisė iš atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos IEŠ1 1100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei TAR9 . 2023m. rugpjūčio 4 d. bendrija TAR9 atlygino jos patirtas išlaidas. Taigi išlaidos, susijusios su teisminiais ginčais, tarp bendrijos narės TAR9 ir bendrijos atsirado dėl buvusios bendrijos pirmininkės ATS1 kaltės, kadangi buvusi pirmininkė veikė neatsakingai, nerūpestingai ir ne juridinio asmens (bendrijos) interesais. Šių išlaidų buvo galima išvengti, jeigu buvusi bendrijos pirmininkė būtų veikusi pagal bendrijos įstatų ir teisės aktų reikalavimus. Bendrija laiko finansines išlaidas 2805,36 Eur apimtyje padaryta žala bendrijai. Abejose civilinėse bylose ginčai buvo tiesiogiai susiję dėl bendrijos valdymo klausimo, todėl valdymo organas bendrijos lėšų negalėjo naudoti, sprendžiant šiuos ginčus su bendrijos nariu. Ginčai civilinėse bylose kilo dėl atsakovės ATS1 , kaip bendrijos pirmininkės, neteisėtų veiksmų. Visa tai rodo, kad atsakovė ATS1 bendrijos lėšas panaudojo ne bendrijos interesams, o savo neteisėtų interesų gynimui, o tai yra tiesioginis bendrijos įstatų (13 punkto) pažeidimas, dėl kurio bendrijai padaryta finansinė žala. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teisminiai ginčai civilinėse bylose Nr. e2-l703-835/2023 ir Nr. e2-4146-558/2022 vyko ne tarp atsakovės ATS1 kaip vienasmenio bendrijos valdymo organo ir ieškovės TAR9 , o tarp ieškovės TAR9 ir atsakovės – bendrijos kaip juridinio asmens. Šiose bylose atsakovė kaip juridinis asmuo turėjo samdytis kvalifikuotą teisininką - advokatą, kuris teikė teisines paslaugas. Atsakovė ATS1, veikdama bendrijos vardu ir sudarydama teisinių paslaugų teikimo sutartis, įgyvendino bendrijai suteiktas įstatymo teises, kurias numato CPK 51 straipsnis, 56 straipsnio 2 dalis. Bendrijos įstatų 13.1 punktas dėl apmokėjimo advokatui už teisines paslaugas ir teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo negali būti taikomas. Tiek apmokėjimą advokatui ADV1 už teisines paslaugas, tiek bylinėjimosi išlaidas TAR9, atsakovė ATS1, duodama nurodymą tai atlikti bendrijos buhalterei, padarė ne savavališkai, o turėdama visuotinio bendrijos narių susirinkimo pritarimą. Bendrijos įstatų 59.3 punktas numato, kad bendrijos lėšos gali būti panaudojamos kitų sprendimų, kurios bendrijos organai priima, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, įgyvendinimui. 2023 m. birželio 21 d. įvykęs bendrijos narių susirinkimas nutarė bendrijai atstovaujamam advokatui apmokėti visas išlaidas iš bendrijos kaupimo lėšų, taip pat nutarė, kad teismo nutarties vykdymas (priteistos bylinėjimosi išlaidos) yra apmokamos iš bendrijos kaupimo lėšų (susirinkimo protokolo 4 klausimo nutarimas). Ieškovė dublike nurodė, jog 2023 m. birželio 21 d. visuotinis bendrijos narių susirinkimas priėmė sprendimą apmokėti samdyto advokato išlaidas iš bendrijos kaupimo lėšų. Bankinių pavedimų duomenys rodo, kad atsakovė iš bendrijos lėšų, už teisinių paslaugų suteikimą, pasamdytam advokatui sumokėjo 600 Eur (per du atskirus mokėjimus 2022 m. rugpjūčio 18 d. ir 2022 m. rugpjūčio 24 d.) ir 350 Eur – 2023 m. kovo 3 d., t. y. dar prieš visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Tai rodo, kad atsakovė ATS1 neteisėtai ir savavališkai disponavo bendrijos lėšomis (bendrija apie šių lėšų panaudojimą informuota nebuvo). Atsakovė ATS1 veikė savo nuožiūra, bendrijos pirmininkas neturi teisės savavališkai naudoti bendrijos lėšų be susirinkimo sprendimo. Bendrijos visuotinis susirinkimo sprendimas negali „įteisinti“ jau padaryto bendrijos įstatų pažeidimo. Net jei susirinkimas ir būtų nusprendęs, kad advokato paslaugos apmokamos iš bendrijos kaupimo lėšų, tai būtų galioję tik nuo priėmimo dienos. Net ir tuo atveju, jei visuotinis susirinkimas būtų priėmęs tokį sprendimą, visuotinio susirinkimo sprendimas negali prieštarauti bendrijos įstatams. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. e2-4146-558/2022 vyko ne tarp atsakovės ATS1 kaip vienasmenio bendrijos valdymo organo ir ieškovės TAR9 , o tarp ieškovės TAR9 ir atsakovės – bendrijos kaip juridinio asmens. Šiose bylose atsakovė buvo ne bendrijos pirmininkė ATS1, o bendrija. Todėl panaudotos bendrijos lėšos advokato teisinei pagalbai apmokėti neprieštaravo bendrijos įstatų 13 punktui. Bendrijos visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias bendrijos organas ir jo priimti sprendimai yra privalomi. 2023 m. birželio 21 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimu buvo įgyvendintas įstatų 59.3 punktas ir buvo išspręsti ir įvykdyti bendrijos įsipareigojimai dėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti civilinėse bylose Nr. e2-l703-835/2023 ir Nr. e2-4146-558/2022.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. teismas nusprendė priteisti ieškovei 1 100,00 Eur iš atsakovės bei 887,48 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovei iš ieškovės 1 979,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas valstybei ir priteisė iš ieškovės 59,00 Eur, o iš atsakovės 39,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl žalos, padarytos ginčijant 2022 m. kovo 16 d. visuotinio bendrijos narių susirinkime priimtus sprendimus:

Teismas nustatė, kad ieškovės atsakovė neteisėtus veiksmus grindžia DNSBĮ 11 įstatymo 5 dalies pažeidimu, kuris draudžia į kartotinio visuotinio susirinkimo darbotvarkę įtraukti naujus klausimus ir priimti sprendimus. Teigia, kad šie klausimai kartotiniame susirinkime buvo iškelti atsakovės iniciatyva ir atsakovė ignoravo TAR9 prašymus juos panaikinti.

Teismas nurodė, jog pati atsakovė pripažino, jog klausimą dėl bendrijos valdymo organų rinkimo galima spręsti susirinkime tik jei jis buvo nurodytas ir paskelbtas susirinkimo darbotvarkėje. Atsakovė teigė, kad paskelbtoje 2022 m. kovo 16 d. susirinkimo darbotvarkėje buvo padaryta klaida dėl šio klausimo neįtraukimo, todėl ji buvo pakeista, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Kad negavo laiškų kaip bendrijos pirmininkė el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas Regitrų centre kaip oficialus bendrijos kontaktas, taip pat įrodymų nepateikė.

Teismas sutiko su atsakove ir jos atstove, kad iš tiesų 2022 m. kovo 16 d. susirinkimo nutarimai nebuvo pripažinti negaliojančiais, jie buvo pakeisti, dėl ko tapo nebegaliojančiais. Ieškovė nepateikė į bylą jokio sprendimo (nei teismo, nei bendrijos), kuriame būtų konstatuota, kad šie sprendimai pripažįstami negaliojančiais. Ir visgi tai nekeičia nagrinėto ginčo esmės ir teismo civilinėje byloje Nr. e2-4146-558/2022 padarytų išvadų, kad bendrija įvykdė TAR9 ieškiniu keltus reikalavimus. Atsakovės veiksmai, organizuojant kitą 2022 m. rugpjūčio 18 d. visuotinį bendrijos narių susirinkimą tais pačiais klausimais, patvirtina, kad 2022 m. kovo 16 d. susirinkime buvo padarytos esminės klaidos, sprendžiant ginčytus visuotinio susirinkimo nutarimus dėl bendrijos valdymo organų išrinkimo.

Teismas sprendė, jog 2022 m. kovo 16 d. susirinkime dalyvavę bendrijos nariai, matydami, kad susirinkimo darbotvarkė neatitinka viešai paskelbtos darbotvarkės, turėjo nebalsuoti ir nepriiminėti klausimu dėl bendrijos pirmininkės ir valdybos naujos kadencijos rinkimų sprendimų. Teismas darė išvadą, jog esant tokioms aplinkybėms teigti, kad dėl priimtų visuotinio susirinkimo sprendimų kalta yra atsakovė kaip fizinis asmuo (buvusi bendrijos pirmininkė), nėra pagrindo.

Teismas pripažino, kad atsakovės, kaip bendrijos pirmininkės, kuri organizavo visuotinį bendrijos narių susirinkimą 2022 m. kovo 16 d., veiksmai dėl darbotvarkės paskelbimo turėjo įtakos susirinkime spręstiems klausimams, tačiau jie nėra susiję su bendrijai kilusia žala, nes ji atsirado ne dėl atsakovės paskelbtos susirinkimo darbotvarkės, o dėl visuotinio bendrijos susirinkimo priimtų sprendimų, kurie buvo apskųsti. TAR9 ieškinį dėl to pareiškė bendrijai, trečiaisiais asmenimis įtraukdama visus bendrijos narius, taip pripažindama, kad su jos reikalavimu yra susiję visi bendrijos nariai (namo gyventojai).

Teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ieškovės atstovo argumentą, kad atsakovė, bendrijos vardu pervesdama lėšas advokatui ir kitas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė bendrijos įstatų 13.1 punkto reikalavimą.

Taip pat teismas nurodė, kad TAR9 į teismą kreipėsi po 15 dienų nuo skundo – prašymo išsiuntimo (skundą išsiuntė 2022 m. gegužės 26 d., ieškinį teismui pateikė 2022 m. birželio 10 d.). Tai rodo, kad ir TAR9 prašymas buvo formalus, nes per tokį trumpą laiką bendrija niekaip negalėjo išspręsti skunde reiškiamą prašymą, nes skundo - prašymo išsprendimui mažiausiai reikėjo 28 dienų (DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog dėl bendrijai padarytos žalos (bylinėjimosi išlaidų, susidariusių civilinėje byloje Nr. e2-4146-558/2022) yra atsakinga atsakovė, t. y. neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (bendrijos įstatų ir/ar DNSBĮ pažeidimo), todėl ieškinio dalį dėl 1 355,36 Eur žalos atlyginimo atmetė.

Dėl žalos, padarytos nepateikus bendrijos narei prašomų duomenų:

Teismas nustatė, kad ieškovė teigimu, atsakovė be teisėto pagrindo ir ignoruodama bendrijos narės TAR9 prašymus suteikti informaciją, susijusią su bendrijos valdymu, išprovokavo teisminį ginčą ir taip pažeidė DNSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 6 punkto reikalavimą, dėl ko bendrija patyrė finansinių išlaidų 1 450,00 Eur.

Šalies argumentai

Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė pateikė į bylą įrodymus, jog atsakovė skundą dėl informacijos nepateikimo gavo registruota siunta 2023 m. sausio 3 d. Be to, atsakovė patvirtino, gavusi 2023 m. sausio 17 d. žinutę dėl dokumentų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad atsakovė, kaip bendrijos pirmininkė, gavusi TAR9 ieškinį, organizavo atsiliepimo pateikimą byloje, teismo įpareigota dalyvavo bylos nagrinėjime ir tik teismo įpareigota 2023 m. gegužės 31 d. atnešė į teismą bendrijos dokumentus. Tai rodo, kad atsakovė gera valia net neketino vykdyti bendrijos narės TAR9 prašymo dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, nors pagal DNSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 6 punktą tai buvo jos pareiga, o ne teisė.

Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus (DNSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 6 punkto pažeidimą), todėl sprendė, jog bendrijai padaryta žalą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. e2-1703-835/2023 (1 450,00 Eur) susidarė dėl atsakovės veiksmų ir tarp atsakovės veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė į bylą pateikė 2023 m. birželio 21 d. bendrijos narių susirinkimo protokolą, kuriame 4 klausimu buvo svarstomas klausimas dėl išlaidų atlyginimo bendrijai atstovaujamam advokatui ir nutarta advokatui apmokėti visas išlaidas iš bendrijos kaupimo lėšų.

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo advokatui sumokėtų išlaidų (350,00 Eur) priteisti iš atsakovės, nes pati bendrija nusprendė jas padengti iš bendrijos lėšų.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovo teiginius, kad pagal minėtą nutarimą neaišku, kokiam advokatui nutarta atlyginti atstovavimo išlaidas, teismas laikė nepagrįstais, nes bendrijos joks kitas advokatas ir jokiose kitose bylose neatstovavo (tokių įrodymų byloje nėra).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pabrėžė, jog civilinė byla Nr. e2-1703-835/2023 nutraukta tik 2023 m. liepos 21 d., t. y. vėliau nei buvo priimtas visuotinio susirinkimo nutarimas (2023 m. birželio 21 d.), todėl bendrijos nariai galėjo būti supažindinti su bendrijos patirtomis išlaidomis advokatui, tačiau jie niekaip negalėjo būti supažindinti tik teismo nutartimi nuspręstomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis TAR9 (1 100,00 Eur).

Teismas pripažino civilinėje byloje Nr. e2-1703-835/2023 TAR9 priteistas bylinėjimosi išlaidas bendrijai padaryta žala, už kurią atsakinga atsakovė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) Daugiabučio namo savininkų bendrija IEŠ1 prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimą toje dalyje, kuria ieškovės reikalavimai dėl žalos priteisimo atmesti, ir priteisti iš atsakovės ATS1 ieškovės naudai (papildomai) 1 705,36 Eur žalą, t. y. iki visos ieškinyje prašytos 2 805,36 Eur sumos; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos 2 805,36 Eur sumos, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; 3) pakeisti sprendimą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Nagrinėti teisminiai ginčai (c/b Nr. e2-1703-835/2023 ir c/b Nr. e2-4146-558/2022) kilo dėl Bendrijos valdymo organo (Bendrijos pirmininkės – ATS1) veiksmų, susijusių su Bendrijos valdymo organizavimu, t. y. dėl visuotinio pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo, pakartotinio susirinkimo darbotvarkės pakeitimo ir sprendimų dėl Bendrijos valdymo organų priėmimo teisėtumo, taip pat dėl Bendrijos nario teisės gauti informaciją, apie Bendrijos valdymo veiklą, įgyvendinimo. Šių ginčų dalykas buvo ne tretiesiems asmenims kylantys prievoliniai ar turtiniai santykiai, o būtent Bendrijos valdymo klausimai, už kuriuos buvo atsakingas Bendrijos valdymo organas – Bendrijos pirmininkė.

Neįvertinus, kad ginčai kilo būtent dėl Bendrijos valdymo organizavimo ir atsakovės, kaip buvusios Bendrijos pirmininkės, konkrečių veiksmų, teismas faktiškai nepatikrino, ar atsakovė turėjo teisę disponuoti Bendrijos lėšomis tokia apimtimi, kuria ji vienašališkai ir disponavo.

Bendrijos valdymo organas Bendrijos lėšas naudojo ginčuose dėl bendrijos valdymo klausimų ir tokius veiksmus atliko be jokio teisėto pagrindo, t. y. pažeidžiant DNSBĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto draudimą, taip pat Bendrijos įstatų 13.1 punkto reikalavimą. Šiuos neteisėtus veiksmus Bendrijos valdymo organas atliko net neinformavusi Bendrijos narių ir neturėdama Bendrijos narių pritarimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo išvada nurodyta sprendimo motyvuojamoje dalyje, jog atsakovės veiksmai apmokant advokato paslaugas Bendrijos lėšomis ginčuose tarp bendrijos narės ir bendrijos dėl bendrijos valdymo klausimų, buvo teisėti, padaryta neatskleidus bylos esmės ir neatitinka materialinės teisės normų taikymo reikalavimų.

TAR9 inicijuotų bylų Bendrijai dalykas buvo ne bendrijos, kaip abstraktaus subjekto, veikla, o konkretūs Bendrijos valdymo organo veiksmai: visuotinio susirinkimo organizavimo teisėtumas, sprendimų dėl valdymo organų priėmimas ir pareigos teikti informaciją Bendrijos nariui vykdymas. Todėl ginčų esmė buvo santykis tarp bendrijos nario ir Bendrijos valdymo organo, o aplinkybė, kad atsakovė procese buvo Bendrija, savaime nepakeičia šių ginčų materialinės teisinės prigimties.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti Bendrijos įstatų 13.1 punkto ir DNSBĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto draudimo, laikytina nepagrįsta ir neatitinkančia šių normų tikslo bei sisteminio aiškinimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, eidama Bendrijos pirmininkės pareigas, priėmė sprendimus dėl Bendrijos lėšų panaudojimo teisminiuose ginčuose, kurių kilmė buvo susijusi su pačios atsakovės, kaip Bendrijos valdymo organo, veiksmų teisėtumo ginčijimu, nors tokio pobūdžio ginčuose Bendrijos lėšų naudojimas pagal imperatyvias DNSBĮ ir Bendrijos Įstatų nuostatas nepatenka į Bendrijos leistinos veiklos apimtį. Tokiomis aplinkybėmis Bendrijos lėšų panaudojimas nebuvo susijęs su Bendrijos interesų gynimu, bet faktiškai reiškė ginčijamų Bendrijos valdymo organo veiksmų gynimą (palaikymą) Bendrijos narių lėšomis, kas neatitinka lojalumo Bendrijai principo turinio.

Teismo išvada, kuria paneigiama atsakovės civilinė atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnį, padaryta neatskleidus šios normos taikymo esmės ir laikytina teisiškai nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo esminę faktinę aplinkybę – jog Bendrijos nario inicijuotuose procesuose Bendrija reikalavimus faktiškai įvykdė tik po kreipimosi į teismą. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę civilinės atsakomybės taikymo požiūriu, nes pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė kyla tada, kai nustatomas neteisėtas elgesys, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, o šių elementų vertinimas turi būti atliekamas sistemiškai, o ne izoliuotai. Teismo nustatyta faktinė aplinkybė objektyviai patvirtina, kad ginčo teisminė fazė kilo ne kaip atsitiktinis ar neišvengiamas Bendrijos veiklos rezultatas, bet kaip reakcija į iki teisminio kreipimosi neišspręstas Bendrijos valdymo ir Bendrijos nario informavimo srities problemas. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos negali būti vertinamos kaip neutrali „Bendrijos veiklos rizika“, bet turi būti vertinamos kaip galimos netinkamo Bendrijos valdymo pasekmė.

Teismas, vertindamas atsakovės (kaip Bendrijos valdymo organo) elgesį, apsiribojo formaliu sprendimų priėmimo terminų vertinimu, tačiau neįvertino, ar atsakovė vykdė aktyvią pareigą imtis priemonių ginčui spręsti dar ikiteisminėje stadijoje. Toks vertinimas neatskleidžia viso CK 6.246 straipsnyje įtvirtintos neteisėto elgesio sampratos turinio.

Bendrijos patirtos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-4146-558/2022 nekelia abejonių kaip žalos faktas, tačiau teismas jų kilmę vertino pernelyg formaliai, nesusiedamas jų su ankstesniu Bendrijos valdymo organo elgesiu.

Teismas visiškai nevertino tai, kad būtent atsakovė, kaip Bendrijos valdymo organas, neatliko būtinų veiksmų, kad ginčai dėl Bendrijos valdymo klausimų nepersikeltų į teismą, todėl šios išlaidos atitinka CK 6.249 straipsnio taikymo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys pasireiškia aiškia nuoseklia seka: a) Bendrijos valdymo organo veiksmai ar neveikimas (susirinkimo organizavimo, sprendimų priėmimo procedūrų ir informavimo pareigų vykdymo srityje); b) Bendrijos nario teisių pažeidimo situacijos susiformavimas ir jos neišsprendimas ikiteisminėje ginčo stadijoje; c) Bendrijos nario kreipimasis į teismą, dėl pažeistų teisių gynimo, kaip ultima ratio priemonė; d) bylinėjimosi išlaidų atsiradimas. Šioje grandinėje teismas nepagrįstai išskyrė tarpinę grandį – Bendrijos nario kreipimąsi į teismą – kaip savarankišką priežastį, nors pagal CK 6.247 straipsnio logiką toks veiksmas nėra nepriklausomas, o yra prognozuojama reakcija į iki tol egzistavusią Bendrijos valdymo organo neveikimo situaciją.

Atsakovė, būdama Bendrijos valdymo organu, privalėjo įrodyti, kad ėmėsi visų protingų ir galimų priemonių, siekdama išvengti ginčo eskalavimo ir Bendrijai nepalankių pasekmių. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė per ginčo laikotarpį neinicijavo aktyvių veiksmų, neorganizavo konstruktyvaus dialogo su Bendrijos nare ir nesiūlė alternatyvių ginčo sprendimo būdų. Tokia pasyvi pozicija neatitinka CK 6.248 straipsnyje įtvirtintos rūpestingo elgesio prezumpcijos paneigimo reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai suteikė lemiamą reikšmę 2023 m. birželio 21 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimui dėl išlaidų atlyginimo bendrijai atstovaujamam advokatui, nors pats teismas pripažino, kad šiuo sprendimu faktiškai buvo siekiama „pateisinti“ Bendrijos lėšų panaudojimą, kuris buvo atliktas dar iki visuotinio Bendrijos narių sprendimo priėmimo. Toks teismo konstatuotas faktas pats savaime paneigia išvadą, jog minėtas visuotinio narių susirinkimo sprendimas, galėtų eliminuoti atsakovės civilinę atsakomybę. Vėlesnis kolegialaus organo (visuotinio narių susirinkimo) sprendimas negali turėti retroaktyvaus poveikio ir legalizuoti atsakovės veiksmų, kurie jų atlikimo momentu galimai neatitiko imperatyvių teisės normų.

Šiuo atveju advokato paslaugų apmokėjimas iš Bendrijos lėšų buvo atliktas dar 2023 m. kovo 3 d., kai nebuvo jokio visuotinio susirinkimo sprendimo, leidžiančio ar patvirtinančio tokį Bendrijos lėšų panaudojimą. Todėl atsakovės veiksmų teisėtumas turėjo būti vertinamas būtent šiuo momentu, o ne remiantis vėlesniu, jau po ginčo kilusiu sprendimu.

Teismo išvada, kad nėra pagrindo iš atsakovės priteisti 350,00 Eur advokato išlaidų, nes „pati bendrija nusprendė jas padengti“, neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Tokia išvada iš esmės reiškia, kad juridinio asmens vadovas gali pažeisti įstatyme nustatytas pareigas, sukelti Bendrijai žalą, o vėliau ši žala gali būti „legalizuota“ pačios Bendrijos narių sprendimu, taip eliminuojant asmeninę vadovo atsakomybę. Toks aiškinimas paneigtų CK 2.87 straipsnio paskirtį ir iškreiptų juridinio asmens valdymo organų atsakomybės institutą, paversdamas jį formaliu ir neefektyviu.

Dėl selektyvaus įrodymų vertinimo teismo sprendimo išvados tampa tarpusavyje prieštaringos: viena vertus, sprendimo 32–35, 42 ir 47–53 punktuose nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina ginčų kilmę dėl Bendrijos valdymo organo veiksmų ir neveikimo, kita vertus, 39–43 punktuose šios aplinkybės faktiškai eliminuojamos iš galutinės teisinės analizės, paneigiant atsakovės atsakomybę nepaaiškinus, kodėl anksčiau konstatuoti faktai laikomi nelemiančiais. Toks teismo sprendimo motyvų vidinis prieštaringumas rodo, kad teismas įrodymus vertino tik fragmentiškai, o ne įrodymų visumoje. Taigi teismas, pažeisdamas CPK 176 ir 185 straipsnius, neįvertino visų byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių tarpusavio ryšio, o sprendimo išvados neatitinka paties teismo konstatuotų faktų. Šie pažeidimai laikytini esminiais, nes jie tiesiogiai lėmė neteisingą išvadą dėl atsakovės civilinės atsakomybės nebuvimo ir sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą sprendimą keisti apeliacine tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovė ATS1 atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo argumentai:

CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas aiškiai nurodo, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o ne žala. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidos yra išvestinis iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimas.

Atsakovė tiesiogiai nesąlygojo trečiajam asmeniui TAR9 išlaidų už advokato teisines paslaugas. Tiesiogine minėtų išlaidų priežastimi buvo paties trečiojo asmens TAR9, sudarant su advokatu teisinių paslaugų sutartį, veiksmai.

Atsakovės ATS1 elgesys negalėjo įtakoti nei civilinėje byloje Nr. e2-4146-558/2022 ir civilinėje byloje Nr. e2-l703-835/2023 patirtų bylinėjimosi išlaidų, nei jų dydžio, be to, tokių išlaidų atlyginimo klausimas išspręstas minėtose civilinėse bylose, kuriose šios išlaidos buvo patirtos, - taip, kaip reikalavo trečiasis asmuo TAR9. Todėl ieškovės išlaidas už advokato teisines paslaugas lėmė paties trečiojo asmens TAR9 veiksmai ir jos priimti sprendimai.

Šioje byloje trečiasis asmuo TAR9 pakeitė poziciją ir siekia, kad jos patirtos išlaidos būtų priteistos iš atsakovės ATS1 , kaip žala. Toks išlaidų atlyginimo – perskirstymo klausimo sprendimas savarankiškoje civilinėje byloje, sudarytų sąlygas nepaisyti civilinio proceso normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimo tvarką bei priteistinų išlaidų dydį, ir sudarytų sąlygas asmenims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.

Šalies argumentai

Ieškovė neįrodė, jog jos prašomos priteisti išlaidos už advokato teisines paslaugas, patirtos kitose civilinėse bylose, buvo neteisėtų atsakovės veiksmų pasekmė, taip pat tokios išlaidos nepriskirtinos prie nuostolių CK 6.249 straipsnio prasme.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad teisinės paslaugos pagal atsakovės bendrijos vardu sudarytą sutartį buvo suteiktos, ir jos suteiktos bendrijai – advokatas atstovavo bendrijos interesams dviejose civilinėse bylose, taigi, bendrija pagal sutartį gavo naudos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalos bendrijai padarymo faktas.

Tiek pirmojoje ieškovės TAR9 nurodytoje inicijuotoje byloje Nr. e2-4146-558/2022, tiek antrojoje ieškovės TAR9 inicijuotoje civilinėje byloje Nr. e2-1703-835/2023, atsakovu buvo nurodytas juridinis asmuo – bendrija. Bendriją tuo metu atstovavo pirmininkė - ATS1 . Šioje byloje, ieškovė yra juridinis asmuo – bendrija. Todėl apeliantės pozicija tapatinant juridinį asmenį su fiziniu asmeniu bei šalies identifikavimą, apibūdinant ,,formaliu procesiniu kriterijumi“, prieštarauja civilinio proceso esmei.

Nepagrįstai ieškovė siekia įrodyti, kad šiuo konkrečiu atveju, neva taikytinas bendrijos įstatų 13.1 punktas.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys TAR29 , TAR34 , TAR32 , TAR26 , TAR19 , TAR11 , TAR12 , TAR7 , TAR6 , TAR5 , TAR8 , TAR10 , TAR15 , TAR1 atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Esminiai atsiliepimo argumentai:

Bendrijos vardu į teismą nusprendė kreiptis tik keli bendrijos nariai.

Byla pradėta ir apeliacinis skundas paduotas prieš daugumos bendrijos narių valią.

Buvusi bendrijos pirmininkė ATS1 veikė teisėtai, jokių veiksmų, kurie prieštarautų bendrijos ar jos narių interesams, ji neatliko.

Nagrinėti teisminiai ginčai civilinėse bylose Nr. e2-4146-558/2022 ir byloje Nr. e2-1703-835/2023 buvo ne dėl buvusios pirmininkės ATS1, o dėl TAR9 neteisingai interpretuotų aplinkybių.

Buvusi bendrijos pirmininkė ATS1 visas lėšas panaudojo teisingai, teisėtai ir pagrįstai; tik su daugumos bendrijos narių pritarimu ir sprendimu visi kartu bendrijos nariai nusprendė samdyti konkretų advokatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) ATS1 prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 1 100,00 Eur, 887,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat valstybei iš atsakovės priteista 39,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 2 805,36 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje ir priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės; 3) priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1703-835/2023 įsiteisėjusia nutartimi nustatytą privalomumą iš Bendrijos apmokėti bylinėjimosi išlaidas - pirmosios instancijos teismas tokį veiksmą traktavo kaip neteisėtą, nors jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų sumų atsakovė nepervestų (sprendimo geranoriškai nevykdytų) – būtent tokie veiksmai akivaizdžiai pažeistų imperatyviąsias įstatymų normas; tokie veiksmai neatitiktų protingo sprendimo požymių, pažeistų CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas veikti sąžiningai ir protingai.

Byloje nebuvo keliamas atstovavimo sutarties negaliojimo klausimas. Teisinės paslaugos pagal atsakovės bendrijos vardu sudarytą sutartį buvo suteiktos, ir jos suteiktos bendrijai – advokatas atstovavo bendrijos interesams civilinėje byloje, taigi, bendrija pagal sutartį gavo naudos, nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo įrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalos bendrijai padarymo faktas.

Atsiliepimas

Byloje nėra duomenų, kad Bendrija, piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis, teikdama atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2-1703-835/2023, nesutikdama su ieškovės TAR9 reikalavimais, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Be to, ieškovo reikalavimų patenkinimas negali būti visais atvejais sutapatinamas su ieškinio pripažinimu pagal CPK nuostatas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu gali geruoju įvykdyti ieškovo reikalavimus ir dėl kitų priežasčių, besąlygiškai nepripažinęs šių reikalavimų pagrįstumo. Šiuo konkrečiu atveju, tuometinė Bendrijos pirmininkė ATS1 , eliminuodama visas galimas būsimo teismo sprendimo rizikas, eigoje išsiaiškinusi pateiktų reikalavimų apimtis ir konkretumą, nedelsdama geranoriškai patenkino ieškovės TAR9 reikalavimus, dėl ko išvengė papildomo bylinėjimosi ir kartu bylinėjimosi išlaidų didinimo.

Civilinėje byloje Nr. e2-1703-835/2023, iš kurios šioje byloje ieškovė kildina ATS1 civilinės atsakomybės sąlygas, nebuvo priimtas teismo sprendimas, kuriuose būtų konstatuotas ATS1 veiksmų neteisėtumas ir/arba nepagrįstumas. Priešingai – minėtos bylos buvo nutrauktos. Esminė aplinkybė, kad minėtos bylos buvo nutrauktos būtent tose bylose procesiniame statuse buvusios - ieškovės TAR9 , pateiktų prašymų pagrindu.

Pažymėtina, kad klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Bendrijos, TAR9 iškėlė civilinėje byloje Nr. e2-1703-835/2023, trečiuoju asmeniu minėtoje byloje ATS1 nebuvo įtraukta.

Šalies argumentai

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Alytaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1703-835/2023, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, konstatavo Bendrijos kaltę, ir nurodo, kad minėtoje byloje nebuvo konstatuota, jog ji piktnaudžiavo teise ar veikė ne Bendrijos interesais.

Apeliantė nurodo, kad ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo žalos ir priežastinio ryšio buvimą, nors atsakovės veiksmai nėra susiję su skundžiama sprendimo dalimi priteista suma.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė rungtyniškumo principą, netinkamai vertino įrodymus ir nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl nepakankamai ištyrė bylos faktines aplinkybes.

Atsiliepimas

Ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrijos IEŠ1 atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo argumentai:

Atsakovė sąmoningai nutyli ginčo kilmę ir pačios atsakovės veiksmus. Apeliantės apeliaciniame skunde pateiktas faktinių aplinkybių išdėstymas yra nepilnas ir selektyvus, nes neatskleidžia visos ginčo kilmės, nutyli atsakovės elgesį iki bylos teisme iškėlimo, ir nesuponuoja kitokio pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo.

Aplinkybė, jog atsakovė prašomą informaciją ir dokumentus pateikė jau prasidėjus teisminiam procesui ir tik teismo įpareigota, neturi savarankiškos teisinės reikšmės sprendžiant dėl jos iki tol padarytų pareigų pažeidimų. Tokie vėlesni veiksmai nepanaikina fakto, kad iki teisminio proceso inicijavimo atsakovė nevykdė jai imperatyviai nustatytos pareigos pateikti informaciją Bendrijos nariui, taip pat nenutraukia priežastinio ryšio tarp šio neveikimo ir dėl to Bendrijai kilusių neigiamų pasekmių.

Šalies argumentai

Apeliantės teiginiai, esą įsiteisėjusi teismo nutartis savaime eliminuoja galimybę vėliau vertinti atsakovės veiksmus civilinės atsakomybės aspektu, neatitinka prejudicinės galios instituto esmės ir prieštarauja nuosekliai kasacinio teismo praktikai, pagal kurią prejudicinę galią turi tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo tiesiogiai nustatytos ir turėjo reikšmę sprendžiant bylą iš esmės.

Apeliantės pozicija, jog bylinėjimosi išlaidos dėl savo procesinės prigimties negali būti laikomos žala, šioje byloje yra pernelyg supaprastinta ir ignoruojanti ginčo kontekstą.

Pažymėtina, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos Bendrijai atsiradimo, šioje byloje yra aiškus ir tiesioginis. Atsakovė Bendrijos nariui nepateikė reikalaujamos informacijos, dėl to buvo pažeistos Bendrijos nario teisės, kurias bendrijos narys gynė teisėtais būdais, todėl ginčas dėl atsakovės neveikimo persikėlė į teismą ir Bendrija patyrė 1 100 Eur nuostolį. Jeigu atsakovė savo pareigas būtų atlikusi tinkamai ir sąžiningai ir Bendrijos interesais, t. y. informaciją susijusią su Bendrijos valdymu, Bendrijos nariui, būtų pateikusi laiku, nebūtų kilęs nei ginčas ir Bendrija nebūtų patyrusi išlaidas (nuostolius). Tai atitinka CK 6.247 straipsnio kriterijus – žala yra tiesioginė ir tipinė, o ne atsitiktinė ar nuo ieškovės valios priklausanti.

Iš skundžiamo sprendimo motyvų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nesiėmė vertinti atsakovės elgesio per CPK 95 straipsnyje įtvirtinto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis instituto prizmę, todėl apeliantės išvada apie tokio pobūdžio teisinį vertinimą neatitinka sprendimo turinio.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo atliktas atsakovės elgesio vertinimas buvo materialiosios teisės pobūdžio ir nukreiptas į tai, ar atsakovė, eidama Bendrijos valdymo organo pareigas, tinkamai vykdė jai imperatyviai nustatytas pareigas, kylančias iš Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo bei CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų fiduciarinių principų. Šiame kontekste teismas analizavo ne procesinių teisių įgyvendinimo būdą, o pareigų nevykdymą iki teisminio proceso inicijavimo, kuris ir lėmė ginčo perkėlimą į teismą bei su tuo susijusias neigiamas turtines pasekmes Bendrijai.

Šalies argumentai

Apeliantės teiginiai, kuriais trečiųjų asmenų paaiškinimų nepriėmimas siejamas su rungtyniškumo principo pažeidimu ar teismo šališkumu, neatskleidžia viso procesinio konteksto ir neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas būtų peržengęs jam suteiktos diskrecijos ribas ar pažeidęs proceso teisės normas.

Apeliantės teiginys, jog ieškovė neįrodė, kad patirtos išlaidos atitinka žalos pobūdį, iš esmės remiasi prielaida, kad žala turi egzistuoti „už proceso ribų“. Tačiau CK prasme žala pirmiausia yra turtinis sumažėjimas, o Bendrijos lėšų sumažėjimas konkrečia pinigų suma yra objektyviai konstatuojamas faktas. Ginčo esmė šiuo aspektu nėra pats sumažėjimo faktas, bet jo kilmė – ar šis turtinis praradimas atsirado kaip atsakovės pareigų pažeidimo rezultatas, ką pirmosios instancijos teismas ir vertino.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys TAR29 , TAR34 , TAR32 , TAR26 , TAR19 , TAR11 , TAR12 , TAR7 , TAR6 , TAR5 , TAR8 , TAR10 , TAR15 , TAR1 atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti. Esminiai atsiliepimo argumentai:

Bendrijos vardu į teismą nusprendė kreiptis tik keli bendrijos nariai.

Byla pradėta ir apeliacinis skundas paduotas prieš daugumos bendrijos narių valią.

Buvusi bendrijos pirmininkė ATS1 veikė teisėtai, jokių veiksmų, kurie prieštarautų bendrijos ar jos narių interesams, ji neatliko.

Nagrinėti teisminiai ginčai civilinėse bylose Nr. e2-4146-558/2022 ir byloje Nr. e2-1703-835/2023 buvo ne dėl buvusios pirmininkės ATS1, o dėl TAR9 neteisingai interpretuotų aplinkybių.

Buvusi pirmininkė jokios žalos bendrijai nepadarė ir jokia žala iš jos neturi būti priteista.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

2022 m. gegužės 26 d. bendrijos narė TAR9 skundu-prašymu, kurį siuntė bendrijos valdymo organui el. paštu (duomenys neskelbtini), kreipėsi į bendriją ir prašė pripažinti negaliojančiais 2022 m. kovo 16 d. bendrijos pakartotiniame susirinkime priimtus sprendimus dėl bendrijos pirmininkės ir valdybos narių kadencijos pratęsimo.

Žemesnės instancijos teismas

2022 m. birželio 13 d. bendrijos narė TAR9 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei – bendrijai ir tretiesiems asmenims, kurį patikslinusi, prašė 2022 m. kovo 16 d. atsakovės pakartotiniame susirinkime priimtą sprendimą dėl bendrijos pirmininkės ir valdybos narių kadencijos pratęsimo, t. y. pratęsti bendrijos pirmininkės ATS1 kadenciją, valdyba – TAR6 (24 butas), TAR1 (11 butas), valdybos pirmininkė ATS1, pripažinti negaliojančiais, nes 2022 m. kovo 16 d. bendrijos pakartotiniame susirinkime buvo priimtas sprendimas praplėsti susirinkimo darbotvarkę, įtraukiant klausimus dėl bendrijos valdymo organų rinkimo, todėl buvo pažeista pakartotinio susirinkimo kompetencija, kuri reglamentuojama DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalyje ir įstatų 30 punkte.

2022 m. rugpjūčio 18 d. bendrijos pirmininkė sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu ADV1 dėl atstovavimo bendrijai civilinėje byloje Nr. e2-4146-558/2022. Už teisines paslaugas ir atstovavimą bendrijai, iš bendrijos lėšų advokatui sumokėjo bendrai 600,00 Eur pavedimais: 2022 m. rugpjūčio 18 d. (500,00 Eur) ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. (100,00 Eur).

2022 m. lapkričio 21 d. Alytaus apylinkės teismas nutartimi civilinę bylą Nr. e2-4146-558/2022 nutraukė, iš atsakovės bendrijos ieškovei TAR9 priteisė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei 255,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Iš bendrijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, 2022 m. gruodžio 2 d. TAR9 pervesta 500,00 Eur, nurodant „pagal teismo nutartį Nr. e2-4146-558/2022“, tą pačią dieną VMI pervesta 255,36 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

2022 m. gruodžio 2 d. bendrijos narė TAR9 registruota siunta kreipėsi į bendriją, siųsdama prašymą bendrijos pirmininkei – atsakovei ATS1 dėl informacijos suteikimo.

2022 m. gruodžio 21 d. bendrijos narė TAR9 rašė el. laišką adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog siuntė minėtą prašymą.

2022 m. gruodžio 28 d. bendrijos narė TAR9 pateikė skundą bendrijos valdymo organui dėl bendrijos valdymo organo (bendrijos pirmininkės) bendradarbiavimo pareigos pažeidimo, siųsta registruota siunta, įteikta gavėjui 2023 m. sausio 3 d.

2023 m. sausio 17 d. bendrijos narė TAR9 žinute teiravosi atsakovės, ar bus sprendžiamas klausimas dėl jos prašymo. Taip pat 2023 m. sausio 17 d. kreipėsi laišku el. pašto adresu (duomenys neskelbtini).

2023 m. vasario 8 d. Alytaus apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1703-835/2023 pagal ieškovės TAR9 patikslintą ieškinį atsakovei bendrijai dėl bendrijos nario pažeistų teisių ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo ji prašė įpareigoti atsakovę DSNB IEŠ1, atstovaujamą bendrijos pirmininkės, pateikti ieškovei išvardytą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus.

2023 m. kovo 2 d. bendrijos pirmininkė sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu ADV1 dėl atstovavimo bendrijai civilinėje byloje Nr. e2-1703-835/2023. Už teisines paslaugas ir atstovavimą bendrijai, iš bendrijos lėšų advokatui 2023 m. kovo 3 d. sumokėjo 350,00 Eur.

Iš 2023 m. birželio 21 d. įvykusio bendrijos narių susirinkimo protokolo matyti, jog 4-uoju darbotvarkės klausimu „Kiti einamieji klausimai“ nutarta „Bendrijai atstovaujamam advokatui apmokėti visas išlaidas iš bendrijos kaupimo lėšų, teismo nutarties vykdymas apmokamas iš bendrijos kaupimo lėšų (sumą bendrijos nariai atsisakė patvirtinti, kad būtų priskirta gyventojams į atsiskaitymo sąskaitas).

2023 m. liepos 21 d. Alytaus apylinkės teismas nutartimi civilinę bylą Nr. e2-1703-835/2023 nutraukė, iš atsakovės bendrijos ieškovei TAR9 priteisė 1 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2023 m. rugpjūčio 4 d. bendrija šias išlaidas atlygino, nurodant „pagal teismo nutartį Nr. e2-1703-835/2023“.

2024 m. gruodžio 12 d. bendrija su pretenzija kreipėsi į ATS1 dėl padarytos finansinės žalos bendrijai atlyginimo, prašant atlyginti 2 805,36 Eur žalą.

2024 m. gruodžio 16 d. ATS1 atsakė į pretenziją, informuodama, kad jokios žalos bendrijai nepadarė.

Pagal Daugiabučio namo savininkų bendrijos IEŠ1 įstatų 13.1 punktą bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems, negu yra nustatyta bendrijos įstatuose, tikslams.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

Ieškinyje ieškovė nurodė, jog žala, padaryta ginčijant 2022 m. kovo 16 d. visuotinio bendrijos narių susirinkime priimtus sprendimus, sudaro sumokėta 600 Eur suma už teisines paslaugas advokatui ADV1, civilinėje byloje Nr. e2-4146-558/2022 TAR9 priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ir valstybei priteista 255,36 Eur išlaidų suma, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 1 355,36 Eur. Taip pat ieškovė nurodė, jog žala, padaryta nepateikus bendrijos narei prašomų duomenų, sudaro sumokėta 350 Eur suma už teisines paslaugas advokatui ADV1, civilinėje byloje Nr. e2-1703-835/2023 TAR9 priteista 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, viso – 1 450 Eur. Taigi ieškovė (toliau – bendrija) visų nurodytų 2 805,36 Eur dydžio išlaidų atsiradimą sieja su atsakovės neteisėtais veiksmais ir šią sumą laiko bendrijai padaryta žala.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo nagrinėjo atskirai pagal nurodytus žalos atsiradimo pagrindus: 1) dėl žalos, padarytos ginčijant 2022 m. kovo 16 d. visuotinio bendrijos narių susirinkime priimtus sprendimus, 2) dėl žalos, padarytos nepateikus bendrijos narei prašomų duomenų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinių skundų argumentus, šiuos reikalavimus taip pat vertina atskirai.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl buvusios Daugiabučio namo savininkų bendrijos IEŠ1 pirmininkės ATS1 civilinės atsakomybės bendrijai. Ieškovė žalą kildina iš dviejų atskirų teisminių procesų, kuriuose bendrija buvo atsakovė: pirmojo – dėl 2022 m. kovo 16 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų teisėtumo (civilinė byla Nr. e2-4146-558/2022), antrojo – dėl bendrijos narės teisės gauti informaciją įgyvendinimo (civilinė byla Nr. e2-1703-835/2023). Abiem atvejais ieškovė bendrijos patirtas išlaidas sieja su atsakovės, kaip bendrijos pirmininkės, neteisėtais veiksmais ir pareigų nevykdymu. Todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar egzistuoja visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.

Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnis); taigi, pagal bendrąją taisyklę juridinio asmens valdymo organų veikla sukuria prievoles juridiniam asmeniui. Juridinio asmens valdymo organų funkcijos yra dvejopos: išorinės ir vidinės. Vidinė valdymo organo funkcija apima kasdienį juridinio asmens valdymą ir su tuo susijusių sprendimų priėmimą. Išorinė funkcija apima juridinio asmens atstovavimą šiam turint santykių su trečiaisiais asmenimis (sandorių sudarymą, atstovavimą juridinio asmens interesams santykiuose su fiziniais ar juridiniais asmenimis).

Vykdydamas savo funkcijas, juridinio asmens vadovas turi ne tik užtikrinti, kad jo valdomas juridinis asmuo tinkamai vykdytų kasdienes funkcijas ir laikytųsi teisės aktuose jo veiklai keliamų reikalavimų, tačiau, kaip ir kiti juridinio asmens valdymo organų nariai, taip pat turi vykdyti CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas: jis turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir nenaudoti jo ar informacijos, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-37-444/2009).

Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

CK 6.245 straipsnis reglamentuoja civilinės atsakomybės sampratą ir rūšis. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Tam, kad kiltų civilinė atsakomybė, ieškovė šiuo atveju turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei padarytą žalą (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo (bendrijos) civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės (bendrijos) vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės (bendrijos) vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi pats vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 39 punktas).

CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26 punktas). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė daugiabučio namo savininkų bendrija IEŠ1 ir advokatas ADV1 2022 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. kovo 2 d. sudarė atstovavimo sutartis, kurias bendrijos vardu pasirašė pirmininkė ATS1. Pagal šias sutartis buvo išrašytos sąskaitos faktūros, kurios buvo apmokėtos iš bendrijos banko sąskaitos.

Bylos duomenys patvirtina, kad civilinė byla Nr. e2-4146-558/2022 buvo iškelta pagal TAR9 ieškinį atsakovei – bendrijai dėl 2022 m. kovo 16 d. pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Taigi ginčo šalimi šioje byloje buvo bendrija kaip juridinis asmuo, o ne atsakovė ATS1 kaip fizinis asmuo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad proceso šalimi minėtoje byloje buvo bendrija kaip juridinis asmuo, o ne atsakovė ATS1, todėl vien ši procesinė aplinkybė neleidžia ginčo laikyti kilusiu tarp bendrijos narės ir bendrijos pirmininkės.

Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės, kaip bendrijos pirmininkės, veiksmai organizuojant 2022 m. kovo 16 d. visuotinį bendrijos narių susirinkimą turėjo įtakos vėliau priimtiems bendrijos sprendimams ir dėl jų kilusiam ginčui. Tačiau vien ši aplinkybė savaime nėra pakankama konstatuoti atsakovės civilinę atsakomybę. Pagal CK 2.87 straipsnį būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant tai, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai lėmė bendrijos reikalaujamą atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. e2-4146-558/2022 atsakove buvo bendrija kaip juridinis asmuo dėl visuotinio bendrijos susirinkimo priimtų sprendimų panaikinimo. Todėl bendrija įgyvendino savo procesines teises – sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, dalyvavo procese, o bylą nutraukus įvykdė teismo nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų. Todėl vien aplinkybė, kad atsakovė, eidama bendrijos pirmininkės pareigas, organizavo bendrijos atstovavimą byloje ir bendrijos vardu vykdė teismo procesinius sprendimus, nesudaro pagrindo išvadai, jog visos bendrijos šioje byloje patirtos išlaidos savaime laikytinos atsakovės bendrijai padaryta žala.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovės aiškinimu, kad nagrinėtas ginčas civilinėje byloje Nr. e2-4146-558/2022 laikytinas teisminiu ginču tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos nario bendrijos įstatų 13.1 punkto prasme. Nors ginčas buvo susijęs su bendrijos valdymo klausimais, proceso šalimi byloje buvo bendrija kaip juridinis asmuo, ginčijant visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, bendrijos vardu apmokėdama bendrijos atstovavimo išlaidas ir vykdydama teismo nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų, pažeidė bendrijos įstatų 13.1 punkto nuostatas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog bendrijos civilinėje byloje Nr. e2-4146-558/2022 patirtos 1 355,36 Eur išlaidos kilo kaip tiesioginė atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė. Vien tai, kad ginčas kilo dėl bendrijos priimtų sprendimų ir atsakovė tuo metu ėjo bendrijos pirmininkės pareigas, nesudaro pagrindo visas bendrijos procese patirtas išlaidas kvalifikuoti kaip atsakovės bendrijai padarytą žalą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią ieškinio dalį.

Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad bendrijos narė TAR9 ne kartą kreipėsi į atsakovę, kaip bendrijos pirmininkę, prašydama pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrijos veikla. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašymai buvo siunčiami registruota pašto siunta, elektroniniu paštu ir kitomis ryšio priemonėmis, tačiau iki kreipimosi į teismą prašoma informacija nebuvo pateikta.

Pagal DNSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 6 punktą bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų savininkams jų prašymu. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė apie bendrijos narės prašymus žinojo, tačiau minėtame įstatyme nustatytos pareigos tinkamai nevykdė. Aplinkybė, kad dalis dokumentų buvo pateikta tik nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1703-835/2023 ir teismui įpareigojus, nepaneigia ankstesnio pareigos nevykdymo fakto. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pažeidė DNSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatytą pareigą.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo iš atsakovės priteisti bendrijos advokatui sumokėtų 350 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad šios išlaidos buvo patirtos dar 2023 m. kovo 3 d., o 2023 m. birželio 21 d. visuotinis bendrijos narių susirinkimas nutarė bendrijai atstovaujančiam advokatui apmokėti visas išlaidas iš bendrijos lėšų. Šis bendrijos narių sprendimas nebuvo nuginčytas ir galioja, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bendrija pati pritarė šių išlaidų padengimui iš bendrijos lėšų ir nėra pagrindo jų regreso tvarka išieškoti iš atsakovės.

Kitokia išvada darytina dėl TAR9 priteistų 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtos išlaidos bendrijai atsirado tik 2023 m. liepos 21 d. priėmus teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1703-835/2023, kuri įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 2 d., o bendrija jas sumokėjo 2023 m. rugpjūčio 4 d. Nagrinėjamu atveju 2023 m. birželio 21 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimas negalėjo apimti tuo metu dar neegzistavusios bendrijos pareigos atlyginti kitai proceso šaliai jos bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo šio sprendimo aiškinti kaip bendrijos valios prisiimti ir būsimas, teismo dar nepriteistas procesines išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovės pareiga pateikti bendrijos narei informaciją buvo imperatyvi ir nepriklausė nuo jos diskrecijos. Byloje nustatyta, kad atsakovė šios pareigos nevykdė, nors apie bendrijos narės prašymus žinojo. Dėl tokio neveikimo bendrijos narė buvo priversta kreiptis į teismą, siekdama apginti savo teisę gauti informaciją apie bendrijos veiklą. Pažymėtina ir tai, kad bendrijos narė prieš kreipdamasi į teismą ne kartą siekė ginčą išspręsti ne teismo tvarka, tačiau atsakovė į jos prašymus nereagavo ir įstatyme nustatytos pareigos nevykdė. Taigi teisminio proceso inicijavimas buvo tiesioginė atsakovės neteisėto neveikimo pasekmė.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir bendrijos patirtų 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi DNSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatytą pareigą ir bendrijos narei pateikusi prašomą informaciją iki kreipimosi į teismą, civilinė byla Nr. e2-1703-835/2023 nebūtų buvusi inicijuota, todėl bendrijai nebūtų atsiradusi pareiga atlyginti TAR9 jos bylinėjimosi išlaidų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 1 100 Eur dydžio bendrijos patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovės neteisėtų veiksmų nulemta žala ir šią sumą priteisė iš atsakovės, o likusioje šios ieškinio dalyje ieškinį atmetė.

Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas bei pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo iš atsakovės priteisti bendrijos patirtų 1 355,36 Eur išlaidų, susijusių su civiline byla Nr. e2-4146-558/2022, taip pat pagrįstai pripažino, kad civilinėje byloje Nr. e2-1703-835/2023 TAR9 priteistos 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidos yra bendrijai padaryta žala, atsiradusi dėl atsakovės neteisėto neveikimo nevykdant DNSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatytos pareigos, todėl ši žala pagrįstai priteista iš atsakovės. Dėl šių priežasčių apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o abiejų šalių apeliaciniai skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

Atmetus apeliančių apeliacinius skundus, jų patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: apeliacinius skundus atmesti. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas