- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-2312-661/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02630-2025-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- „Autoplasta“
- Ieškovas
- MB „Ekomodul“, Mažoji bendrija „Ekomodul“
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Autoplasta“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės MB „Ekomodul“ ieškinį atsakovei UAB „Autoplasta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, todėl teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 3993 Eur skolą, 49,91 Eur palūkanas, 12,50 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašė jai iš ieškovės priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė 2026 m. balandžio 7 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo.
Atsiliepimas
Atsakovė 2026 m. balandžio 10 d. teismui pateikė nuomonę dėl ieškinio atsiėmimo, kurioje nurodyta, kad atsakovė su ieškinio atsiėmimu nesutinka, nes teismas bylą nutrauks, tačiau tokiu atveju nebus priimtas sprendimas dėl skolos pagrįstumo, t. y. nebus konstatuota, ar atsakovė skolinga, ar ne. Tai neužkerta kelio ieškovei ateityje vėl pareikšti tą patį reikalavimą. Ieškovei atsisakius ieškinio šioje stadijoje (tam atsakovės sutikimas nereikalingas), atsakovė sutiktų, kad ieškovė atlygintų tik pirmą įmoką už teisines paslaugas pagal 2026-01-20 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 14/2026 (2420 Eur) ir dokumentų vertimo išlaidas iš vokiečių kalbos pagal 2026-02-06 PVM sąskaitą faktūrą IN Nr. 09233 (235,95 Eur), atsakovei atsisakant likusių bylos vedimo išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovė 2026 m. balandžio 16 d. teismui pateikė nuomonę dėl ieškinio atsisakymo ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurioje nurodoma, kad ieškovė atsisako savo pareikšto ieškinio. Taip pat ieškovė prašo teismo netenkinti atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodydama, kad ieškovė dar prieš kreipiantis į teismą kelis kartus siuntė priminimus ir ragino atsakovę sumokėti skolą, tačiau atsakovė, nors jau turėjo informacijos apie galimai vogtas prekes ir dėl to Vokietijoje pradėtą ikiteisminį tyrimą, neinformavo apie tai ieškovės. Jeigu atsakovė būtų informavusi ieškovę apie turimus duomenis ir/ar gautus pranešimus iš Vokietijos įmonės apie prekių vagystę, tai ieškovė nebūtų teikusi teismui ieškinio ir palaukusi iki kol išsispręs šis klausimas, ir bus priimtas ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimas. Atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis akivaizdžiai neprotingas, nes nagrinėjamu atveju, byla yra nesudėtinga, nedidelės apimties. Atsakovės atstovo pateikta sąskaita už teisines advokato paslaugas yra visiškai nedetalizuota, neišskirta už kokius konkrečius procesinius dokumentus ir kiek kiekvieno procesinio dokumento parengimas įkainotas, kokia jo parengimo trukmė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Tauragės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi: priimtas ieškovės MB „Ekomodul“ atsisakymas nuo ieškinio; byla nutraukta; ieškovei grąžinta dalis žyminio mokesčio – 68,25 Eur; nuspręsta nepaskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidų ir palikti kiekvieną šalį prie jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad:
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl skolos už prekes, kurios galimai buvo pavogtos iš Vokietijos Federacinėje Respublikoje esančios įmonės ir šiuo metu dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas, taip pat į tai, jog ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir civilinė byla nutrauktina.
Atsakovė informaciją, kad įsigytos prekės galimai yra vogtos ir dėl to yra pradėtas ikiteisminis procesas kitoje valstybėje, žinojo dar prieš ieškovei pareiškiant ieškinį teisme, ir jau tuo metu, kai ieškovė ne kartą siuntė priminimus bei raginimus atsakovei sumokėti skolą; ir ši informacija, jei būtų atsakovės suteikta ieškovei laiku, galėjo nulemti ieškovės sprendimą kreiptis į teismą. Pastebėtina, jog pati atsakovė neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl gautų priminimų / raginimų apmokėti skolą, o ir iš susirašinėjimų su Vokietijoje esančia gamintoja matyti, kad atsakovė viename iš laiškų patvirtina, kad pardavėja reikalauja apmokėti už prekes. Todėl sutiktina, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą teisme nulėmė išimtinai atsakovės nebendradarbiavimas sutartiniuose santykiuose, nesuteikiant ieškovei reikšmingos informacijos, kuri būtų galėjusi nulemti ieškovės sprendimą dėl kreipimosi su ieškiniu į teismą.
Atsakovė galėjo ir turėjo numatyti riziką, kad ieškovė kreipsis su ieškiniu į teismą ir bus patiriamos bylinėjimosi išlaidos, todėl atsakovės elgesys (nebendradarbiavimas, neatsakymas į ieškovės raginimus) priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijęs su ieškinio pateikimu teisme, ir todėl su bylinėjimosi išlaidų susidarymu. Taigi ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovei, naudojosi jai įstatymo suteikta teise, tačiau informavimas apie naujai paaiškėjusias aplinkybes galėjo turėti lemiamą reikšmę, ar ieškovė kreipsis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ar ne.
Atsiliepimas
Ieškovė atsisakė ieškinio dėl aplinkybių, kurių pagrįstumas iš esmės paaiškėjo po atsakovės atsiliepimo ir tripliko pateikimo, nes tik su atsiliepimu į bylą buvo nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovės poziciją, kodėl ji nesumoka ieškovei skolos pagal išrašytą sąskaitą faktūrą, t. y. kad prekės yra galimai vogtos. Kaip nurodė ieškovė, tuo atveju, jeigu tos pačios faktinės aplinkybės ir tie patys įrodymai būtų pateikti ieškovei iki ieškinio pateikimo teismui dienos, ieškovė nebūtų teikusi šio ieškinio, o būtų laukusi kol išsispęs šis klausimas ir pasibaigs ikiteisminis tyrimas.
Ieškovei neprašant nutraukus bylą atlyginti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei prašant šias išlaidas priteisti iš ieškovės, įvertinus teismų praktiką, ir į teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad ieškovė atsisakė ieškinio tik su atsakovės atsiliepimu bei tripliku gavusi įrodymus apie buvusias aplinkybes dėl prekių galimos vagystės iš gamintojo Vokietijoje, kurios atsakovei buvo žinomos dar iki ieškinio pateikimo teisme, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju būtų teisinga ir sąžininga šalių bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta nepaskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidų bei palikti kiekvieną šalį prie jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje nutartį pakeisti – priteisti iš ieškovės MB „Ekomodul“ atsakovės UAB „Autoplasta“ pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2420 Eur už teisines paslaugas ir 235,95 Eur dokumentų vertimo išlaidas; priteisti iš ieškovės MB „Ekomodul“ atsakovės UAB „Autoplasta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Skundžiama nutartis faktiškai legitimizuoja procesinį piktnaudžiavimą ir faktiškai įtvirtina teisiškai nepriimtiną modelį: ieškovas gali pareikšti neįrodytą reikalavimą, nevykdyti teismo įpareigojimų (už tai net būti nubaustas), o vėliau atsisakyti ieškinio ir išvengti bet kokių neigiamų finansinių pasekmių, tuo tarpu atsakovas, kuris sąžiningai ir aktyviai gynėsi, lieka padengti visas savo išlaidas. Toks rezultatas ne tik akivaizdžiai prieštarauja CPK 93 straipsnio logikai ir kasacinio teismo praktikai, bet ir iš esmės iškreipia proceso teisingumo principą, paversdamas bylinėjimosi išlaidų institutą neveiksniu ir sudarydamas prielaidas sisteminiam procesinių teisių piktnaudžiavimui.
Teismas vienu metu konstatuoja, kad nėra aišku, ar ieškovė žinojo apie galimai neteisėtą prekių kilmę, tačiau tuo pačiu daro išvadą, kad būtent atsakovės elgesys lėmė ieškinio pareiškimą. Toks argumentavimas yra logiškai ydingas.
Jei nėra nustatyta esminių faktinių aplinkybių (prekių kilmės ir ieškovės žinojimo), teismas objektyviai negalėjo daryti išvados apie atsakovės atsakomybę dėl bylos inicijavimo. Kitaip tariant, teismas iš neįrodytų prielaidų padarė atsakovei nepalankias teisines išvadas, kas prieštarauja įrodinėjimo taisyklėms.
Gavusi informaciją, kad teisėsaugos institucijos jau tiria šį atvejį, atsakovė pagrįstai neinformavo ieškovės, kuri galėjo būti susijusi su asmeniu, kuris pavogė iš gamintojo prekes, pasinaudojus „suklastotais lietuviškais valstybiniais numeriais“, tam, kad nebūtų pakenkta tyrimui ir galimai su šiuo nusikaltimu susiję asmenys negalėtų panaikinti svarbių įkalčių.
Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad ieškovė ignoravo ir sąmoningai nevykdė teismo įpareigojimų pateikti ieškovės ginčo objektų esančių prekių įsigijimo dokumentus ir paaiškinti prekių įsigijimo aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi paskyrė ieškovės vadovei I. Ž. 100 Eur baudą, konstatavus, kad ieškovė neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti įrodymus, tačiau skirstydamas bylinėjimosi išlaidas šią aplinkybę visiškai ignoravo. Tai reiškia, kad identiškos faktinės aplinkybės viename procesiniame sprendime pripažįstamos reikšmingomis (skiriant baudą), o kitame visiškai nereikšmingomis (sprendžiant dėl išlaidų). Taip grindžiama nutartis negali būti laikoma teisėta.
Skundžiama nutartis sukūrė precedentą, pagal kurį ieškovas gali: 1) pareikšti nepakankamai pagrįstą ieškinį; 2) nevykdyti teismo įpareigojimų; 3) būti nubaustas už procesinius pažeidimus; 4) nepateikti esminių įrodymų ir galiausiai atsisakyti ieškinio be jokių neigiamų procesinių pasekmių bylinėjimosi išlaidų prasme. Toks teismo požiūris iš esmės paneigia bylinėjimosi išlaidų instituto paskirtį, iškraipo šalių procesinės atsakomybės balansą ir sudaro prielaidas piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą.
Skundžiamos nutarties rezultatas yra tas, kad atsakovė, kuri gynėsi nuo nepagrįsto reikalavimo, kuri pateikė įrodymus, kuri inicijavo aplinkybių išaiškinimą galų gale pati padengia visas savo patirtas išlaidas. Tuo tarpu ieškovė, kuri nepateikė įrodymų, nevykdė teismo įpareigojimų, atsisakė ieškinio tik po atsakovės procesinių veiksmų nepatiria jokių neigiamų finansinių pasekmių. Toks rezultatas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui ir iš esmės „baudžia“ šalį už tinkamą naudojimąsi teise į gynybą.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas 480 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.
Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų apklausta ikiteisminiame tyrime ar būtų įpareigota neatskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų. Jeigu atsakovė turėjo įtarimą apie ieškovės dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, ji apie tai galėjo įspėti policijos pareigūnus po to, kai gavo informaciją iš gamintojo 2025 m. rugsėjo 4 d. arba po to, kai gavo pretenziją iš ieškovės 2025 m. spalio 11 d. Jeigu Atsakovė savo įtarimus būtų išsakiusi ikiteisminio tyrimo institucijoms ir turėjusi įpareigojimą neatskleisti minėtų ikiteisminio tyrimo duomenų, atsakovė būtų turėjusi teisinį pagrindą į 2025 m. lapkričio 4 d. ar 2025 m. lapkričio 10 d. pretenzijas atsakyti lakonišku informavimu, jog neatsiskaito dėl to, kad vyksta ikiteisminis tyrimas apie kurį informacijos ieškovei neteiks, o per minėtą dviejų mėnesių terminą ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai galimai būtų užtikrinę svarbių įkalčių surinkimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Šioje byloje sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 94 straipsnį, reglamentuojantį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
CPK 94 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).
Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).
Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartis sukuria precedentą kai ieškovas gali pareikšti neįrodytą reikalavimą, nevykdyti teismo įpareigojimų (už tai net būti nubaustas), o vėliau atsisakyti ieškinio ir išvengti bet kokių neigiamų finansinių pasekmių, tuo tarpu atsakovas, kuris sąžiningai ir aktyviai gynėsi, lieka padengti visas savo išlaidas.
Ieškovė, atsikirsdama į atsakovės teiginius, nurodo, kad jeigu atsakovė būtų laiku informavusi ją apie vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl prekių vagystės, ji apskritai nebūtų kreipusis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su ieškovės, o ne atsakovės pozicija.
Byloje nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 18 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 3993 Eur skolą, nes pastaroji neatsiskaito pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už prekes – PE daugiasluoksnio susukto ritėse vamzdžio 11 ričių. Ieškovė atsakovei dėl skolos apmokėjimo elektroniniu paštu siuntė priminimą ir raginimus 2025 m. spalio 11 d., 2025 m. lapkričio 4 d., 2025 m. lapkričio 10 d. Atsakovė nurodė, kad po prekių įsigijimo ji susisiekė su prekių gamintoju Vokietijos įmone Emtelle GmbH (toliau – Gamintojas) ir buvo informuota, kad minėtos prekės yra pavogtos iš Gamintojo, o Vokietijoje dėl šio fakto šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. T. y. 2025 m. rugsėjo 4 d. el. laišku Gamintojas informavo, kad „2025-07-04 prekių krovinys buvo pavogtas ekspeditoriaus, kuris naudojo suklastotus lietuviškus valstybinius numerius. Apie vagystę pranešėme kriminalinei policijai ir ką tik informavome juos apie prekių radimą. Apie tolimesnę eigą dar gausiu papildomos informacijos“ ir 2025 m. rugsėjo 9 d. el. laišku patvirtino, kad „šiuo metu kriminalinių tyrimų skyrius tiria šį atvejį. Susisieksime su Jumis, kai tik turėsime daugiau informacijos”.
Taigi apie tai, kad prekės yra galimai vogtos ir dėl jų vagystės yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, atsakovė sužinojo daugiau nei prieš mėnesį (2025 m. rugsėjo 4 d.) iki pirmos ieškovės pretenzijos gavimo (2025 m. spalio 11 d.), tačiau net ir gavusi trečią pretenziją atsakovė apie tai neinformavo ieškovės.
Atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog gavusi informaciją, kad teisėsaugos institucijos jau tiria šį atvejį, ji pagrįstai neinformavo ieškovės, kuri galėjo būti susijusi su asmeniu, kuris pavogė iš Gamintojo prekes, pasinaudojus „suklastotais lietuviškais valstybiniais numeriais“, tam, kad nebūtų pakenkta tyrimui ir galimai su šiuo nusikaltimu susiję asmenys negalėtų panaikinti svarbių įkalčių. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovės teiginiu nesutinka, nes atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtų apklausta ikiteisminiame tyrime ar būtų įpareigota neatskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų. Taigi, atsakovė, reaguodama į ieškovės pretenzijas, galėjo jai aptakiai atskleisti tam tikrą informaciją, pavyzdžiui apie tai, kad prekės yra galimai vogtos ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas.
Dėl šios priežasties sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad jeigu atsakovė savo įtarimus būtų išsakiusi ikiteisminio tyrimo institucijoms ir turėjusi įpareigojimą neatskleisti minėtų ikiteisminio tyrimo duomenų, ji būtų turėjusi teisinį pagrindą į 2025 m. lapkričio 4 d. ar 2025 m. lapkričio 10 d. pretenzijas atsakyti lakonišku informavimu, jog neatsiskaito dėl to, kad vyksta ikiteisminis tyrimas apie kurį informacijos ieškovei neteiks, o per minėtą dviejų mėnesių terminą ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai galimai būtų užtikrinę svarbių įkalčių surinkimą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė, gavusi ieškovės pretenzijas, galėjo ir turėjo informuoti ieškovę apie tai, kad dėl prekių vagystės yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. T. y. atsakovė turėjo bendradarbiauti su ieškove ir nurodyti kad neatsiskaito už prekes dėl pateisinamos priežasties – dėl to, kad prekės yra galimai vogtos. Jeigu atsakovė, gavusi pretenzijas, būtų bendradarbiavusi su ieškove ir pateikusi bent dalį atsakovei žinomos informacijos, labai tikėtina, kad ieškovė nebūtų kreipusis į teismą su ieškiniu. Būtent atsakovės nebendradarbiavimas su ieškove ir lėmė, kad ieškovė, išnaudojusi galimybes atgauti skolą taikiai, turėjo kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.
Taigi ikiteisminėje ginčo stadijoje būtent atsakovės elgesys nebuvo tinkamas, dėl to jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlygintos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir konstatavo, jog abi šalys turi likti prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytiną CPK 94 straipsnį ir su juo susijusią teismų praktiką, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai (dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, dėl ieškovės neįvykdyto teismo įpareigojimo pateikti įrodymus ir kt.) iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atmetus atskirąjį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas (CPK 93, 98 str.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 480 Eur bylinėjimosi išlaidų, šias išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis, todėl iš atsakovės priteisia ieškovei.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei MB „Ekomodul“ (į. k. 306656466) iš atsakovės UAB „Autoplasta“ (į. k. 302343673) 480 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.