Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-423-988/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2026-09-15
Bylos Nr.: 1A-423-988/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14487-2025-6
Bylos rūšis: Baudžiamoji byla

Teisėjai: Marijus Kursevičius, Darius Pranka, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis: A. G.
Ieškovas: IKI Lietuva, UAB, Uždaroji akcinė bendrovė "RIMI LIETUVA"

Kategorijos

1.1.7.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.14.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.14.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.14.10pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.3.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-423-988/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14487-2025-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 1.1.7.2.7; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.3; 1.2.14.10; 2.4.6.3.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 15 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (2025 m. balandžio 5 d. veika), jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (tęstinė veika padaryta nuo 2025 m. liepos 7 d. iki 2025 m. liepos 23 d.), jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (dėl tęstinės veikos padarytos nuo 2025 m. liepos 7 d. iki 2025 m. liepos 23 d.), pridėta dalis arešto bausmių, paskirtų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos) ir 187 straipsnio 3 dalį (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 2 dalis)), ir A. G. paskirti subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš A. G. UAB „IKI Lietuva“ naudai 283,79 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 79 ct) turtinės žalos atlyginimas.

Civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš A. G. UAB „IKI Lietuva“ naudai 1 393,69 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 69 ct) turtinės žalos atlyginimas.

Civilinio ieškovo UAB „RIMI Lietuva“ civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš A. G. UAB „RIMI Lietuva“ naudai 277,32 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt septynių eurų 32 ct) turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

A. G. nuteistas už tai, kad 2025 m. balandžio 5 d., apie 08.06 val., UAB „IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „IKI Džiaugsmo“, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvės prekybos salėje paėmė dvylika 250 g svorio pieninių šokoladų iš Alpių pieno „Milka“, vieneto vertė 6,29 Eur, bendra vertė 75,48 Eur, dešimt 300 g svorio pieninių šokoladų su karamelės įdaru ir lazdynų riešutais „Milka“, vieneto vertė 6,29 Eur, bendra vertė 62,90 Eur, dvylika pieninių šokoladų braškinio sūrio pyrago skonio „Milka Strawberry Cheesecake“, vieneto vertė 6,29 Eur, bendra vertė 75,48 Eur, devyniolika 85 g svorio pieninių šokoladų su sveikais lazdynų riešutais „Pergalė“, vieneto vertė 2,59 Eur, bendra vertė 49,21 Eur, aštuonis 85 g svorio pieninius šokoladus „Pergalė“, vieneto vertė 2,59 Eur, bendra vertė 20,72 Eur, ir įsidėjęs prekes į pirkinių krepšelį bei nesumokėjęs už jas, išėjo iš parduotuvės. Tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį nedidelės 283,79 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Be to, A. G. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, turėdamas vieningą (bendrą) tyčią gauti lėšų pragyvenimui:

2025 m. liepos 7 d., apie 08.16 val., iš parduotuvės „IKI Pavilnys“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį bendros 173,25 Eur vertės turtą: vieną 1 kg svorio pakelį kavos pupelių „Jacobs Kronung“, vieneto vertė 29,29 Eur, du 1 kg svorio pakelius kavos pupelių „L'OR Classique“, vieneto vertė 35,99 Eur, bendra vertė 71,98 Eur, du 1 kg svorio pakelius kavos pupelių „L'OR Brazil“, vieneto vertė 35,99 Eur, bendra vertė 71,98 Eur.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2025 m. liepos 14 d., apie 09.02 val., iš parduotuvės „IKI Nemėžis“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį bendros 228,80 Eur vertės turtą: trylika 500 g svorio pakelių maltos kavos „Paulig Presidentti“, vieneto vertė 10,99 Eur, bendra vertė 142,87 Eur, vieną 1 kg svorio pakelį kavos pupelių „Paulig Classic“, vieneto vertė 23,95 Eur, vieną 1 kg svorio pakelį kavos pupelių „Lavazza Qualita Oro“, vieneto vertė 31,99 Eur, vieną 1 kg svorio pakelį kavos pupelių „Lavazza Crema E Aroma“, vieneto vertė 29,99 Eur.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2025 m. liepos 15 d., apie 08.04 val., iš parduotuvės „IKI Nemėžis“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį bendros 218,79 Eur vertės turtą: šešis 500 g svorio pakelius maltos kavos „Paulig Classic“, vieneto vertė 8,99 Eur, bendra vertė 53,94 Eur, penkiolika 500 g svorio pakelių maltos kavos „Paulig Presidentti“, vieneto vertė 10,99 Eur, bendra vertė 164,85 Eur.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2025 m. liepos 16 d., apie 08.01 val., iš parduotuvės „IKI Nemėžis“, adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį bendros 187,80 Eur vertės turtą: šešiolika 500 g svorio pakelių maltos kavos „Paulig Classic“, vieneto vertė 8,99 Eur, bendra vertė 143,84 Eur, keturis 500 g svorio pakelius maltos kavos „Dallmayr Prodomo“, vieneto vertė 10,99 Eur, bendra vertė 43,96 Eur.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2025 m. liepos 16 d., apie 08.18 val., iš parduotuvės „IKI Džiaugsmo“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį bendros 164,95 Eur vertės turtą: vieną 1 kg svorio pakelį kavos pupelių„Pellini Espresso Bar Gran Aroma Nr. 3“, vieneto vertė 32,99 Eur, keturis 1 kg svorio pakelius kavos pupelių „Pellini Espresso Bar Vivace Nr. 82“, vieneto vertė 32,99 Eur, bendra vertė 131,96 Eur.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2025 m. liepos 22 d., apie 07.53 val., iš parduotuvės „IKI Džiaugsmo“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį bendros 176,12 Eur vertės turtą: keturis 250 g svorio šokoladus „Milka Wholenuts“, vieneto vertė 6,29 Eur, bendra vertė 25,16 Eur, septynis 250 g svorio pieninius šokoladus iš Alpių „Milka“, vieneto vertė 6,29 Eur, bendra vertė 44,03 Eur, šešis šokoladus „Milka Strawberry Cheesecake“, vieneto vertė 6,29 Eur, bendra vertė 37,74 Eur, vienuolika 276 g svorio šokoladų „Milka A. P. Caramel“, vieneto vertė 6,29 Eur, bendra vertė 69,19 Eur.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2025 m. liepos 23 d., apie 07.48 val., iš parduotuvės „IKI Džiaugsmo“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį bendros 176,60 Eur vertės turtą: šešis 250 g svorio pakelius maltos kavos „Lavazza Espresso“, vieneto vertė 8,59 Eur, bendra vertė 51,54 Eur, septynis 250 g svorio pakelius maltos kavos „Lavazza Qualita Oro“, vieneto vertė 8,59 Eur, bendra vertė 60,13 Eur, du 500 g svorio pakelius maltos kavos „Paulig Classic“, vieneto vertė 8,99 Eur, bendra vertė 17,98 Eur, du 500 g svorio pakelius maltos kavos „Paulig Presidentti“, vieneto vertė 9,99 Eur, bendra vertė 19,98 Eur, tris 500 g svorio pakelius maltos kavos „Paulig Classic Cremoso“, vieneto vertė 8,99 Eur, bendra vertė 26,97 Eur. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. G. nuteistas už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, 2025 m. liepos 16 d., apie 08.02 val., UAB „IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „IKI Nemėžis“, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, jėga abejomis rankomis bandydamas atidaryti uždarytas parduotuvės išėjimo (įėjimo) duris, sugadino durų užraktą, kurio vertė 255,18 Eur. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Be to, A. G. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, 2025 m. rugsėjo 30 d., apie 13.02 val., UAB „RIMI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvės prekybos salėje paėmė trylika vienetų 200 g vytintos dešros „Bernų“ Biovela, vieneto vertė 6,59 Eur, bendra vertė 85,67 Eur, dešimt vienetų 200 g vytintos dešros „Gintarinė“, vieneto vertė 10,29 Eur, bendra vertė 102,90 Eur, penkis vienetus 150 g vytintos dešros „Sicilia“, vieneto vertė 4,99 Eur, bendra vertė 24,95 Eur, septynis vienetus 200 g vytintos dešros „Jubiliejaus“ Biovela, vieneto vertė 7,19 Eur, bendra vertė 50,33 Eur, tris vienetus 230 g šalto rūkymo saliamo „Česnakinis“, vieneto vertė 4,49 Eur, bendra vertė 13,47 Eur, ir sudėjęs visas prekes į turimą medžiaginį maišelį bei nesumokėjęs už jas, išėjo iš parduotuvės. Tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, UAB „RIMI Lietuva“ priklausantį nedidelės 277,32 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę, vadovaujantis BK 61-62 straipsniais. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis savo kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Prašoma atsižvelgti į tai, kad nusikalstamas veikas A. G. darė dėl sunkios materialinės padėties, jis tuo metu neturėjo darbo ir kitų pajamų, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Be to, nuteistasis šeimoje turi motiną, kuri yra neįgali ir nepilnametį vaiką, kurio išlaikymas reikalauja lėšų. Taigi, iš nusikalstamų veikų gautos piniginės lėšos buvo naudojamos ne žalingiems įpročiams, o būtinosioms reikmėms. Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorė M. L. prašo nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. G. bausmę, tinkamai taikė BK VIII skyriaus nuostatas, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltės formą, padarytos žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad pareikšti civiliniai ieškiniai, padaryta turtinė žala nėra atlyginta. Be to, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą, būdamas recidyvistas ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe bei nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę A. G., pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino jo asmenybę, t. y. nuteistasis anksčiau daug kartų teistas, baustas administracine tvarka, yra jauno darbingo amžiaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis nedirbantis, paskutinį kartą dirbo 2017 m. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. G. nusikalto ne atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalyje, paskirtos 30 parų arešto bausmės yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisingos ar per griežtos. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl nusikalstamų veikų padarymo nuoširdžiai galėjosi, tačiau tokie apeliacinio skundo teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino tik nagrinėjant bylą teisme, o ne nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Todėl vien faktas, kad teisme nuteistasis pripažino savo kaltę, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis nuo pat tyrimo pradžios bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, aktyviai padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ar savo elgesiu reikšmingai palengvino jų tyrimą. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios materialinės padėties, neturėjo darbo ir kitų pajamų, o gautus pinigus naudojo šeimos poreikiams. Vis dėlto, sunki materialinė padėtis savaime nepateisina nusikalstamų veikų padarymo ir nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo darbingo amžiaus ir turėjo galimybę savo materialinę padėtį gerinti teisėtais būdais, t. y. ieškoti darbo ir gauti teisėtų pajamų. Taigi, nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad jis tuo metu neturėjo darbo, negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis, neišvengiamai lėmusi nusikalstamų veikų padarymą. Nuteistojo argumentai iš esmės grindžiami jo asmenine ir šeimine padėtimi bei subjektyviu padarytų nusikalstamų veikų motyvų vertinimu, tačiau šios aplinkybės nepateisina nusikalstamo elgesio ir nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme ir prašo paskirti švelnesnę bausmę. Kiti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu išspręsti klausimai nėra ginčijami. Byloje nenustačius kitų padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtas nuostatas, pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, A. G. parinkdamas bausmių rūšis ir jų dydžius, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, o apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė bausmė yra aiškiai per griežta. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių pagrįstos ir teisingos bausmės paskyrimo garantijų. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nei vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-511/2026, 63 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribas (BK 54 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys yra nustatytos BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje, kuriais remdamasis, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę.

Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas A. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (2025 m. balandžio 5 d. veika) padarymą, paskyrė 30 parų arešto bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (2025 m. rugsėjo 30 d. veika) padarymą, paskyrė 30 parų arešto bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje padarymą, paskyrė 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. G. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, laikydamasis 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis padarė tris baudžiamuosius nusižengimus ir vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 10 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos buvo padarytos tiesiogine tyčia, pagrobtas svetimas turtas bei sugadintas nedidelės vertės svetimas turtas. Be to, teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis (iki nagrinėjamų veikų padarymo teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) daugybę kartų, iš kurių daugiausia už analogiškų ar panašaus pobūdžių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, taip pat ne kartą baustas administarcine tvarka už smulkias vagystes, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, nedirbantis). Taip pat teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, nustatė, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pripažino, kad A. G. nusikalstamas veikas padarė būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad A. G. yra recidyvistas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), pagal kurią teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė sprendimo pripažinti A. G. recidyvistu, taip pažeisdamas BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo nepripažįsta esminiu, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas aptarė aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl nuteistojo pripažinimo recidyvistu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog A. G. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad A. G. yra recidyvistas, būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, ir teistumui neišnykus, vėl padarė tyčinius nusikaltimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, jog A. G. yra recidyvistas, nes jis šioje byloje aptariamas nusikalstamas veikas padarė 2025 m. balandžio 5 d., laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 7 d. iki 2025 m. liepos 23 d., 2025 m. liepos 16 d. ir 2025 m. rugsėjo 30 d., būdamas teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tai reiškia, kad A. G. naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Be to, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą pripažinti nuteistąjį A. G. recidyvistu pagrįstai motyvavo ir tuo, jog nuteistasis teismo posėdžio metu nors ir pripažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau savo poelgio iš esmės kritiškai nevertino, nurodė, kad nematė kito būdo gauti pinigų pragyvenimui, jis anksčiau daug kartų teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad A. G. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Taigi, įvertinus minėtas reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį A. G. recidyvistu.

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas A. G. pripažino ir recidyvistu bei sprendė, jog tai sunkina jo atsakomybę. Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė konkretaus teisės akto bei straipsnio, tačiau kaip galima iš suprasti skundžiamo nuosprendžio formuluotės, pirmosios instancijos teismas nustatė BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ankstesnės redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį, atskirai priimti sprendimą pripažinti recidyvistu nebuvo reikalaujama, o recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62-511/2026, 2K-86-511/2026). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. G. recidyvistu buvo pripažintas tik skundžiamu nuosprendžiu, todėl, vadovaujantis aktualia teismų praktika, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas, pašalinant nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir nustačius, kad nėra A. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistajam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, už padarytas nusikalstamas veikas teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. G. paskyrus tik pačias griežčiausias atitinkamose sankcijose numatytas bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą. Pažymėtina, kad anksčiau A. G. iki šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn ir teistas daugiau kaip 10 kartų. Už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą buvo skirtos įvairios bausmės, taip pat ir švelnesnės už laisvės atėmimą: bauda (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu); areštas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu ir kt.), tačiau jos teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Be to, A. G. buvo paskirtos ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau ir jos nuteistojo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Kaip minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje A. G. nusikalstamas veikas padarė 2025 m. balandžio 5 d., laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 7 d. iki 2025 m. liepos 23 d., 2025 m. liepos 16 d. ir 2025 m. rugsėjo 30 d., t. y. praėjus kiek daugiau nei metams po to, kai jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžiu. Pažymėtina, kad A. G. ir anksčiau buvo teistas už analogiškų veikų padarymą, t. y. už nusikalstamų veikų padarymą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Dar daugiau, A. G. administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas daugiau kaip 60 kartų už administracinius nusižengimus, daugiausia už smulkias vagystes. Taigi, byloje esantys nuteistąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad A. G. turi polinkį nusikalsti, jis nesiekia atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nebuvo pakankamai efektyvios ir nepaveikė nuteistojo elgesio teigiamai, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamo elgesio ateityje. A. G. pakartotinis turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymas, sudaro pagrindą spręsti, kad teisei priešingas elgesys yra susiformavusio nuteistojo nusikalstamo elgesio dalis, o nusikalstamų veikų ir nusižengimų darymas yra jo pragyvenimo šaltinis. Esant išvardintoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju tik laisvės atėmimas ir arešto bausmės gali nuteistąjį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir nubausti.

Pirmosios instancijos teismas už padarytus baudžiamuosius nusižengimus skyrė bausmės dydį artimą arešto bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkiui, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, apylinkės teismas skyrė ženkliai mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, atsižvelgdamas, be kita ko, į tai, kad A. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nedirbantis, ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau duomenų apie baudų sumokėjimą nėra. Be to, pakankamai didelė reikšmė buvo teikiama A. G. ankstesniems teistumams, anksčiau taikytoms švelnesnėms bausmėms, kurios nepasiteisino, todėl apylinkės teismo parinktos bausmės rūšys ir dydžiai už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, nebuvo pernelyg griežti, neproporcingi ar neteisingi. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį už kiekvieną nusikalstamą veiką, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą. Skundžiamame nuosprendyje buvo laikomasi BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų bei įvertintos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės. Paskirtos bausmės yra proporcingos padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistojo A. G. asmenybės pavojingumo laipsniui bei tinkamai atliepia bausmės paskirtį. Be to, paskirtos bausmės buvo subendrintos, o galutinė bausmė sumažinta vienu trečdaliu, taigi apeliantui dėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padarytų nusikalstamų veikų paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinkta galutinė bausmės rūšis ir dydis yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

A. G. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis nusikalstamas veikas darė dėl sunkios materialinės padėties, jis tuo metu neturėjo darbo ir kitų pajamų, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Be to, nuteistasis šeimoje turi motiną, kuri yra neįgali ir nepilnametį vaiką, kurio išlaikymas reikalauja lėšų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybes, įvertinus anksčiau išdėstytų argumentų dėl jam paskirtos bausmės individualizavimo kontekste, nėra tiek reikšmingos ar pakankamos, kad būtų skiriama švelnesnė nei laisvės atėmimas bausmė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neigiamos pasekmės laikomos adekvačiais padariniais padarytoms nusikalstamoms veikoms ir vien tai, kad dėl bausmės taikymo apeliantas ar jo šeimos nariai patiria tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nesant kitoms išskirtinėms aplinkybėms, neleidžia spręsti, kad bausmės rūšis parinkta netinkamai, paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė yra aiškiai per ilga, neadekvati ar neproporcinga. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų skiriant bausmę, parenkant jos rūšį ir dydį, konstatuoja, jog A. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamas veikas bei subendrinta galutinė bausmė yra proporcinga ir ne per griežta.

Pastebėtina, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl techninės klaidos buvo nurodyta, jog A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Iš byloje esančio kaltinamojo akto bei skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog nuteistasis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, o ne BK 187 straipsnio 1 dalyje. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimo klaidą. Atsižvelgiant į tai, tikslinama skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis, nurodant, jog A. G. pripažintinas kaltu padarius nusikalstamą veiką (padaryta 2025 m. liepos 16 d.) numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam A. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, tačiau skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai pripažinus nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nuosprendį – pašalinti nustatytą A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirtina 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus KursevičiusDarius PrankaUgnius Trumpulis